Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-06 · Civilinė byla Nr. 2A-1275-605/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-06
Bylos Nr.
2A-1275-605/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Neringa Venckienė (pirm.), Antanas Burdulis, Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
E. C.
Suinteresuotas asmuo
R. V., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 121.15pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2A-1275-605/2008
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorija 121.15.; (S) 121.18.; 128.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. spalio 6 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Neringos Venckienės,

kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Virginijos Gudynienės,sekretoriaujant Agnei Pučinskaitei,

dalyvaujant pareiškėjai E. C., jos atstovei adv. Vilmai Petrauskienei, suinteresuotam asmeniui R. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimo pakeitimo civilinėje byloje Nr. 2-726-90/2008 pagal pareiškėjos E. C. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V., Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir suinteresuoto asmens R. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja E. C. prašė (b.l.2-4) nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad po P. C., mirusio 2001 m. gegužės 14 dieną, mirties jo palikimą priėmė įstatyminis įpėdinis A. C., miręs 2004 m. balandžio 19 d.

Pareiškėja nurodė, kad 2001-05-14 mirė P. C., kuris testamento nepaliko. Iki mirties jis gyveno Punios kaime, Punios seniūnijoje, Alytaus rajone kartu su broliu, pareiškėjos vyro tėvu A. C. Šeimos P. C. nesukūrė, vaikų neturėjo. Po P. C. mirties liko palikimas. Nekilnojamojo turto, įregistruoto nekilnojamųjų daiktų registro įmonėje nebuvo, todėl pareiškėjos vyras, būdamas P. C. įstatyminis paveldėtojas, nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, o palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti. 2006 m. pabaigoje pareiškėja sužinojo, kad P. C. atkuriama nuosavybės teisė į senelio S. C. žemę, kurios pastaroji negali paveldėti, neturėdama paveldėjimo teisės liudijimo.

Suinteresuotas asmuo R. V. prašė (b.l.42-43) nustatyti juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą, kad po P. C. mirties jo palikimą priėmė jo įstatyminė įpėdinė dukterėčia R. V.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo nurodė, jog 2001-03-29 paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu paveldėjo 1/2 dalį A. C. priklausiusio turto. Po P. C. mirties į notarinę kontorą dėl jo palikimo niekas nesikreipė. Testamento P. C. nepaliko. E. C., jos vyras A. C. faktiškai palikimo nepriėmė. Jis gyveno visiškai kitoje vietoje – Šaltinių g. 9-15, Alytuje. R. V. nurodė, kad po tėvo A. C. mirties rūpinosi dėde P. C., prižiūrėjo jį ir namus, palaidojo jį savo lėšomis, nei brolis Alvydas, nei jo žmona dėde nesirūpino.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 20 d. sprendimu (b.l.109-110) pareiškimus tenkino. Teismas nustatė juridinę reikšmę turintį faktą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, kad po P. C. mirties 2001 m. gegužės 14 d. priėmė jo palikimą A. C., miręs 2004 m. balandžio 19 d., ir R. V., faktiškai pradėdami jį valdyti.

Teismas sprendime nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjų, liudytojų parodymų nustatyta, jog pareiškėjos sutuoktinio A. C. ir suinteresuoto asmens tėvas A. C., gyvenęs su broliu P. C. Punios k. Alytaus r., mirė 1998 m. gruodžio 11 d. Po tėvo mirties jo nekilnojamąjį turtą: gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypą paveldėjo pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotas asmuo R. V. 2001 m. gegužės 14 d. mirė dėdė P. C., po jo mirties dėl paveldėjimo priėmimo į notarų biurą niekas nesikreipė, kadangi P. C. turto neturėjo. Pareiškėja po sutuoktinio A. C. mirties 2004 m. balandžio 19 d. paveldėjo ir sutuoktiniui priklausančią turto dalį Punios k., nekilnojamojo turto registre įregistruota po ½ dalį pastatų, esančių Punios k. P. C. daiktai liko sodyboje Punios k., dalį daiktų: kareivišką švarką, dalgį, kirvį A. C. po P. C. mirties parsivežė į savo sodą kaip palikimo dalį. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos sutuoktinis ir suinteresuotas asmuo likusį kilnojamąjį turtą, esantį Punios k., Punios sen., Alytaus r., po P. C. mirties priėmė ir valdo kaip savo, tai nurodyta ir Punios seniūnijos seniūno pažymoje. Kadangi kitu būdu negalima gauti paveldėjimo teisės liudijimo, todėl teismas nustatė palikimo priėmimo faktą (CK 1.5; 5.50; 5.51 str.; CPK 444 str. 2 d. 8 p.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. (b.l.134-134) prašo teismo pakeisti 2008 m. birželio 20 d. Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą ir E. C. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo netenkinti.

Apeliaciniame skunde nurodyta, jog skirtingai nei nustatyta teismo sprendime, E. C., jos vyras A. C. faktiškai palikimo nepriėmė. Jie gyveno visiškai kitoje vietoje – Šaltinių g. 9-15, Alytuje, dėde nesirūpino. Dėdei mirus, sodyboje, kur P. C. gyveno, jie niekada nesirodydavo ir jokių P. C. priklausiusių daiktų jie neperėmė. Iki mirties dėde rūpinosi tik apeliantė ir jos šeima. Po P. C. mirties apeliantės šeima nuolat gyveno P. C. buvusioje gyvenamojoje vietoje, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Pareiškėjos E. C. ir jos sutuoktinio faktinio palikimo priėmimo veiksmai pagal jos ir liudytojų paaiškinimus pasireiškė tik dalgio ir kirvio parsivežimu iš P. C. gyvenamosios vietos. Pareiškėjos E. C. dukra V. P. patvirtinto, jog parsivežtas iš P. C. namų kareiviškas švarkas priklausė ne P. C., o jos tėvui A. C.. Tokių daiktų parsigabenimą teismas pripažino P. C. palikimo priėmimu. Minėti daiktai buvo parsivežti slapčiomis. Tokie veiksmai negali būti prilyginti savininko teisių į palikėjo turtą įgyvendinimu. Tuo tarpu apeliantė po dėdės P. C. mirties priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Šis faktas pagrįstai teismo buvo nustatytas.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.143) nurodyta, kad mokesčių inspekcija, nors ir neturėdama tiesioginio suinteresuotumo bylos baigtimi, savo nuomonę dėl pareiškėjos E. C. reikalavimų šioje byloje yra nurodžiusi Alytaus rajono apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į pateiktą pareiškimą, tačiau inspekcijos pozicija ir argumentai teismo sprendime net nepaminėti, jie neaptarti ir neįvertinti. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti ir sprendimą priimti atsižvelgiant į atsiliepimo į pareiškimą motyvus bei bylos faktinę medžiagą.

Pareiškėjos E. C. atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l.145-146) nurodyta, kad Alytaus rajono apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą sprendimą. Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Iš bylos medžiagos matyti, jog po P. C. mirties palikimą priėmė A. C.. A. C. pasiėmė jo asmeninius daiktus: kirvį, dalgį, kareivišką švarką. Tai patvirtino liudytojai V. P., J. V.. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Byloje esantys rašytiniai įrodymai – Punios seniūno 2007-07-31 išduota pažyma patvirtina faktą, kad palikimą priėmė A. C.. Minėtoje pažymoje nurodyta, jog P. C. gyveno ir mirė Punios kaime, Punios sen., Alytaus rajone. Iš VĮ Registrų centro pažymos matyti, kad namas, esantis Punios kaime, Punios sen., kuriame gyveno ir mirė P. C., priklausė A. C., todėl po P. C. mirties jo asmeniniai daiktai, o tokiu būdu ir palikimas atiteko A. C.. Dokumentai, išduoti valstybės ar savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Prašo skundą atmesti ir palikti Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimą nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės teisės ir turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 str. 1 d. ir 2 d.). Iš bylos duomenų matyti, jog įstatymų nustatyta tvarka registruoto nekilnojamojo turto P. C. neturėjo. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad P. C. turėjo keletą namų apyvokos daiktų ir buvo pateikęs prašymą Alytaus apskrities viršininko administracijai atkurti nuosavybės teises į žemę. Taigi paveldimą P. C. turtą sudaro turtinė teisė į nuosavybės teisių atkūrimą bei namų apyvokos reikmenys.

Palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo, bet faktiškai pradėjo palikimą valdyti (CK 5.50 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs įpėdinio veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; 2001 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-442/2001). Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, fak­tiš­kai pra­dė­jus jį valdy­ti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuo­sa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo.

Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą.

Išvardytos įstatyminės nuostatos, teismų praktika nagrinėjamos kategorijos bylose ir faktinės bylos aplinkybės pagrindžia, jog palikimo priėmimo faktą apylinkės teismas nustatė teisingai.

Aktyvūs įpėdinių: pareiškėjos E. C. sutuoktinio A. C. ir suinteresuoto asmens R. V. veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, leidžia daryti išvadą, kad įpėdiniai priėmę dalį palikimo laikytini priėmusiais visą palikimą. Pareiškėjos nurodomas daiktų pasiėmimas šiuo atveju įrodo įpėdinio rūpinimąsi turtu, įeinančiu į palikimo sudėtį. Apeliacinio skundo argumentai dėl tokių veiksmų atlikimo, nesutinkant bei nežinant suinteresuotam asmeniui R. V., neanalizuotini. Jie susiję su paveldimo turto padalijimo klausimu. Taip pat nepasisakytina dėl nereikšmingų nagrinėjamam faktui nustatyti laidojimo aplinkybių. Sprendžiant ginčą, ar įpėdinis priėmė palikimą, paėmęs konkretų kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, ar jo nepriėmė, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį paėmus daiktą: jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis) ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą. Tai, kad pareiškėjos sutuoktinis A. C. (P. C. sūnėnas) dalį palikėjo P. C. daiktų: kirvį, dalgį pasiėmė, tuo pripažindamas tuos daiktus kaip savo nuosavybę, patvirtina, kad jis priėmė P. C. palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo R. V. patvirtino, kad A. C. iš tiesų slapta pasiėmė P. C. daiktus. Faktinį palikimo priėmimą patvirtina ir Alytaus rajono savivaldybės administracijos Punios seniūnijos išduota pažyma (b.l.18), kad mirusio P. C. palikimą priėmė, valdė ir tvarkė A. C. ir R. V.. Pažymėtina, kad suinteresuoto asmens Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime į pareiškimą (b.l.25-26) nurodytos aplinkybės, kad pareiškėja E. C. nėra P. C. įpėdinė, todėl prašomas juridinę reikšmę turintis faktas jai nesukels teisinių padarinių, laikytinos nepagrįstomis. Toks teismo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjai E. C. sukels turtinių teisių atsiradimą, nes ji yra A. C., faktiškai priėmusio P. C. palikimą, įstatyminė įpėdinė (b.l.10,11).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamas sprendimas atitinka ir CK 1.5 straipsnio ketvirtojoje dalyje įtvirtintus teisingo, protingo ir sąžiningo įstatymų taikymo ir aiškinimo principus. Palikėjas buvo vienišas. Iš dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, jog apeliantės įtaka jo gyvenimo kokybei buvo ne didesnė nei pareiškėjos ir jos sutuoktinio A. C.. Realiai P. C. neturėjo jokio vertingo materialaus turto. Tik pareiškėja ir suinteresuotas asmuo sužinoję apie nuosavybės teisių į žemę atkūrimą P. C., abi pradėjo domėtis paveldėjimo dokumentų tvarkymu. Vertinant byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino tiek pareiškėjos, tiek suinteresuoto asmens pareiškimus dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo ir nustatė, kad po P. C. mirties jo palikimą priėmė A. C. (P. C. sūnėnas) ir R. V. (P. C. dukterėčia). Dėl išdėstytų argumentų bei nurodytų aplinkybių kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas atitinka CPK 263 straipsnyje nustatytus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus. Naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kadangi dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas, iš apeliantės pareiškėjai priteistinos advokato pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 443 str. 6 d., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme E. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Kolegijos pirmininkė Neringa VenckienėKolegijos teisėjai Antanas BurdulisVirginija Gudynienė