Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „L. B.“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-218-902/2022 pagal ieškovės UAB „L. B.“ ieškinį atsakovui M. R., trečiajam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), išvadą duodančioms institucijoms Lietuvos Respublikos Ryšių reguliavimo tarnybai ir Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „L. B.“ prašė teismą priteisti iš atsakovo M. R. 132 Eur skolą, 7,59 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. R. buvo sudaryta Interneto paslaugų teikimo sutartis (toliau - sutartis), pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini), įsipareigojo teikti atsakovui paslaugas pagal sutarties sąlygas, o atsakovas įsipareigojo už paslaugą mokėti įrenginio (instaliacijos) ir abonentinius mokesčius bei naudotis paslauga. Sutarties priede buvo numatyta, kad atsakovui perduodama įranga interneto paslaugų teikimo laikotarpiui, t.y. bevielio ryšio stotelė (duomenys neskelbtini) ir tinklo kabelis. 2020 m. birželio 29 d. iš atsakovo gautas pranešimas - reikalavimas dėl sutarties nutraukimo ir 2020 m. birželio 30 d. sutartis nutraukta atsakovo iniciatyva, be svarbių priežasčių, nesant bendrovės kaltės. Teigė, kad atsakovas negrąžino bendrovei priklausančios įrangos, o jam savalaikiai neatsiskaičius, pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) 2021 m. vasario 19 d. su UAB „L. B.“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei visas pradinio kreditoriaus reikalavimo teises. Tvirtino, kad ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl skolos ir įrangos grąžinimo, tačiau atsakovas neatliko mokėjimų ir pradiniam kreditoriui negrąžino priklausančios įrangos.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2022 m. sausio 31 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB ,,L. B.” atsakovo M. R. naudai 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis, kuria pradinis kreditorius UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo atsakovui teikti interneto paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. 2017 m. gruodžio 28 d. užbaigus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) reorganizavimą, UAB (duomenys neskelbtini) teises ir pareigas pagal sutartį perėmė UAB (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjos UAB (duomenys neskelbtini) sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 30 d., atsakovui 2020 m. birželio 29 d. pateikus pranešimą dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į atsakovo nesumokėtą 132 Eur skolą perdavė ieškovei, kuri kreipėsi į atsakovą, siekdama išspręsti įmokos nesumokėjimo klausimą taikiu būdu, tačiau taikiai susitarti nepavyko.

5. Teismas darė išvadą, kad atsakovas 2020 m. kovo 27 d. iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) tinkamai išreiškė valią dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir konstatavo, kad paslaugų teikėjas nepagrįstai atsakovui paskaičiavo abonentinį mokestį už 2020 m. gegužės ir birželio mėnesius.

6. Pirmosios instancijos teismas sutiko su Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvada ir joje pateiktu teisiniu vertinimu dėl sutarties 8.4 punkte įtvirtintos vartotojo teisės vienašališkai nutraukti sutartį termino neatitikimo Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte nurodyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminui ir laikė šią nuostatą nesąžininga ir negaliojančia, nes ji pablogina vartotojo padėtį, lyginant su ta, kurią nustato teisės aktai, ir tokiu būdu atitinka Civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

7. Darė išvadą, kad atsakovas ginčo sutartį nutraukė dėl bendrovės kaltės, nes paslaugų teikėjas neužtikrino interneto kokybės, todėl iš atsakovo jam suteiktą galinę įrangą bendrovė turi pasiimti pati. Nurodė, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui perduota įranga sugadinta, sunaikinta ar kitaip būtų apribotas bendrovės įrangos susigrąžinimas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

8. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „L. B.“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti (visiškai) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Nurodo, kad atsakovas, norėdamas vienašališkai nutraukti ginčo sutartį pagal sutarties 8.4. ir 8.7. punktus, turėjo pareigą pateikti prašymą raštu dėl sutarties nutraukimo. Teigia, kad tik atsakovo M. R. 2020 m. birželio 29 d. pranešimas - reikalavimas dėl sutarties nutraukimo, laikytinas tinkamu.

10. Tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į aplinkybių ir į įrodymų visetą - bendrovės pateiktus sisteminius įrašus apie atsakovui išrašytas sąskaitas-faktūras, iš atsakovo gautus apmokėjimus ir veiksmų istoriją. Teigia, kad iš jų matyti, jog atsakovas M. R. ginčo sutarties vykdymo laikotarpiu vėluodavo atsiskaityti už teikiamas paslaugas, todėl jam buvo stabdomas paslaugos teikimas.

11. Nurodo, kad paslaugos teikėja tinkamai vykdė sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl atsakovui kyla pareiga grąžinti bendrovei priklausančią įrangą ir atsiskaityti už laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d. suteiktas paslaugas.

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas M. R. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Sutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės į bylą pateikti sisteminiai įrašai nepatvirtina faktinės aplinkybės, jog dėl vėlavimo apmokėti už paslaugas jam buvo stabdomas paslaugų teikimas. Teigia, jog priešingai, sprendime pateikiamas vertinimas, kad jis ginčo sutartį nutraukė ne savo iniciatyva ir be svarbių priežasčių, o dėl paslaugų teikėjos kaltės, kuri neužtikrino interneto kokybės.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Be to, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų bei pagrindo peržengti skundo ribas, nenustatyta (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys).

15. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės UAB „L. B.“ ieškinys dėl skolos už interneto paslaugas priteisimo.

16. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir tyrė byloje esančius įrodymus. Apeliantės teigimu, atsakovas M. R., norėdamas vienašališkai nutraukti paslaugų teikimo sutartį, turėjo pareigą pateikti prašymą raštu, be to, sutartis buvo nutraukta ne dėl paslaugų teikėjos kaltės, neužtikrinus interneto kokybės, bet dėl atsakovo vėluojamų atsiskaitymų už teikiamas paslaugas, ko pasėkoje buvo stabdomas paslaugų teikimas atsakovui. Byloje kilo ginčas kokia forma – popierine ar elektronine vartotojas privalėjo pateikti pranešimą apie sutarties nutraukimą.

17. Bylos duomenys patvirtina, kad 2015 m. lapkričio 4 d. tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. R. buvo sudaryta interneto paslaugų teikimo sutartis Nr. RR-015-00673, pagal kurią UAB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo teikti atsakovui interneto paslaugas pagal sutarties sąlygas, o atsakovas įsipareigojo už interneto paslaugą mokėti įrenginio (instaliacijos) ir abonentinius mokesčius bei naudotis paslauga, laikantis sutartyje nustatytų reikalavimų. Nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 28 d. užbaigus UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) reorganizavimą, minėtų bendrovių turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB (duomenys neskelbtini). Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad tarp atsakovo ir UAB (duomenys neskelbtini) teisių ir pareigų perėmėjos UAB (duomenys neskelbtini) sudaryta sutartis buvo nutraukta 2020 m. birželio 30 d., atsakovui 2020 m. birželio 29 d. pateikus pranešimą dėl sutarties nutraukimo. UAB (duomenys neskelbtini) reikalavimo teisę į atsakovo nesumokėtą skolą 2021 m. vasario 18 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi perdavė ieškovei.

18. A. M. R. teismui nurodė, kad jis apie sutarties nutraukimą paslaugų teikėją informavo 2020 m. kovo 27 d., nes buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos, tačiau paslaugų teikėja nesąžiningai reikalavo pateikti raštišką prašymą ir nepagrįstai reikalavo mokėti už paslaugas. UAB (duomenys neskelbtini) teigia, kad minėtas prašymas (elektronine forma) nebuvo tinkamas.

19. Pagal Civilinio kodekso 6.200 straipsnio nuostatas šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, o vykdydamos sutartį, privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo (CK 6.200 straipsnio 3-4 dalys).

20. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma tinkamai įgyvendinta, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos – klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priešingu atveju paslaugos teikėjas, suteikęs paslaugą laikydamasis sutarties sąlygų, turi teisę į atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2014).

21. CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatyti vienašališko paslaugų sutarties nutraukimo padariniai – klientas privalo sumokėti paslaugų teikėjui kainos dalį, proporcingą suteiktoms paslaugoms, ir atlyginti kitas protingas išlaidas, kurias paslaugų teikėjas, norėdamas įvykdyti sutartį, padarė iki pranešimo apie sutarties nutraukimą gavimo iš kliento momento.

22. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatavo, kad atsakovas M. R. tinkamai išreiškė valią dėl vienašališko sutarties nutraukimo, 2020 m. kovo 27 d. išsiunčiant pranešimą paslaugų tiekėjai iš savo naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini), todėl, nutraukus sutartį, jis neturėjo pagrindo mokėti už teiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su minėta teismo išvada.

23. Šalių sudarytos sutarties 8.2 punkte numatyta, kad sutartis gali bet kuriuo metu būti nutraukta bendru šalių susitarimu, raštu vienai šaliai apie tai pranešus kitai šaliai ne vėliau kaip prieš 5 (penkias) darbo dienas, o sutarties 8.4 punkte įtvirtinta sąlyga, kad klientas turi teisę nutraukti sutartį, raštu įspėjęs bendrovę ne vėliau kaip prieš 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų. Jeigu nutraukiant sutartį nėra pasibaigęs mažiausias naudojimosi paslauga laikotarpis, nurodytas sutarties 1 priede – sumokėti bendrovei mokesčius už visas faktiškai suteiktas paslaugas bei grąžinti visas faktiškai suteiktas nuolaidas. Vertinant sutarties 8.4 punkte įtvirtintą vartotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus paslaugų teikėją prieš 30 kalendorinių dienų, tvarką, sąžiningumo aspektu, pažymėtina, kad vadovaujantis Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punktu, neterminuota sutartis gali būti nutraukta abonento iniciatyva iš anksto, ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, apie tai pranešus teikėjui. Dėl paminėto, atsakovo M. R. sudarytos sutarties 8.4 punkte įtvirtintas 30 dienų įspėjimo apie sutarties nutraukimą terminas neatitinka Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte nurodyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo ir Valstybės vartotojų teisių apsaugos tarnybos išvadai, kad sutarties 8.4 punkto sąlyga, numatanti vartotojo teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus paslaugų teikėją prieš 30 dienų, t. y., gerokai anksčiau nei nustatyta Elektroninių ryšių paslaugų teikimo taisyklių 13 punkte nurodyto įspėjimo apie sutarties nutraukimą termino, laikytina nesąžininga ir negaliojančia, nes ji pablogina vartotojo padėtį ir tokiu būdu atitinka CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies bendrąjį vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų.

24. Iš byloje esančio 2020 m. kovo 27 d. atsakovo M. R. pateikto prašymo iš naudojamo elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) matyti, kad prašyme aiškiai nurodyta nuo kada jis nesinaudos paslaugų teikėjo internetinio ryšio paslaugomis, kokiu adresu buvo teikiamos paslaugos, prašyme atsakovas taip pat įvardijo save, kaip asmenį, gavusį ginčo objektu tapusias paslaugas. Įvertintina, kad prašymą dėl sutarties nutraukimo M. R. išsiuntė iš elektroninio pašto, kuris buvo nurodytas sutartyje dėl paslaugų teikimo, be to, atsakovas nurodė savo telefono numerį susisiekimui, jeigu dėl pateikto prašymo iškiltų kokių tai neaiškumų, todėl paslaugų tiekėja turėjo galimybę indentifikuoti vartotoją. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad paslaugų teikėja visą informaciją, susijusią su paslaugų teikimu iki sutarties nutraukimo ir po sutarties nutraukimo atsakovui teikė aukščiau nurodytu elektroniniu paštu. Be to, paslaugų teikėja su sutarties vykdymu susijusią informaciją priimdavo įvairiais būdais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog reikalavimo, kad pranešimo apie sutarties nutraukimą rašytinė forma turi būti popierinė ir negali būti pateikta kliento elektroniniu paštu, interneto paslaugų teikimo sutartis nenustato. Paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį laikoma įgyvendinta tinkamai, jeigu laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos, t. y. jei klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis nutraukiama. Kadangi atsakovas M. R. elektroniniu paštu informavo paslaugų teikėją apie ketinimą nutraukti sutartį, kas laikytina tinkamu pranešimu, todėl atsakovas pagrįstai vertino, kad sutartis yra nutraukta nuo 2021 m. balandžio 1 d.. Dėl paminėto, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ginčo sutartis galėjo ir turėjo būti nutraukta nuo 2020 m. balandžio 1 d., pagal 2020 kovo 27 d. atsakovo prašymą, todėl paslaugų teikėjas nepagrįstai atsakovui paskaičiavo abonentinį mokestį už vėlesnius mėnesius.

25. Apeliantė UAB „L. B.“ nesutinka su teismo išvada, kad atsakovas M. R. ginčo sutartį nutraukė dėl paslaugų teikėjos kaltės, nes nepaneigti atsakovo teiginiai, kad jam buvo teikiamos nekokybiškos paslaugos. Apeliantė teigia, kad dėl atsakovo kaltės – nesavalaikio atsiskaitymo už suteiktas paslaugas buvo stabdomas internetas.

26. A. M. R. pateiktame 2019 m. gegužės 1 d. pranešime/prašyme dėl mokesčių už internetą neskaičiavimo matyti, jog internetas dažnai neveikia, t. y., kad atsakovas negauna reikiamos kokybės interneto. Byloje nėra duomenų, kad atsakovui, paslaugų teikėją informavus apie interneto neveikimą ir (ar) trukdžius jam veikti, būtų atlikti išsamūs periodiniai matavimai apie interneto greitį ir nustatytos kliūtys, kurios trukdė internetui veikti tokiu būdu, kad atsakovas gautų pagal sutartį užsakytas kokybiškas interneto paslaugas, nes byloje nepaneigti teiginiai, kad atsakovas, jo šeimos nariams nuolat pranešdavo paslaugų teikėjai apie blogai veikiantį internetą. Pažymėtina, kad sutartyje nėra numatyta, jog atsakovas, kaip paslaugų gavėjas, savo iniciatyva privalo tokius matavimus atlikti. Byloje nepaneigti atsakovo teiginiai, jog internetas trūkinėjo, neveikdavo po kelias valandas per dieną ir apie tai buvo informuojama paslaugų teikėja. Teismui pateikti sisteminiai išrašai apie atsakovui išrašytas sąskaitas faktūras, iš atsakovo gautus mokėjimus ir veiksmų istorija, nepagrindžia tinkamai teiktų paslaugų buvimo. Be to, teismui nepateikti duomenys, kad atsakovui savalaikiai nevykdant savo įsipareigojimų, paslaugų teikėja jį informavo, kad internetas yra stabdomas ar sutartis bus nutraukta.

27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad civiliniame procese įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

28. Byloje taikytina bendroji įrodinėjimo taisyklė lėmė ieškovės procesinę pareigą įrodyti tokius faktus, kad ji yra apelianto kreditorė, o atsakovas M. R. jos skolininku, t. y. prievolės atsiradimo pagrindą ir piniginės prievolės dydį. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, vadovaujasi ir įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303-687/2016). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, ginčo pobūdį, nagrinėjamų teisinių santykių esmę ir kitas svarbias aplinkybes. Bylą nagrinėjančio teismo vidinis įsitikinimas turi būti formuojamas nepaneigiant bendrųjų teisingumo bei protingumo kriterijų. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018).

29. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad UAB „L. B.“ neįrodė, kad atsakovas skolingas paslaugų teikėjai pagal 2015 m. lapkričio 4 d. sudarytą sutartį. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovas paslaugų teikėją 2020 m. kovo 27 d. informavo, jog sutartį nutraukia, todėl tai, kad ieškovės reikalavimu jis 2020 m. birželio 29 d. pateikė savo parašu patvirtintą pranešimą, to reikalaujant paslaugos teikėjai, neduoda pagrindo konstatuoti, kad sutartis tarp šalių nutraukta tik 2020 m. birželio 30 d. ir atsakovas M. R. yra skolingas paslaugų teikėjai.

30. Apeliantė nurodo, kad atsakovas pažeidė sutarties 8.8.1 punkto reikalavimus ir negrąžino bendrovei priklausančios įrangos. Tačiau pagal minėtos sutarties nuostatas atsakovas paslaugų teikėjos suteiktą galinę įrangą išmontuoja ir pristato bendrovei jei sutartis nutraukiama ne dėl bendrovės kaltės. Nutraukus sutartį dėl bendrovės kaltės, įrangą iš kliento pasiima pati bendrovė. Byloje nepaneigta, kad atsakovui nebuvo teikiamos kokybiškos paslaugos, todėl įrangą iš atsakovo M. R. turi pasiimti paslaugų teikėja.

31. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir jų pagrindu nustatė aplinkybes bei pagrįstai sprendė, kad ieškovė UAB „L. B.“ neįrodė, jog atsakovas M. R. yra skolingas. Dėl paminėto, naikinti ar keisti pagrįstą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Duomenys, kad atsakovas patyrė bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, nepateikti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. sausio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.