Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos A. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, antstolis I. G., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, jame prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 739/1000 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), varžytynes bei uždrausti šio turto pardavimą, iki bus priimtas teismo sprendimas (leidimas), atitinkantis CK 3.85 straipsnio 2 dalį, parduoti vienintelį šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, gyvenamąjį būstą, ir sueis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas nuo tokio sprendimo gavimo. Pareiškėja nurodė, kad nuo 2016-01-01 įsigaliojo Fizinių asmenų bankroto įstatymo pakeitimai, kurie leidžia bankrutuojančiam asmeniui susitarti su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu. Įstatymo suteikta teisė išsaugoti vienintelį šeimos gyvenamąjį būstą patvirtintame mokumo atkūrimo plane nebuvo numatyta. Pareiškėjai sužinojus apie šią įstatymo suteikiamą teisę iškilo būtinybė keisti planą, taip užtikrinant ir nepilnamečio vaiko interesus. Be to, įstatymo 28 straipsnio 1 dalis numato, kad kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduodamas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo. Ši įstatymo nuostata yra pažeidžiama, nes vienintelis šeimos būstas yra parduodamas iš varžytynių nesuėjus nustatytam 6 mėnesių terminui. Be to, bankroto byloje nėra teismo sprendimo, kuris prilyginamas teismo leidimui parduoti šeimos būstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-07-21 nutartimi prašymą atmetė. Teismas nurodė, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-25 nutartimi leido parduoti iš varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 739/1000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), o jo nepardavus, perduoti hipotekos kreditoriui, įvertinęs tai, kad nekilnojamasis turtas yra avarinės būklės, sunykęs, keliantis pavojų visuomenei. Akivaizdu, kad bankroto administratoriaus paskelbtos turto varžytynės atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nepažeidžia nei pareiškėjos, nei jos nepilnamečio vaiko interesų. Nekilnojamasis turtas dėl savo būklės faktiškai yra netinkamas gyventi.Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių ir nepateikta jokių įrodymų, jog turto varžytynės neatitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo reikalavimų, nusprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeistos pareiškėjos ar jos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Taigi teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-07-21 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės: pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones.Skunde pareiškėja nurodo, jog bylos duomenys patvirtina, kad butas yra vienintelis pareiškėjos vardu registruotas gyvenamosios paskirties nekilnojamasis turtas. Pareiškėja viena augina mažametį vaiką. Nepaisant to, teismas nesiaiškino, kur šiuo metu pareiškėja gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku ir kaip, realizavus šeimai priklausantį gyvenamosios paskirties turtą, bus apsaugotos vaiko teisės.Jeigu turtas yra pripažintas vieninteliu šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, gyvenamuoju būstu, jis gali būti parduotas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar pakeisto plano patvirtinimo. Ši įstatymo nuostata yra šiurkščiai pažeidžiama, nes vienintelis šeimos turtas buvo parduotas 2016-07-22, t. y. nesuėjus 6 mėnesių terminui nuo plano patvirtinimo dienos.Pareiškėja taip pat nurodo, jog teismas nevertino jos prašyme nurodytų aplinkybių, kad 6 mėnesių terminas jai buvo būtinas siekiant išspręsti klausimus dėl būsto pirkimo ar nuomos.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo fizinio asmens bankroto byloje. Pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 1/2 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 739/1000 dalių negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), varžytynes bei uždrausti šio turto pardavimą, iki bus priimtas teismo sprendimas (leidimas), atitinkantis CK 3.85 straipsnio 2 dalį, parduoti vienintelį šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, gyvenamąjį būstą, ir sueis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje numatytas 6 mėnesių terminas nuo tokio sprendimo gavimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebėra aktualus. Kaip nurodė pati pareiškėja atskirajame skunde, varžytynės įvyko 2016-07-22, t. y. jos jau yra pasibaigusios. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog pareiškėja Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė skundą, jame prašė pripažinti 2016-07-22 įvykusias varžytynes, kurių metu buvo parduota pareiškėjai priklausanti 1/2 dalis patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 739/1000 dalys negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), bei A. P. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), neteisėtomis ir negaliojančiomis. Teismas 2016-08-05 nutartimi skundą atsisakė priimti ir išaiškino pareiškėjai, jog skolininko turto perleidimas kitų asmenų nuosavybėn priverstine tvarka gali būti pripažintas negaliojančiu tik Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje nustatytais atvejais. Jeigu proceso dalyviai nebeturi galimybės pasinaudoti savo teise apskųsti antstolio veiksmą Civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka, tai netrukdo jiems, įvykus turto pardavimui, perdavimui, ginčyti tokio pardavimo ar perdavimo aktą CPK 602 straipsnio pagrindu ieškinio teisenos tvarka. Esant varžytynių aktui ir jo pagrindu atsiradusioms nuosavybės teisėms, jos negali būti paneigtos CPK XXXI skyriaus tvarka: turi būti nuginčytas nuosavybės teises sukūręs turto pardavimo iš varžytynių aktas, o šio akto teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo procese galės būti nustatinėjamas antstolio ar teismo klaidų vykdymo procese faktas. Taigi varžytynių, kurios jau įvykusios, sustabdyti nebeįmanoma, o pareiškėja turi galimybę ginčyti varžytynių teisėtumą Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka.Kita vertus, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-05-25 nutartimi leido parduoti iš varžytynių pareiškėjai priklausantį turtą – 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 739/1000 dalis negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini), o jo nepardavus, perduoti hipotekos kreditoriui, įvertinęs tai, kad nekilnojamasis turtas yra avarinės būklės, sunykęs, keliantis pavojų visuomenei. Teismas padarė išvadą, jog bankroto administratoriaus paskelbtos turto varžytynės atitinka Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei nepažeidžia nei pareiškėjos, nei jos nepilnamečio vaiko interesų. Nekilnojamasis turtas dėl savo būklės faktiškai yra netinkamas gyventi. Teismas nutartyje nurodė, jog vadovaujasi Fizinių asmenų bankroto įstatymo 28 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią, kai kartu su fiziniu asmeniu gyvena jo nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) ir (ar) jo globojami (rūpinami) asmenys, vienintelis gyvenamasis būstas, taip pat ir įkeistas, teismo sprendimu gali būti parduotas ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo plano ar nuo pakeisto plano patvirtinimo; šis teismo sprendimas prilyginamas CK 3.85 straipsnio 2 dalyje nurodytam teismo leidimui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja buvo informuota, jog teismas 2016-05-25 nagrinės administratoriaus prašymą leisti parduoti iš varžytynių nutartyje minimą turtą. Pareiškėja jokių prieštaravimų šiuo klausimu nepareiškė. Be to, administratorius veikė pagal mokumo atkūrimo plano, kuris patvirtintas 2016-03-22 nutartimi, nuostatas: t. y. prašė leisti parduoti turtą tokiu būdu, koks numatytas mokumo atkūrimo plane.Pareiškėja skunde teigia, jog viena augina mažametį vaiką, tačiau nepaisant to, teismas nesiaiškino, kur šiuo metu pareiškėja gyvena kartu su nepilnamečiu vaiku ir kaip, realizavus šeimai priklausantį gyvenamosios paskirties turtą, bus apsaugotos vaiko teisės. Šis pareiškėjos argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes teismo konstatavo, jog nekilnojamasis turtas yra avarinės būklės, sunykęs, keliantis pavojų visuomenei, taigi dėl savo būklės faktiškai yra netinkamas gyventi. Be to, mokumo atkūrimo plane nurodyta, jog šiame turte nėra jokio kilnojamojo pareiškėjos turto. Akivaizdu, jog pareiškėja su vaiku ginčo patalpose negyvena.Pareiškėja taip pat nurodo, jog varžytynės įvyko anksčiau nei po 6 mėnesių po mokumo atkūrimo plano patvirtinimo, – taip buvo pažeistas FABĮ 28 straipsnio 1 dalies imperatyvas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju nebėra teisiškai reikšminga spręsti dėl to, ar tai, jog varžytynės teismo leidimu įvyko porą mėnesių anksčiau, nei numatyta įstatyme, reiškia esminį varžytynių proceso teisėtumo pažeidimą, nes, kaip minėta, varžytynės jau įvyko, o pareiškėja savo galbūt pažeistas teises gali ginti kitais įstatyme numatytais būdais.Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo jos naikinti, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartį palikti nepakeistą.