Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. G. pareiškimą dėl įstatymu nustatyto praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) ir VĮ „Registrų centras“, –

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškimas iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis ir argumentais:

1.1. Pareiškėjas R. G. 1993-05-04 pasirašė valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Žemės sklypas) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – Pirkimo-pardavimo sutartis). Sklypas įsigytas (duomenys neskelbtini) valdybos 1992-07-02 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Sutarties pagrindu įgyta nuosavybės teisė į 6,00 arų bendro ploto Žemės sklypą, skirtą žemės ūkio veiklai.

1.2. Sudarius Pirkimo-pardavimo sutartį, pardavėjas (valstybė) įsipareigojo sutartį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, todėl sutartis buvo perduota pardavėjui. Taigi, pareiškėjas jokių tolimesnių teisinių veiksmų nesiėmė, manydamas, jog jis pilna apimtimi įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą.

1.3. Pareiškėjui pradėjus tvarkytis Žemės sklypo kadastrinius matavimus paaiškėjo, jog Pirkimo-pardavimo sutartis nėra užregistruota. Matininkas R. Ž. kreipėsi su prašymu į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (duomenys neskelbtini) skyrių. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2022-12-27 pateikė atsakymą, kuriame nurodė, jog išnagrinėjo matininko R. Ž. prašymu pateiktą Žemės sklypo projektinis Nr. 5 kadastro duomenų bylą ir informavo, kad Žemės sklypo Pirkimo-pardavimo sutartis nėra įregistruota Taigi, tik nuo šio momento Pareiškėjas sužinojo, kad yra pažeista jo, sąžiningo turto įgijėjo, teisė disponuoti jam priklausančia nuosavybe. Dėl jam nežinomų priežasčių pardavėjas Pirkimo-pardavimo sutarties laiku neįregistravo.

Motyvuojamoji dalis

1.4. Iš pareiškimo prieduose pateiktų įrodymų matyti, kad 1993-05-04 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutartis, kuria pareiškėjas nupirko Žemės sklypą. Pateiktas mokėjimo kvitas 1992-07-13 patvirtina, kad pareiškėjas už įsigyjamų Žemės sklypų sumokėjo 504 rublius. 1993-04-05 Pažyma apie piliečio žemės sklypo registracijų Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre patvirtina R. G. nuosavybės teisę į Žemės sklypų. Vilniaus Statybos technikumo darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių sąraše, pareiškėjas yra įvardijamas kaip SB narys (5 p.).

1.5. Po Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dienos, pareiškėjas Žemės sklypą valdė ir tebevaldo kaip savo, juo rūpinasi, tvarko, prižiūri, moka žemės mokesčius, komunalinius mokesčius (už elektros energiją vandenį), jo žinioje yra Žemės sklypo dokumentai. Pateikta Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-01 pažyma patvirtina, kad SB „(duomenys neskelbtini)“ nariui R. G. priklauso Žemės sklypas ir jis bendrijai įsiskolinimų neturi.

1.6. Pareiškėjui buvo nurodyta, jog pardavėjas sutartį įregistruos, todėl jis manė, jog po sutarties sudarymo jam nebereikia atlikti jokių teisinių veiksmų. Atsižvelgiant į pareiškėjo teisinio išsilavinimo nebuvimą netinkamą sandorio registravimo tvarkos išaiškinimą šios aplinkybės galėtų būti pripažįstamos kaip svarbios.

2. Suinteresuoti asmenys NŽT ir VĮ „Registrų centras“ nepateikė atsiliepimų į pareiškimą, apie posėdžio datą ir laiką bei teisę pateikti atsiliepimus pranešta tinkamai.

Pareiškimas tenkinamas.

3. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Vyriausybės įgaliotinio (duomenys neskelbtini) 1992-07-02 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo sudaryta galimybė, be kita ko, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pageidaujantiems asmenims įsigyti žemės sklypus. 1992-07-13 mokėjimo pranešimas Nr. 5 patvirtina, kad pareiškėjas į (duomenys neskelbtini) valdybos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Žemės ūkio banke privalėjo sumokėti 504 rublius už žemės sklypą (įmokos kodas 1650). 1992-07-13 kvitas (forma DMOO2) patvirtina, kad pareiškėjas 540 rublius (įmokos kodas 1650) už žemės sklypą sumokėjo. 1993-04-05 Pažymoje apie piliečio žemės sklypo registraciją Valstybinio žemės kadastro duomenų laikinajame registre nurodyta, kad G. R. yra žemės sklypo Nr. 5, esančio (duomenys neskelbtini), SB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas. Minėtoje pažymoje pažymėta, kad sklypas įsigytas Vyriausybės įgaliotinio (duomenys neskelbtini) 1992-07-02 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. (duomenys neskelbtini) statybos technikumo darbininkų ir tarnautojų sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ narių sąrašas patvirtina, kad pareiškėjas ne vėliau nei 1985 m. jau buvo SB „(duomenys neskelbtini)“ narys. NŽT rašte Dėl prašymo nagrinėjimo nurodyta, kad „Pažymine, kad Jūs 1993 m. gegužės 4 d. pasirašėte valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo – pardavimo sutartį.“. SB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-10-01 Pažymoje nurodyta, kad bendrijos narys R. G., kuriam priklauso nekilnojamasis turtas bendrijos teritorijoje ((duomenys neskelbtini)), bendrijai įsiskolinimų neturi.

4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.7 str. 2 d. nustatyta, kad civiliniai įstatymai ir kiti civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai negalioja atgaline tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (toliau – CKPĮIĮĮ) 43 str. nustatyta, kad civilinio kodekso šeštosios knygos normos dėl atskirų rūšių sutarčių sudarymo tvarkos, formos reikalavimų, taip pat dėl jų teisinės registracijos taikomos toms sutartims, kurios sudaromos įsigaliojus šiam kodeksui, t. y. netaikomos sutartims sudarytoms iki CK įsigaliojimo. CKPĮIĮĮ 8 str. 3 d. nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes materialinės teisės normos šioje byloje bus taikomos galiojusios sutarties sudarymo momentu – 1993-05-04, t. y. šioje byloje taikytinos galiojusios 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) normos ir tuo metu galioję poįstatyminiai teisės aktai.

1964 m. CK 149 str. 2 d. nustatyta, kad jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 p. buvo numatyta, kad privatinės ir valstybinės nuosavybės žemėnaudos teisiškai registruojamos Valstybinio žemės kadastro duomenų registre. Sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (ipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai turi būti įregistruojami per 1 mėnesį nuo jų sudarymo dienos; Nustatytu laiku neįregistruotos sutartys dėl žemės perleidimo privačion nuosavybėn arba valdžios organų sprendimai dėl jos išpirkimo iš privačių savininkų, taip pat sutartys dėl žemės įkeitimo (ipotekos), ilgalaikės nuomos bei žemės paveldėjimo teisės liudijimai juridinės galios neturi.

5. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios. Tokios aplinkybės kiekvienu atveju yra skirtingos, jų vertinimas ir atitinkamai pripažinimas svarbiomis ar nesvarbiomis priklauso nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, nuo prašymą atnaujinti praleistą terminą teikiančių asmenų individualių savybių ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-47-403/2023). Ar termino praleidimo priežastis yra svarbi, sprendžia teismas, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2007). Termino praleidimo priežastys gali būti pripažįstamos svarbiomis, jeigu jos egzistavo dar terminui nepasibaigus ir atėmė galimybę arba sutrukdė asmeniui atlikti per nustatytą terminą reikiamus veiksmus, be to, šios priežastys turi pateisinti termino praleidimo laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 28 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-299/2007). Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253/2008). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad klausimą, ar konkrečios termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į įstatyme nustatyto termino tikslus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti pareiškėjo nurodytų termino praleidimą pateisinančių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiką ir pan. Be to, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400-701/2017). Nors įstatymuose ir teismų praktikoje nėra nustatyto išsamaus ir baigtinio svarbių priežasčių, dėl kurių turėtų būti atnaujintas įstatymuose nurodytas procesinis terminas, sąrašo, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog svarbiomis procesinio termino praleidimo priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios kiekvienu individualiu atveju asmeniui sutrukdė arba atėmė galimybę įgyvendinti procesinę teisę per įstatymuose nustatytą terminą (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2020 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1657-803/2020).

6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas 1993-05-04 pasirašė valstybinės žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartį.

7. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjas praleido Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 p. numatytą 1 mėnesio terminą įregistruoti (dabar) VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo, todėl pareiškėjo galimybės tinkamai įvertinti iš 1993-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties atsiradusias teises ir pareigas, tikėtina buvo ribotos, pareiškėjas netinkamai suprato, kad teisinę registraciją atliks Vilniaus miesto valdybos atstovas, dėl nurodytų aplinkybių, t. y. sąžiningo pareiškėjo suklydimo, buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos privalomos daikto teisinės registracijos tvarkos.

Remiantis tuo kas išdėstyta ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais, darytina išvada, kad pareiškėjas terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1993-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ((duomenys neskelbtini) valdybos 1992-07-02 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) p. pagrindu) įsigytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, praleido dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, kurios pripažintinos svarbiomis.

8. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad įstatymų nustatytas terminas neturi varžyti asmens teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, pripažintina, kad nėra teisinių pagrindų neatnaujinti pareiškėjui Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 p. nustatytą terminą įregistruoti VĮ „Registrų centras“, nuosavybės teisę į 1993-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi įsigytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (CK 1.5 str.), todėl pareiškėjo R. G. pareiškimas tenkintinas visiškai.

9. Kitos dalyvaujančių byloje asmenų nurodytos aplinkybės ir argumentai teisiškai nereikšmingi šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje vandeHurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 576-578 straipsniais, –

nutarė:

atnaujinti pareiškėjo R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punkte nustatytą 1 mėnesio terminą, VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teise įregistruoti 1993-05-04 valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi ((duomenys neskelbtini)valdybos 1992-07-02 potvarkio Nr. (duomenys neskelbtini) p. pagrindu) įsigytą žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“.

Vieno mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-04-30 nutarimo Nr. 316 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro nuostatų tvirtinimo“ 1.4 punkte nustatytą terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.