Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamasis įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Vytauto Jancevičiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2000-10-17 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalį, - 1 metų laisvės atėmimo bausme;

2) 2001-12-05 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, - 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 150 Lt vertės turto konfiskavimu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2002-12-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 214 straipsnio 2 dalį, - 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda;

4) 2003-07-08 Vilniaus rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2004-05-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, - subendrinta 3 metų laisvės atėmimo bausme. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-30 nutartimi lygtinai paleistas iš pataisos namų nuo 2006-11-07 neatlikęs visos bausmės, 2007-03-13 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. 2019 m. rugpjūčio 2 d., apie 12.04 val., Vilniuje, šviesoforu reguliuojamoje (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Vento“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija, t. y. šiais veiksmais jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BK 281¹ straipsnio 1 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad D. G. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra visiškai įrodyta. Pats kaltinamasis prisipažino padaręs įstatymo uždraustą veiką, nurodė jos padarymo aplinkybes. Be D. G. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina liudytojų E. V. ir T. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, D. G. neblaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai ir neblaivumo nustatymo aktas, įvykio kortelės registracijos duomenys, kita rašytinė bylos medžiaga, todėl teismas laiko visiškai įrodytu, kad D. G., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,77 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo D. G. veiksmai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį, todėl yra kvalifikuoti teisingai.

Kaltinamojo D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

D. G. neprieštaravo proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, taip pat baudžiamojo poveikio priemonėmis sutiko, tačiau prašė leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais, nes yra registruotas užimtumo tarnyboje ir greitu metu ketina įsidarbinti (b. l. 58-60).

Skirdamas bausmę D. G., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir pasekmes (padarė nesunkų nusikaltimą, vairavo būdamas vidutinio girtumo laipsnio, kas kėlė didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą kitam asmeniui), į kaltinamojo asmenybę (nedirba, teistas 5 kartus, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, ne visas baudas sumokėjęs, turi galiojančią nuobaudą), taip pat į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra sunkinančių aplinkybių, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jo dydį nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 49 straipsnio 3 dalis). Nustatytina, kad arešto bausmė turi būti atlikta pataisos įstaigoje (BVK 21 straipsnio 1 dalis), vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019-07-24 įsakymu Nr. V-271 „Dėl pataisos įstaigų, kuriose arešto bausme nuteisti asmenys atlieka bausmę, nustatymo“ patvirtinta tvarka.

Kaltinamasis prašė leisti atlikti arešto bausmę savaitgaliais, tačiau pagal BK 49 straipsnio 5 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2019-07-06, baudžiamasis įstatymas nebenumato galimybės atlikti arešto bausmę poilsio dienomis, todėl šis D. G. prašymas negali būti tenkinamas.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. G. prisipažino esąs kaltas, todėl jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64¹straipsnis).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, D. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 metams, nes naudodamasis šia teise jis padarė pavojingą nusikalstamą veiką, kėlė pavojų tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai ir turtui, sukėlė eismo įvykį ir padarė turtinę žalą. Specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas skaičiuotinas nuo šios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2019-08-02 (b. l. 49).

Taip pat prokuroras prašė skirti baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš D. G. konfiskuotino turto (automobilio „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią sumą – 521 eurų. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad automobilis „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu priklausė ne kaltinamajam, o kitam asmeniui – T. K., kuris nežinojo, kad jo turtas bus panaudotas nusikaltimo darymui. Pagal VšĮ „Emprekis“ išrašą automobilio „VW Vento“ vertė 2019 m. rugpjūčio mėnesį buvo – 521 Eur (be PVM). Atsižvelgiant į šias aplinkybes bei siekiant išvengti trečiųjų asmenų teisių pažeidimo, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo D. G. išieškotina konfiskuotino turto (automobilio) vertę atitinkanti pinigų suma, ją skaičiuojant be PVM – 521 eurų (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271-628/2018, 2K-164-222/2019, Vilniaus apygardos teismo 2019-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-370-312/2019).

D. G. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 46, 49) – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos ir dokumentas (vairuotojo pažymėjimas), saugomas prie bylos viršelio, perduotinas VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

D. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti bausmę - 45 parų areštą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 30 parų areštą, kuri turi būti atlikta pataisos įstaigoje (Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose). Nuteistasis ne vėliau kaip per 7 dienas po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės arba susisiekti su nurodyta įstaiga ir suderinti atvykimo atlikti bausmės datą.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią vykdant šį baudžiamąjį įsakymą D. G. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 2 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti D. G. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš jo į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (automobilio „VW Vento“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 521 eurų.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui panaikinti ir dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduoti VĮ „Regitra“.

Išaiškinti D. G., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo dienos jis turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę arba griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.