Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su M. M. atstovo A. M. prašymu dėl Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-543-494/2024 prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2070-614/2024,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. M. atstovas A. M. 2024 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliaciniam teismui elektroniniu paštu atsiuntė prašymą prie Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2070-614/2024 prijungti Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-543-494/2024. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad prašomos sujungti civilinės bylos yra tarpusavyje susijusios, jose dalyvauja tie patys asmenys, kurių procesinės padėtys yra tos pačios, abiejose bylose pareikštų ieškinių reikalavimai yra tarpusavyje susiję ir iš esmės grindžiami tais pačiais faktiniais pagrindais bei rašytiniais įrodymais.

2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, jog teismo (teismų) žinioje yra kelios vienarūšės bylos, kuriose dalyvauja tos pačios šalys, arba kelios bylos pagal vieno ieškovo ieškinius skirtingiems atsakovams, arba pagal skirtingų ieškovų ieškinius tam pačiam atsakovui, gali sujungti tas bylas į vieną bylą, kad jos būtų kartu išnagrinėtos, jeigu taip sujungus bus greičiau ir teisingai išnagrinėti ginčai, taip pat tais atvejais, kai nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir dėl to bylų negalima išnagrinėti skyrium. Dėl tame pačiame teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu sprendžia to teismo pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu – aukštesnės pakopos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taikant šią normą yra išaiškinta, kad klausimą dėl civilinių bylų, nagrinėjamų skirtinguose apylinkių teismuose, esančiuose to paties apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat dėl civilinių bylų, nagrinėjamų apygardos teisme ir to apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme, sujungimo sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas. Savo ruožtu Lietuvos apeliacinis teismas sprendžia klausimus dėl skirtinguose apygardų teismuose ar skirtingų apygardų teismų veiklos teritorijose veikiančiuose apylinkių teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, taip pat dėl apygardos teisme ir kito apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiame apylinkės teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-98-790/2022).

4. Nagrinėjamu atveju M. M. atstovas A. M. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas sujungti Vilniaus regiono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas. Tačiau, atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktikoje pateikiamus išaiškinimus, Lietuvos apeliacinis teismas nėra kompetentingas išspręsti tokį prašymą – prašymą dėl apygardos teismo nagrinėjamos civilinės bylos ir jo veiklos teritorijoje veikiančio apylinkės teismo nagrinėjamos civilinės bylos sujungimo turi spręsti šio apygardos teismo, t. y. Vilniaus apygardos teismo, pirmininkas arba Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

5. Papildomai pažymėtina, kad nurodytoje CPK 136 straipsnio 4 dalyje expressis verbis (liet. tiesiogiai) įtvirtinti subjektai, t. y. bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai), turintys teisę kreiptis į aukštesnės pakopos teismo pirmininką arba Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl skirtinguose teismuose nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo. Nurodytas teisinis reglamentavimas suponuoja tai, kad šalių prašymas sujungti skirtinguose teismuose nagrinėjamas civilines bylas turi būti paduodamas vienoje (arba abejose) iš prašomų sujungti civilinių bylų.

6. Nagrinėjamu atveju M. M. atstovas A. M. prašymą sujungti Vilniaus regiono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamas civilines bylas padavė (atsiuntė elektroniniu paštu) Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne vienoje iš prašomų sujungti civilinių bylų.

7. CPK 115 straipsnio 6 dalis nustato, kad jeigu procesinis dokumentas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas mutatis mutandis taikydamas CPK 137 straipsnio nuostatas, atsisako priimti procesinį dokumentą ir grąžina jį padavusiam asmeniui nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą atsisakytina priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui.

8. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliaciniam teismui nepriskirta kompetencija išspręsti M. M. atstovo A. M. prašymo dėl Vilniaus regiono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo, be to, prašymas paduotas nesilaikant CPK 136 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos, M. M. atstovo A. M. prašymą atsisakytina priimti.

9. Teismas išaiškina, kad prašymas dėl Vilniaus regiono apylinkės teisme ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų civilinių bylų sujungimo turi būti paduotas vienoje (arba abiejose) iš prašomų sujungti civilinių bylų, o jų sujungimo klausimas Vilniaus apygardos teisme galės būti nagrinėjamas bylą nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) prašymu, pastarajam teismui persiuntus prašymą dėl civilinių bylų sujungimo ir civilinę bylą, kurioje toks prašymas gautas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi, 136 straipsnio 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti priimti M. M. atstovo A. M. prašymą dėl Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-543-494/2024 prijungimo prie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-2070-614/2024.