- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-09
- Bylos Nr.
- ATP-640-651/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00193-2016-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 2.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.7.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja D. K., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens R. S. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. vasario 14 d. 00 val. 21 min. Šilutės r. sav., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Opel Astra-G-Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus važiavimo greičio, dėl to nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į pakelės griovį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis ir kelio šlaitas. R. S. pasišalino iš eismo įvykio vietos, nepranešė policijai, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 5, 9, 219, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2016-09-16 nutarimu R. S. pripažino kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir ATPK 130 straipsnio 1 dalyje. Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskyrė keturiasdešimt eurų (40 Eur) baudą. Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – devynių šimtų eurų (900 Eur) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams. Vadovaudamasis ATPK 33 straipsniu R. S. paskyrė galutinę devynių šimtų eurų (900 Eur) baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones trejiems (3) metams ir šešiems (6) mėnesiams.
Įpareigojo R. S. per 15 dienų nuo nutarimo jam įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip per 15 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, atlyginti 639,61 Eur (šešių šimtų trisdešimt devynių eurų 61 ct) turtinį nuostolį UAB „I“ ir Ko.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016-09-16 nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Taip pat panaikinti nutarimo dalį, kuria įpareigotas UAB „I“ ir Ko sumokėti 639,61 Eur turtinį nuostolį. Apeliantas nesutinka su jo padaryto eismo įvykio kvalifikavimu. Nurodo, kad jis nepasirinko saugaus greičio, dėl to nuvažiavo į pakelės griovį, tačiau tvirtina, kad įvykio metu nebuvo apgadintas nei automobilis, nei kelio šlaitas. Byloje pateiktose eismo įvykio nuotraukose nėra matyti jokių automobilio sugadinimų. Be to, sugadinimai ir negalėjo būti padaryti, nes automobilis paprasčiausiai pakibo ant griovio šlaito, todėl nei priekinė, nei galinė automobilio dalys nebuvo ir negalėjo būti apgadintos. Kad automobilio priekis niekur nebuvo atsirėmęs, patvirtino ir į įvykį atvykę pareigūnai V. G. ir L. J.. Dėl griovio šlaito apgadinimo nurodo, kad jis galbūt buvo apgadintas dėl netinkamo iškėlimo iš griovio. Mano, kad dėl šios priežasties galėjo atsirasti ir automobilio apgadinimai. Pažymi, kad liudytojai R. S. ir R. J. bei G. Š. patvirtino, kad nei automobilis, nei griovio šlaitas nebuvo apgadinti. Nors byloje teigiama, kad buvo apgadintas griovio šlaitas, tačiau byloje nebuvo nurodomas nei griovio apgadinimo mastas, nei padarytos žalos dydis, be to, nebuvo į bylą įtraukta gamtosaugos institucija.
Apelianto teigimu, teismas akivaizdžiai netinkamai įvertino situaciją dėl jo neva pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Tvirtina, kad jis išėjo ieškoti pagalbos, o grįžęs automobilio jau neberado. Be to, teigia, kad policijos nekvietė dėl to, jog buvo įsitikinęs, kad žala niekam nepadaryta. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad jo veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
Nesutinka ir su priteistos turtinės žalos UAB „I“ ir Ko atlyginimo dydžiu. Nurodo, jog automobilį iš įmonės gavo jau su nežymiais apgadinimais. Pareigūnas L. J. taip pat nurodė, jog apgadinimai galėjo būti ir atsiradę iš anksčiau. Apelianto teigimu, UAB „I“ ir Ko pateiktas aktas nepatvirtina, kad sugadinimai padaryti eismo įvykio metu, nes jis surašytas po pusės metų, o ne iš karto po jo perdavimo savininkui. Tokie duomenys negali patvirtinti, kad žala padaryta būtent apelianto veiksmais, o teismas, nesant jokio teisinio pagrindo, priteisė iš jo žalos atlyginimą.
Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad byla turi būti nutraukta, nes jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato viešosios policijos skyrius prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Šilutės rajono apylinkės teismo priimtą nutarimą. Nurodo, jog į eismo įvykį atvykę pareigūnai apžiūrėjo automobilį ir konstatavo, kad yra padarytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytas pažeidimas. Kad vairavo automobilį, neneigia, tačiau iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai.
Nukentėjusioji UAB „I“ ir Ko atsiliepimu į ieškinį prašo Šilutės rajono apylinkės teismo nutarimo dalį dėl žalos atlyginimo palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog automobilis pažeidėjui buvo perduotas tvarkingas, jis jokių pretenzijų dėl jo nereiškė, o byloje pateikta medžiaga įrodo, kad automobilis buvo apgadintas eismo įvykio metu, kurį padarė pažeidėjas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog R. S. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis nepasirinkęs saugaus greičio nuvažiavo į pakelės griovį ir taip apgadino automobilį bei griovio šlaitą ir, apie eismo įvykį nepranešęs policijai, pasišalino iš eismo įvykio vietos.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog R. S. veiksmai atitinka administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, sudėtį bei ATPK 130 straipsnio 1 dalies sudėtį.
Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog apeliantas nesutinka, kad yra jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, sudėtis. Tvirtina, kad jis šių pažeidimų nepadarė, t. y. ginčija savo kaltę.
Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo
ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas R. S., konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl pažeidėjo kaltės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Įvertinus pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvus, įrodymų vertinimą, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus arba rėmėsi netinkamais įrodymais ir dėl to priėmė iš esmės neteisėtą ir nepagrįstą nutarimą. Apelianto versija, kad Kelių eismo taisyklių jis nepažeidė ir administracinio teisės pažeidimo nepadarė, yra motyvuotai paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize.
Faktą, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „I“ ir Ko priklausantis automobilis, patvirtina nuotraukos, pareigūnų parodymai bei pateikti duomenys apie automobilio remontą. Nors apeliantas tvirtina, jog nuotraukos neva patvirtina, kad automobilis nėra apgadintas, tačiau apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, yra priešingai. Iš byloje pateiktų nuotraukų matyti, kad automobilio priekiniai ratai yra įklimpę ir priekinis buferis liečia žemę. Be to, pareigūnai, atvykę į eismo įvykio vietą, taip pat patvirtino, kad automobilis buvo apgadintas. Pareigūnas L. J. tarnybiniame pranešime nurodė, jog buvo apgadinti automobilio priekinis ir galinis buferiai, apgadintas griovio šlaitas (b. l. 11). Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir papildomai nurodė, jog eismo įvykio metu priekinis buferis tikrai galėjo būti apgadintas, o galinis ne. Liudytoja V. G. taip pat nurodė, kad automobilis buvo apgadintas (b. l. 81–83). Nors apeliantas tvirtina, kad automobilis dar iki eismo įvykio turėjo nežymių sugadinimų, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Sutiktina su apeliantu, jog UAB „I“ ir Ko 2016-08-01 surašytas ir teismui pateiktas aktas dėl automobilio būklės jį perduodant pažeidėjui 2015 m. spalio mėn. neginčijamai nepatvirtina, kad tikrai jam buvo perduotas automobilis nebuvo apgadintas, tačiau vien tai besąlygiškai nepaneigia, kad automobilis nebuvo apgadintas eismo įvykio metu. Kaip minėta, faktą, kad automobilis buvo apgadintas būtent eismo įvykio metu, patvirtina nuotraukos ir pareigūnų duoti parodymai. Liudytojo R. S. ir paties pažeidėjo nurodytos aplinkybės apie automobilio sugadinimus neatitinka byloje surinktų duomenų, be to, jie vertintini kritiškai, nes akivaizdu, kad duoti siekiant išvengti ar padėti išvengti broliui administracinės atsakomybės.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka ir su argumentu, jog automobilis galbūt galėjo būti apgadintas jį velkant iš griovio. Tokios aplinkybės nėra paremtos jokiais duomenimis. Pareigūnai automobilio sugadinimus užfiksavo iki jo išvilkimo iš griovio, todėl nesant kitų tai paneigiančių duomenų, netikėti pareigūnų parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad automobilis turėjo būti traukiamas iš griovio dėl to, kad pažeidėjas į jį įvažiavo nepasirinkęs saugaus greičio, t. y. pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Todėl net ir darant prielaidą, kad automobilis dar labiau buvo apgadintas jį traukiant iš griovio, pažeidėjo atsakomybė už automobilio sugadinimą išliktų, nes jį privalėjo ištraukti dėl pažeidėjo kaltės ir dėl pažeidėjo kaltės galbūt atsirado neigiami padariniai. Duomenų, kad automobilį, kuris buvo pakibęs ant dugno ir kurio priekiniai ratai iki pusės buvo įklimpę į žemę bei priekinis buferis lietėsi su žeme, būtų buvę galima ištraukti jo visiškai nepažeidžiant, nėra.
Apeliantas tvirtina, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog buvo apgadintas ir griovio šlaitas, nes byloje nėra tai patvirtinančių duomenų: nėra nustatyta, kokia konkrečiai žala buvo padaryta gamtai. Iš nuotraukų matyti, kad griovio šlaite liko eismo įvykio metu automobilio padarytos įvažos, t. y. matosi šlaito apgadinimai. Nors realiai žala nėra apskaičiuota, tačiau vien šis faktas nepanaikina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybės pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas UAB „I“ ir Ko automobilis, todėl vien šio fakto pakanka patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija, kad jis nepadarė pažeidimo, nes aiškiai matė, kad automobilis nebuvo apgadintas, paneigta byloje surinktų duomenų visuma, todėl jis pagrįstai nubaustas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį.
Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo
Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvieji ir subjektyvieji požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, objektyvusis požymis – pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, o subjektyvusis požymis – kaltė – gali būti tik tyčia. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
Kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą ar paaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė pažeidimą. Sprendžiant klausimą, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliams (ar automobiliui ir kitam kliudytam objektui) padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013, 2AT-69-2014).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliantas tvirtina, kad jis nesuprato, jog sukėlė eismo įvykį, todėl policijos į eismo įvykį nekvietė, o pats išėjo ieškoti pagalbos. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktus įrodymus, nesutinka su pažeidėju, jog jis nesuvokė, kad sukėlė eismo įvykį, be to, byloje duoti liudytojų parodymai bei paties pažeidėjo nenuoseklūs parodymai paneigia jo versiją, kad tikrai ėjo ieškoti pagalbos ir grįžęs į eismo įvykio vietą automobilio jau neberado.
Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pažeidėjas eismo įvykio metu, nesuvaldęs automobilio, nuvažiavo į griovį ir apgadino automobilį. Vertinant pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, padarymą, konstatuota, kad pažeidėjas aiškiai suvokė, kad sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas bendrovei priklausantis automobilis. Įvertinus paties eismo įvykio aplinkybes, automobilio sugadinimus, nėra jokio pagrindo teigti, kad pažeidėjas iš eismo įvykio pasišalino ne siekdamas išvengti atsakomybės, o dėl to, jog nesuprato sukėlęs eismo įvykį. Pažeidėjo tyčios buvimą pasišalinant iš eismo įvykio vietos patvirtina pažeidėjo elgesys po eismo įvykio. Nurodyta aplinkybė, kad pažeidėjas ėjo ieškoti pagalbos, o ne siekė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, vertintina kritiškai, nes pažeidėjo duoti parodymai dėl nurodytų aplinkybių yra prieštaringi, nenuoseklūs ir nelogiški. 2016-02-19 duodamas paaiškinimus dėl 2016-02-14 įvykusio eismo įvykio nurodė, kad jis prie automobilio grįžo su draugu, kuris savo automobiliu bandė ištraukti jo įstrigusį automobilį, tačiau nepavyko, nes nutrūko trosas. Važiuojant atsivežti kito troso, pamatė atvykstant policiją ir tada pažįstamo paprašė jį paleisti, jis pats nuėjo link Kiškių kaimo (b. l. 9). Teismo posėdžio metu taip pat nurodo, kad išėjęs ieškoti pagalbos jis grįžo su senu pažįstamu, kuris bandė ištraukti automobilį iš griovio, tačiau po to tvirtina, kad nepavykus grįžo iki seno pažįstamo namų ir jis pats vėl išėjo ieškoti pagalbos, nors duodamas pirminius parodymus paaiškino, kad pamatęs policijos automobilį, draugo paprašė jo nebevežti ir pats vėl išėjo pėsčiomis į Kiškių kaimą. Pažymėtina, kad nė vienas liudytojas, buvęs automobilyje, nenurodė fakto, kad pažeidėjas buvo sugrįžęs su draugu ir bandė traukti automobilį iš griovio. Be to, pažeidėjas nenurodė ir pažįstamojo, kuris neva bandė padėti ištraukti automobilį. Visiškai neaišku, kodėl pažeidėjas nebandė ieškoti pagalbos telefonu. Abejoti pažeidėjo parodymais yra pagrindas ir įvertinus jo nurodytas aplinkybes iki eismo įvykio. Pirmiau nurodė, kad buvo su draugais ir gavę informaciją apie sumuštą R. J. brolį, visi išvažiavo, po to tvirtino, kad I. Jovaišienė paprašė nuvažiuoti parsivežti jos sūnaus, kartu važiavo ir ji, tačiau po eismo įvykio ji pasišalino. Darbdaviui paaiškinime nurodė, kad važiavo su broliu iki parduotuvės (b. l. 9, 46–47, 54). Parodymų nenuoseklumas, nelogiškumas kelia pagrįstų abejonių dėl jų tikrumo.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į duotus parodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pažeidėjas iš eismo įvykio pasišalino tyčia siekdamas išvengti administracinės atsakomybės, o ne sąžiningai suklydęs. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog į eismo įvykio vietą pažeidėjas negrįžo daugiau nei kelias valandas. Eismo įvykis įvyko apie 0.21 val., o automobilis ištemptas iš griovio 2.27 val. (b. l. 29).
Taigi nagrinėjamu atveju yra nustatyta ne tik ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyvioji pusė, bet ir subjektyvioji pusė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė nuobaudą už šį pažeidimą.
Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta bauda nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo trejų iki penkerių metų. Pirmosios instancijos teismas paskyrė 900 Eur baudą ir atėmė teisę vairuoti transporto priemones 3 metams ir 6 mėnesiams. Paskirta nuobauda yra artima minimumui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę, neturi pagrindo nesutikti su paskirtos nuobaudos dydžiu ir mano, kad tokia nuobauda užtikrinti nuobaudos tikslai.
Dėl turtinio nuostolio priteisimo
Apeliantas teigia, jog automobilį iš darbdavio gavo jau apgadintą, todėl jis neprivalo atsakyti už juos, nes nėra jokio priežastinio ryšio tarp jo veiksmų ir UAB „I“ ir Ko padarytos žalos.
Automobilis nuosavybės teise priklauso UAB „I“ ir Ko. Nukentėjusioji pateikė teismui duomenis, kad už automobilio remontą sumokėjo 350 Eur, už automobilio saugojimą UAB „S“ sumokėjo 289,61 Eur, iš viso dėl pažeidėjo neteisėtų veiksmų patyrė 639,61 Eur. Byloje konstatuota, kad automobilio sugadinimai padaryti eismo įvykio metu, todėl teigti, kad nėra priežastinio ryšio tarp pažeidėjo veiksmų ir nukentėjusiajai padarytos turtinės žalos, nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visetą ir vadovaudamasis ATPK 37 straipsniu, pagrįstai iš pažeidėjo UAB „I“ ir Ko priteisė turtinį nuostolį.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas padarė administracinius teisės pažeidimus, todėl naikinti ar keisti teisėto nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
R. S. apeliacinį skundą atmesti ir Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.