- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 1-516-387/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-02321-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algimantas Valantinas
- Nukentėjusysis
- I. G., J. Š.
- Kaltinamasis
- R. K., E. V., A. K., R. M.
- Advokatai
- Renata Narbutienė
- Kategorijos
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjas Algimantas Valantinas, sekretoriaujant Audingai Bendaravičiūtei, dalyvaujant prokurorei L. B., gynėjams advokatams Renatai Narbutienei, A. M., Anatolijui Svilai ir A. G., nukentėjusiosioms I. G. ir J. Š., civilinių ieškovų atstovams B. V., A. Č., vertėjai I. V. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, LR pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str.1d., 180 str. 3 d., padarymu,
E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas : 2008-11-25 Vilniaus m. I apylinkes teismo pagal LR BK 259 str. 2 d. - 12 MGL (1560 Lt) bauda, kurią sumokėti per 2 mėn. nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d., padarymu;
A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), išsituokęs, LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 2010-03-08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 183 str. 1 d. - 6 mėn. viešaisiais darbais įpareigojant per mėnesį neatlygintinai dirbti 30 valandų visuomenės labui, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 str. 3 d., padarymu,
R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), nevedęs, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, besimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 3 d., padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis R. K. viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, t. y. 2008-11-16, apie 4 val., Gedimino pr. 39, Vilniuje, ištraukdamas iš kelnių kišenės, pagrobė A. Z. priklausančią 20 Lt vertės piniginę, kurioje buvo 300 Lt ir A. Z. vardu išduota AB Swedbank mokėjimo kortelė „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini)
Be to, R. K. neteisėtai laikė elektroninę mokėjimo priemonę, t. y. 2008-11-16, apie 4 val., būdamas Gedimino pr. 39, Vilniuje, pagrobdamas iš A. Z. piniginę, kurioje buvo įvairūs daiktai bei A. Z. vardu išduota AB Swedbank mokėjimo kortelė „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini), užvaldė ir šią kortelę, o vėliau neteisėtai ją laikė inicijuodamas finansines operacijas.
Taip pat R. K. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone, t. y. 2008-11-16, 04.16.48 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini)ir inicijavęs finansinę operaciją, suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, patikrino sąskaitos likutį;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2008-11-16, 04.17.13 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO“ Nr. (duomenys neskelbtini)ir inicijavo finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, siekdamas išgryninti 500 Lt, tačiau nuskalstamos veikos nebaigė, nes suvedė klaidingą PIN kodą;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-11-16, 04.18.27 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, jis įdėjo į bankomatą A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini), inicijavo finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis ir išgrynino 600 Lt;
tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. 2008-11-16, 04.18.59 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini) ir, inicijavęs finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, patikrino sąskaitos likutį;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-11-16, 04.19.3 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO'' Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavo finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, siekdamas išgryninti 80 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo nepakankamas sąskaitos likutis;
tęsdamas nusikalstamą veiką, 2008-11-16, 04.20.04 val., R. K. būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, įdėjo į bankomatą A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavo finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, siekdamas išgryninti 80 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė, nes buvo nepakankamas sąskaitos likutis;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-11-16, 04.20.14 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavęs finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, patikrino sąskaitos likutį;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis, 2008-11-16, 04.20.39 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavęs finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, išgrynino 50 Lt;
tęsdamas nusikalstamą veiką, R. K. 2008-11-16, 04.21.16 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, įdėjo į bankomatą A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavęs finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, patikrino sąskaitos likutį;
tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2008-11-16, 04.21.44 val., būdamas Jasinskio g. 16, Vilniuje, į bankomatą įdėjo A. Z. vardu išduotą AB Swedbank mokėjimo kortelę „EGO" Nr. (duomenys neskelbtini) ir inicijavęs finansinę operaciją suvesdamas naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, išgrynino 20 Lt.
Taip pat R. K. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. atlikęs finansinę operaciją laikotarpiu nuo 2008-11-16 04.16.48 val. iki 2008-11-16 04.21.44 val., suklaidindamas elektroninę sistemą ir banką, operacinei sistemai save pateikdamas kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias operacijas, neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę neteisėtoms finansinėms operacijoms inicijuoti, savo naudai įgijo svetimą A. Z. priklausantį bendros 670 Lt vertės turtą.
Kaltinamieji A. K. ir R. K. apiplėšė, panaudoję šaunamąjį ginklą, t. y. jie veikdami kartu, būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-11-26, apie 21.24 val., atvažiavo iki UAB „EMSI“ degalinės, esančios Trakų pl. 14 kilometre, Vilniuje, kur R. K. liko laukti automobilyje MB, stovėjimo aikštelėje, prie degalinės ir stebėti aplinką, kad niekas nesutrukdytų įvykdyti nusikaltimą, kai tuo metu A. K., užsidėjęs ant veido kaukę, su šaunamuoju ginklu ME 38 Compact G, kuris vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams, užėjo į degalinės prekybos salę, kur nukentėjusiajai I. G. grasindamas šaunamuoju ginklu, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 770 Lt, po ko abu kaltinamieji automobiliu MB su pagrobtais pinigais iš įvykio vietos pasišalino.
Kaltinamieji A. K. , R. K., E. V. ir R. M., veikdami kartu, apiplėšė panaudoję šaunamąjį ginklą, t. y. jie būdami iš anksto susitarę ir turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2009-12-14, apie 14.45 val., atvažiavo automobiliu MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie UAB „Luktarna" BALTIC PETROLIUM degalinės, esančios Gariūnų g. 16A, Vilniuje, kur R. K. su A. K. netoli degalines išleido E. V. ir R. M., o patys nuvažiavo laukti Jačionių gatvėje. Tuo metu E. V. ir R. M., užsidėję kepures ir pirštines, su šaunamaisiais ginklais, iš kurių vienas ME 38 Compact G, kuris vadovaujantis LR ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu priskiriamas D kategorijos šaunamiesiems ginklams, užėjo į degalinės prekybos salę, kur nukentėjusiajai J. Š. grasindami šaunamaisiais ginklais, iš kasos aparato stalčiaus pagrobė 665 Lt. Abu su pagrobtu turtu turėjo susitikti Jačionių gatvėje, kur jų automobilyje MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) laukė R. K. ir A. K., tačiau jiems pasišalinti, išskyrus R. M., nepavyko, nes jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų.
Kaltinamasis R. K. dėl nusikalstamų veikų padarymo teismo nustatytomis aplinkybėmis prisipažino ir parodė nukentėjusiojo A. Z. piniginę pagrobė muštynių metu. Mušėsi su nepažįstamais asmenimis. Piniginės jis neištraukė. Ji buvo ne kelnėse, o striukėje, muštynių metu iškrito ir jis paėmė ją nuo žemės. Po muštynių nubėgo link Pamėnkalnio gatvės, prie bankomato, esančio Jasinskio g. 16, ten kur yra parduotuvė „IKI“, apžiūrėjo piniginę. Joje buvo 300 Lt, dokumentai ir mokėjimo kortelės A. Z. vardu. Pamatė, kad yra PIN kodas, todėl iš pradžių patikrino sąskaitos likutį, o tada per kelis kartus nuėmė 600 ar 800 Lt. Piniginę su ten buvusiais 300 Lt. kartu buvęs draugas Tomas atidavė pareigūnams, kurie Žvėryne sulaikė asmenis, dalyvavusius muštynėse. Iš bankomato paimtus pinigus pasiliko. Su nukentėjusiuoju buvo susitaikęs ir jam žalą atlygino.
Dėl apiplėšimo EMSI degalinėje kaltinamasis R. K. parodė, jog tai padaryti pasiūlė A. K.. Tuo metu pas jį gyveno. Jautėsi A. K. skolingas dėl to kad priėmė pas save gyventi, todėl neatsisakė dalyvauti degalinės plėšime. Sutiko ne iš karto, nes bijojo, anksčiau nebuvo to daręs, bet A. K. sakė, kad jam nieko nereikės daryti. Prie degalinės atvažiavo kartu su A. K. apie 20 val. su juodos spalvos Mersedes‘u, kuris priklausė A. K.. Ten būdamas nesutiko daryti plėšimo, ilgai dvejojo, važiavo atgal pykosi su A. K., bet besipykdami vėl grįžo atgal, palaukė, kol nebus nė vieno žmogaus. A. K., apsimovęs kaukę, nubėgo į vidų ir beveik iš karto grįžo, o jis laukė su užvesta mašina. Kartu kaltinamasis nurodė, jog kaukes tą pačią dieną pirko turguje, jos skirtos žvejams, užsideda ant visos galvos, todėl nesimato veido, tik akys ir burna. Jas pirko Andrejus. Plėšimo metu A. K. buvo su kauke, nes visose degalinėse filmuoja. Turėjo dujinį ginklą, kurį jis pasiskolino iš savo draugo V. Jam neaiškino, kokiu tikslu skolinasi tą ginklą, jis pats neklausinėjo, tiesiog liepė grąžinti. A. K. tą ginklą laikė rankose, kai ėjo į degalinę, jam reikėjo paeiti maždaug apie 10 metrų, pats visą laiką sėdėjo automobilyje prie vairo. Toje degalinėje buvo mažai pinigų, apie 800 Lt, nes inkasacija buvo.
Dėl apiplėšimo „Luktarnos“ degalinėje kaltinamasis R. K. parodė, kad maždaug po mėnesio nuo pirmo plėšimo A. vėl pasiūlė plėšti degalinę. Jis nesutikęs, nes internete dar rašė apie ankstesnę degalinę, galvojo, kad tai geruoju nesibaigs. A. K. sakęs, kad nereikės nieko daryti, tik surasti žmones, kurie tai padarytų. Pažinojo E., R., žinojo, kad jiems reikia pinigų, sunkiai gyvena, darbo neturi, todėl suorganizavo susitikimą su jais. Susitikimo metu visas „instrukcijas“ jiems davė A. K.. Buvo kalbama ir apie ginklą, A. liepė R. jį susirasti. E. gal ir nebūtų dalyvavęs plėšime, bet plėšimo dieną buvo apsvaigęs nuo narkotikų todėl jį A. įkalbėjo. Plėšimo dieną su A. K. nuvažiavo į „Senukus“ nusipirko kepures ir pirštines. Vėliau paėmėm R., kuris turėjo su savimi ginklą. E. paėmė iš Kalvarijų gatvės. Privažiavus prie „Luktarnos“ degalinės, R. ir E. buvo paleisti maždaug apie 200 metrų nuo degalinės, o jis su A. K. nuvažiavo prie „Vilniaus energijos“, kur turėjo jų laukti. Belaukiant pradėjo važinėti policijos ekipažas su sirenomis, A. pasakė, kad reikia išmesti rūbus. Jam išnešus rūbus privažiavo policijos ekipažas, jiems kilo įtarimas ir todėl juos suėmė.
Kaltinamasis R. M. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo taip pat pripažino, parodydamas, kad jį susirado R. K., o plėšimą įvykdyti įkalbėjo A. K.. Sutiko ne iš karto. Paminėti kaltinamieji užklausė dėl ginklo ir jis pasakęs, kad turės dujinį pistoletą. Dujinį pistoletą gavo iš mažai pažįstamo asmens. Kitą dieną vėl visi susitiko. Jis nelabai norėjęs daryti plėšimą, bet tai daryti įkalbėjęs A. K.. Būtent A. K. aiškino, kaip reikės užeiti, sakė, kad į kolonėlę jis turįs eiti su E., reikės praeiti nepastebėtiems, kuo greičiau paimti iš kasos pinigus, o jis su R. mūsų lauks mašinoje. Jis automobilyje persirengęs, užsidėjęs sportines kelnes, ant galvos – kareivišką su snapeliu kepurę, megztinį užsitraukė iki nosies, pasiėmė pirštines. Ginklą laikė už kelnių. Viską jiems aiškino, instruktavo A.. Sakė – užeiti, pasakyti „apiplėšimas“, tai pagal planą turėjo pasakyti E., bet sakęs jis. Degalinėje pašalinių žmonių nebuvo, tik kasininkė ir kitas darbuotojas. E. užėjo pirmas, jis antras. Tada išsitraukė pistoletus, pareikalavo pinigų. Iš kasos pinigus išėmęs jis. Kasininkei grasino ginklu. E. buvo netoliese. Paėmus pinigus abu bėgo per mišką už kolonėlės link automobilio, tačiau nubėgę nieko nerado. Tada su E. išsiskyrė, ginklą įmetė į Nerį. Pinigus paliko miške, bet vėliau grįžo ir paėmė. Ten buvo kiek daugiau nei 600 Lt. Kartu kaltinamasis nurodė, kad dėl padaryto, labai gailisi, dabar tikrai to nedarytų, dar kartą atsiprašo nukentėjusiosios. Padarytą žalą degalinei atlygino.
Kaltinamasis E. V. savo kaltę pripažino parodydamas, kad apie degalinės plėšimą kalbėjo R. K., kuris buvo atvažiavęs kartu su A. K. ir R. M.. Jis buvęs skolingas R. K., tad pastarasis ir sakęs jam, jog jam reikia tų pinigų šventėms, todėl pasiūlė atsiskaityti sudalyvaujant degalinės plėšime. Su juo kalbėjęs tik R., nes jį gerai pažinojo, jis viską ir aiškino. Pagal planą viską turėjęs padaryti jis, bet nieko nepadarė, nes buvo pasimetęs. Pinigus degalinėje paėmė R.. Ginklą davė R. K., jis buvo dujinis ir be kulkų. Apsvaigęs prieš patį plėšimą nebuvo. Į degalinę pirmas užėjęs jis, paskui R.. E. V. pasakęs „apiplėšimas“ ir sustingęs, pasimetęs, negalėjęs pajudėti. R. priėjo prie kasos ir paėmė pinigus. Kartu kaltinamasis nurodė, jog matė kasininkę ir vyrą. Ginklą buvo nukreipęs į žmones. Degalinėje užtruko apie minutę. Po apiplėšimo iš pradžių bėgo kartu link mašinos, kilo į kalną, o pamatęs, kad R. K. ir A. suimti, nuėjo iki „Vilniaus energijos“ ir įlipo į autobusą. Policijos ekipažas sustabdė autobusą ir jį sulaikė. Kartu kaltinamasis nurodė, jog A. K. tikrai nebuvo pagrindinis plėšimo sumanytojas, nes jam viską kalbėjo R. K..
Kaltinamasis A. K. savo kaltės įvykdęs apiplėšimus teismo nustatytomis aplinkybėmis faktiškai nepripažino, parodydamas , kad dėl EMSI degalinės negali nieko pasakyti, nes jo ten nebuvo, o dėl kitos degalinės apiplėšimo jam žinoma tiek, kad vakare prieš R. K. paprašęs pavežti iki Pilaitės, ten paėmę R. ir nuvažiavę iki Kalvarijų gatvės pas E.. Išlipus iš mašinos buvo kalbama, bet jis nelabai girdėjęs apie ką. Kitą dieną R. paprašė nuvežti jį su reikalais. Paėmę E. ir nuvažiavę į Naujininkus prie mokyklos pas R.. R. pasakęs važiuoti link Gariūnų, už upės paleidę R. su E., tada nuvažiavę į viršų ir sustoję. Neužilgo privažiavo policijos ekipažas ir jį su R. sulaikė. Kartu kaltinamasis nurodė, jog jam nesuprantama, kodėl R. K. duoda kitokius parodymus. Važiuojant į degalinę nesupratęs, kad bus vykdomas plėšimas. Tai supratęs vėliau kai R. pradėjo išmetinėti daiktus iš mašinos. Kepures pirko „Senukuose“, bet nežinojo, kokiu tikslu jos perkamos. Prie degalinės pas R. matė ginklą, tada ir supratęs, kad ruošiamasi daryti plėšimą. Ginklai buvo du. Jo kaltė esanti tame, kad nebandė kitų sustabdyti. Jis pats nieko neinstruktavęs ir tai nebuvęs jo sumanymas. Dėl pirmos degalinės apiplėšimo galįs pasakyti, jog jis ten nebuvo. Vaizdo įrašas tai patvirtina, nes nei kūno sudėjimas nei balsas ne jo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamųjų parodymų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės įrodytos kitais byloje esančiais ir išnagrinėtais duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.
A. Z. piniginės pagrobimas, mokėjimo kortelės neteisėtas laikymas, finansinės operacijos inicijavimas bei turto užvaldymas apgaule
A. Z. piniginės su joje buvusiais daiktais užvaldymo faktas nustatytas tiek teisme apklausto liudytojo T. V. parodymais, tiek ikiteisminio tyrimo duomenimis, kurie teismo pripažįstami įrodymais.
Taip, T. V. parodymais nustatyta, kad R. K. nukentėjusiojo A. Z. piniginę užvaldė muštynių metu, kurios vyko prieš pusantrų metų Gedimino prospekte. Liudytojas taip pat nurodė, jog R. K. pasinaudojo pagrobtoje piniginėje rasta mokėjimo kortele. Liudytojo parodymais piniginę jis tą pačią dieną grąžino nukentėjusiajam, paėmęs ją iš R. K..
Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad R. K., pasinaudodamas muštynių metu kilusiu samyšiu A. Z. piniginę ištraukė iš nukentėjusiojo kelnių kišenės. (t.1. b.l. 13). R. K. tai pripažinus ikiteisminis tyrimas susitaikius su nukentėjusiuoju buvo nutrauktas.
Liudytojo T. V. parodymus pilnai patvirtina daiktų ir dokumentų pateikimo bei jų apžiūros protokolai (t.1. b.l. 34; 35-41), nes būtent nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė savo piniginę ir mokėjimo kortelę, kuria buvo inicijuotos finansinės operacijos.
Banko Swedbank pateikta A. Z. sąskaitos išklotine, nustatyta, kad 2008 11 16 (būtent netrukus po piniginės pagrobimo) nuo 04:16:48 iki 04:21:44 nuo sąskaitos buvo nuimta 670 Lt. (t.1.b.l. 30-31). Šia išklotine taip pat nustatyta, kiek kartų pasinaudojant šia kortele buvo inicijuotos finansinės operacijos.
Pagal susiformavusią teismų praktiką vagystė yra kvalifikuojama pagal LR BK 178 str. 2 d., kaip svetimo turto pagrobimas iš asmens drabužių, rankinės ar kito nešulio tik tais atvejais, kai rankinė ar kitas nešulys yra greta asmens, jo fizinėje apsaugoje ir kontrolėje. Kaltinamasis dėl piniginės pagrobimo būdo davė nenuoseklius parodymus. R. K. parodymai teisme, kad jis piniginę paėmė nuo žemės teismo vertinami kaip siekis sušvelninti savo padėtį, suvokiant kad piniginės pagrobimas iš kišenės yra sunkesnis nusikaltimas už kurį numatyta griežtesnė bausmė. Ikiteisminio tyrimo metu visos aplinkybės buvo išsiaiškintos betarpiškai po įvykio. Nei nukentėjusiajam, nei pačiam R. K. nebuvo jokios priežasties nurodyti netikslių piniginės pagrobimo aplinkybių, nes tai nebūtų niekaip įtakoję susitaikymo proceso. Konstatuotina, kad R. K. nukentėjusiojo piniginę pagrobė iš nukentėjusiojo kišenės, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 str.2d. Ikiteisminio tyrimo metu R. K. veika taip pat buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 214 str.1d. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog iš kaltinamo pašalintas neteisėto kortelės įsigijimo požymis(tą prašė padaryti ir prokurorė), nes pagrobdamas piniginę R. K. nežinojo ir negalėjo žinoti, kad čia bus ir mokėjimo kortelė, todėl kalbėti apie neteisėtą kortelės įsigijimą nėra pagrindo. Vėliau, apžiūrėjęs pagrobtą piniginę ir suradęs joje mokėjimo kortelę R. K. ją laikė jau neteisėtai, o dar daugiau ir pasinaudojo ja inicijuodamas finansines operacijas. Tokia R. K. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 215 str.1d. Nustatyta, kad finansines operacijas R. K. iniciavo keletą kartų, tačiau tai vyko prie vieno bankomato, penkių minučių bėgyje, todėl teismas tokią kaltinamojo veiką vertina kaip tęstinę. Pinigų pasisavinimas iš bankomato pasinaudojant svetima mokėjimo kortele ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuotas pagal BK 182 str.1d.
UAB „EMSI“ degalinės apiplėšimo faktas nustatytas šios bendrovės pareiškimu ir inkasacijos kvitu, kad iš kasos buvo pagrobta 770 Lt. (t.1. b.l. 71;72) bei pateiktu vaizdo įrašu, kuris buvo apžiūrėtas tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek teisme (b.l 73;74) Apiplėšimą įvykdė vienas asmuo, kuris veidą pridengė kauke, buvo ginkluotas. Asmuo gana aukštas, plačių pečių, vilkėjo striuke ant kurios nugaros pavaizduotas paukštis.
Nukentėjusiosios I. G. parodymais šios aplinkybės patvirtintos, nes nukentėjusioji taip pat nurodė, jog degalinę apiplėšęs asmuo buvo aukštas ir stambus. Jo veidą dengė kaukė, todėl jo atpažinti negalėtų. Kalbėjo mažai. „Dėk pinigus“, „kur seifas“ Plėšikas buvo ginkluotas. Pistoletą ne kartą buvo nukreipęs į ją. Kartu nukentėjusioji nurodė, kad užpuolimo metu patyrė didžiulį stresą. Pagalbos mygtuką ji nuspaudusi užpuolikui pasišalinus. Kartu nukentėjusioji nurodė, jog peržiūrėjus vaizdo įrašą nustatyta, kad užpuolikas atėjo iš viršaus, kur yra aikštelė vilkikams.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pripažįsta, kad vaizdo įrašas darytas degalinėje „EMSI“ yra neinformatyvus, pagal jį nustatyti asmens tapatybę neįmanoma, plėšiko nurodė negalinti atpažinti ir nukentėjusioji I. G..
Kaltinamojo R. K. parodymais nustatyta, kad šios degalinės apiplėšime dalyvavo jis kartu su A. K. ir kad būtent pastarasis būdamas ginkluotas ir prisidengęs veidą kauke užėjo į degalinę ir pagrobė pinigus.
Teismas tiki ir remiasi šiais kaltinamojo R. K. parodymais, nes jie yra nuoseklūs, atitinka kitus byloje esančius įrodymus. Taip R. K. parodė, jog dujinį šaunamąjį ginklą parūpino jis pasiskolindamas jį iš V. K.. Liudytojas V. K. patvirtino šią aplinkybę, parodydamas, kad dujinį ginklą R. K. skolino praėjus maždaug dviems mėnesiams nuo jo įsigijimo.
UAB „Sidabrinė kulka“ pranešimu (t.2.b.l. 46) nustatyta, kad V. K. du dvigubos paskirties ginklus „ME 38 Compact G“ kal. 9mm įsigijo 2009 09 09, t.y. daugiau kaip prieš du mėnesius iki apiplėšimo.
Parodymų patikrinimo vietoje metu (t.2. b.l. 146-153) R. K. nurodė vietą, netoli degalinės, kur jis laukė A. K., pastarajam nuėjus apiplėšti degalinę ir ta vieta sutapo su nukentėjusiosios I. G. parodymais, kad užpuolikas atėjo būtent iš tos pusės, kas taip pat matosi peržiūrėjus degalinės pateiktą vaizdo įrašą. Vaizdo įrašo peržiūrėjimo teisme metu R. K. dar kartą patvirtino, jog į degalinė ėjo A. K., kuris būtent taip ir buvo apsirengęs apiplėšimo dieną.
Taigi įrodymu visuma teismui leidžia padaryti išvadą, kad R. K. sako tiesą ir degalinės apiplėšime dalyvavo būtent A. K.. Jokių aplinkybių, kurios liudytų, jog R. K. apkalba A. K. nenustatyta. Jie yra pažįstami, kartu gyveno, kas dar labiau sustiprina įsitikinimą, kad R. K. sako tiesą. Kita vertus R. K. labai aiškiai suvokia, jog jis yra šios nusikalstamos veikos bendravykdytojas.
A. K. nurodo, jog R. K. jį gali apkalbėti iš pavydo. Šis motyvas neįtikinamas ir aiškiai nepakankamas kad apkalbėti niekuo dėtą asmenį sunkaus nusikaltimo padarymu. A. K. dalyvavimas apiplėšiant kitą degalinę taip pat netiesiogiai patvirtina jo kaltę. A. K. parodymus teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Kaltinamųjų R. K. ir A. K. veika ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuota pagal BK 180 str.3d. Tokią veikos kvalifikaciją teismas pripažįsta teisinga. Kaltinamieji apiplėšė degalinę panaudodami šaunamąjį ginklą. Teismų praktikoje nusikaltimo kvalifikavimui pagal BK 180 str. 3 d. neturi jokios įtakos ginklo priskyrimas konkrečiai A, B, C ar D kategorijai pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą. Nustatyta, kad ginklas, kuris buvo naudojamas apiplėšimo metu buvo įsigytas parduotuvėje, jis priskiriamas šaunamiesiems ginklams ir galiausiai šaunamasis ginklas nusikaltimo metu buvo panaudotas kaip psichinio smurto priemonė. Būtent, kad užpuolimo metu naudojamas ginklas suprato ir nukentėjusioji kas ją labai išgąsdino . Teismas konstatuoja, jog nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje. Pripažintina, jog dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme bendrumas pasireiškė abiejų kaltinamųjų suvokimu, jog daroma nusikalstama veika, kiekvieno iš jų veika vertinama kaip indėlis į nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų išankstinius nusikalstamus ketinimus akivaizdžiai parodo pasiruošimas, ginklo pasiskolinimas, atvykimas į įvykio vietą, vaidmenų pasiskirstymas, pagrobtų pinigų pasidalinimas.
UAB “EMSI“ šioje byloje pareiškė 770 Lt. civilinį ieškinį. Ieškinys pagrįstas, nes būtent tokia pinigų suma buvo pagrobta iš kasos plėšimo metu. Ieškinys tenkintinas pilnai ir priteistinas solidariai iš R. K. ir A. K..
UAB „Luktarna“ degalinės apiplėšimo faktas nustatytas šios bendrovės pareiškimu, kuriame nurodyta, kad 2009 12 14 degalinė esanti Gariūnų g. 16A,Vilniuje apiplėšė du ginkluoti asmenys, pagrobdami 665 Lt. (t.1. b.l. 143) bei įvykio vietos apžiūros protokolu (t.1. b.l. 156-162) .
Ginkluoto apiplėšimo faktą patvirtino ir nukentėjusioji J. Š. bei liudytojai A. Č. bei J. G., kurie apklausti teisme davė vienodus parodymus, patvirtindami, kad degalinėje apiplėšimą įvykdė du ginkluoti asmenys. Vienas stovėjo arčiau durų, kitas buvo prie kasos. Abu rankose turėjo pistoletus. Užpuolikai buvo tamsiais rūbais, ant galvų užsidėję striukų kapišonus, ant nosies buvę užtemptos megztinių apykaklės.
Kaltinamųjų parodymai, kurie išdėstyti aukščiau laidžia padaryti išvadą, kad šią degalinę jie apiplėšė veikdami bendrininkų grupėje. R. K., R. M., E. V., o taip pat ir A. K. parodymus patvirtino surinkti ikiteisminio tyrimo duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais.
Taip apžiūros protokolais (t.1.b.l. 163-169; 170-175; 177-199) nustatyta, kad į plėšimo vietą buvo atvykta A. K. automobiliu MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Patvirtinti E. V. ir R. M. parodymai apie persirengimą bei R. K. parodymai apie bandymą išmesti bendrininkų rūbus, siekiant atsikratyti įkalčių. Po apžiūros netoli įvykio vietos ir automobilyje rastus ir apžiūrėtus daiktus kaip savus atsiėmė būtent R. M., R. K., A. K. bei E. V. motina.
Specialisto išvada (t.2. b.l. 20-22) nustatyta, kad tiek automobilyje MB, kuris buvo netoli įvykio vietos ir kuriame buvo sulaikyti R. K. ir A. K., tiek ant išmestų netoli automobilio drabužių rastas R. M. kvapo pėdsakas nors jam ir buvo pasisekę pabėgti iš įvykio vietos.
Kaltinamieji R. K., A. K. bei E. V. buvo sulaikyti netoli apiplėštos degalinės.
Pasiruošimo degalinės apiplėšimui faktą patvirtina ir R. K. parodymus patvirtinantys duomenys apie pirštinių ir kepurių pirkimą betarpiškai prieš apiplėšimą „Senukų“ prekybos centre. (t.2. b.l. 47-50), Šio prekybos centro pateiktas vaizdo įrašas ir jo apžiūros protokolas akivaizdžiai patvirtina R. K. parodymus, kad jis kartu su A. K. betarpiškai prieš plėšimą įsigijo pirštines ir kepuraites.
Kaltinamųjų kaltės įrodymu šioje byloje teismas laiko ir jų pačių parodymų patikrinimo vietoje protokolus, nes buvo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, sutapusios su kitų įrodymų pagalba nustatytomis aplinkybėmis. (t.2. b.l. 65-69; 134-139; t.3. b.l. 75-79).
Tokiu būdu pilnai įrodyta, jog kaltinamieji R. K., A. K., R. M. bei E. V., veikdami bendrininkų grupėje apiplėšė degalinę, panaudodami šaunamuosius ginklus. Jų veika atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 180 str.3d. ir ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti teisingai. Pažymėtina, kad šaunamieji ginklai nusikaltimo metu buvo panaudoti kaip psichinio smurto priemonė. Jais nebuvo šaudyta ir net nebuvo ketinta tai daryti, bet tai veikos kvalifikacijai reikšmės neturi. Nukentėjusioji suvokė, jog vykdomas ginkluotas apiplėšimas. Ginklo kaip psichinio smurto priemonės naudojimą suvokė ir patys kaltinamieji.
Teismas konstatuoja, jog dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme bendrumas pasireiškė visų kaltinamųjų suvokimu, jog daroma nusikalstama veika, kiekvieno iš jų veika vertinama kaip indėlis į nusikalstamą veiką. Kaltinamųjų išankstinius nusikalstamus ketinimus akivaizdžiai parodo pasiruošimas, plano aptarimas, vaidmenų pasiskirstymas, atvykimas į įvykio vietą, atsitraukimo kelių numatymas. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. siekia sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, nors kaltinamieji R. K. ir E. M. kalba priešingai ir nurodo jį kaip pagrindinį plėšimo sumanytoją. Tuo tarpu kitas kaltinamasis E. V. A. K. vaidmens nesureikšmina, labiau išskirdamas R. K. ir parodydamas, kad būtent jis jam siūlęs dalyvauti plėšime.
Teisiamojo A. K. parodymus teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo padėti ar net norą apskritai išvengti baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad tiek kitų kaltinamųjų parodymais, tiek tuo, kad jis kartu su R. K. pirko „Senukų“ prekybos centre pirštines ir kepures, į įvykio vietą vežė savo automobiliu, laukė į degalinę nuėjusių bendrų, liepė R. K. atsikratyti jų daiktais, supratęs, kad į apiplėšimą sureagavo policija, neginčijamai parodo jo kaip grupės bendrininko vaidmenį. Atkreiptinas dėmesys, kad A. K. ir R. K. tai buvo jau antras apiplėšimas. R. M. ir E. V. kaip galimus šio plėšimo bendrininkus nurodė būtent R. K., todėl teismas pripažįsta, kad tiek A. K., tiek R. K. vaidmuo šio plėšimo įvykdyme buvo svarbesnis negu R. M. ir E. V., nepaisant to, kad pastarieji atliko pagrindinį vaidmenį – patį ginkluotą apiplėšimą.
Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgia į nusikalstamų veikų pobūdį, padarymo aplinkybes, kaltinamųjų asmenybes, jų vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir kitas aplinkybes.
Kaltinamojo R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad apiplėšimus jis padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, neįrašytas į narkologinę įskaitą. Esant šioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad R. K. padarė kelias nusikalstamas veikas, plėšimus įvykdė būdamas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nuketėjusiu asmeniu, į tai, kad plėšimai priskiriami prie sunkių nusikaltimų (BK 11 str.) darytina išvada, jog jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmes už nusikalstamas veikas dėl kurių R. K. jau buvo susitaikęs su nukentėjusiuoju atsižvelgtina būtent į šį – susitaikymo aspektą. Padarytoji žala atlyginta, nuketėjusysis jokių pretenzijų neturi. Kita vertus kaltinamasis nepateisino jam parodyto pasitikėjimo ir po susitaikymo padarė du sunkius nusikaltimus. Už šias veikas R. K. skirtinos arčiau minimumo, tačiau laisvės atėmimo bausmės. Skiriant bausmes už apiplėšimus atsižvelgiama į R. K. vaidmenį šių nusikalstamų veikų padaryme. Pripažintina, kad vykdant EMSI degalinės apiplėšimą R. K. vaidmuo bendrininkų grupėje buvo mažesnis, jis nusikalto įkalbėtas A. K.. Nuoširdžiais parodymais jis padėjo nustatyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, todėl už šią nusikalstamą veiką jam skirtina arčiau minimumo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Už antrą apiplėšimą R. K. taip pat skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau pažymėtina, kad šios nusikalstamos veikos padaryme jo vaidmuo jau buvo didesnis, būtent jis surado nusikalstamos veikos bendravykdytojus R. M. ir E. V., dalyvavo perkant pirštines ir kepuraites, aptarinėjo apiplėšimo planą ir kt. Kartu atsižvelgtina ir į nuoširdų kaltinamojo gailėjimąsi ir pagalbą teisėsaugai nustatant nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad R. K. charakterizuojamas teigiamai (t.4. b.l. 21-23)
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką R. K. įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2009 12 14 iki 2010 01 14.
R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas.
Kaltinamojo A. K., atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad apiplėšimus jis padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, neįrašytas į narkologinę įskaitą. A. K. padarė du sunkius nusikaltimus už kuriuos sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Nustatant bausmės trukmę teismas vadovaujasi BK 61 str. nuostatomis. A. K. buvo vienas iš nusikalstamų veikų įvykdymo iniciatorių. Pirmo nusikaltimo padarymo metu jo vaidmuo buvo pagrindinis. Nukentėjusioji dėl ginkluoto užpuolimo patyrė didžiulį stresą, todėl A. K. skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, kurios trukmė nustatoma artima sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Antros nusikalstamos veikos padarymo metu A. K. taip pat vaidino svarbų vaidmenį, tad jam skirtina bausmė tik nedaug mažesnė už bausmės vidurkį.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2009 12 14 iki 2009 12 16 bei nuo 2010 08 26 iki 2010 09 29.
A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – suėmimas, kuri panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę.
Kaltinamojo R. M. atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, į nusikalstamą veiką buvo įtrauktas dėl susidariusios sunkios materialinės padėties, savo noru atlygino padarytąją žalą. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. R. M. mokosi ir mokykloje charakterizuojamas patenkinamai. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.) už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nepakanka, tad R. M. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmės trukmę reikėtų vadovautis BK 61 str., tačiau akivaizdu, jog atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, R. M. atsakomybę švelninančias aplinkybes, savanorišką žalos atlyginimą, tai jog jis anksčiau nebuvo teistas ar baustas konstatuotina, kad bausmės paskyrimas pagal taisykles, numatytas nurodytame BK 61 str. , aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes R. M. skirtina minimali sankcijoje numatyta bausmė.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką R. M. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 12 15 iki 2010 05 17.
R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos tos pačios kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei dokumento paėmimas.
Kaltinamojo E. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis anksčiau teistas, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Specialisto išvadoje (t.2. b.l. 118) nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, kartu paminėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktas. Kaltinamasis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str.) už kurį numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Jokių aplinkybių, kurios įgalintų teismą svarstyti švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimą, numatytų BK 62 str. nėra, tad E. V. skirtina laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmės trukmę reikėtų vadovautis BK 61 str., tačiau akivaizdu, jog bausmės paskyrimas pagal taisykles, numatytas nurodytame BK 61 str. , aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas nustatydamas bausmės trukmę atsižvelgia į tai, kad E. V. tyrimo metu nebuvo nuoširdus. Kita vertus konstatuotina, jog E. V. nebuvo šios nusikalstamos veikos sumanytojas, savo vaidmenį šios nusikalstamos veikos padaryme pripažino ir paaiškino, tad jam skirtina arčiau minimalios sankcijoje numatytos bausmės trukmė.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką E. V. įskaitytinas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 12 14 iki 2010 09 29.
E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina ta pati kardomoji priemonė – suėmimas, kuri naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.
Daiktai ir objektai, turintys reikšmę šiai bylai spręsti BPK 94 str. 1d.4p. pagrindu kaip menkaverčiai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu bei BPK 273, 297, 298, 301, 302, 307 str. str., teismas,-
nusprendė:
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d., ir nubausti 8(aštuoni) mėnesių laisvės atėmimu.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 214 str. 1 d., ir nubausti 4(keturi) mėnesių laisvės atėmimu.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 215 str. 1 d., ir nubausti 6(šeši) mėnesių laisvės atėmimu.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 str. 1 d., ir nubausti 8(aštuoni) mėnesių laisvės atėmimu.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. (EMSI degalinės apiplėšimas) ir nubausti 2(du) metų ir 6(šeši) mėnesių laisvės atėmimu.
R. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. (Luktarnos degalinės apiplėšimas) ir nubausti 3(trys) metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4d.d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir galutinę subendrintą bausmę R. K. paskirti 4(keturi) metų laisvės atėmimą. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką R. K. įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2009 12 14 iki 2010 01 14.
R. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. (EMSI degalinės apiplėšimas) ir nubausti 4(keturi) metų ir 6(šeši) mėnesių laisvės atėmimu.
A. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. (Luktarnos degalinės apiplėšimas) ir nubausti 4(keturi) metų laisvės atėmimu.
Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4d.d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą paskirtas bausmes subendrinti taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir subendrintą bausmę A. K. paskirti 6(šeši) metų laisvės atėmimą.
Vadovaujantis BK 63 str. 9d., taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą paskirtą bausmę šiuo nuosprendžiu subendrinti su 2010 03 08 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą ir subendrintą bausmę A. K. paskirti 6(šeši) metų ir 20 (dvidešimt) dienų laisvės atėmimą. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2010 09 29.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką A. K. įskaityti laikinajame sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2009 12 14 iki 2009 12 16 bei nuo 2010 08 26 iki 2010 09 29.
A. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – suėmimą, kurią panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę.
R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. (Luktarnos degalinės apiplėšimas) ir nubausti 2(du) metų laisvės atėmimu. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo faktinės bausmės vykdymo pradžios įsiteisėjus nuosprendžiui.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką R. M. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 12 15 iki 2010 05 17.
R. M. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tas pačias kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumento paėmimą.
E. V. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 3 d. (Luktarnos degalinės apiplėšimas) ir nubausti 3(trys) metų laisvės atėmimu. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose jos pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. 2010 09 29.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką E. V. įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 12 14 iki 2010 09 29.
E. V. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią kardomąją priemonę – suėmimą, kuri naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti laisvės atėmimo bausmę.
Civilinį ieškinį tenkinti. Priteisti solidariai iš R. K. ir A. K. UAB „EMSI“ naudai 770 (septyni šimtai septyniasdešimt) Lt. padarytai turtinei žalai atlyginti.
Daiktus ir objektus priduotus saugojimui pagal 2010 05 20 nutarimą ir saugojamus Vilniaus VPK Daiktų saugojimo kameroje (t.2. b.l. 23;24) bei dvi poras pirštinių ir dvi kepuraites, laikomas prie šios bylos nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip beverčius.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems per tą patį terminą nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.