- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-04-12
- Bylos Nr.
- 1A-43-318-2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02321-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė (pirm.), Virginija Švedienė, Jūratė Damanskienė
- Nuteistasis
- A. K., R. M., R. K.
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kategorijos
Teisėjas Algimantas Valantinas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-02321-2009-2
2011 m. balandžio 12 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,
teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. K. (A. K.), R. K. ir R. M. (R. M.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (1 (duomenys pakeisti) degalinės apiplėšimas) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2 (duomenys pakeisti) degalinės apiplėšimas) laisvės atėmimu 3 trejiems metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė R. K. paskirta laisvės atėmimas 4 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-14 iki 2010-01-14.
A. K. pripažinti kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (1 (duomenys pakeisti) degalinės apiplėšimas) laisvės atėmimu 4 metams 6 mėn.; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2 (duomenys pakeisti) degalinės apiplėšimas) laisvės atėmimu 4 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė A. K. paskirta laisvės atėmimas 6 metams.
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2010-03-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, ir galutinė subendrinta bausmė A. K. nustatyta laisvės atėmimas 6 metams 20 dienų, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-14 iki 2009-12-16 bei nuo 2010-08-26 iki 2010-09-29.
R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2 (duomenys pakeisti) degalinės apiplėšimas) ir nuteistas laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009-12-15 iki 2010-05-17.
Iš R. K. ir A. K. solidariai priteista 770 Lt UAB „1“ (duomenys pakeisti) naudai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteistas E. V., tačiau nuosprendis jo nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, t. y. 2008-11-16 apie 4 val., Gedimino pr. 39 Vilniuje, ištraukdamas iš kelnių kišenės, pagrobė A. Z. (A. Z.) priklausančią 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 300 Lt ir A. Z. vardu išduota AB Swedbank mokėjimo kortelė „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini).
R. K. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. 2008-11-16, apie 4 val. Gedimino pr. 39 Vilniuje, pagrobdamas iš A. Z. piniginę, kurioje buvo ir A. Z. vardu išduota AB Swedbank mokėjimo kortelė „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini), užvaldė ir šią kortelę, o vėliau neteisėtai ją laikė inicijuodamas finansines operacijas.
R. K. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. 2008-11-16 04.16.48 val. į bankomatą, esantį Jasinskio g. 16 Vilniuje, įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini), suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir patikrino sąskaitos likutį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 04.17.13 val. į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę ir suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, siekdamas išgryninti 500 Lt, tačiau nuskalstamos veikos nebaigė, nes suvedė klaidingą PIN kodą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 04.18.27 val. į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir išgrynino 600 Lt. Tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K.: 04.18.59 val. į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir patikrino sąskaitos likutį, o 04.19.3 val. į tą patį bankomatą vėl įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, siekdamas išgryninti 80 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo nepakankamas sąskaitos likutis, 04.20.04 val. jis į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, siekdamas išgryninti 80 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo nepakankamas sąskaitos likutis. Tada jis 04.20.14 val. vėl į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir patikrino sąskaitos likutį, 04.20.39 val. į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir išgrynino 50 Lt, 04.21.16 val. vėl į tą patį bankomatą įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir, patikrinęs sąskaitos likutį, 04.21.44 val. į tą patį bankomatą vėl įdėjo tą pačią kortelę, suvedė naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir išgrynino 20 Lt.
R. K. taip pat nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. atlikęs finansinę operaciją laikotarpiu nuo 2008-11-16 04.16.48 val. iki 2008-11-16 04.21.44 val., suklaidindamas elektroninę sistemą ir banką, operacinei sistemai save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti, savo naudai įgijo svetimą A. Z. priklausantį bendros 670 Lt vertės turtą.
A. K. ir R. K. nuteisti už tai, kad padarė plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą, t. y., veikdami kartu, būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-11-26 apie 21.24 val. atvažiavo iki UAB „1“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). R. K. liko laukti automobilyje Mercedes Benz, stovėjusiame aikštelėje prie degalinės, ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimą. Tuo metu A. K., užsidėjęs ant veido kaukę, su šaunamuoju ginklu ME 38 Compact G, kuris, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams, užėjo į degalinės prekybos salę. Ten jis, nukentėjusiajai I. G. grasindamas šaunamuoju ginklu, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 770 Lt. Po to abu kaltinamieji automobiliu Mercedes Benz su pagrobtais pinigais iš įvykio vietos pasišalino.
A. K., R. K. ir R. M. nuteisti už tai, kad, veikdami kartu su E. V., padarė plėšimą, panaudodami šaunamąjį ginklą, t. y. jie, būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-12-14 apie 14.45 val. atvažiavo automobiliu Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prie UAB „2“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). R. K. su A. K. netoli degalines išleido E. V. ir R. M., o patys nuvažiavo laukti (duomenys neskelbtini) gatvėje. Tuo metu E. V. ir R. M., užsidėję kepures ir pirštines, su šaunamaisiais ginklais, vienas iš kurių – ME 38 Compact G, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams-, užėjo į degalinės prekybos salę. Ten, nukentėjusiajai J. Š. grasindami šaunamaisiais ginklais, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 665 Lt. Abu su pagrobtu turtu turėjo susitikti (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur jų automobilyje MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laukė R. K. ir A. K., tačiau jiems pasišalinti, išskyrus R. M., nepavyko, nes buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis A. K. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti.
Nuteistasis tvirtina, jog teismo nuosprendis yra pagrįstas prielaidomis ir melagingais kitų nuteistųjų – R. K. ir R. M. – parodymais, kurie, siekdami palengvinti savo teisinę padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės, jį apkalbėjo. Teigia, jog apylinkės teismas nebuvo objektyvus, nagrinėdamas bylą palaikė kaltinimo poziciją, neatsižvelgė į jo parodymus ir nepagrįstai atmetė jo prašymus, nesudarė galimybės jam pateikti svarbius, jo nekaltumą patvirtinančius duomenis bei paneigti melagingus parodymus. Taip teismas suvaržė jo teises, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygybės ir teisingumo principus.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo iš naujo išnagrinėti baudžiamąją bylą ir atsižvelgti į teisme pateiktus įrodymus bei jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, nes jis piniginę paėmė nuo žemės.
Apeliaciniame skunde nuteistasis R. M. prašo Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., 3 d., 54 str. 3 d. nuostatomis, paskirti trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą, apsiribojant laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtu laiku.
R. M. tvirtina, jog teismo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė neužtikrins teisingumo principo įgyvendinimo. Bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti apsiribojant laiku, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme ir suėmime.
Nuteistasis nurodo, kad savo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo pilnai pripažino, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, nuoširdžiai gailėjosi, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas dėl susidariusios sunkios materialinės padėties, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą, reali žala žmonių gyvybei ir sveikatai jo nusikalstamais veiksmais padaryta nebuvo. Šių aplinkybių, nuteistojo manymu, pakanka skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Juolab, kad po šio nusikaltimo jis jokių teisės pažeidimų nepadarė, sąžiningai laikosi teismo paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėja prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistasis R. M. ir jo gynėja prašė nuteistojo R. M. apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo R. K. gynėjas prašė šio nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, dėl kitų nuteistųjų apeliacinių skundų paliko spręsti teismo nuožiūra.
Nuteistojo E. V. gynėjas dėl nuteistųjų apeliacinių skundų paliko spręsti teismo nuožiūra.
Prokuroras prašė nuteistųjų A. K., R. M. ir R. K. apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistųjų A. K., R. K. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nuteistojo R. M. apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl nuteistojo A. K. apeliacinio skundo.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis dalyje dėl A. K. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. už 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą naikintinas ir priimtinas naujas nuosprendis, nes neįrodyta, kad A. K. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 329 str. 1 d. 1 p.).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnio reikalavimus: dėl šio nusikaltimo padarymo įrodymus ištyrė nepilnai ir nevisapusiškai, nepašalino kilusių prieštaravimų, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl A. K. dalyvavimo 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšime.
A. K. buvo kaltinamas ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. už tai, kad iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su R. K., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-11-26 apie 21.24 val. atvažiavo iki UAB „1“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Po to, R. K. likus laukti automobilyje Mercedes Benz, stovėjusiame aikštelėje prie degalinės, ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimą, A. K., užsidėjęs ant veido kaukę, su šaunamuoju ginklu ME 38 Compact G, kuris, vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams, nuėjo į degalinės prekybos salę ir ten, šaunamuoju ginklu grasindamas nukentėjusiajai I. G., iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 770 Lt, kuriuos abu kartu su R. K. užvaldė.
Apylinkės teismas, pripažindamas A. K. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. dėl 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimo, rėmėsi šiais įrodymais:
1) UAB „1“ (duomenys pakeisti) pareiškimu ir inkasacijos kvitu, patvirtinančiais, kad 2009-11-26 apie 21:24 val. iš UAB „1“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), degalinės operatorei pagrasinus šaunamuoju ginklu, iš kasos buvo pagrobta 770 Lt (t.1. b.l. 71;72);
2) nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad degalinę apiplėšęs asmuo buvo su kauke, aukštas ir stambus. Jis kalbėjo mažai: „dėk pinigus“, „kur seifas“, buvo ginkluotas ir grasino ginklu. Ji patyrė didžiulį stresą, pagalbos mygtuką nuspaudė užpuolikui pasišalinus iš įvykio vietos. Peržiūrėjusi vaizdo įrašą, nukentėjusioji suprato, kad užpuolikas atėjo iš ten, kur yra automobilių stovėjimo aikštelė, skirta vilkikams. Kaltininko atpažinti negalėtų;
3) UAB „1“ (duomenys pakeisti) pateiktu vaizdo įrašu (b.l 73-74), iš kurio matyti, jog į degalinę buvo įėjęs vienas asmuo, kuris buvo kaukėtas, turėjo ginklą;
4) kaltinamojo R. K. parodymais, kad šios degalinės plėšime dalyvavo jis kartu su A. K. ir kad būtent A. K. su kauke ir ginklu rankose užėjo į degalinę ir pagrobė pinigus. Šio nusikaltimo padarymui dujinį šaunamąjį ginklą A. K. parūpino R. K., pasiskolindamas jį iš V. K.. Parodymų patikrinimo įvykio vietoje metu (t. 2, b.l. 146-153) R. K. nurodė vietą netoli degalinės, kur jis laukė A. K., pastarajam nuėjus plėšti degalinę. Apylinkės teismas konstatavo, jog jo nurodyta vieta sutapo su nukentėjusiosios I. G. parodymais ir peržiūrėtu vaizdo įrašu;
5) liudytojo V. K. parodymais, kad dujinį ginklą R. K. jis skolino praėjus maždaug dviems mėnesiams nuo ginklo įsigijimo; ir
6) UAB „S“ (duomenys pakeisti) pranešimu (t. 2, b.l. 46), kad V. K. du dvigubos paskirties ginklus „ME 38 Compact G“ kal. 9 mm įsigijo 2009 09 09, t.y. daugiau kaip prieš du mėnesius iki apiplėšimo.
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas nuosprendyje konstatavo, jog šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, jog degalinės 1 (duomenys pakeisti) plėšime 2009-11-26 dalyvavo būtent A. K., t.y. jis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis, teisėjai įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apylinkės teismas šių nuostatų nesilaikė, todėl padarė klaidingas išvadas.
Kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje įvertinusi šiuos pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad A. K. pareikštas kaltinimas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. nepasitvirtino, nes nepakanka objektyvių faktinių duomenų, patvirtinančių, kad pastarasis 2009-11-26 apie 21.24 val., veikė kartu su R. K., grasino šaunamuoju ginklu UAB „1“ (duomenys pakeisti) degalinės operatorei I. G. ir iš degalinės kasos aparato stalčiaus pagrobė 770 Lt.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos tiek apeliacinės instancijos teismuose A. K. nuosekliai neigė dalyvavęs 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšime.
Pagrindinis įrodymas, kuriuo rėmėsi apylinkės teismas, nustatydamas, kad A. K. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme, yra kito nuteistojo, t.y. R. K., ir nukentėjusiosios I. G. parodymai apie įvykio aplinkybes. Teismas konstatavo, jog šie jų parodymai yra nuoseklūs ir jokių abejonių nekelia, todėl nėra pagrindo jais netikėti.
Kolegijos manymu, R. K. parodymai dėl A. K. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme kelia abejonių.
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VPK NTV NNTS OP vyr. tyrėjo V. M. 2009-12-05 tarnybinio pranešimo (t. 1, b.l. 121), R. K. areštinės patalpose pareigūnui pasakė, kad A. K. po degalinės, priklausančios 2 (duomenys pakeisti), apiplėšimo planavo apiplėšti degalinę 1 (duomenys pakeisti), esančią (duomenys neskelbtini). Tuo tikslu A. K. iš anksto, netoli minėtos degalinės, paliko maišelį su dviem kepurėm ir dviem porom pirštinių. R. K. nurodė vietą 100 m atstumu nuo degalinės 1 (duomenys pakeisti), kur maišelyje buvo surasti šie daiktai: megztos pirštinės, sukabintos prekybiniu ženklu, ir dvi kepuraitės (t. 1, b.l. 122-128). Sulaikymo protokolas rodo, kad R. K. buvo sulaikytas 2009-12-14 (t. 2, b.l. 122).
Taigi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad R. K., būdamas sulaikytas, pareigūnui apie 1 (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini), plėšimą, įvykusį 2009-11-26, pasakojo kaip apie būsimą įvykį, nurodydamas vietą, kurioje laikė tam nusikaltimui pasiruoštas priemones. Iš tiesų, įvykio vietoje buvo rastos pirštinės ir jos nebuvo naudotos. Tai patvirtino nepažeistos jų pakavimo detalės (t. 1, b.l. 126-128). Taigi šie bylos faktiniai duomenys rodo, kad R. K. aiškinimas apie 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimo aplinkybes ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuoseklus. Jo pirminiai tyrėjams pateikti duomenys apie šį nusikaltimą buvo grindžiami objektyviais duomenimis, tačiau esmingai skyrėsi nuo jo apklausose fiksuotų vėlesnių parodymų, kad 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą jis įvykdė su A. K. 2009 m. lapkričio 26 d. Apylinkės teismas šių faktinių duomenų iš viso nevertino.
Žemesnės instancijos teismas
Be to R. K. paaiškino, kad po 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimo jie su A. K. važiavo automobiliu Mercedes Benz, kurį, bijodami persekiojimo, paliko laukuose ir toliau tęsė kelionę su A. K. priklausančiu automobiliu BMW. Nors R. K. ikiteisminio tyrimo pareigūnams parodė vietą laukuose, kur jie paliko minėtą Mercedes Benz automobilį, tačiau iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jo nurodytoje vietoje automobilis nebuvo rastas, įvykio vietoje nebuvo nustatyti pėdsakai, patvirtinantys, kad koks nors automobilis būtų ten stovėjęs (t. 1, 146-149).
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme R. K. aiškino, kad ginklą, kurį A. K. naudojo 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšime, parūpino jis, šio nusikaltimo išvakarėse pasiskolino iš savo draugo V. K.. Teismas konstatavo, kad A. K. naudojo V. K. ginklą, nes tai patvirtino V. K. parodymai, kad jis paskolino R. K. ginklą prieš Naujus Metus, maždaug du mėnesiai po ginklo įsigijimo, o UAB „S“ (duomenys pakeisti) raštas rodo, kad V. K. įsigijo du dvigubos paskirties ginklus „ME 38 Compact G“, kal. 9 mm, 2009-09-09 ( t. 2, b.l. 46).
Žemesnės instancijos teismas
Apylinkės teismas, darydamas šią išvadą, nevertino visų V. K. parodymų, kuriuos jis davė, atsakydamas į patikslintus klausimus, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. V. K. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pistoletą R. K. davė tik vieną kartą prieš Naujuosius Metus, o R. K. jam žadėjo jį grąžinti po pusvalandžio. Jie susitiko 21 val., pokalbis vyko Savanorių prospekte. Iš pradžių V. K. nenorėjo ginklo duoti, bet vėliau sutiko, todėl nuvažiavo namo ir, atvežęs jį, padavė R. K.. Tą dieną R. K. ginklo jam negrąžino. Jis skambino R. K., tačiau pastarasis neatsiliepė, o kitą dieną jo telefonas jau buvo išjungtas. Vėliau liudytojas iš R. K. draugės sužinojo, kad jis bandė apiplėšti degalinę ir policija juos sulaikė.
Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje V. K. patvirtino, jog jis ginklą R. K. skolino tik vieną kartą prieš Naujuosius Metus. Susitiko jie apie 21.10 val. Tą vakarą jis ginklą paskolino pusvalandžiui, tačiau R. K. ginklo negrąžino. Sekančią dieną R. K. telefonas buvo išjungtas, o dar po dienos iš R. K. draugės jis sužinojo, kad R. K. sulaikytas dėl plėšimo.
Kaip jau minėta, R. K. buvo sulaikytas 2009-12-14. (t. 2, b.l. 122).
Taigi liudytojo V. K. parodymai patvirtina, jog jis R. K. ginklą paskolino ne prieš pirmo, bet prieš antro plėšimo padarymą, nes nuo jo paskolinimo iki kol V. K. sužinojo apie R. K. sulaikymą praėjo trys dienos. Tam neprieštarauja ir nuteistojo R. M. aiškinimas, kad R. K. ginklą iš V. K. skolinosi dieną prieš plėšimą, įvykdytą 2009-12-14 (t. 3, b.l. 73).
Šie objektyvūs faktiniai duomenys paneigia R. K. aiškinimą, kad jis prieš 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą, pasiskolinęs iš V. K., perdavė A. K. nusikaltimo įrankį šio nusikaltimo padarymui.
Taigi R. K. aiškinimas apie 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą dėl įvykio aplinkybių nebuvo nuoseklus, prieštarauja aptartų įrodymų visetui ir dėl to kolegijai kelia abejonių.
Žemesnės instancijos teismas
Be to nukentėjusioji I. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 134-136) tvirtino, kad užpuolikas buvo su kauke, kalbėjo lietuviškai be akcento, pro kaukę matėsi mėlynos akys, atrodo balti antakiai ir baltos blakstienos. Jis buvo vidutinio ūgio, liesas. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme I. G. nurodė, jog užpuolikas buvo aukštesnis, stambesnis už ją, veidas buvo su kauke, matėsi tik akys. Jis buvo aukštas ir stambus. Atpažinti negali, nes bijo suklysti. Teismas, nepašalindamas nukentėjusiosios parodymuose esminių prieštaravimų dėl užpuoliko išvaizdos, nepagrįstai konstatavo, jog pastaroji patvirtino, kad kaltininkas buvo aukštas ir stambus, t.y. panašus į kaltinamąjį.
Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusioji nurodė, kad užpuolikas buvo vidutinio ūgio, šviesus. Paaiškino, kad ji geriausiai prisiminė jo išvaizdą tuomet, kai buvo apklausiama iš karto po įvykio, tuomet akyse stovėjo jo veidas, nes buvo atsisukusi ir matė jo akis. Taigi nukentėjusioji patvirtino, kad jos užpuolikas buvo baltomis blakstienomis, šviesiais antakiais, vidutinio ūgio ir vidutinio kūno sudėjimo.
Šis jos aiškinimas neprieštarauja tarnybinio pranešimo, kurį surašė patrulis J. R., duomenims, kuris patvirtino, jog nukentėjusioji iš karto po įvykio jam sakė, kad užpuoliko akys buvo šviesios, jis buvo apie 1,70 m ūgio, turėjo medžiagines pirštines, kalbėjo lietuviškai. (t. 1, b.l. 138). Tokias pat aplinkybes patvirtino ir patrulė A. P. (t. 1, b.l. 139). Šių įrodymų apylinkės teismas taip pat netyrė ir nevertino.
Visi šie faktiniai duomenys patvirtina, kad užpuolikas buvo vidutinio ūgio, šviesaus gymio ir kalbėjo lietuviškai, t.y. nepanašus į nuteistąjį A. K., kuris yra aukštesnio nei 1,85 m, ūgio, juodų plaukų ir antakių, kalba rusų kalba.
Atlikus šio nuteistojo avalynės tyrimą buvo nustatyta, kad įvykio vietoje rasti pėdsakai nėra palikti nuteistojo A. K. avalynės. (t. 1, b.l. 111-118).
Kitų objektyvių duomenų, kurie patvirtintų R. K. aiškinimą apie A. K. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme, byloje nėra. Todėl kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad nuteistojo R. K. aiškinimas apie 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą yra nenuoseklus, prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojo V. K., nuteistojo R. M. parodymams bei aptartiems tarnybiniams pranešimams, todėl negali būti vertinamas kaip objektyvus ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis A. K. dalyvavimą šio nusikaltimo padaryme. Nors R. K. parodymai neprieštarauja vaizdo įrašui, kad automobilį prieš 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą jis su bendrininku buvo pastatęs prie degalinės esančioje aikštelėje, tačiau ši aplinkybė tik patvirtina, kad būtent R. K. dalyvavo šio nusikaltimo padaryme su nenustatytu asmeniu, tačiau nerodo, kad nusikaltime dalyvavo ir A. K..
Ta aplinkybė, kad A. K. negali paaiškinti, kodėl R. K. jį apkalba, negali būti vertinama kaip jo kaltę patvirtinantis įrodymas.
Visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. R. K. aiškinimas dėl A. K. dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme, esant pirmiau paminėtoms aplinkybėms, gali būti vertinamas kaip prielaida, tačiau prielaidomis, nesant kitų jas patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų, nuosprendis negali būti grindžiamas. Todėl A. K. dėl 2010-11-26 padaryto 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimo išteisintinas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p. pagrindu. Išteisinus A. K. dėl šio nusikaltimo padarymo, taisytina nuosprendžio nustatomoji dalis, nustatant, jog R. K., iš anksto susitaręs ir veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-11-26 apie 21.24 val. atvažiavo iki UAB „1“ (duomenys pakeisti) degalinės, esančios (duomenys neskelbtini). Po to R. K. likus automobilyje Mercedes Benz, stovėjusiame aikštelėje prie degalinės, ir stebint aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimą, nenustatytas asmuo, užsidėjęs ant veido kaukę, su nenustatyto modelio šaunamuoju ginklu nuėjo į degalinės prekybos salę ir ten, šiuo ginklu grasindamas nukentėjusiajai I. G., iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 770 Lt, kuriuos R. K. su nenustatytu asmeniu užvaldė.
Ryšium su nustatytomis aplinkybėmis naikintina nuosprendžio dalis, kuria iš A. K. priteistas turtinės žalos atlyginimas UAB „1“ (duomenys pakeisti) naudai.
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo jį išteisinti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. dėl 2009-12-14 UAB „2“ (duomenys pakeisti) degalinės plėšimo. Šis jo prašymas nepagrįstas, todėl atmestinas.
Kaip matyti iš nuteistojo A. K. parodymų pirmosios instancijos teisme, pastarasis neneigė, jog įvykio dieną į nusikaltimo vietą savo automobiliu vežė R. K., R. M. ir E. V., tačiau tvirtino, kad apie planuojamą UAB „2“ (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą nieko nežinojo, vežė nuteistuosius R. K. prašymu. Toks A. K. aiškinimas prieštarauja kitiems faktiniams bylos duomenims.
Nuteistasis R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog būtent A. K. pasiūlė jam apiplėšti degalinę, paprašė surasti žmones, kurie galėtų tai padaryti. Tuomet jis susisiekė su R. M., susitarė susitikti ir kartu su A. K., jo vairuojamu automobiliu, nuvyko prie R. M. namų. Pastarajam įsėdus į automobilį, A. K. su juo kalbėjo apie degalinės plėšimą, ginklus. Susitarė, kad plėšimą įvykdys sekančią dieną, t.y. 2009-12-14, dienos metu. Po to visi trys nuvyko pas E. V.. Prieš tai dar susitiko su R. K. draugu V. K., iš kurio R. K. pasiskolino ginklą. Susitikimo su E. V. metu su pastaruoju daugiausiai kalbėjosi R. M., buvo susitarta sekančią dieną apiplėšti degalinę.
Sekančią dieną jis su A. K. nuvyko į „Senukų“ prekybos centrą ir nupirko dvi poras megztų pirštinių ir dvi kareiviško tipo kepuraites. Iš ten nuvažiavo pasiimti E. V., o po to – R. M.. A. K. sustojo maždaug 300 m atstumu nuo degalinės, ten paaiškino E. V. ir R. M. iš kurios pusės užeiti į degalinę ir kaip elgtis. R. M. jis liepė paimti pinigus, o E. V. – stebėti aplinką, padavė pastarajam V. K. ginklą. R. M. ir E. V. išlipus iš automobilio, jis su A. K. nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) turgavietės, kur turėjo laukti. Po kiek laiko A. K. sustojo prie kelkraščio ir liepė R. K. paimti R. M. ir E. V. automobilyje likusius drabužius, juos nunešti toliau nuo kelio ir ten palikti. Jis taip ir padarė, tačiau dar nespėjus įsėsti į automobilį, jį sulaikė policija (t. 4, b.l. 32-33).
Nuteistasis R. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme tvirtino, jog 2009-12-12 vakare prie jo namų automobiliu Mercedes Benz atvyko R. K. su A. K., su kuriais jis kalbėjosi automobilyje. Kažkuris iš jų sakė, kad yra pasiūlymas apiplėšti degalinę. Iš pokalbio suprato, kad nusikaltimo organizatorius yra A. K.. Pastarasis pasakė, kad reikia apiplėšti degalinę, esančią prie (duomenys neskelbtini) turgavietės. Pakalbėjo bendrais bruožais ir susitarė, kad atvažiuos kitą dieną. Dar A. K. paklausė, ar jis turės ginklą, Jis atsakė, kad turės. 2009-12-13 vakare A. K. su R. K. vėl atvažiavo pas jį ir jie trise nuvažiavo prie degalinės, A. K. jam paaiškino, kur reikės išlipti, kur užeiti į degalinę ir kaip ten elgtis. Liepė parduotuvėje nieko neimti, tik reikalauti pinigų. Po to parodė vietą, kur jis lauks po nusikaltimo. Tuomet visi trys nuvyko tartis su E. V.. Po to jis su R. K. ir A. K. važiavo paimti ginklų. Savanorių pr. prie degalinės „Neste“ R. K. susitiko su kažkokiu žmogum ir į automobilį grįžo su ginklu. Po to nuvyko į Fabijoniškių mikrorajoną, kur jis susitiko su pažįstamu ir pasiskolino iš jo ginklą. Tuomet jie išsiskyrė ir susitarė sutikti kitą dieną. A. K. liepė jam pasiimti kitus drabužius, kad po plėšimo persirengtų. Susitarė, kad visus pinigus pasidalins po lygiai. Sekančią dieną prie mokyklos atvažiavo A. K., R. K. ir E. V.. Važiuojant A. K. aiškino, kaip viskas turės vykti. Atvažiavus netoli degalinės, jis persirengė, rūbus ir kuprinę paliko ant galinės automobilio sėdynės. E. V. paliko automobilyje striukę. A. K. davė jiems pirštines ir kepuraites. Tuomet jie išlipo iš automobilio ir su ginklais rankose nuėjo į degalinę, kur, panaudodami ginklus, pagrobė apie 600 Lt. Iš degalinės jie bėgo link tos vietos, kur jų turėjo laukti A. K., tačiau pamatęs policiją jis nubėgo į miškelį. (t.4, b.l. 33).
Netikėti nuteistųjų R. K. ir R. M. parodymais, kurie tarpusavyje sutampa ir kuriuos patvirtina kiti faktiniai bylos duomenys, apylinkės teismas neturėjo jokio pagrindo. Juolab, kad ikiteisminio tyrimo metu pats A. K. patvirtino, jog 2009-12-14 jo vairuojamu automobiliu kartu su R. K., R. M. ir E. V. į 2 (duomenys pakeisti) degalinę važiavo, turėdamas tikslą įvykdyti plėšimą. Prieš tai jis ir R. K. nusikaltimo darymui „Senukų“ parduotuvėje nupirko dvi kepures ir pirštines. Privažiavus netoli numatytos apiplėšti degalinės, R. M. ir E. V. pasiėmė kepures, pirštines ir išlipo iš automobilio, palikdami drabužius persirengti po nusikaltimo. R. M. rankoje turėjo ginklą. Vaikinams išlipus, jis su R. K. pavažiavo šiek tiek toliau ir sutartoje vietoje laukė R. M. bei E. V.. Pamačius policijos pareigūnus, R. K. paėmė ant galinės sėdynės paliktus daiktus ir paėjęs į šoną juos išmetė. Tai pamatė policijos pareigūnai ir iš karto juos sulaikė.
Aptartiems R. K., R. M., o taip pat A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams neprieštarauja byloje nustatytos aplinkybės, jog A. K. ir R. K. buvo sulaikyti netoli nusikaltimo vietos, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pastato Nr. 14. A. K. sėdėjo jam priklausančiame automobilyje, o R. K. maždaug už 15 metrų nuo šio automobilio išmetė R. M. ir E. V. daiktus; taip pat vaizdo įrašo protokolas, iš kurio matyti, jog 2009-12-14 09.42 val. R. K. ir A. K. „Senukų“ prekybos centre pirko pirštines bei maskuojančios spalvos kepuraites su snapeliu (t. 2, b.l. 50); pirmiau aptarti liudytojo V. K. parodymai, kad 2009 metais, prieš Naujuosius metus, vakare apie 21 val. jis susitiko su R. K. ir paskolino jam pistoletą.
Taigi aptarti faktiniai duomenys patvirtina, kad A. K. ne tik, kad savo automobiliu vežė kitus nuteistuosius į nusikaltimo vietą, bet iš anksto numatė nusikaltimo vietą, aptarė su kitais nusikaltimo planą, pasiskirstė vaidmenimis, pasirūpino nusikaltimo darymo priemonėmis. Jis važiavo paimti ginklų, nusikaltimo dieną su R. K. „Senukų“ prekybos centre pirko kepures ir pirštines, kurias degalinės plėšimo metu panaudojo R. M. ir E. V.. Išleidęs pastaruosius prie degalinės, nuteistasis laukė jų sutartoje vietoje. Visos šios aplinkybės paneigia nuteistojo aiškinimą, kad jis apie planuojamą degalinės 2 (duomenys pakeisti) plėšimą iki pat atvykimo į įvykio vietą nieko nežinojo. Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog A. K. suvokė, kad dalyvauja UAB „2“ (duomenys pakeisti) plėšimo padaryme ir savo veiksmais prisideda prie siekiamo nusikalstamo rezultato, taigi, veikdamas bendrininkų grupėje su R. K., R. M. ir E. V., panaudojant šaunamąjį ginklą, pagrobė svetimą – UAB „2“ (duomenys pakeisti) priklausantį – turtą, t.y. 665 Lt.
Skirdamas bausmę nuteistajam A. K. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo vaidmenį, atsakomybę sunkinančią aplinkybę.
A. K. padarė sunkų nusikaltimą nuosavybei, už kurį įstatymas numato laisvės atėmimo bausmę nuo dviejų iki dešimties metu. Nuteistasis yra padaręs kitą nusikaltimą nuosavybei, už kurį yra nuteistas (t. 3, b.l. 50-51), baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus (t. 3, b.l. 44-49), niekur nedirbo. Nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. A. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismo A. K. paskirta laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta.
A. K. UAB „2“ (duomenys pakeisti) degalinės plėšimą padarė 2009-12-14, t.y. iki Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžio priėmimo, todėl nuteistajam keliais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu. Kadangi A. K. padarytos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. ir 183 str. 1 d., labai skiriasi pagal pavojingumą ir, vadovaujantis BK 11 str., priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, taikomas bausmių apėmimo būdas (Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p.).
Dėl nuteistojo R. K. apeliacinio skundo.
Kaip matyti iš nuteistojo R. K. apeliacinio skundo turinio ir jo parodymų teisiamajame posėdyje, pastarasis neginčija jo veiksmų kvalifikavimo ir bausmių, paskirtų pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 180 str. 3 d., 180 str. 3 d. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose. Nuteistasis nesutinka su jo nusikalstamų veiksmų, pagrobiant A. Z. piniginę, kvalifikavimu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. Jis tvirtina, kad nėra jo nusikalstamus veiksmus kvalifikuojančios aplinkybės, nes jis viešoje vietoje pagrobė piniginę ne iš asmens drabužių, o ją pasiėmė nuo žemės. Todėl minėti jo veiksmai sudaro Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sudėtį. Tokie R. K. argumentai nepagrįsti, todėl atmestini.
Bylos duomenys rodo, jog nukentėjusysis A. Z. nuosekliai tvirtino, kad R. K. nukentėjusiojo pinginę pagrobė ištraukęs iš jo kelnių kišenės. Iš karto po įvykio tokias pat aplinkybes nurodė ir pats nuteistasis R. K. (t. 1, b.l. 13). Tai paneigiančių faktinių duomenų byloje nėra. Taigi apylinkės teismas neturėjo pagrindo abejoti šiais įrodymais, todėl pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nusikaltimo padarymo aplinkybes. Teisingai R. K. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., nes pastarasis nukentėjusiojo piniginę pagrobė viešoje vietoje iš A. Z. drabužių. Tai jo nusikalstamus veiksmus pagal šį baudžiamąjį įstatymą kvalifikuojanti aplinkybė. Nors teisiamajame posėdyje R. K. aiškino, kad piniginę paėmė nuo žemės, tačiau šio jo aiškinimo nepatvirtina jokie bylos duomenys. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, apylinkės teismas pagrįstai tokį nuteistojo parodymų pakeitimą įvertino kaip siekimą palengvinti savo teisinę padėtį.
Skirdamas bausmę nuteistajam R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę.
R. K. padarė kvalifikuotą vagystę, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria prie apysunkių nusikaltimų. Jo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra. R. K. anksčiau neteistas. Juo pasitikėjus, ikiteisminio tyrimo metu byla buvo nutraukta, R. K. susitaikius su nukentėjusiuoju. Pastarasis šio pasitikėjimo nepateisino ir padarė kitus sunkius nusikaltimus. Todėl apylinkės teismas turėjo pagrindą manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmes.
Nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę už atskirus nusikaltimus, apylinkės teismas įvertino tai, kad R. K. charakterizuojamas teigiamai, atlygino nukentėjusiajam A. Z. padarytą žalą ir su juo susitaikė. Kita vertus, jis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir vėl nusikalto. Dėl sunkių nusikaltimų padarymo R. K. prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, tačiau nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje. Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismas R. K. paskyrė bausmes, artimesnes baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytoms laisvės atėmimo bausmės minimalioms riboms. Kolegijos manymu, paskirtos bausmės, vertinant išvardintas aplinkybes, tikrai nėra per griežtos.
Nežiūrint į tai, teismas, bendrindamas R. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes neįvertino, kad nuteistojo nusikalstami veiksmai padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., sudaro idealią nusikaltimų sutaptį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 1 p., esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, bendrinant bausmes, paskirtas už atskirus nusikaltimus, taikomas bausmių apėmimo būdas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 6 d., jeigu skiriant galutinę bausmę dalis bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Kadangi šių nuostatų teismas nesilaikė, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas.
Dėl nuteistojo R. M. apeliacinio skundo.
R. M. savo kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą bei nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo neginčija. Kolegijai šie klausimai abejonių taip pat nekelia, todėl teismas pasisako tik dėl šio nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Nuteistojo R. M. apeliacinio skundo argumentas, kad apylinkės teismas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d., jam paskyrė per griežtą bausmę, nepagrįstas.
Apylinkės teismas, skirdamas R. M. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančią aplinkybes.
R. M. padarė sunkų nusikaltimą nuosavybei, susijusį su šaunamojo ginklo panaudojimu. Šis nuteistasis praeityje nebuvo nusikaltęs, nebaustas administracine tvarka, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai. Nors R. M. nusikalto veikdamas bendrininkų grupėje, o tai sunkina jo atsakomybę, tačiau jis prisipažino padaręs inkriminuotą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, į nusikaltimą buvo įtrauktas dėl susidariusios materialinės padėties, savo noru atlygino padarytą žalą. Esant šių aplinkybių visumai, apylinkės teismas R. M. paskyrė minimalią baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Kolegijos manymu, paskirtoji bausmė, vertinant aptartas aplinkybes, tikrai nėra per griežta.
Nuteistojo R. M. prašymas taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d., 3 p., 54 str. 3 d. nuostatas nepagrįstas, todėl negali būti patenkintas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 3 p., švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala ir kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis. Be to šio įstatymo nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga.
Kaip jau minėta, R. M. atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tačiau pastarasis buvo sunkaus nusikaltimo vykdytojas. Jis su šaunamuoju ginklu rankose įėjo į degalinę, ten, grasindamas degalinės darbuotojai ginklu, užvaldė svetimą turtą, t.y. degalinės kasoje buvusius pinigus. Taigi jo vaidmuo nebuvo antraeilis. Todėl pagrįsta apylinkės teismo išvada, jog taikyti R. M. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, nėra įstatyminio pagrindo.
Taip pat nėra įstatyminio pagrindo taikyti šio nuteistojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuomone, kad BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalį, ir kad, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2007 m. birželio 28 d. Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54–64 straipsniai) apžvalgos 2 punktas). BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-594/2007, 2K-123/2008).
Šiuo konkrečiu atveju jokių išimtinių aplinkybių, patvirtinančių, jog Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas R. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, byloje nėra. Apylinkės teismo nustatytos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą, nusikalto dėl sunkios materialinės padėties, neabejotinai yra labai reikšmingos, tačiau jos neatsveria padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio (sunkus tyčinis iš anksto suplanuotas nusikaltimas, padarytas panaudojant šaunamąjį ginklą, bendrininkų grupėje) bei jau aptarto R. M. vaidmens darant šį nusikaltimą. Minėtos R. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės nulėmė tai, kad pastarajam buvo paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis naujų nusikalstamų veikų nepadarė ir laikosi paskirtų kardomųjų priemonių sąlygų, nėra pagrindas skirti švelnesnę bausmę.
Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 4 d., 329 str. 1 d. 1 p., 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p.,
n usprendė:
Nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria A. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (dėl 1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimo) ir nuteistas laisvės atėmimu 4 metams 6 mėnesiams, iš A. K. priteistas turtinės žalos atlyginimas UAB „1“ (duomenys pakeisti) naudai, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nuosprendį: A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (dėl 1 (duomenys pakeisti) degalinės apiplėšimo) išteisinti, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį A. K. atžvilgiu pakeisti bausmių subendrinimo dalyje:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., 5 d. 2 p., A. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 3 d. (2 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimas) paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010-03-08 nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausme ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 4 metams, ją atliekant pataisos namuose.
Nuteistojo R. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį R. K. atžvilgiu pakeisti bausmių subendrinimo dalyje:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 5 d. 1 p., 6 d., R. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d., 180 str. 3 d. (1 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimas), 180 str. 3 d. (2 (duomenys pakeisti) degalinės plėšimas) paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 3 metams 10 mėnesių, ją atliekant pataisos namuose.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuteistojo R. M. apeliacinį skundą atmesti.