- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-09
- Bylos Nr.
- e2S-1066-656/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03118-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- J. G.
- Suinteresuotas asmuo
- AB Luminor Bank Lietuvos skyrius, P. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jai iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB Luminor Bank Lietuvos skyrius, P. R., antstolis M. D.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama jai iškelti bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti V. Š.
2. Nurodė, kad ji atitinka nemokumo kriterijus, keliamus fiziniam asmeniui. 2008 m. sudarė su Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyriumi (dabar Luminor) banku kreditavimo sutartį. Užtikrinant prievolių jam įvykdymą hipotekos sutartimi/lakštu buvo įkeistas sugyventinio tėvui P. R. ir M. R. nuosavybės teise priklausantis butas. Tarp banko ir P. R. buvo pasirašyta laidavimo sutartis. Kreditą buvo planuojama naudoti namo statybai, siekiant užsiimti kaimo turizmu. Po pusės metų nuo kredito sutarties sudarymo sugyventinis išėjo pas kitą moterį. Nors kreditavimo sutartis buvo sudaryta su pareiškėja, bankui įmokas mokėjo P. R. Pareiškėja buvo įtikinta, kad ateityje įsipareigojimus pagal kredito sutartį sugyventinio šeima persirašys savo vardu. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimu už akių iš pareiškėjos P. R. priteista skola (jo sumokėtos įmokos bankui). Pareiškėja su dukra gyvena nuomojamam bute, jos pajamos nestabilios, ji išlaiko nepilnametę dukrą, nuo 2017 m. serga onkologine liga, todėl finansiniai įsipareigojimai dėl netesybų nuolat didėja, jų vykdyti neįstengia. Šiuo metu pareiškėja vykdo individualią veiklą, gaunamos pajamos vidutiniškai sudaro 492 Eur (atskaičius mokesčius) per mėnesį. Taip pat gauna 122,36 Eur neįgalumo išmoką. Registruoto nekilnojamojo turto ar įkeisto turto neturi, turi 1000 Eur vertės transporto priemonę.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Luminor bank AS Lietuvos skyrius atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Rašytinime paaiškinime nurodė, kad pareiškėja 2008-06-18 su kreditoriumi sudarė kreditavimo sutartį Nr. KK08/06/66VY, pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjai 63 485 Eur kreditą. Negrąžinta kredito dalis – 41 341,72 Eur. Pareiškimą prašė nagrinėti kreditoriui nedalyvaujant.
4. Suinteresuotas asmuo antstolis M. D. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Atsiliepimas
5. Suinteresuotas asmuo P. R. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Rašytiniuose paaiškinimuose prašė pareiškimą atmesti. Paaiškino, kad pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka faktinės situacijos dėl kreditavimo sutarties sudarymo, nes M. R. nevedė su pareiškėja bendro ūkio ir negali būti laikomas jos gyvenimo draugu. Jis turėjo nuolatinį darbą ir pajamas bei nebuvo pareiškėjos išlaikomas. Pareiškėja pagal paskolos sutartį gautas lėšas panaudojo savo poreikiams tenkinti, todėl turėjo vykdyti prievolę prieš banką. Pareiškėja, turėdama galimybes ir pareigą bankui mokėti paskolą, slėpė pajamas ir buvo nesąžininga. Pareiškėja neatskleidžia, kiek pajamų gauna iš vaiko tėvo, nesikreipė į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, gautas lėšas leidžia nebūtiniausiems poreikiams tenkinti. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad pareiškėja neatitinka fizinio asmens nemokumo kriterijaus.
6. Liudytojas M. R., suinteresuoto asmens P. R. sūnus, nurodė, kad su pareiškėja draugavo nuo mokyklos. Įkalbėtas jos paimti paskolą, įkalbėjo savo tėvą, kad šis laiduotų. Ji buvo panaudota pareiškėjos mokslams, automobilio lizingo dengimui, o ne sodybos statyboms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 11 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad, sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos fiziniam asmeniui iškėlimo, nustatytina, ar fizinis asmuo yra nemokus bei, ar nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.
9. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas nemokiu, kai pradelsti mokėjimai viršija 25 MMA, ir jis jų negali įvykdyti. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes apie pareiškėjos turtą, jos gaunamas pajamas ir jos įsipareigojimus, konstatavo pareiškėjos nemokumą.
10. Tačiau teismas padarė išvadą, kad pareiškėja laikytina nesąžininga FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme. Teismas pareiškėjos elgesį sąžiningumo aspektu vertino per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo, tai yra nuo 2017-02-20 iki 2020-02-20.
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjos prievolė mokėti Luminor bankui įmokas pagal 2008-06-18 kreditavimo sutartį Nr. KK 08/06/66VY būtų paneigta. Teismo vertinimu, pareiškėjos pradelstas mažiausiai 21 733,53 Eur įsiskolinimas susidarė dėl to, kad pareiškėja nemokėjo įmokų Luminor bankui pagal kredito sutartį. Teismo vertinimu, pareiškėjos teiginys, kad ji įmokų nemokėjo, nes buvo žodinis susitarimas su P.R., kad įmokas mokės jis, niekuo nepagrįstas, nes byloje nėra duomenų apie tokį susitarimą. Priešingai, laiduotojo atstovas 2019 m. vasarį kreipėsi į pareiškėją, siūlydamas nutraukti 2008-06-18 laidavimo sutartį, kreditavimo sutartį refinansuoti ar pasirinkti kitą laiduotoją ir/ar atlyginti žalą P. R. dėl prievolių vykdymo kredito įstaigai. Teismas taip pat atsižvelgė į pareiškėjos procesinį elgesį civilinėje byloje Nr. e2-25678-964/2019, kuomet ji, gavusi P. R. ieškinį dėl skolos, grindžiamos jo atliktomis įmokomis bankui, priteisimo, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. teismo sprendimo už akių peržiūrėti neprašė, proceso atnaujinimo neinicijavo, reikalavimo nuginčyti kreditavimo sutartį ar jos atskiras sąlygas nekėlė, į banką dėl kreditavimo sutarties pakeitimo nesikreipė.
12. Teismas, įvertinęs pareiškėjos pajamas, sprendė, kad jos aukštesnes ar net žymiai aukštesnes už minimalias. Iš pareiškėjos banko sąskaitos išrašo už nagrinėjamą laikotarpį teismas nustatė, kad gaunamas pinigines lėšas pareiškėja skirdavo ne tik būtiniausių poreikių tenkinimui, bet ir pietums kavinėse bei restoranuose, poilsiui SPA centruose (ji pati patvirtino tai dariusi 2-3 kartus per metus). Teismas padarė išvadą, kad pareiškėja, turėdama realias galimybes mokėti paskolą, sąmoningai nemokėjo nei vienos įmokos bankui ir tokiu būdu didino įsiskolinimą, kuris viršija 25 MMA, tačiau pareiškėjos pasiektas nemokumas yra ne dėl objektyvaus negalėjimo vykdyti kreditorinį įsipareigojimą, o dėl vengimo tai daryti. Teismas tokį pareiškėjos elgesį vertino kaip nesąžiningą kreditorių atžvilgiu, dėl ko pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmetė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
13. Pareiškėja atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirojo skundo argumentai:
13.1. Teismas nebuvo aktyvus, surinko byloje ne visus įrodymus, nevisapusiškai ištyrė duomenis, reikšmingus pareiškėjos sąžiningumui vertinti.
13.2. Teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos neveikimą (neskundžiant teismo sprendimo už akių, nesikreipiant į teismą dėl kreditavimo sąlygų ginčijimo ir kt.) kaip pagrindą ją pripažinti nesąžininga.
13.3. Teismas neatsižvelgė į pareiškėjos posėdžio metu išsakytus argumentus, kad, praėjus 6 mėnesiams nuo kreditavimo sutarties sudarymo, ji kreipėsi su siūlymu perrašyti kreditavimo sutartį, bet siūlymas buvo ignoruojamas. Teismas nepašalino abejonių dėl to, ar buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl laiduotojo įsipareigojimo vykdyti kreditavimo sutartį. Logikai prieštarauja laiduoto elgesys, kuomet 11 metų jis moka įmokas ir nesikreipia į pareiškėją, neteikia pretenzijų ir tik po 11 metų kreipiasi į teismą. Ši aplinkybė patvirtina buvus žodinį susitarimą.
13.4. Sprendimo už akių apskundimo terminas sutapo su onkologinės ligos paūmėjimu.
13.5. Teismas nepagrįstai pareiškėjos galimą nesąžiningumą siejo su jos atsisakymu su laiduotoju sudaryti taikos sutartį, nes sutarties sąlygos buvo jai nepriimtinos.
13.6. Teismas, pripažindamas pareiškėją nesąžininga, remiasi mažareikšmiais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad gautas pinigines lėšas pareiškėja skirdavo ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui, bet ir pietums kavinėse bei retoranuose, poilsiui SPA centruose. Tačiau teismas nedetalizavo, kokios sumos buvo išleistos. Pažymėjo, kad pareiškėja Birštone sanatorijoje lankėsi gydymo tikslais.
13.7. Pareiškėja yra praradusi galimybę ginčyti kreditavimo sutarties sąlygas, esant suėjusiai ieškinio senačiai.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo P. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimo argumentai:
14.1. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas buvo neaktyvus. Teismas buvo aktyvus, siekė išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Tai, kad teismo vertinimas buvo nepalankus pareiškėjai, nesudaro pagrindo tvirtinti teismą buvus pasyviu.
14.2. Teismas aiškiai nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjos nurodytą susitarimą su laiduotoju. Pareiškėja šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.) ir teismas pagrįstai rėmėsi įrodymų pakankamumo taisykle.
14.3. Atskirajame skunde nepagrįstai tvirtinama, kad atsisakymas sudaryti taikos sutartį byloje nepagrindžia pareiškėjos nesąžiningumo. Taikos sutartis pareiškėjai buvo pasiūlyta labai palankiomis sąlygomis.
14.4. Nesutiko su atskirojo skundo argumentu, kad teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos sąžiningumo, rėmėsi mažareikšmiais dalykais.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
16. Byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
17. FABĮ 6 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra šio įstatymo 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų. Fizinio asmens nemokumas - tai fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA) (FABĮ 2 str. 2 d.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo pareiškėjos nemokumą ir ginčo dėl to šioje byloje nekyla.
Motyvuojamoji dalis
Dėl pareiškėjos sąžiningumo
18. Nustačius asmens nemokumą, jo elgesys vertintinas sąžiningumo aspektu.
19. FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodyta, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei paaiškėja, jog fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl CK 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Taigi įstatymas imperatyviai nustato, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningas fizinis asmuo. Tik sąžiningas bankrutuojančio asmens elgesys gali užtikrinti jo ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą.
20. FABĮ normos nepateikia išsamaus nesąžiningo elgesio atvejų sąrašo, tokio elgesio nustatymo kriterijų, todėl sprendžiant dėl fizinio asmens, prašančio iškelti bankroto bylą, sąžiningumo taikoma teisminė praktika, suformuota civilinėse bylose, atsižvelgiant į FABĮ tikslą – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningo fizinio asmens mokumą ir šiame įstatyme nustatytą specialųjį teisinį reguliavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-134-219/2020).
21. Sąžiningumas yra vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl fizinių asmenų sąžiningumo vertinimo jų bankroto bylose, yra nurodęs, kad būtina atsižvelgti ne tik į objektyvųjį, bet ir subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų. Nesąžiningumas gali būti konstatuotas tiek dėl konkrečių asmens veiksmų, tiek dėl jo neveikimo, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo tampa nemokus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-796-219/2015 ir kt.).
22. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo padarė atsižvelgęs į faktines aplinkybes: pareiškėjos 2008-06-18 sudaryta kreditavimo sutartis Nr. KK 08/06/66VY (pagal kurią kreditorius suteikė pareiškėjai 63 485 Eur kreditą ir negrąžinta kredito dalis sudaro 41 341,72 Eur) bylos duomenimis nėra nuginčyta; pareiškėja visus trejus metus iki kreipimosi į teismą dirbo, gavo pajamas, tačiau įmokų bankui nemokėjo, nors pati pripažino galinti mokėti 170-180 Eur per mėnesį; už pareiškėją įmokas mokėjo laiduotojas P. R., kuriam Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-25678-964/2019 buvo priteista skola iš pareiškėjos (kreditorės) dėl sumokėtų įmokų; pareiškėja nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos poziciją, kad tarp pareiškėjos ir laiduotojo buvo žodinis susitarimas dėl kreditavimo paskolos dengimo; pareiškėjos procesinis elgesys buvo pasyvus – ji byloje Nr. e2-25678-964/2019 atsiliepimo į ieškinį neteikė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. sprendimo už akių peržiūrėti neprašė, proceso atnaujinimo neinicijavo, reikalavimo nuginčyti kreditavimo sutartį ar jos atskiras sąlygas nekėlė; pareiškėja turėjo pakankamai lėšų mokėti įmokoms bankui, tačiau to nedarė, o dalį lėšų skyrė nebūtiniausiems poreikiams tenkinti.
23. Apeliantė atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo jos elgesio sąžiningumo prasme vertinimu. Apeliantė remiasi tuo, kad pirmosios instancijos teismas nebuvo pakankamai aktyvus renkant įrodymus, surinko ne visus bylai reikšmingus įrodymus.
24. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bankroto bylos susijusios su viešuoju interesu – maksimaliai patenkinti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus; tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2014). Tokia kasacinio teismo praktika mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir fizinio asmens bankroto bylose, nes iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015). Kasacinis teismas taip pat pabrėžęs, kad aktyvus teismo vaidmuo neatleidžia šalių nuo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), o teise rinkti įrodymus teismas naudojasi tuo atveju, kai byloje pateiktų įrodymų nepakanka esminėms aplinkybėms, kad byla būtų išspręsta teisingai, nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-263-313/2017).
25. Šiuo gi atveju pareiškėja pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujama kvalifikuoto teisininko – advokato padėjėjos. Pareiškėja nebuvo atleista nuo įrodymų rinkimo bei įrodinėjimo pareigos vykdymo (CPK 178 str.). Nors pareiškėja apeliuoja į pasyvų pirmosios instancijos teismo vaidmenį įrodinėjimo procese, tačiau apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Pareiškėjai, remiantis pirmosios instancijos teismo pasyvumu, tenka pareiga pagrįsti, kokių reikšmingų duomenų teismas neišreikalavo. Nors pareiškėja tvirtina, kad teismas nerinko įrodymų apie žodinį pareiškėjos ir laiduotojo susitarimą, tačiau nepagrindė, kokius duomenis apie žodinį suinteresuotų asmenų susitarimą teismas galėjo rinkti. Būtent pareiškėja, teigianti buvus tokį susitarimą, turėjo įrodyti buvus šias aplinkybes. Kaip matyti iš bylos duomenų, teismas posėdžio metu išklausė tiek pareiškėjos, tiek laiduotojo bei jo sūnaus argumentus pareiškėjos nurodytu klausimu. Bylos duomenimis, teismas, rinkdamas papildomus duomenis, 2020 m. balandžio 10 d. nutartimi įpareigojo suinteresuotus asmenims pateikti papildomus duomenis, tame tarpe pareiškėją – pateikti kredito panaudojimą patvirtinančius duomenis. Pareiškėja šio teismo įpareigojimo neįvykdė, duomenų apie kredito panaudojimą nepateikė, taip pat nepateikė paaiškinimo šiuo klausimu. Įvertinus bylos duomenis spręstina, kad jie nesudaro pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams dėl teismo pasyvumo procese.
26. Apeliantės tvirtinimu, teismas nepagrįstai konstatavo pareiškėjos neveikimą (neteikiant atsiliepimo, neskundžiant teismo sprendimo už akių, nesikreipiant į teismą dėl kreditavimo sąlygų ginčijimo, proceso atnaujinimo ir kt.) kaip pagrindą ją pripažinti nesąžininga. Jos tvirtinimu, pasyvų jos elgesį lėmė onkologinė liga, kuri nurodytos bylos nagrinėjimo metu buvo suaktyvėjusi.
27. Viena vertus, pareiškėjos neveikimas buvo vertintas ir kitų aplinkybių kontekste. Pareiškėjos neveikimo teismas nepripažino pagrindu konstatuoti jos nesąžiningumą. Teismas, remdamasis pareiškėjos pasyviu procesiniu elgesiu sprendė, kad šis elgesys prieštarauja jos pozicijai dėl jos prievolės dengti paskolą bankui nebuvimo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad nurodyta aplinkybė dėl ligos paūmėjimo galėjo turėti įtakos pareiškėjos aktyvumui. Kita vertus, pareiškėja nepateikė duomenų apie jos dėstomas aplinkybes dėl ligos paūmėjimo. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytas argumentas dėl jos ligos paūmėjimo galėjo būti reikšmingas ir dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo procesiniams veiksmams atlikti. Taigi pareiškėja galėjo ne tik pati, bet ir per atstovą, kaip buvo šiuo atveju teikiant pareiškimą teismui, ginti savo teises. Nesant kitų duomenų, pareiškėjos procesinis pasyvumas pagrįstai leido daryti pirmosios instancijos teismui išvadą, kad pareiškėja sutiko su kredito sąlygomis, pripažino įsiskolinimą laiduotojui, net ir turėdama pakankamai pajamų, nemokėjo bankui įmokų, tokiu būdu sąmoningai didindama skolą bei dėl savo sąmoningo neveikimo pasiekdama nemokumo ribą.
28. Pareiškėja tvirtina, kad teismas, pripažindamas pareiškėją nesąžininga, remėsi mažareikšmiais ir deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kad gautas pinigines lėšas pareiškėja skirdavo ne tik būtinųjų poreikių tenkinimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas aiškiai išdėstė, kokiems poreikiams, teismo pripažintiems nebūtinais, pareiškėja naudojo savo lėšas. Šiuo atveju pati pareiškėja, motyvuodama tuo, kad panaudotos lėšos yra mažareikšmės, šios savo pozicijos nepagrindė jokiais skaičiavimais.
29. Apeliantė nesutinka su teismo pozicija, kad pareiškėjos nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad pareiškėja atsisakė su laiduotoju pasirašyti taikos sutartį. Bylos duomenimis, taikos su laiduotoju sutartimi pareiškėja būtų buvusi atleista nuo didelės dalies laiduotojo jau sumokėtų kreditų įmokų grąžinimo. Kitų aplinkybių kontekste, kuomet nepaneigta pareiškėjos prievolė bankui bei laiduotojui, toks pareiškėjos atsisakymas sudaryti taikos sutartį pagrįstai teismo buvo pripažintas sąmoningu savo turtinės padėties bloginimu.
30. Apibendrinant, darytina išvada, kad teismas padarė pagrįstą išvadą dėl pareiškėjos nesąžiningumo FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto prasme, tinkamai taikė fizinio asmens bankrotą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo.