- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-04-12
- Bylos Nr.
- 1-900-1109/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01350-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Ramonienė
- Kaltinamasis
- R. D.
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuva, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1) 2009 m. gruodžio 3 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas;
2) 2012 m. liepos 3 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi, pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, BK 180 straipsnio 2 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, BK 182 straipsnio 3 dalį, galutine, su 2009 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atlikęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. D. 2022 m. sausio 11 d., apie 15.40 val. Savanorių pr. 352, Kaune, vairavo jam nuosavybės teise nepriklausančią kelių transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. D. ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2022 m. sausio 11 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo ir važiuodamas automobiliu neteisėtai gabeno bei laikė narkotines medžiagas - kanapes (antžeminės dalys), kurių masė 4,940 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,5 %, kol 2022 m. sausio 11 d. Savanorių pr. 352, Kaune, buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kuriems savanoriškai pateikė narkotines medžiagas - kanapes (antžemines dalis) supakuotas į plastikinį paketą.
Šiais veiksmais kaltinamasis R. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis R. D. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. jis apie 12.00 val. susitiko su draugu Tadu, kurio pavardės nežino, užėjo į Kauno miesto centre esantį barą, kur jis išgėrė penkis puodelius kavos su brendžiu. Prisiminė, kad jo draugės V. J. automobilis „Wolkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra netoliese tvarkomas. Susisiekus su meistru, sužinojo, kad automobilis sutvarkytas, todėl nusprendė nuvykti ir už automobilį atsiskaityti. Automobilis buvo tvarkomas netoli Zanavykų turgus. Iki meistro pėsčias ėjo su Tadu, pakeliui sutiko Tado draugą E., jo pavardės nežino, tada trise nuėjo iki meistro, sumokėjo už suremontuotą automobilį. Kadangi turėjo automobilio užvedimo raktelius, nusprendė pats sėsti ir parvažiuoti į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Visi trys sėdo į automobilį ir kartu vyko į jo namus. Apie 15.40 val. Savanorių prospekte jį sustabdė policijos pareigūnai, paklausė, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus. Jis atsakė, kad vartojo. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą. Į alkotesterį įpūtė 1,86 promilės. Jo draugė V. nežinojo, kad jis, būdamas neblaivus, vairavo jai priklausantį automobilį. Policijos pareigūnai taip pat jo paklausė, ar jis su savimi turi draudžiamų daiktų. Jis atsakė, kad turi, ir iš striukės vidinės kairės pusės kišenės ištraukė plastikinį pakelį / maišelį, kuriame buvo narkotinė medžiaga – „žolė“. Žolę įsigijo iš jam nepažįstamo asmens tą pačią dieną, kai buvo sustabdytas pareigūnų, kai būdams bare buvo išėjęs į lauką apie 14.00 val. parūkyti. Išėjus parūkyti į automobilių stovėjimo aikštelę, prie jo priėjo nepažįstamas asmuo, kuris paprašė cigarečių. Jis šiam asmeniui davė 5 cigaretes, o pastarasis už tai jam padavė „žolės“ plastikiniame maišelyje, kurią jis įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Maišelyje buvo apie 2 gramai, bet kiek tiksliai, nežino, nes maišelį iš karto įsidėjo į striukės kišenę. Tuo metu aplinkui jokių žmonių nebuvo ir kaip jis įsigijo „žolės“ niekas nematė. Jis gautos „žolės“ neketino niekam parduoti, neketino jos platinti, ketino pats grįžęs į namus ją surūkyti. Supranta, jog narkotinių medžiagų su savimi nei turėti, nei vartoti negalima. Dėl šių savo veiksmų jis kaltę pripažįsta ir labai gailisi. Prašo konfiskuoti automobilį, o ne priteisti konfiskuotino turto vertę. Automobilio savininkė V. J. su tuo sutinka (b. l. 113-114).
Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).
Liudytojas E. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. važiavo su troleibusu iš centro į namus. Kuomet stovėjo stotelėje, esančioje Aukštaičių ar Žemaičių g., jį pamatė jo draugas Tadas, pavardės jo nežino, priėjo prie jo pasisveikinti. Tadas pasakė, kad važiuoja pakeliui ir jį gali pavežti link namų. Jis sutiko. Įlipo į automobilį, kuriame, vairuotojo pusėje sėdėjo asmuo, kurio nepažįsta, po to sužinojo, kad jo vardas R.. Su juo šiek tiek pašnekėjo, ką tiksliai, nepamena, nes pats buvo išgėręs. Jis neįtarė, jog R. būtų išgėręs. Įsėdus į mašiną važiavo link Muravos g., bet jos neprivažiavo, nes juos sustabdė policija. Policija paprašė R., kad jis pateiktų asmens dokumentą ir kad išliptų iš automobilio bei parodytų, ar turi draudžiamų daiktų. Jis su Tadu liko automobilyje, nežiūrėjo, ar R. pateikė ką nors pareigūnams, ar ne. Vėliau policija tikrino ir jį su Tadu, ar neturi jokių draudžiamų daiktų su savimi. Jis su Tadu draudžiamų daiktų su savimi neturėjo. Po dokumentų patikrinimo Tadas paskambino savo žmonai, kuri jį parvežė namo. Apie tai, jog R. su savimi turėjo galimai „žolės“, jis nežinojo, R. apie tai automobilyje nieko nešnekėjo (b. l. 34–35).
Liudytojas T. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 11 d. apie 11 val. ryto buvo centre, paskambino R. D., susitarė susitikti. Susitikę nuėjo pasėdėti į kavinę, esančią netoli Ožeskienės g. Kavinėje jis vartojo alkoholinius gėrimus, R. gėrė kavą, kokią kavą užsisakė, nepamena. Pavalgius jam paskambino kolega, išėjo į lauką pašnekėti, pasakė Ramūnui, kad jeigu jis bus dar kavinėje, vėliau susiskambins, susitiks vėl. Jis buvo išėjęs gal valandai. Po to grįžo į tą pačią kavinę, rado R. valgantį, jo akimis jis neatrodė girtas. Bekalbant R. pasakė, kad jo automobilis yra servise, todėl pasiūlė pėsčiomis eiti į Savanorių pr. kalną, o po to jis planavo paskambinti žmonai, kad jį parsivežtų. Užlipus į kalną, prie stotelės, sutiko savo draugą E.. E. pasakė, kad laukia troleibuso, nori pavažiuoti iki Muravos g. Kol jis šnekėjo su E., matė, kad R. vaikščiojo kalbėdamas telefonu ir po to privažiavo prie jų jau su automobiliu. R. minėjo, kad servisas netoli Zanavykų turgaus. Jis servise nebuvo, meistro nematė. Kai R. privažiavo prie jų, pasiūlė pavežti. Važiuojant trise link Muravos g., juos sustabdė policija. Policijos pareigūnai patikrino R. girtumą, jį išlaipino. Po kurio laiko liepė išlipti ir jiems su E., patikrino jų girtumą, patikrino ar neturi draudžiamų daiktų. Apie tai, kad R. turėjo su savimi kokių nors draudžiamų daiktų, jis nežino, nematė, R. jam to nesakė. Po to paskambino žmonai, ji atvažiavo jo parsivežti, dar nuvežė namo ir E.. R., kiek žino, pareigūnai nuvežė į klinikas (b. l. 40–41).
Liudytoja V. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su R. D. kartu gyvena apie pusantrų metų, turi bendrą vaiką. Kelios dienos prieš 2022 m. sausio 11 d. jos automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo servise, Žaliakalnyje. R. 2022 m. sausio 11 d. anksti išėjo iš namų, nes turėjo vykti į teismą dėl reikalų su sese. Automobilio raktai prisegti prie namų raktų, todėl R., išeidamas iš namų, raktus pasiėmė su savimi. R. manė, jog po teismo jis važiuos namo, bet jis jai paskambino ir pasakė, kad po teismo vyksta pašnekėt su draugu dėl darbo ar kažkas tokio. Apie 17.21 val. jis jai paskambino ir pasakė, kad jį suėmė, o mašiną varo ant tralo. Paklausus, ar jis išgėręs, jis atsakė, kad ne. Pokalbis baigėsi ir po kurio laiko vakare R. parašė, kad jį paleido. Pasisiūlė atvažiuoti jį parvežti, bet jis atsisakė, sakė kad jį parveš. Grįžo naktį. Ryte papasakojo, kad tą dieną buvo išgėręs ir jį sustabdė policija. Taip pat sakė, kad su savimi turėjo „ten tokią nesąmonę“, kurią atidavė pareigūnams, nes neturėjo ką slėpti, pats net nežino, ką su savimi tiksliai turėjo ir kokį kiekį. Sakė, kad pats nepirko, jam kažkas davė. Su kuo tuo metu jis buvo, ji nežino, jis nesakė. Ji nežinojo, kad jis vairavo jos transporto priemonę. Dėl galimai narkotinių medžiagų, taip pat nieko nežinojo (b. l. 46–47). Teismo posėdžio metu V. J. parodė, kad sutinka, jog būtų konfiskuotas automobilis, kurį vis dar turi, saugo kieme, nes byloje pateiktas automobilio įvertinimas neatitinka tikrovės.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas T. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. sausio 11 d., dirbdamas kartu su Kauno AVPK Kauno m. Žaliakalnio PK VS tyrėja M. P., iš Kauno apskr. VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad gatve link Savanorių kalno važiuoja galimai neblaivus vairuotojas su automobiliu VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Sustabdžius minėtą automobilį ties Savanorių pr. 352 pastatu, vairuotojo dureles atidarė akivaizdžiai neblaivus, kaip vėliau paaiškėjo, R. D., kuris pateikė automobilio dokumentus. Automobilio gale sėdėjo dar du akivaizdžiai neblaivūs vyrai, už vairuotojo gale sėdėjo T. R., o dešinėje pusėje E. P.. Automobilio vairuotoją R. D. prieš talpinant į tarnybinio automobilio „K1527“ laikino sulaikymo kamerą, paprašė pateikti su savimi turimus daiktus, taip pat paklausė ar neturi draudžiamų daiktų. R. D. iš striukės vidinės kairės pusės kišenės ištraukė ir padavė susuktą plastikinį maišelį, kurio viduje buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį kvapą, galimai narkotinės medžiagos. Paklausus, kas yra maišelyje, R. D. pasakė, kad tai „žolė“ ir ją nusipirko savo reikmėms, naudojimui, o ne platinimui. Plastikinis maišelis buvo paimtas iš R. D.. R. D. pirmu pūtimu 15.57 val. nustatyta 1,86 prom. girtumo laipsnis, antro pakartotinio patikrinimo metu 16.19 val. nustatyta 1,86 prom. girtumo laipsnis. R. D. pateiktos galimai narkotinės medžiagos buvo paimtos ir perduotos NVRS tyrėjams (b. l. 52 – 53).
Iš 2022 m. sausio 11 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. sausio 11 d. buvo pastebėtas automobilis VW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuojantis link Savanorių pr. - Kovo 11-osios g. sankryžos. Automobilis buvo sustabdytas ties Savanorių pr. 352 pastatu. Automobilio vairuotojo dureles atidarė akivaizdžiai neblaivus R. D.. Automobilio gale sėdėjo dar du akivaizdžiai neblaivūs vyrai, t. y. už vairuotojo sėdėjo T. R., o dešinėje pusėje E. P.. Automobilio vairuotoją R. D. prieš talpinant į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo kamerą, buvo paprašyta ištraukti ir parodyti su savimi turimus daiktus, taip pat buvo paklausta ar neturi draudžiamų daiktų. R. D. iš striukės vidinės kairės pusės kišenės ištraukė ir padavė susuktą, plastikinį maišelį, kurio viduje buvo žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga, skleidžianti specifinį kvapą, galimai narkotinės medžiagos. Pasiteiravus, kas yra maišelyje, R. D. nieko nepaaiškino. Plastikinis maišelis iš R. D. buvo paimtas. R. D. pirmu pūtimu 15.57 val. nustatyta 1,86 prom. girtumo laipsnis. Antro pakartotinio patikrinimo metu 16.19 val. nustatyta 1,86 prom. girtumo laipsnis (b. l. 66)
Iš 2022 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato Nr. 352 stovi mėlynos spalvos universalo tipo automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio bagažinėje yra daiktai, kurie skirti mašinos eksploatacijai, šviesios spalvos krepšys su jame esančiomis tuščiomis energinio gėrimo, alkoholinių gėrimų taromis. Automobilio viduje draudžiamų daiktų, kraujo pėdsakų, narkotinių medžiagų nerasta. Apžiūrėjus įvykio vietą vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (b. l. 15–30).
Iš 2022 m. sausio 24 d. specialisto išvados matyti, jog tyrimui pateiktame specialiame plastikiniame pakete HB5093336 esanti augalinės kilmės medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapės (antžeminės dalys), kurių masė 4,940 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose yra 7,5 %. (b. l. 62-64)
Iš 2022 m. sausio 26 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti „Body camera“ vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota, kad transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios priėjo pareigūnas, vairuotojo pusėje, priekyje, sėdi R. D.. Pareigūnui paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, vairuotojas atsako, jog prie savęs neturi. Taip pat R. D. pareigūnui atsako, jog prie savęs draudžiamų daiktų neturi, prieš valandą vartojo alkoholį. Pareigūnui pakartotinai paprašius pateikti asmens dokumentą, vairuotojas nurodymą vykdo. Pareigūnai patikrina R. D. girtumą alkoholio matavimo prietaisu. Pareigūnas patikrina R. D. striukės kairės pusės kišenę. R. D. ištraukia iš kišenės esančius daiktus ir paduoda pareigūnui. Matomas kramtomos gumos indelis ir plastikinis paketas. Pareigūnas kelis kartus paklausia, kas tai per paketas, R. D. nieko neatsako ir įlipa į tarnybinio automobilio gale esančią laikino sulaikymo kamerą (b. l. 80–83)
Žemesnės instancijos teismas
Iš 2022 m. sausio 11 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) (b. l. 15 – 16).
Iš 2022 m. sausio 11 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad R. D. 2022 m. sausio 11 d. alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“, reg. Nr. ARKB-0192, Nr. 1540592, 15:57 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, o 16:19 val. nustatytas 1,86 promilių neblaivumas (b. l. 68).
Iš 2022 m. sausio 11 d. transporto priemonės pridavimo – priėmimo akto matyti, jog transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turinti kėbulo įbrėžimų, perduota saugoti UAB „Augenas“ (b. l. 70–73).
Iš 2022 m. sausio 18 d. VĮ ,,Regitra“ išrašo matyti, jog transporto priemonės „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas yra V. K. (b. l. 80).
Iš VšĮ ,,Emprekis“ pažymos matyti, kad vidutinė transporto priemonės „VW Passat“ Variant 2.0 TDI kaina Lietuvoje 2970 eurų (su PVM) (b. l. 81).
Motyvuojamoji dalis
III Įrodymų vertinimas ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimai R. D. vairavus automobilį neblaiviam, kai neblaivumas viršijo 1,51 promiles, t. y. buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, bei neteisėtai disponavus narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti, pasitvirtino.
Faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau išdėstytais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais – kaltinamojo parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, įvykio vietos apžiūros protokolu, neblaivumo nustatymo rodmenimis, specialisto išvada, kita rašytine bylos medžiaga. Byloje nenustatyta, kad aukščiau išdėstyti teismo ištirti duomenys būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, todėl jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Be to, visi šie duomenys tarpusavyje logiškai ir nuosekliai susiję, vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo, todėl laikytini kaltinamojo kaltės įrodymais.
Kaltinamasis prisipažino, jog 2022 m. sausio 11 d. Kauno miesto centre esančioje kavinėje vartojo alkoholį – viskį, po to atsiėmęs iš meistro sugyventinės V. J. automobilį, nusprendė pats sėsti už vairo ir parvažiuoti namo. Automobiliu kartu važiavo ir T. R. bei šio draugas E.. Važiuojant Savanorių pr., prekybos centro „Savas“ sankryžoje jį sustabdė policijos pareigūnai ir patikrinę jo blaivumą, nustatė, kad jis buvo neblaivus, neblaivumas viršijo 1,51 promilę. Netikėti šiais kaltinamojo parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie atitinka kitus įrodymus: liudytojų T. R. ir E. P. parodymus, kad ties prekybos centru „Savas“ automobilį, kuriuo juos vežė ir kurį vairavo R. D., sustabdė policijos pareigūnai ir tikrino visų jų blaivumą, po ko jie buvo išlaipinti, o R. D. išsivežė policijos pareigūnai; liudytojo policijos pareigūno T. V. parodymus, kad sustabdžius ties Savanorių pr. 306 namu automobilį „VW Passat“, kurį vairavo R. D., vairuotojas akivaizdžiai buvo neblaivus, o patikrinus jo blaivumą alkotesteriu buvo nustatytas 1,86 promilių neblaivumas, neblaivumo nustatymo akte nustatytoms aplinkybėms, kad 2022 m. sausio 11 d. R. D. 15.57 val. nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, 16.19 val. – 1,86 promilių neblaivumas. Tad, aplinkybę, kad kaltinamasis R. D. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1,51 promilę, įrodo ne tik paties kaltinamojo parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu, bet ir minėtų liudytojų parodymai, o taip pat policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės bei alkotesterio rodmenimis užfiksuoti 1,86 prom. R. D. neblaivumo duomenys.
Be to, kaltinamasis pripažino ir tai, jog tą pačią 2022 m. sausio 11 d. prie baro iš nepažįstamo vaikino, kuris iš kaltinamojo paprašė cigaretės, įsigijo – gavo už kaltinamojo paduotas cigaretes, „žolės“, kurią ketino pats surūkyti. Šias narkotines medžiagas turėjo su savimi striukės kišenėje ir pateikė policijos pareigūnams, kai buvo sustabdytas vairuojantis neblaivus automobilį. Be kaltinamojo parodymų šios aplinkybės nustatytos ir liudytojo policijos pareigūno T. V. parodymais, jog patikrinus R. D. neblaivumą ir paklausus ra šis neturi su savimi draudžiamų daiktų, R. D. iš striukės kišenės ištraukė plastikinį maišelė su galimai narkotine medžiaga, nurodė, kad tai „žolė“ skirta savo reikmėms. Be to, atlikus objektų tyrimą nustatyta, jog kaltinamasis disponavo narkotine medžiaga – kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurių masė – 4,940 g, tetrahidrokanabinolio kiekis jose – 7,5 proc. Byloje nėra nustatyta, jog kaltinamasis šias narkotines medžiagas laikė turėdamas tikslą platinti.
Kanapės (ir jų dalys) (lotyniškai – Cannabis plant) yra narkotinės medžiagos, įrašytos į I sąrašą „Narkotinės ir psichotropinės medžiagos, draudžiamos vartoti medicinos tikslais, išskyrus atvejus, kai į I sąrašą įrašytos medžiagos yra registruotos vaistinio preparato sudėtyje“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“), todėl bet koks disponavimas šiomis medžiagomis, neturint tam specialaus leidimo, yra neteisėtas. Be to, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintos Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos, kuriose nurodyta, jog kanapių (ir jų dalių) nedideliu kiekiu laikytina ne daugiau kaip 5 gramai. Kaltinamasis turėjo kanapių, kurių masė 4,940 g, t. y. neviršijo nedidelio kiekio.
Apibendrinant darytina išvada, jog byloje nustatyta ir įrodyta, kad R. D. kaltinime nurodytomis vietos ir laiko aplinkybėmis būdamas neblaivus, kai neblaivumas viršija 1.51 promilę, vairavo transporto priemonę bei neteisėtai, neturėdamas tikslo platinti, disponavo – laikė nedidelį kiekį narkotinių medžiagų.
Kaltinamasis, būdamas suaugęs, pakaltinamas, brandus asmuo, anksčiau teistas neabejotinai suvokė, jog sėsdamas už vairo neblaivus daro teisės pažeidimą, o neteisėtai disponuodamas narkotinėmis medžiagomis atlieka neteisėtus veiksmus. Nepaisant to, kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir laikė nedidelį kiekį kanapių, kas įrodo, jog kaltinamasis ne tik suvokė savo elgesio neteisėtumą, bet ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji vairavimo neblaiviam, kai neblaivumas viršija 1,51 promiles, požymiai, taip pat visi objektyvieji ir subjektyvieji neteisėto disponavimo nedideliu narkotinių medžiagų kiekiu, neturint tikslo jas platinti, požymiai, todėl jo veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 2 dalį.
Teismas pažymi, jog kaltinamajam inkriminuotas ne tik narkotinių medžiagų laikymas, bet ir įgijimas bei gabenimas. Pažymėtina, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas bei gabenimas yra alternatyvios BK 259 straipsnio 2 dalies dispozicijoje numatytos veikos. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-P-218/2009, Nr. 2K-405-507/2015 ir kt.), inkriminuojant narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo požymį, o taip pat ir bet kurį kitą disponavimo požymį, būtina nustatyti esmines tokios medžiagos įgijimo ar kitokio disponavimo aplinkybes: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo narkotines medžiagas, kaip jos buvo gabenamos ir pan. Kiekviena aplinkybė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota. Nenustačius ir neįrodžius narkotinių medžiagų įgijimo, gabenimo konkrečių aplinkybių, net ir tuo atveju kai nustatytos ir įrodytos neteisėto laikymo aplinkybės, asmuo už įgijimą, gabenimą negali būti baudžiamas.
Šioje baudžiamojoje byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių narkotinių medžiagų įgijimo bei gabenimo aplinkybes, nesurinkta. Nors kaltinamasis parodė, kad narkotines medžiagas įsigijo iš nenustatyto asmens netoli automobilių stovėjimo aikštelės, esančios prie Kauno miesto centre įsikūrusio nenustatytu pavadinimu baro ir narkotines medžiagas gabeno iki pat to laiko, kol sulaikė policijos pareigūnai, be paties kaltinamojo parodymų kitais įrodymais nėra patvirtinta. Nėra nustatytas narkotinių medžiagų įgijimo bei gabenimo tikslus laikas, vieta, kitos reikšmingos aplinkybės, todėl iš kaltinimo šalintinos aplinkybės dėl narkotinių medžiagų įgijimo ir gabenimo. Pašalinus įgijimą ir gabenimą, nusikalstamos veikos kvalifikacija dėl neteisėto disponavimo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų - jų laikymo, nesikeičia.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau - Taisyklių) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.
Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad pirmojo tikrinimo metu R. D. buvo nustatytas 1,83 promilių neblaivumas, o antrojo tikrinimo metu – 1,86 promilių neblaivumas. Kadangi vadovaujantis Taisyklių 4 punktu turėjo būti nurodyta tik mažiausia ir kartu palankesnė kaltinamajam asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija, kuri nustatyta šiuo atveju per pirmąjį tikrinimą, kaltinimas turi būti patikslintas, vietoje 1,86 promilių nurodant 1,83 promiles.
Teismas taip pat pažymi, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis nėra blanketinė, dispozicijoje aiškiai ir konkrečiai įvardinta kokiais alternatyviais objektyviais požymiais pasireiškia nusikalstamos veikos padarymas, todėl papildomai nurodyti, kad vairuojant neblaiviam buvo pažeisti KET 14 punkto, nustatančio draudimą neblaiviems asmenims vairuoti transporto priemones, reikalavimai, nėra būtina, todėl ši aplinkybė iš kaltinimo šalintina kaip perteklinė.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, skiriant bausmę visais atvejais atsižvelgiama ir įvertinama bausmės paskirtis: nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
BK 259 straipsnio 2 dalies sankcija numato viešųjų darbų, laisvės apribojimo, baudos arba arešto bausmes.
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcija numato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metu bausmes.
Kaltinamasis R. D. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos yra baigtos. Nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. D. anksčiau buvo teistas (b. l. 91–95), tačiau teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas (b. l. 96), VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, nesilankė (b. l. 105), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 103), verčiasi individualia veikla, turi šeimą, augina mažametį vaiką.
Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgiama į tai, jog kaltinamasis anksčiau buvo teistas du kartus, tačiau nuo to laiko, kai buvo išbrauktas iš probuojamų asmenų registro lygtinai paleidus iš laisvės atėmimo vietos 2016 m. balandžio 7 d. iki naujų nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik 6 metai, asmuo laikomas neteistu, turi pragyvenimo šaltinį ir tai leidžia manyti, jog kaltinamasis neteisėtų veiksmų nuolatos ar sistemingai neatlieka. Manytina, jog šių nusikalstamų veikų padarymą labiau lėmė spontaniškumas, aplaidumas bei atsakomybės stoka. Kaltinamasis administracine tvarka baustas tik nusikalstamų veikų padarymo dieną, tai yra 2022 m. sausio 11 d., už teisėtų policijos pareigūnų nurodymų nevykdymą. Kaltinamajam anksčiau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus aplinkybę, jog po paskutiniosios bausmės atlikimo kaltinamasis be šiuo metu jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kitų nebuvo padaręs, kaltinamojo asmenybė nepasižymi dideliu pavojingumu, padarytos nusikalstamos veikos nėra sunkaus pobūdžio, teismas sprendžia, jog bausmės įgyvendinimo tikslų galima pasiekti ir neskiriant laisvės atėmimo bausmės. Vis dėlto, kaltinamojo elgesys nėra tinkamas, kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę būdamas neblaivus, kėlė grėsmę ne tik sau ir dviem automobilyje buvusiems asmenims, bet ir kitiems asmenims, galėjusiems bet kada atsidurti kelyje. Atsižvelgiant į tai, jog yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta, teismas sprendžia, jog už nusikalstamas veikas skirtinos arešto bausmės, už BK 259 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą, kaltinamajam skirtina arešto bausmė, jos dydį nustatant artimą vidurkiui – 30 parų, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, kaltinamajam skirtina arešto bausmė didesnė nei vidurkis – 75 paros.
Kaltinamojo padaryta veika, numatyta BK 259 straipsnio 2 dalyje, priskiriama baudžiamųjų nusižengimų kategorijai, nusikalstama veika, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Veikos labai skiriasi pagal savo pobūdį bei pavojingumą, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskiriant subendrintą 75 parų arešto bausmę.
Kaltinamasis kaltę pripažino, byla išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir skirtina sumažinta bausmė – 50 parų arešto.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje reglamentuojama, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šiuo atveju teismui, sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. nuosekliai svarstytini nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų), taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti bausmės tikslai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132-942/2016, 2K-396-746/2016, 2K-179-693/2017).
Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajam R. D. teistumas išnykęs, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jis įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltę pripažino, gailisi, šiuo metu dirba, kartu su sugyventine augina mažametį vaiką, teismas mano, jog net ir trumpalaikis arešto bausmės atlikimas šiuo atveju padarytų daugiau žalos, o bausmės tikslai gali būti pasiekti ir neatliekant realiai bausmės, tačiau atidedant jos vykdymą 9 mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu taikytina intensyvi priežiūra – laiko ir vietos stebėjimo kontrolė elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), nurodant, kad R. D. privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, skiriant įpareigojimus: viso arešto atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis (nuo vienerių iki penkerių metų) specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, yra ją teisėtai įgiję ar ne. Tuo atveju, kai asmuo neturi tokios teisės įgijęs, šios priemonės poveikis yra prevencinis, kadangi realiai tokios priemonės taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-122/2012).
Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog kaltinamasis R. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę, tai yra neturėdamas vairuotojo pažymėjimo. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei.
Įvertinus tai, jog R. D. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, tokiu būdu keldamas realią grėsmę kitų asmenų saugumui, tačiau šio pobūdžio veiką padarė pirmą kartą, dėl savo poelgio gailisi, kaltę suvokia, siekiant įgyvendinti teisingą bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones 2 metų laikotarpiui.
BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn, o konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 75 straipsnio 3 dalis numato, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Tuo tarpu kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 75 straipsnio 4 dalis).
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad R. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Iš VĮ „Regitra“ byloje pateiktų duomenų matyti, kad transporto priemonės valdytoja ir savininkė yra V. J.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkei buvo žinoma, jog R. D. jai priklausantį automobilį vairavo būdamas neblaivus ar ji būtų leidusi jam tai daryti, tačiau įvertinus tai, kad V. J. sutiko su transporto priemonės konfiskavimu, motyvuojant tuo, kad finansiškai automobilio vertės išieškojimas sukeltų sunkesnes pasekmes nei jo konfiskavimas, atsižvelgiant į tai, kad įstatymas prioritetą taip pat teikia transporto priemonės konfiskavimui, o konfiskuotino turto vertės išieškojimas numatytas tik išimtiniais atvejais, kai nėra galimybės konfiskuoti turto, teismas sprendžia, jog tikslinga minėtą transporto priemonę konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemonę. Teismo nuomone, būtent tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas užtikrins baudžiamojo poveikio priemonės proporcingą taikymą, o kaltinamąjį galės efektyviai atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.
Kaltinamajam R. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į V. J. turtą – transporto priemonę ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikintinas.
Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: permatomas maišelis su po tyrimo likusiomis narkotinėmis medžiagomis (b. l. 63), saugomi Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini; kompaktinis diskas su „Body camera“ vaizdo įrašais (atskirame voke), saugomas byloje (b. l. 83), paliktinas saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
Iš kaltinimo kaip perteklinę pašalinti aplinkybę, kad R. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.
Iš kaltinimo pašalinti aplinkybę, kad R. D. 2022 m. sausio 11 d., nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, savo reikmėms, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo bei gabeno narkotines medžiagas – kanapes (antžeminės dalys).
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.
R. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti sumažintą bausmę – 50 (penkiasdešimties) parų arešto.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. D. paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 9 (devyniems) mėnesiams, taikant intensyvią priežiūrą – laiko ir vietos stebėjimo kontrolę elektroninėmis stebėjimo priemonėmis, nustatant buvimo vietą – (duomenys neskelbtini), nurodant, kad R. D. privalo būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, o taip pat, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktu, 10 punktu, skiriant įpareigojimus: viso arešto atidėjimo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
R. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalimi iš V. J. konfiskuoti transporto priemonę – automobilį ,,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, jos terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą, paskirtą V. J. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „,VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki automobilio konfiskavimo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti konfiskavimą, panaikinti.
Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: permatomą maišelį su po tyrimo likusiomis narkotinėmis medžiagomis (b. l. 63), saugomus Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, Liepyno g. 7, Vilniuje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti; kompaktinį diską su „Body camera“ vaizdo įrašais (atskirame voke), saugomą byloje, palikti saugoti byloje.
Informuoti valstybės įmonę „Regitra“ apie uždraudimą R. D. 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą, skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.