Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio J. P. veiksmų, suinteresuoti asmenys Kretingos rajono policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities VMI,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis J. P. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu jo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0172/06/00007 ir Nr. 0172/06/00237 perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui. Patvarkyme, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo, nurodė, jog 2015-06-22 surašė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o ne, kaip teigia pareiškėjas, apribojo skolininko teisę įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), todėl nėra pagrindo šio patvarkymo naikinti. Pažymėjo, jog pareiškėjas anstoliui rašytinių įrodymų, kiek piniginių lėšų patenka į pareiškėjo asmeninę sąskaitą įkalinimo įstaigoje, todėl nėra galimybės objektyviai įvertinti, kokiomis lėšomis kas mėnesį disponuoja pareiškėjas, kokios jam turėtų likti disponuoti ir kokios turėtų būti skiriamos nutarimų vykdymui. Atkreipė dėmesį, jog antstolis, užtikrindamas pareiškėjo interesus būtiniesiems poreikiams tenkinti, surašė patvarkymą, kuriame akcentavo, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią 1 MMA.

Suinteresuoti asmenys Kretingos rajono policijos komisariatas, Klaipėdos apskrities VMI atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.

Vykdomųjų bylų duomenimis nustatyta, jog antstolio J. P. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0172/06/00237, pradėta pagal 2006-09-13 Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E594168 dėl 579,24 Eur (2000,00 Lt) skolos išieškojimo iš skolininko R. E. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos VMI prie LR FM naudai (v.b. Nr. 0172/06/00237, b.l. 2); vykdomoji byla Nr. 0172/06/00007, pradėta pagal 2016-08-30 Kretingos rajono policijos komisariato nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E556760, dėl 1448,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko R. E., išieškotojo Kretingos rajono policijos komisariato naudai (v.b. Nr. 0172/06/00007, b.l. 2). Atlikdamas vykdymo veiksmus antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę Kalėjimų departamento prie LR TM (duomenys neskelbtini) pataisos namuose (v.b. Nr. 0172/06/00007, b.l. 149). 2015-06-22 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v.b. Nr. 0172/06/00007, b.l. 159). 2016-08-26 antstolis priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo patikslino 2015-06-22 patvarkymą, nurodė, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), areštavo 2015,30 Eur skolos ir 1005,71 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 3021,01 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią 1 MMA sumai (v.b. Nr. 0172/06/00007, b.l. 292).

Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, nurodo, jog antstolio patvarkymu iš skolininko yra išieškomos visos lėšoms, pareiškėjui ribojama teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems), be to išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto bendrosios taisyklės numato, jog pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto, trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus įstatyme numatytas išimtis, ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (Civilinio proceso kodekso 664 straipsnis). Tuo atveju, jei skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą, arba tuo atveju, kai raginimas nėra siunčiamas, per sprendime nurodytą jo įvykdymo terminą, pastarojo nevykdo, antstolis pradeda sprendimą vykdyti priverstinai (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 1 dalis, 661 straipsnio 1 dalis). Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, jog išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Be to vykdymo procesą reglamentuojančios normos leidžia antstoliui taikyti kelias priverstinio poveikio priemones (Civilinio proceso kodekso 624 straipsnio 3 dalis).

Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje (duomenys neskelbtini), todėl remdamasis vykdymo procesą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, antstolis pagrįstai ir teisėtai išieškojimą nukreipė į pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, o ne, kaip klaidingai nurodo pareiškėjas, apribojo skolininko teisę įsigyti maisto ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems (suimtiesiems).

Civilinio proceso kodekso 739 straipsnis numato baigtinį sąrašą piniginių sumų, iš kurių negalima išieškoti. Negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą, laidojimo pašalpa, išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai, išeitinės išmokos. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog iš skolininkui priklausančių lėšų nėra galimas išieškojimas Civilinio proceso kodekso 739 straipsnio pagrindu, tokių duomenų kartu su skundu nepateikia ir pareiškėjas.

Vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ir jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos minimalios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis (Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalis). Sprendimų vykdymo instrukcijos (toliau SVI) 93 punktas išsamiai nurodo turtą, iš kurio negalima išieškoti. SVI 93.6 punktas taip pat draudžia išieškoti iš grynųjų pinigų sumos, neviršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Nagrinėjamu atveju vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolis išieškojimą nukreipė į skolininkui priklausančius buities, ūkio ar kito asmeninio pobūdžio daiktus, kurie būtini skolininko pragyvenimui. Vykdomojoje byloje taip pat nėra duomenų apie skolininko turimas ar skolininkui pervedamas pinigines lėšas, jų dydį, todėl nustatyti, ar antstolis nukreipė išieškojimą į pinigines lėšas, neviršijančias 1 MMA dydį, nagrinėjamu atveju nėra galimybės.

Kita vertus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad Civilinio proceso kodekse atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos Civilinio proceso kodekso XLVII skyriuje) ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (Civilinio proceso kodekso LI skyrius) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Minėtas reglamentavimas draudžia pradėjus vykdymo veiksmus išieškoti iš skolininko jau turimo turto, patenkančio į Civilinio proceso kodekso 668 straipsnio reglamentavimo sritį, tačiau išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko darbo užmokestį bei kitas pajamas – vienkartines ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamas lėšų įplaukas. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas Civilinio proceso kodekso 736 straipsnyje, kurio 1 dalis numato, jog iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 20 procentų (jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas) (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jei išieškoma pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip 50 procentų (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas); išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, – iki 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (Civilinio proceso kodekso 736 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į nurodytą, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog išieškojimas apskritai negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos.

Vykdomosios bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog 2016-08-26 patvarkymu, kuriuo patikslintas 2015-06-22 patvarkymas, antstolis nurodė, jog išieškojimas negali būti nukreiptas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA), areštavo 3021,01 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, paliekant skolininkui sąskaitoje piniginių lėšų sumą lygią 1 MMA sumai. Todėl nepagrįstas pareiškėjo argumentas, jog yra išieškomos visos pareiškėjo lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, kurias būtų galima naudoti savo reikmėms.

Pareiškėjo prašymas grąžinti nurašytas skolininkui priklausančias lėšas esančias antstolio depozitinėje sąskaitoje negali būti tenkinamas, kadangi vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog antstolio depozitinėje sąskaitoje yra pareiškėjui priklausančios piniginės lėšos.

Atsižvelgiant į išdėstytą, išnagrinėjus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, jog antstolis vykdydamas vykdomąsias bylas Nr. 0172/06/00007 ir Nr. 0172/06/00237, atlikdamas išieškojimo veiksmus ir nukreipęs išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, nepažeidė Civilinio proceso kodekso VI dalyje esančių nuostatų, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog antstolis atliko neteisėtus veiksmus, todėl tenkinti skundą jame nurodytais motyvais ir aplinkybėmis nėra pagrindo, skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis, 513 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjo R. E. skundą dėl antstolio veiksmų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui J. P. vykdomąsias bylas Nr. 0172/06/00007 ir Nr. 0172/06/00237.

Nutartis per septynias dienas nuo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.