Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5–ojo skyriaus prokurorės Danutės Brazdeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. K. (I. K.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjime, teistas 13 kartų, paskutinį kartą teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 187 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pritaikius 64¹ straipsnio 1 dalį, skirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Į paskirtą bausmę įskaitytas I. K. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2023 m. kovo 29 d. 4.39 val. iki 2023 m. kovo 30 d. 13.55 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis 2023 m. lapkričio 27 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario pagrobė svetimą, L. K. priklausantį 400 Eur vertės televizorių „LG LED 55UJ620V“ ir pridavė jį į lombardą, taip L. K. padarydamas 400 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais I. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje.

I. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad psichiatrinėse įstaigose jis negydytas, narkologinėje įskaitoje neįrašytas, rimtų galvos traumų neturėjęs. Draugas P., kažkuriuo metu rudenį, supažindino jį su moterimi, kurios vardo ir pavardės jis neprisimena. Moteris jo prašė atlikti (duomenys neskelbtini) pas ją bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Jis sutiko. Moteris jam pasiūlė pas ją pagyventi, kol vyks (duomenys neskelbtini), kadangi tuo metu jis neturėjo kur gyventi. Jis gyveno ten vienas, jokių (duomenys neskelbtini) neatliko. Prieš šventes, kurį tiksliai mėnesį ir dieną neprisimena, nežino dėl kokios priežasties, sugalvojo paimti bute esantį televizorių ir nunešti jį į lombardą. Jam ši mintis į galvą atėjo spontaniškai. Išsikvietęs taksi automobilį jis nuvežė televizorių į lombardą (duomenys neskelbtini) g. Už televizorių jis gavo 80 arba 100 Eur, kiek tiksliai, dabar neprisimena. Ką darė su gautais pinigais jis taip pat neprisimena. Veždamas televizorių jis suprato, kad blogai daro, nes televizorius priklauso ne jam. Iš tų namų jis daugiau nieko neėmė. Vagystę įvykdė vienas, niekas jam nepadėjo. Jis gailisi dėl to, ką padarė. Esant galimybei, norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. K. parodė, kad jai nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini) kv/m buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kita dalis priklauso kitam asmeniui. Bute ji turi jai priklausantį kambarį. Virtuvė, koridorius ir tualeto bei vonios kambarys yra bendro naudojimo. Jos kambario durys yra rakinamos spyna, ji pati bute negyvena. 2023 m. rugsėjo mėn. ji susipažino su P. V. (P. V.), gyvenančiu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Kai darė (duomenys neskelbtini) savo name, jai reikėjo (duomenys neskelbtini), padaryti (duomenys neskelbtini), todėl ieškojo, kas tuo užsiima. Asmuo, kuris (duomenys neskelbtini) jos name, pasakė, kad pats tuo neužsiima, tačiau pažįsta, kas tai galėtų padaryti ir davė jai P. kontaktą. Ji susisiekė su P. ir jis sutiko jai (duomenys neskelbtini). P. į pagalbą pasiėmė savo pažįstamą I. Jis jai pasakė, kad I. gyvena (duomenys neskelbtini), jam reikia toli važinėti, todėl kol dirba nakvoja P. automobilyje. Jis pasiteiravo, gal ji žino kokį nors butą, kur jam būtų galima pagyventi. Ji pasakė, kad kaip tik turi kambarį bute, kuris yra laisvas ir pasiūlė, kad I. galėtų pagyventi jos kambaryje, bute (duomenys neskelbtini). Lapkričio mėn. viduryje, tikslios datos neprisimena, mano, kad 13 dieną, I. apsigyveno minėtame bute. Ji nusifotografavo I. asmens dokumentą, kad žinotų, kas gyvens. Ji leido pagyventi be jokio užmokesčio, jokios sutarties nepasirašinėjo. Ji I. davė buto raktą ir savo kambario raktą. Jos kambaryje jokių vertingų daiktų nebuvo, išskyrus televizorių „LG“, modelis – „LED 55UJ620V“, kurį pirko jos vyras 2018 m., kainavo apie 500 Eur. Jos vyras yra (duomenys neskelbtini), todėl televizorius priklausė jai. 2023 m. lapkričio 29 d. ji buvo atėjusi į butą (duomenys neskelbtini). Ji norėjo užeiti į savo kambarį ir išgirdo, kad kažkas rakina duris. Į butą įėjo du vyrai ir I. Jo rankos buvo surakintos antrankiais. Vyrai jai pasakė, kad išveš I., nes jis turi „atsėdėti metus“. I. nuėjo į kambarį ir pradėjo rinkti savo daiktus. Ji, užėjusi į kambarį, pamatė, kad nebėra kambaryje buvusio televizoriaus. Ji I. paklausė, kur televizorius, o I. jai atsakė, kad P. viską pasakys. Jiems išėjus, ji paskambino P. ir paklausė, kur televizorius. P. atsakė, kad I. jam paskambino ir paprašė padėti išvežti televizorių, todėl jis atvažiavo su savo automobiliu, prie namo laiptinės sutiko I. su televizoriumi ir, I. prašymu, nuvežė į lombardą, esantį prie (duomenys neskelbtini) turgaus. I. jam pasakė, kad televizorių jam kažkas atvežė parduoti. Ji paklausė, ar jis nežinojo, kad tai jos televizorius, o jis pasakė, kad nežinojo, tik padėjo nuvežti. Ji pasakė, kad rašys pareiškimą dėl vagystės arba tegul jis grąžina televizorių. P. pasakė, kad televizorių išpirks ir jai grąžins. Po kelių dienų nesulaukusi televizoriaus, vėl susisiekė su P. P. pasakė, kad televizorių I. pridavė savo vardu, kvitą turi tik jis, todėl atsiimti televizorių gali tik jis pats arba atiduotas bus tik policijai. Ji nuėjo į lombardą, esantį už (duomenys neskelbtini) turgaus, kuris dirba visą parą, ieškoti savo televizoriaus, tačiau darbuotojai pasakė, kad jokios informacijos jai nesuteiks. Ji yra įsitikinusi, kad jai priklausantį televizorių pavogė I. K. I. jos kambaryje gyveno maždaug apie dvi savaites. Per tą laikotarpį į minėtą butą buvo užėjusi po savaitės, kai jis atsikraustė. Televizorius tuo metu dar buvo vietoje. Dėl televizoriaus vagystės jai padaryta 400 Eur turtinė žala. Nukentėjusioji L. K. papildomos apklausos metu parodė, kad jai priklausantį televizorių „LG“, modelis – „LED 55UJ620V“, ji atpažinti galėtų. Televizorius didelis, maždaug 130 cm įstrižainės, korpusas juodos spalvos, pastatomas ant kojelių. Televizorius atrodė kaip naujas, neturėjo dėvėjimo žymių. Nukentėjusioji L. K. papildomos apklausos metu parodė, kad savo televizorių atgavo, I. K. jokių pretenzijų ji neturi, civilinio ieškinio nereiškia.

Liudytojas P. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad I., kurio pavardės nežino, yra jo pažįstamas. Jie retkarčiais kartu atlieka (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu rudenį, tiksliai kada pasakyti negali, per pažįstamus jį susirado moteris L., kuri paprašė pas ją name, kuris yra kažkur už (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena, (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Jis paskambino I., jis sutiko padėti. Jie visi buvo susitikę aptarti (duomenys neskelbtini) ir moteris, kurios namą turėjo (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad I. neturi kur gyventi. Ji pasiūlė I. gyventi pas ją bute, kuris yra (duomenys neskelbtini), nes ji tame bute tuo metu negyveno, ji gyveno name, kurį jie (duomenys neskelbtini). Bute (duomenys neskelbtini) jis buvo tik vieną kartą, pačią pirmą dieną, kai įsikraustė I. Suplanavę (duomenys neskelbtini) jie iš karto pradėjo (duomenys neskelbtini), važinėjo į namą savaitgaliais kartu su I. apie mėnesį laiko. Jis jam padėjo (duomenys neskelbtini). Kartais I. jis paimdavo savo automobiliu iš (duomenys neskelbtini). Vieną dieną, kada tiksliai neprisimena, jis ryte atvažiavo pasiimti I. į darbą, kaip įprastai. I. jo jau laukė lauke ir stovėjo su televizoriumi rankose. Jis jo paklausė, iš kur televizorius, jis atsakė, kad televizorius yra jo, jį atvežė jo brolis ir I. paprašė jo, kad nuvežtų jį į lombardą, nes jis nori televizorių kelioms dienoms užstatyti. Jam įtarimų nekilo, jis patikėjo, kad tai I. televizorius, visai nepagalvojo, kad jis galėtų pavogti televizorių iš L. buto. Jis nuvežė jį į lombardą (duomenys neskelbtini) g., į lombardą kartu su juo nėjo, jis vienas nunešė ten televizorių. I. jam sakė, kad už televizorių gavo 100 ar 120 Eur. Iš lombardo jie tiesiai važiavo į darbą. Maždaug už dviejų dienų jam paskambino L. ir pasakė, kad I. pavogė jos televizorių. Jis jai paaiškino, kad išvežė televizorių su juo į lombardą, tačiau galvojo, kad televizorius yra I. Jis L. iš karto pasakė, į kurį lombardą nuvežė televizorių. Po to dar porą kartų L. jam skambino, pasakė, kad kreipsis į policiją. Jis jai atsakė, kad kreiptųsi. Kur ir kada policijos pareigūnai sulaikė I., jis neprisimena. Jis nori paminėti, kad bute (duomenys neskelbtini) g. L. televizoriaus jis niekada nematė, tikrai nežinojo, kad televizorius jos.

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji L. K. savanoriškai pateikė televizoriaus „LG“, modelis – „LED 55UJ620V“, įsigijimo dokumento kopiją.

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 3-ojo veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) J. M. 2023 m. gruodžio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbdama pagal ikiteisminį tyrimą nuvyko į lombardą, esantį (duomenys neskelbtini). Susipažinusi su uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ įkeitimo dokumentų registravimo žurnalu, nustatė, kad 2023 m. lapkričio 27 d. televizorių „LG“ pridavė I. K. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) G. V. pareikalavus atiduoti televizorių, jis jį atidavė.

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. V. atidavė televizorių „LG“, kurį į lombardą 2023 m. lapkričio 27 d. pridavė I. K.

Iš 2023 m. gruodžio 11 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas televizorius. Matomas logotipas „LG“, korpusas juodos spalvos, televizorius plokščiaekranis, pastatomas ant dviejų kojelių, galinėje pusėje nurodytas modelis: „55UJ620V“; serijinis numeris: 801MAVDJF911.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 5 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas (paėmimas ir pasisavinimas), atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam turtinę žalą. Vagystės dalykas yra svetimas turtas, t. y. tokie daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavindamas (užvaldydamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad paima svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori. Neteisėtas turto užvaldymas yra tada, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į grobiamą turtą ir turtas pagrobiamas BK 178 straipsnyje nurodytais veiksmais. Vadinasi, vagystės atveju kaltininkas turi būti įsitikinęs, kad grobia kito asmens turtą, nes neturi turto savininko sutikimo užvaldyti jo turtą (kasacinės nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-147-511/2016, 2K-357-139/2016, 2K-151-628/2018).

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo I. K. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog I. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent, jis 2023 m. lapkričio 27 d. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambario pagrobė svetimą, L. K. priklausantį 400 Eur vertės televizorių „LG LED 55UJ620V“ ir pridavė jį į lombardą, taip L. K. padarydamas 400 Eur turtinę žalą. Ši išvada grindžiama ne tik kaltinamojo visišku prisipažinimu ikiteisminio tyrimo metu, bet ir kitais minėtais įrodymais.

BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Atsižvelgiant į tai, kad vagystės metu pagrobto televizoriaus vertė viršija 3, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos, darytina išvada, kad I. K. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo I. K. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 5 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus ir yra tenkinamas.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. K. nurodė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl I. K. skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 5 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę I. K., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių, 61 straipsnio 1 ir 2 dalių ir kitomis bausmei individualizuoti reikšmingomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis. Teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. K. padarė vieną tyčinį, baigtą baudžiamąjį nusižengimą (BK 12 straipsnis) nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams. Veika padaryta iš savanaudiškų paskatų.

Kartu teismas, spręsdamas bausmės rūšies parinkimo ir dydžio nustatymo kaltinamajam I. K. klausimą, laikydamasis BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimų, atsižvelgia į jo asmenybę ir jo elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo, nusikalstamos veikos darymo metu, po nusikalstamos veikos padarymo. Pažymėtina, kad kaltinamasis I. K. iki BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo anksčiau yra teistas net 13 kartų (teistumas neišnykęs). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad I. K. praeityje jau buvo ne kartą teistas už vagystes pagal BK 178 straipsnį, tai, teismo vertinimu, liudija apie pavojingą I. K. asmenybę ir jo polinkį nusikalsti. Administracine tvarka I. K. baustas iš esmės už smulkias vagystes ir už važinėjimąsi viešuoju transporto nesusimokėjus, t. y. be bilieto, baudos nesumokėtos. Pastarosios aplinkybės kaltinamąjį apibūdina neigiamai ir vertintinos jam nepalankiai. Be to, teismas įvertina ir I. K. asmenybę – yra santykinai jauno amžiaus, (duomenys neskelbtini), nedirbantis. Teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę – I. K. prisipažįsta dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą paskyrus arešto bausmę, jos terminą nustatant artimą maksimaliam BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės rūšies terminui, t. y. I. K. skiriama 42 parų arešto bausmė.

I. K.

dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

I. K. ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos kardomosios priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

I. K. (I. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti I. K. galutinę 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio bausmės pagal šį baudžiamąjį įsakymą momento.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.