- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-29
- Bylos Nr.
- eII-520-369/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00419-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Pažeidėjas
- O. K.
- Advokatai
- Asta Beniušienė
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui O. K., jos atstovei advokatei Astai Beniušienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokatės Astos Beniušienės, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-3370-2025 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-3370-2025 O. K. buvo nubausta 250 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau –ANK) 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y., dėl to, kad ji 2025 m. sausio 15 d. 22.51 val. adresu (duomenys neskelbtini), iškvietė policiją, žinodama, kad pagalba nereikalinga.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo O. K. per atstovę Astą Beniušienę apskundė šį nutarimą apylinkės teismui, prašydama jį panaikinti dėl 250 Eur baudos paskyrimo. Savo prašymą motyvuoja ypatingomis nusižengimo padarymo aplinkybėmis. Ji nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ autobuso vairuotojos pareigose, darbas būna antroje pamainoje nuo 13.24 val. iki 24.00 val. (į namus grįžta tik apie 1 nakties) arba pirmoje pamainoje nuo 4.32 val. iki 15.00 val., t.y, kiekvienu atveju ji dalį nakties nebūna namuose. Pareiškėjos šeimoje vyksta skyrybų procesas, kurio eigoje pareiškėja nurodo iš sutuoktinio patirianti nuolatinį psichologinį smurtą, provokavimą, skambinimą į BPC ir policijos kvietimą, jos menkinimą prieš vaikus, kaimynus ir aplinkinius. Jos atžvilgiu buvo inicijuotas ikiteisminis tyrimas, kuriame ji pripažinta įtariamąja, o jos vaikas ir sutuoktinis nukentėjusiaisiais, šiame ikiteisminiame tyrime jai buvo paskirta kardomoji priemonė ir nustatytos sąlygos neišvykti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini) ir nebendrauti su M. K. ir dukra D. V. K.. Galiojant šiai kardomajai priemonei jos sutuoktinis labai dažnai palikdavo nepilnametę dukrą namuose, o pats negrįždavo naktį, grįždavo po vidurnakčio ar paryčiais. Ji dėl kardomosios priemonės sąlygų negalėjo bendrauti su dukra, nežinodavo, ar jos dukra nakties metu yra namuose, kuo užsiima užsirakinusi savo kambaryje. Įvykio dieną 2025 m. sausio 15 d. sutuoktinis eilinį kartą paliko dukrą vieną namuose, o pats išvyko nepranešdamas, nei kur išvyko, nei kada grįš. Jų šeimai yra taikoma atvejo vadyba ir priskirta socialinė darbuotoja informavo ją, kad dukra, kuriai yra (duomenys neskelbtini) metų, gali be priežiūros būti namuose tik iki 22.00 val. ir kad jei sutuoktinio nebus namie po 22.00 val., ji gali kreiptis į policiją, kad tai būtų užfiksuota ir būtų iškviestas Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovas. Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) metų vaikas iki 22.00 val. negali būti vienas namuose jai nurodė ir BPC operatorius, kai ji esant analogiškai situacijai (vaikas buvo namie be tėvo priežiūros) 2024 m. spalio 27 d. skambino į BPC paklausti, ką jai daryti, nes jai reikia išeiti į darbą. Atsižvelgdama į šias rekomendacijas ji 2025 m. sausio 15 d. po 22.00 val. paskambino į BPC, nes eilinį kartą jos sutuoktinis M. K. vakare išvyko iš namų nieko nepranešęs pareiškėjai ir palikęs nepilnametę dukrą namuose. Kai ji skambino į BPC sutuoktinio nebuvo namuose ir tikėtina tą naktį jis būtų grįžęs vėlai ar iš viso negrįžęs, Pareiškėja mano, kad kai ji skambino į BPC pokalbį girdėjo dukra ir pranešė sutuoktiniui, kad jis grįžtų namo ir šis grįžo namo prieš pat atvykstant policijai. 2025 m. vasario 11 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 3VSV-558 užfiksuotas jos sutuoktinio paaiškinimas, kuriame jis patvirtino 2025 m. sausio 15 d. nuo 20.00 val. iki 23.00 val. nebuvęs namuose. Sutuoktinis vykstant skyrybų procesui siekia bet kokia kaina ją pašalinti iš namų: ikiteisminiame tyrime jai iš pradžių buvo paskirta kardomoji priemonė įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų arčiau nei nustatytu atstumu, kuri buvo panaikinta Vilniaus apygardos teismo nutartimi, šiuo metu civilinėje skyrybų byloje jai pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – gyventi skyriumi, kol bus priimtas sprendimas civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo. Tokiu būdu ji yra pašalinama iš šeimos būsto net be santuokos nutraukimo ar turto padalijimo, o pats sutuoktinis dažnai palieka nepilnametį vaiką namuose vieną išvykdamas į komandiruotes ir negrįždamas naktimis. Ji įvykio dieną kreipėsi į BPC, kad būtų užfiksuoti faktai, kad jos sutuoktinis dažnai naktimis nebūna namuose ir palieka nepilnametį vaiką be priežiūros, kai ji dėl kardomosios priemonės sąlygų ir savo darbo grafiko dažnai negali nakties metu prižiūrėti dukros. Pareiškėja pažymi, kad ji yra rusakalbė, lietuviškai sunkiai supranta, atvykę pareigūnai bendravo tik lietuviškai, o sutuoktinis vienpusiškai jiems paaiškino situaciją, nurodęs, kad ji neva piktnaudžiauja alkoholiu ir skambina į BPC nepagrįstai. Prašo atsižvelgti į šią situaciją, protingumo ir teisingumo kriterijus, į pareiškėjos asmenybę ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, neskirti jai administracinės nuobaudos.
Atsiliepimas
Skundžiamą nutarimą priėmusi institucija pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, mano, kad skundžiamas nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai. Institucijos pareigūnė išnagrinėjusi administracinio nusižengimo byloje esančius duomenis, nustatė visas aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus ir atsižvelgusi į byloje esančių duomenų visumą, priėmė teisingą, pagrįstą ir teisėtą nutarimą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo teismo posėdyje palaikė savo skundą ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais. Paaiškino, kad ji nesutinka, jog be reikalo kreipėsi pagalbos į policiją. Ji kvietė pareigūnus, nes jai buvo reikalinga pagalba - ji bijojo dėl vaiko, todėl kvietė pareigūnus. Iškvietė policiją, nes tą dieną jai buvo apribojimai. Prasidėjo tokie reikalai, kad vieną naktį vyras nakvoja namuose, kitą naktį nenakvoja. Tą dieną vyro nebuvo, jis išvyko, vaiko durys buvo užrakintos, ji pas ją įeiti negali. Jai su dukra bendrauti negalima ir ji kvietė policiją padėti, nes nežino, kas vyksta su jos vaiku, o vyro namie nėra. Tą visą dieną ji buvo namie, gal nedirbo. Pareigūnams paskambino 22.51 val., matydama, kad vyro nėra namuose. Vakare 21.00 val. vyras atvažiavo ir vėl išvažiavo. Žinojo, kad jis išvyksta iki ryto. Žinojo, kad nuo 22.00 val. vyras turi būti namuose, nes jiems taip pasakė vaiko teisių tarnyba. 22.20 val., 22.30 val. vyro nėra. Jai paskambinus į policiją, jos dukra išgirdo telefoną ir vyras tada 23.05 val., ar 23.07 val. atvyko. K. tu metu nebuvo namuose, buvo ji ir dukra. Kai ji paskambino policijai, tada grįžo ir K., ir M. (vyras ir sūnus). Grįžęs namo, vyras nuėjo iš karto miegoti. Pareigūnai atvykę nekalbėjo rusiškai. Atsikėlė jos vyras, pradėjo apie ją pasakoti nemalonius dalykus. Ji nesuprasdama, ką jis kalba, paskambino savo advokatei dėl vertėjo paslaugų pagalbos, nesuprato, ko pareigūnai iš jos norėjo. Jos vyras šaukė garsiai, nekalbėjo apie vaiką, o tik apie ją. Jis sakė, kad ji yra alkoholikė, narkomanė, kad vaikais neužsiima ir jais nesidomi. Nors policijai ji skambino pagalbos, kad jie atvyktų ir pažiūrėtų, kur jos vaikas. Prasidėjo problemos su dukra, ji pradėjo rūkyti, į namus pradėjo vestis pilnamečius vaikinus. Vyras tyčia įmontavo į jos kambarį rakinamą spyną, todėl ji ten negalėjo įeiti pabendrauti, Ji labai nerimavo dėl savo vaiko.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.).
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis 569 straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga. ANK 493 straipsnis saugo normalų priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbą nuo piktybiškų, melagingų iškvietimų, eikvojančių tarnybų išteklius ir sudarančių prielaidas nukreipti jų dėmesį nuo iš tikrųjų įvykusių nelaimių, kilusių grėsmių žmonių gyvybei, sveikatai, turtui.
Šis administracinis nusižengimas padaromas veikiant tiesiogine tyčia, t. y. suvokiant, kad specialiųjų tarnybų pagalba yra nereikalinga. Sprendžiant klausimą dėl aptariamo administracinio nusižengimo padarymo svarbu nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo suprato, jog kreipdamasis į policijos pareigūnus pateikia žinomai melagingus tikrovės neatitinkančius duomenis ir suvokia, kad kviečia policiją be priežasties ir tai atlieka sąmoningai (Panevėžio apygardos teismo 2024 m. gruodžio 23 d. nutartis Nr. AN2-254-581/2024, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis Nr. AN2-150-526/2023).
Bylos medžiaga nustatyta, kad 2025 m. sausio 15 d. 22.51 val. O. K. paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą nurodė, kad jai yra apribotos teisės bendrauti su (duomenys neskelbtini) metų dukra, vaikas gyvena su tėvu M. K., vyro iki šiol nėra namuose, mergaitė miega viena. Pranešėja gyvena tame pačiame name, atskirame aukšte, vaiko prižiūrėti negali dėl apribojimų. Moteris įtaria, kad vyro nuolat nebūna namuose ir jis dukra nesirūpina.
Iš policijos pareigūnės Skirmantės -V. M. 2025 m. sausio 15 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad pagal minėtą iškvietimą 2025 m. sausio 15 d. atvykus adresu (duomenys neskelbtini), namuose buvo tiek pranešėja O. K., tiek jos sutuoktinis M. K.. Pranešėja per savo advokatę paaiškino, kad jų bendras vaikas D. V. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., dažnai būna paliekama būti viena, kad tėtis dažnai išvažiuoja į komandiruotes, nors pranešėjai yra paskirta kardomoji priemonė, dėl kurios ji negali rūpintis vaiku. Tačiau jų bendru sutarimu, kai vyras išvažiuoja į komandiruotę, ji prižiūri jų (duomenys neskelbtini) dukrą. Dukra atvykus pareigūnams miegojo savo kambaryje, abu tėvai buvo blaivūs. Kambarys tvarkingas, dukra sveika ir prižiūrima. Kadangi vaikui yra (duomenys neskelbtini) metų, ji gali likti namuose viena, kai aplinka, kurioje yra vaikas, yra saugi. Kadangi pranešimas buvo dėl neprižiūrimo vaiko ir M. K. nebuvimo namuose, pranešėjai buvo surašytas ANK protokolas dėl melagingo iškvietimo, nes vaikas D. V. K. yra saugioje aplinkoje, gali savimi pasirūpinti ir yra prižiūrima savo tėvo M. K., kuris buvo namuose. Namuose buvo ir kitas M. K. vaikas – K. K., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris buvo savo kambaryje ir nesikišo į konfliktą ir aplinkybių aiškinimąsi.
Iš pareiškėjos pateiktos medžiagos nustatyta kad O. K. atžvilgiu dėl fizinio smurto prieš šeimos narį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-33158-24, kuriame jai buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kurio viena iš sąlygų buvo nustatyta nebendrauti ir neieškoti ryšių su D. V. K. ir M. K.. Kaip nurodė pareiškėja, šiuo metu vyksta jos ir sutuoktinio skyrybų procesas, todėl jų santykiai yra įtempti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas laiko įrodytu. Kad 2025 m. sausio 15 d. nuo 22.00 val. iki nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 22.51 val. nepilnametės D. V. K. tėvo M. K. nebuvo namuose. Tai nustatyta ne tik iš pareiškėjos tvirtinimo, pranešimo BPC turinio, bet ir paties M. K. paaiškinimo, užfiksuoto 2025 m. vasario 11 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. 3VSV-558, kuriame jis pripažino, kad 2025 m. sausio 15 d. jis grįžo namo 20.00 val., bet išėjo į sporto salę, vėliau išvyko į darbą, namo grįžo tik 23.00 val. Tai atitinka kitą bylos medžiagą, nes pareigūnai atvykę į šeimos gyvenamąją vietą 23.24 val. (žr. Administracinių nusižengimų registro išrašą) jau rado M. K. namuose.
Pareiškėja nurodo, kad ji neturėjo tyčios be pagrindo iškviesti policijos pareigūnus dėl dukros nepriežiūros, kadangi buvo informuota kompetetingų valdžios institucijų pareigūnų, kad jos (duomenys neskelbtini) metų dukra nakties metu negali būti viena namuose, o ji dėl minėtos kardomosios priemonės užtikrinti jos priežiūros negali.
Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnio 8 dalis nustato, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų, taip pat vaikas su negalia, atsižvelgiant į jo specialiuosius poreikius ir brandą, be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros. Palikimu be priežiūros nelaikomas trumpalaikis (iki 15 minučių trukmės) vaiko iki 6 metų palikimas saugioje aplinkoje su 7–13 metų amžiaus asmenimis, kurie pagal savo brandą yra pajėgūs esamoje situacijoje juo pasirūpinti. Taigi imperatyvus draudimas palikti vaiką vieną namuose yra nustatytas tik iki 6 metų. O šioje įstatymo normoje netgi nustatyta, kad vaikas nelaikomas paliekamas vienas, jei jį prižiūri 14 metų sulaukęs šeimos narys, taigi preziumuojama, kad 14 metų asmuo pakankamai brandus pasirūpinti ne tik savimi, bet ir mažamečiu šeimos nariu.
Kaip O. K. nurodė savo skunde, kai ji 2024 m. spalio 27 d. skambino į BPC, jai operatorius paaiškino, kad vaikas iki (duomenys neskelbtini) metų vienas namuose gali būti tik iki 22.00 val. Teismui išreikalavus iš BPC jos skambučių 2024 m. spalio 27 d. įrašus, nei viename pokalbyje nei vienas BPC operatorius nenurodė, kad jos (duomenys neskelbtini) metų dukra nakties metu negali būti viena palikta namuose. Pažymėtina, kad 2025 m. sausio 15 d. pareiškėjos dukra jau buvo sulaukusi (duomenys neskelbtini) metų, ir ji namuose nebuvo viena – ji buvo su suaugusiu šeimos nariu – mama, kuri buvo tame pačiame name. Pareiškėja teigia, kad ji negalėjo dėl jai taikomos kardomosios priemonės kontaktuoti su dukra, tačiau iškilus realiam pavojui ji galėtų tai daryti, esant būtinojo reikalingumo sąlygomis. Pažymėtina ir tai, kad M. K. dėl įvykio duodamas paaiškinimus vaiko teisių apsaugos specialistui nurodė, kad kai jam reikia išvykti į komandiruotę, jis susitaria su žmona ar tėvais, kad dukra bus jų prižiūrima. Šią aplinkybę iš esmės patvirtino pati pareiškėja 2025 m. sausio 15 d. pokalbio su BPC operatore metu. Pokalbio metu ji pati nurodė, kad nepaisant jai taikomos kardomosios priemonės ir apribojimo bendrauti su dukra, tarp jos ir sutuoktinio buvo sudarytas susitarimas, kad vyrui esant komandiruotėje, ji prižiūrės dukrą. O. K. operatorei nurodė, kad jos vyrui dvi dienas esant komandiruotėje, ji prižiūrėjusi dukrą, iškvietimo dieną ji iš mokyklos grįžusią dukrą pamaitino ir pagirdė, vadinasi kitokius dukters priežiūros veiksmus ji vykdė be kliūčių ir su dukra tą dieną bendravo. Apie tokį tėvų susitarimą buvo kalbama ir atvykus policijos pareigūnams, ši aplinkybė užfiksuota pareigūnės tarnybiniame pranešime. Pokalbio su BPC operatore metu pareiškėja teigė šiuo metu esanti nedarbingume, vadinasi 2025 m. sausio 15-16 d. nakties metu jai nebuvo poreikio išvykti į darbą. Taigi abiem tėvams sutarus ji faktiškai buvo perėmusi dukros priežiūrą. Be to, kaip matyti iš policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo, tame pačiame name tą vakarą buvo rastas ir kitas suaugęs šeimos narys- 20 metų sulaukęs nepilnametės D. V. K. brolis K. K., kuriam galimybė bendrauti su seserimi nebuvo niekaip apribota, todėl iš esmės nepilnametė pareiškėjos dukra nebuvo palikta viena namuose, net ir po 22.00 val. nesant namuose ir pareiškėjai tai turėjo būti žinoma.
Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnio 4 punktą vaiko nepriežiūra suprantama kaip tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ar už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis vaikui būtinų fizinių, emocinių ir socialinių poreikių netenkinimas ar aplaidus tenkinimas, dėl kurio vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata ar normali raida arba sukeltas pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai raidai. Pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 15 dalį vaikui nesaugi aplinka, tai vaiko gyvenamoji ar kita aplinka, kurioje kyla pavojus vaiko gyvybei, sveikatai ar normaliai jo raidai dėl nepriežiūros, smurto ar kitų socialinės rizikos veiksnių. Byloje nėra duomenų, kad 2025 m. sausio 15 d. naktį būtų susidariusi situacija, kad vaiko aplinka būtų tapusi nesaugia, pareiškėja tokių duomenų neturėjo. Kaip matyti iš skambučio pokalbio turinio, O. K. BPC operatorei nurodė, kad jos dukra skambinimo metu miega, vadinasi ji žinojo, kad joks realus pavojus dukrai nebuvo namų aplinkoje kilęs ir kviesti policijos pareigūnų nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjai 2024 m. spalio 27 d. 14.37 val. paskambinus į BPC, jai buvo išaiškinta, kad telefonu 112 kreipiamasi tik dėl skubaus policijos, gaisrinės ar greitosios medicinos pagalbos iškvietimo. Apibendrinant šias aplinkybes, konstatuotina, kad O. K. 2025 m. sausio 15 d. kvietė policijos pareigūnus nesant realaus specialiųjų tarnybų pagalbos poreikio ir jai tai buvo žinoma.
Nors skunde teigiama, kad policijos pareigūnai šioje situacijoje išklausė tik vyro poziciją ir patikėjo jo versija, nes pareiškėja kalba tik rusiškai, o pareigūnai šia kalba nebendravo, tiek iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo, tiek iš pareiškėjos pateikto vaizdo įrašo matyti, kad O. K. atstovė advokatė A. Beniušienė labai išsamiai ir smulkiai pareigūnams paaiškino situaciją, dėl ko buvo kviečiama policija, kad vyras pareiškėjai yra iniciavęs ikiteisminį tyrimą, apie pareiškėjos atžvilgiu taikomą kardomąją priemonę nebendrauti su vaiku, kad ja yra manipuliuojama, vyras daug kartų nevykdo savo pareigos prižiūrėti vaiką, dažnai nebūdamas namuose, iš esmės šią pareigą permesdamas pareiškėjai (maitinti vaiką, vežti į mokyklą), ir naudodamas kardomosios priemonės nuostatas prieš ją jai nepalankiose situacijose, kad tą naktį jo nebuvo namuose, jis grįžo tik prieš pat atvykstant policijos pareigūnams. Taigi pareigūnai iš esmės buvo informuoti apie visas tas situacijos vertinimui reikšmingas aplinkybes, kurios nurodomos ir skunde.
Skunde teigiama, kad pareiškėja nebuvo informuota apie jos galimybę dalyvauti žodiniame bylos nagrinėjime, yra gavusi vienintelį elektroninį laišką dėl to, kad Institucijoje buvo gautas jos 2025 m. sausio 16 d. prašymas-paaiškinimas ir suprato, kad byla bus nagrinėjama tik rašytinio proceso tvarka. Teismas susipažinęs su bylos medžiaga šį teiginį laiko nepagrįstu. O. K. buvo surašytas jai dalyvaujant ir įteiktas 2025 m. sausio 16 d. administracinio nusižengimo protokolas, kuriame buvo nurodyta, kad bylos nagrinėjimas paskirtas 2025 m. vasario 6 d. 13.00 val., byla bus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, tačiau jei ji pageidauja žodinio bylos nagrinėjimo, ji turi per 15 kalendorinių dienų nuo protokolo įteikimo pateikti tokį reikalavimą nurodytu el. paštu ar kitokiu būdu. O. K. pateikė rašytinį paaiškinimą 2025 m. sausio 16 d. policijai, tačiau jame nesuformulavo jokio prašymo dėl žodinio bylos nagrinėjimo, nepateikė tokio prašymo ir vėliau, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka teisėtai.
Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos veiksmuose yra ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis, t. y. pareiškėja, aiškiai suprasdama, kad pagalba jai nereikalinga, iškvietė policijos pareigūnus, todėl konstatuotina, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3370-2025, kuria O. K. pripažinta padariusi ANK 493 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, yra teisėta ir pagrįsta.
Išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).
ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių O. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nagrinėjamu atveju jai skirta nedaug sankcijoje nustatytą minimumą viršijanti 250 Eur bauda.
Kita vertus, skiriant nuobaudą šiuo konkrečiu atveju atsižvelgtina į ypatingas nusižengimo padarymo aplinkybes. Pareiškėja padarė nusižengimą ne siekdama trukdyti policijos pareigūnų darbą, o norėdama apginti savo interesus skyrybų procese, dėl jos manymu vyro netinkamu manipuliavimu jos sudėtinga teisine situacija, siekdama, kad policijos pareigūnai užfiksuotų jos manymu netinkamos vaiko priežiūros faktą. Ji dirba, anksčiau nėra bausta už tokio pobūdžio nusižengimą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad šiuo atveju tikslinga taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti O. K. mažesnę nei numatyta sankcijoje minimali, baudą.
Apibendrinant darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-3370-2025, kuriuo O. K. buvo nubausta pagal ANK 493 straipsnio 2 dalį, yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nėra pagrindo, tačiau juo paskirta pernelyg griežta nuobauda, neproporcinga padarytam nusižengimui ir pažeidėjos asmenybei. Dėl to nutarimas keistinas, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skiriant už padarytą nusižengimą mažesnę baudą, nei numatyta ANK 493 straipsnio 2 dalies sankcijoje minimali bauda, – 100 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,
nutarė:
tenkinti pareiškėjos O. K., atstovaujamos advokatės Astos Beniušienės, skundą iš dalies.
Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. vasario 7 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-3370-2025, taikant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskiriant O. K. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 493 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą 100 (vieno šimto) eurų baudą.
Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.