- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-02
- Bylos Nr.
- 2S-450-71/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-02125-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Klavdija Kruminienė, Regina Agota Gutauskienė, Vaclovas Iždonas
- Ieškovas
- L. P.
- Atsakovas
- E. S.
- Trečiasis asmuo
- R. P.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Regina Agota Gutauskienė Civilinė byla Nr. 2S-450-71/2011
Teisėjas Jonas Stubrys Teisminio proceso Nr. 2-07-3-02125-2011-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. rugpjūčio 2 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Agotos Gutauskienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės L. P. atskirąjį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-2948-772/2011, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagal L. P. ieškinį dėl 35000 Lt priteisimo iš atsakovo E. S., tretysis asmuo R. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė.
I. L. P. kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui E. S. dėl dėl 35000 Lt priteisimo. Ieškinio užtikrinimui ieškovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui nuosavybės teise priklausantį turtą 52850,00 Lt sumai, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Ieškovė teigia, kad atsakovui paskolino 35 000,00 Lt pagal paskolos sutartį, sudarytą 1999-11-22, tačiau su ieškiniu į teismą dėl skolos priteisimo kreipėsi tik 2011-03-28, t. y. daugiau kaip po dešimties metų, o iki tol šio klausimo civilinio proceso tvarka ji nekėlė ir skolos susigrąžinti nesiekė. Atsakovas paskolos priteisimui prieštarauja, nurodo, kad paskolos sutartis gali būti suklastota.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 26 d. nutartimi prašymą atmetė. Nurodė, kad kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, į ieškovo pateiktus įrodymus, jo veiksmus siekant išsiieškoti skolą. Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra, atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 81-936-04, nustatė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta 35 000,00 Lt paskolos sutartis, nėra. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo daugiau kaip po dešimties metų, bei nesant duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį, todėl nėra galimybės spręsti, ar ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas. Dėl šių priežasčių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė.
Atskiruoju skundu ieškovė L. P. prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
1. Apeliantės nuomone, atsakovas piktnaudžiaudamas teise ir procesinėmis teisėmis, sukčiaudamas ir klastodamas buhalterinius dokumentus, vengia grąžinti paskolą.
Šalies argumentai
2. Apeliantė teigia, kad į teismą kreipėsi tik po daugiau negu dešimties metų nuo paskolos davimo, kadangi dėl atsakovo kaltės labai ilgai užsitęsė teismo procesas baudžiamojoje byloje, kurioje E. S. buvo kaltinamas lėšų pasisavinimu ir buhalterinių dokumentų klastojimu.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas E. S. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovės atskirajame skunde nurodyti motyvai nesudaro pagrindo minėtą teismo nutartį panaikinti. Kaip teisingai nurodė teismas, ieškovė su ieškiniu dėl skolos priteisimo kreipėsi daugiau kaip po dešimties metų nuo sutarties, pagal kurią teigia paskolinusi pinigus, sudarymo. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad labai ilgai užsitęsė procesas baudžiamojoje byloje, kurioje atsakovas buvo kaltinamas lėšų pasisavinimu ir UAB „Plusta“ buhalterinių dokumentų klastojimu, todėl, neva, ji todėl tiek ilgai delsė kreiptis į teismą, tačiau ieškovė nutyli, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 81-936-04 jau 2007-03-07 nustatė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp L. P. ir atsakovo buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis, nėra. Buvo konstatuota, kad 1999 m. lapkričio 22 d. sutartyje po antspaudu pasirašė E. S., tačiau ikiteisminio tyrimo metu, išnaudojus visas įstatyme numatytas galimybes, nebuvo paneigtos aplinkybės, kad E. S., dirbdamas UAB „Plusta“ direktoriumi pasirašinėdavo ant tuščių popieriaus lapų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai.
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme, neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1d). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (LR CPK 338 str.).
Teismas dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, remdamasis ekonomiškumo, proporcingumo ir kitais civilinio proceso principais (CPK 3 str. 1 d., 17 str., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Laikinąsias apsaugos priemones teismas turi ir gali taikyti tik tuomet, kai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimą įvykdyti bus sunku arba visiškai neįmanoma tuo atveju, jeigu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas. Todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones turi būti motyvuotas ir pagrįstas, prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, iš kurių būtų galima spręsti, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas iš tikrųjų reikalingas (LR CPK 148 str. 4 d. 3 p.). Civilinio proceso teisės normos, įtvirtinančios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, kartu nustato šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Teismas privalo įsitikinti ir motyvuoti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra. Teismų praktikoje pažymima, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant apsaugoti tik teisėtus ieškovo interesus. Iš bylos medžiagos matyti, kad Radviliškio rajono apylinkės prokuratūra atlikusi ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 81-936-04 jau 2007-03-07 nustatė, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog tarp atsakovo ir L. P. buvo sudaryta pinigų paskolos sutartis, nėra. Ieškovė nepateikė duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo daugiau kaip po dešimties metų, bei nesant duomenų apie sunkią atsakovo turtinę padėtį nėra galimybės spręsti, ar ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pagrįstas.
Remiantis tuo, kas prieš tai išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovo turtui, teisingai aiškino ir taikė civilinio proceso kodekso 144-152 straipsnio normas. Pirmosios instancijos teismas, prėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais,
nutaria:
Palikti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nutartį nepakeistą.