- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-08
- Bylos Nr.
- 2A-32-372/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-06872-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius
- Ieškovas
- A. A.
- Atsakovas
- S. A., E. D., T. D., (duomenys neskelbtini)
- Kategorijos
- 75.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja A. Monstavičienė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06872-2012-0
NUTARTIS
2014 m. sausio 8 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-126-79/2013 pagal ieškovės A. A. ieškinį atsakovams S. A., E. D., T. D., (duomenys neskelbtini) T. U., trečiajam asmeniui nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų R. A. dėl turto perdavimo išieškotojui akto pripažinimo negaliojančiu, pirkimo- pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė negaliojančiu (duomenys neskelbtini) T. U. 2012-05-17 turto perdavimo išieškotojui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) nuo jo pasirašymo momento, t. y. nuo 2012-05-17. Pripažinti negaliojančia buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2012-05-29 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovės S. A. ir atsakovės E. D., prašo taikyti restituciją ir grąžinti šalis į padėtį, buvusią iki 20120-05-17 turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo. Nurodo, kad su trečiuoju asmeniu R. A. 2006-01-05 ji sudarė santuoką. Trečiojo asmens santuoka su atsakove S. A. 2001-04-17 Šiaulių m. apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta. 2008-06-05 S. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui pakeitimo ir ši civilinė byla užbaigta šalims sudarius taikos sutartį, kurią teismas patvirtino 2008-10-09 nutartimi. Šalys sutarė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise atitenka R. A., kuris įsipareigojo už jam nuosavybės teise atitenkantį santuokinį turtą sumokėti S. A. 50000 Lt piniginę kompensaciją per vieną mėnesį nuo sutarties įsiteisėjimo. Trečiajam asmeniui neįvykdžius įsipareigojimo dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo, atsakovė S. A. kreipėsi į antstolį dėl skolos išieškojimo iš skolininko R. A., tuo pagrindu buvo užvesta vykdomoji byla. Vykdant išieškojimą buvo areštuotas butas, 2011-06-28 paskelbtos pirmosios varžytinės. Paskelbus antrąsias varžytines ir neatsiradus pirkėjų, 2012-05-17 antstolis turtą perdavimo aktu atidavė atsakovei S. A., kuri įregistravusi nuosavybės teisę į butą, jį pardavė atsakovei E. D.. Ieškovė nurodė, kad šio turto įgijimo metu ieškovė ir trečiasis asmuo R. A. gyveno santuokoje, todėl turtas įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno vardu laikomas santuokoje įgytu turtu ir jam taikomas bendrosios sutuoktinių nuosavybės režimas. Iki 2012-05-21, t. y. turto perdavimo atsakovei S. A. bendroji jungtinė ieškovės ir trečiojo asmens nuosavybė nebuvo pasibaigusi ir ta aplinkybė, kad R. A. buvo sudaręs santuoką su ieškove buvo žinomas tiek atsakovei S. A., tiek (duomenys neskelbtini) T. U.. Vykdant išieškojimą išieškotoja A. A. neiškreipė į teismą dėl R. A. dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, todėl išieškojimas pagal R. A. prievolę buvo nukreiptas ne į jo nuosavybės teisės dalį, o į visą turtą, t.y. ir į ieškovės dalį, nors faktiškai ieškovė jokių prievolių atsakovės S. A. atžvilgiu neturėjo. Pripažinus negaliojančiu turto perdavimo išieškotojui aktą, tuo pačiu negaliojančiu tampa S. A. kaip buto savininkės statusas. Išnykus jos nuosavybės teisei į daiktą atitinkamai tampa ir bet koks disponavimas šiuo daiktu įskaitant ir pirkimo pardavimo sutarties sandorio sudarymas, todėl sandoris pripažintinas negaliojančiu LR CK 6.307 str. 1 d. ir 1.80 str. 1 d. pagrindu. Pripažinus sutartį negaliojančia, butas grąžintinas jo savininkams, t. y. ieškovei ir R. A..
Atsakovė S. A. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad 2008-10-09 Šiaulių m. apylinkės teismo nutartimi buvo padalintas jos ir R. A. santuokoje įgytas butas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio įsigijimui buvo panaudotos bendros lėšos. Įsiteisėjusi teismo nutartis nustatė, kad bendroji santuokinė nuosavybė į butą adresu (duomenys neskelbtini) pasibaigė ir R. A. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į jam perleistą ½ dalį butą ir šią teisę įgijo vienas. Mano, kad ieškovės motyvas, jog nebuvo gautas jos sutikimas šio sandorio sudarymui, yra nepagrįstas. Nepagrįstas ir ieškovės motyvas, kad į ½ dalį buto ji su sutuoktiniu R. A. įgijo bendrosios santuokinės nuosavybės teisėmis. R. A. neprašė įtraukti sutuoktinės A. A., tokio prašymo nepateikė ir ieškovė. Butas buvo pardavinėjamas dviejose varžytinėse, tačiau ieškovė nė karto nesikreipė į teismą kaip turintis suinteresuotumą į šį turtą asmuo, neskundė antstolio veiksmų ir neįrodinėjo nuosavybės teisių į buto dalį. R. A. turėjo teisę į antstolio depozitinę sąskaitą pervesti lėšas, kuriomis būtų visiškai padengęs jai priklausančią sumokėti kompensaciją, tačiau to nepadarė. Atsakovė nurodė, kad atlikusi buto teisinę registraciją, ji kaip buto savininkė, butą pardavė E. D..
Atsakovė E. D. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad butą, adresu (duomenys neskelbtini) pirko savo mamai. Žinojo, kad bute gyvena žmonės, sąlygos, kada jie išsikels neaptarė. Atsakovas T. D. nurodė, kad tai buvo įprastas buto pirkimas. Notarui buvo pateikti reikiami dokumentai ir sandoris įvyko, sumokėjo pinigus, tai buvo jo žmonos lėšos, nes žmona pirko butą mamai, kuri gyvena (duomenys neskelbtini).
Atsakovas (duomenys neskelbtini) T. U. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo įgytas 1992 m. S. A. ir R. A. jiems gyvenant santuokoje po ½ dalį kiekvienam. S. A. ir R. A. santuoka 2001-04-17 Šiaulių m. sprendimu buvo nutraukta. Santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas buvo išspręstas vėliau 2008-10-09 teismo nutartimi, kurioje pagal šalių sudarytą taikos sutartį butas nuosavybės teise atiteko R. A., o jis S. A. išmoka kompensaciją. Buto padalijimo byla buvo iškelta dar 2002 m. ir 2002-03-18 buvo uždėtas areštas. Ieškovė nurodė, kad ji nedavė sutikimo taikos sutarties sudarymui, kurios pagrindu buvo padalintas turtas tarp S. A. ir R. A.. Taikos sutartyje aiškiai išreikšta R. A. valia, kad jis butą, įgytą santuokoje, įgyja asmeninėn nuosavybėn, todėl buvo galima nukreipti išieškojimą jo nedalijant. Taip pat nurodė, kad vykdomoji byla dėl 50000 Lt kompensacijos išieškojimą užvesta 2008-11-17, o užbaigta 2012-05-28, todėl ieškovė apie vykdomą išieškojimą tikrai žinojo, tuo labiau, kad R. A. ne kartą skundė antstolio veiksmus, tačiau nei jis, nei ieškovė ieškinyje nurodytu pagrindu savo teisių vykdymo procese negynė.
II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės A. A. atsakovui T. D. 1000 Lt advokato atstovavimo išlaidų ir 34 Lt pašto išlaidų valstybei.
Teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus laikė, kad bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo tarp atsakovės ir trečiojo asmens, šalys buto įsigijimui panaudojo bendras lėšas ir trečiajam asmeniui atiteko šios nuosavybės kita ½ dalis, kaip asmeninė, nežiūrint į tai, kad atsakovas su ieškove 2006-01-05 sudarė santuoką (CK 3.89 str.). Teismas sprendė, kad teismo patvirtinta šalių taikos sutartis teisines pasekmes sukėlė tik bylos šalims – atsakovei ir trečiajam asmeniui, ieškovė nebuvo bylos šalimi, jos sutikimas šio sandorio sudarymui nebuvo reikalingas, nes buvo dalijamas ne ieškovės ir trečiojo asmens bendrai įgytas turtas, todėl teismas negali daryti išvados, kad tai ieškovės ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.88 str.).
Teismas nurodė, kad ieškovės motyvai, jog padalintas butas buvo jos ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė yra nepagrįsti įrodymais, todėl teismas negalėjo pripažinti sutuoktinių – ieškovės ir trečiojo asmens bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad butas iš esmės pagerintas bendromis lėšomis ar darbu, turtui įgyti panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, nes kompensacija 50000 Lt atsakovei už trečiajam asmeniui atitekusią buto dalį liko neišmokėta.
Teismas ieškovės motyvą, kad išieškojimas iš skolininko turto dalies yra neįmanoma prieš tai nenustačius skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kaip tai numato CPK 667 str. 1 d., laikė nepagrįstu, nes butas nėra ieškovės ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė.
Teismas nustatė, kad trečiajam asmeniui neįvykdžius prievolės pagal taikos sutartį, pradėtas išieškojimo procesas priverstine tvarka, turto nepardavus varžytinėse, jis perduotas išieškotojui ir tokią teisę antstoliui suteikia CPK 702 str. Teismas pažymėjo, kad iki turto perdavimo išieškotojui akto surašymo skolos išieškojimas vyko tris metus, tačiau ieškovė antstolio veiksmų neskundė, nereiškė jokių pretenzijų, neįrodinėjo nuosavybės teisių į buto dalį. Ieškovė reikalavimą grindžia CPK 602 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad buvo realizuotas skolininkui nepriklausantis turtas, tačiau teismas jau anksčiau pasisakė, kad skolininkui – trečiajam asmeniui turtas – butas priklausė asmeninės nuosavybės teise. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nei trečiasis asmuo, nei ieškovė per nustatytą įstatymu terminą kompensacijos atsakovei nesumokėjo, sprendė, kad atsakovė pagrįstai tapo buto savininke.
Teismas, atsižvelgęs į tai, kad yra sudaryta buto, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis, turtas įregistruotas viešame registre, kaip numato CK 4.27 str. 2 d. bei vadovaudamasis CK 4.48 str. 1 d. laikė, kad butas parduotas atsakovės kaip teisėtos buto savininkės, o atsakovė E. D. yra sąžininga šio turto įgyjėja, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimo ir pripažinti negaliojančia pirkimo pardavimo sutartį, nes ieškovė neįrodė, kad atsakovai yra nesąžiningi. Teismas, netenkinęs ieškovės pagrindinio reikalavimo netenkino ir išvestinio ieškovės reikalavimo dėl restitucijos taikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
Apeliaciniu skundu atsakovė A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Teismo išvada, kad butas, esantis(duomenys neskelbtini), buvo asmeninė trečiojo asmens R. A. nuosavybė, todėl butas atsakovės S. A. nuosavybėn (duomenys neskelbtini) T. U. turto perdavimo išieškotojui aktu perleistas teisėtai neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi buvo patvirtinta atsakovės S. A. ir trečiojo asmens R. A. 2008-10-09 taikos sutartis, pagal kurią R. A. atiteko nuosavybės teisė į S. A. priklausiusią buto dalį, kas šiuo atveju atitinka vieną iš LR CK 4.47 str. numatytų nuosavybės teisės atsiradimo pagrindų, t.y. nuosavybės teisės įgijimas sandoriu. R. A. nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto įgijimas 2008-10-09 sandorio (taikos sutarties) pagrindu nėra nuginčytas. Nepagrįstas teismo motyvas, kad ieškovė neįrodė, jog turtas yra jos ir trečiojo asmens bendroji jungtinė nuosavybė, kadangi CK 3.87 str. 1 d. numato bendrąją prezumpciją, pagal kurią turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, todėl ieškovė neturėjo procesinės pareigos įrodinėti, kad butas buvo įgytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Apeliantė mano, kad surašant turto perdavimo išieškotojui aktą nuosavybės teisės dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo procedūra, numatyta CPK 667 str. nebuvo atlikta, dėl to atsakovei S. A. perduotas ne tik trečiojo asmens bet ir ieškovės turtas, todėl turto perdavimo išieškotojui aktas pagal LR CPK 602 str. 1 d. 1 p. pripažintinas naikintinu.Apeliantė nurodo, kad turto perdavimo išieškotojui aktą pripažinus negaliojančiu, 2012-05-29 pirkimo pardavimo sutartis, sudaryta tarp atsakovės S. A. ir atsakovės E. D. turėjo būti pripažinta negaliojančia LR CK 6.307 str. 1 d. bei 1.80 str. 1 d. pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė S. A. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2008-10-09 teismo nutartis, kuria buvo patvirtinta atsakovės S. A. ir R. A. Taikos sutartis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, teisines pasekmes sukėlė tik tos bylos šalims. Įsiteisėjusi teismo nutartis nustatė, kad bendroji santuokinė nuosavybė į butą adresu (duomenys neskelbtini) pasibaigė, nes R. A. įgijo asmeninės nuosavybės teisę į jam perleistą ½ dalį buto, ir, šią teisę jis įgijo vienas. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nutarties pagrindu apeliantei neatsirado solidari su R. A. prievolė sumokėti atsakovei S. A. 50000,00 litų dydžio piniginę kompensaciją. Vadovaujantis apeliantės nuostata, kuomet jos sutuoktinio įgyta ½ dalis buto yra įgyta kaip bendroji santuokinė nuosavybė, būtų galima daryti išvadą, kad prievolė atsiskaityti už įgytą turtą yra bendra abiem sutuoktiniams. Tuo tarpu ieškovė nurodo, kad „R. A. prievolė sumokėti S. A. 50000 Lt atsirado 2008-10-09 taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta Šiaulių miesto apylinkės teismo nutartimi, pagrindu“, taip pripažindama, kad ji nėra skolinga už įgytą ½ dalį buto adresu(duomenys neskelbtini), ir, kad skolininkas šiuo atveju yra vienas R. A., tuo pačiu pripažindama, kad nėra šio buto tam tikros dalies savininkė. Apeliantė taip pat nesikreipė į teismą su prašymu, įtraukti ją į procesą kaip turinčią suinteresuotumą bylos baigtimi. Iki 2012-05-17 turto perdavimo akto pasirašymo momento apeliantė neišreiškė valios įvykdyti R. A. piniginę prievolę ir su Atsakove S. A. neatsiskaitė.
Atsakovas (duomenys neskelbtini) T. U. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad pagrįsta teismo išvada, jog bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė buvo tarp atsakovės ir trečiojo asmens, šalys buto įsigijimui panaudojo bendras lėšas ir, po santuokos nutraukimo padalijus turtą, R. A. atiteko šios nuosavybės dalis, kaip asmeninė, nepaisant to, kad jis 2006-01-05 susituokė su ieškove. Teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas bei pagrįstai sprendime priėjo išvadą, jog teismo patvirtinta šalių taikos sutartis teisines pasekmes sukėlė tik bylos šalims – atsakovei ir trečiajam asmeniui. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovės motyvai, jog padalintas butas buvo jos ir trečiojo asmens bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepagrįsti įrodymais.
Atsakovai E. D. ir T. D. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-07-08 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad apeliaciniu skundu apeliantė naujų motyvų dėl ko teismo 2013-07-08 sprendimas dalyje dėl 2012-05-17 pirkimo- pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu, turėtų būti panaikintas, nenurodo. Atsakovų nuomone, apeliantė ieškiniu turėjo pirmiausia įrodinėti aplinkybes, kad buto adresu (duomenys neskelbtini), 2012-05-29 pirkimo- pardavimo sandoris yra negaliojantis sandorių pripažinimo negaliojančiu CK 1.78- 1.93 straipsnių pagrindais. Apeliantė ieškinio ir apeliacinio skundo motyvuose nurodo sandorio negaliojimo vieną iš pagrindų – CK 1.80 str. 1 dalį, t. y. rėmėsi imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujančio sandorio negaliojimo pagrindu. Tačiau apeliantė teismui nepateikė nei vienos aplinkybės dėl kurios 2012-05-29 buto adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sandoris neatitiko sandorio reikalavimų – formos ar turinio ir tokiu atveju prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. Atsakovių S. A. ir E. D. 2012-05-29 pirkimo- pardavimo sandoris sudarytas notarine forma, kas atitinka CK 6.393 straipsnio 1 dalies imperatyvų reikalavimą, nes tokios formos reikalavimų nesilaikymas sutartį daro negaliojančią (CK 6.393 str. 2 d.). Apeliantė teismui nepateikė įrodymų, jog ginčijamo sandorio sudarymas neatitiko tikrosios šalių valios, nepateikė įrodymų, jog šalys neįvykdė kitų sandorio sąlygų. Kadangi apeliantė neįrodė sandorio negaliojimo CK 1.80 straipsnio pagrindų, todėl atsakovai E. D. ir T. D. yra sąžiningi buto, adresu (duomenys neskelbtini), įgijėjai.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
ir teisiniai argumentai
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str.).
Apeliaciniu skundu apeliantė A. A. teigia, kad teismo išvada, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo asmeninė trečiojo asmens R. A. nuosavybė, todėl butas atsakovės S. A. nuosavybėn (duomenys neskelbtini)T. U. turto perdavimo išieškotojui aktu perleistas teisėtai, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių. Su tokia apeliantės pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovės S. A. ir trečiojo asmens R. A. santuoka buvo nutraukta Šiaulių miesto apylinkės teismo 2001 m. balandžio 17 d. sprendimu. Tuometinis teisinis reglamentavimas leido nutraukti santuoką neišsprendus turto padalijimo klausimo. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3604-362/2008 buvo padalintas atsakovės S. A. ir trečiojo asmens R. A. santuokoje įgytas bendras turtas – butas, esantis adresu(duomenys neskelbtini), nustatant, kad minėtas butas nuosavybės teise atitenka R. A., o jis S. A. išmoka kompensaciją. 2008-10-09 nutartimi patvirtinus taikos sutartį tarp R. A. ir S. A., ginčo buto, esančio(duomenys neskelbtini), ½ dalį jis įgijo asmeninės nuosavybės pagrindu, bet ne bendrosios santuokinės su ieškove A. A. nuosavybės pagrindu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovės S. A. ir trečiojo asmens R. A. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimas pasibaigė 2001-04-17 teismo sprendimu nutraukus santuoką, o 2008-10-09 nutartimi buvo tik detalizuota kaip jis pasibaigė. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-09 patvirtinta šalių taikos sutartis teisines pasekmes sukėlė tik bylos šalims – atsakovei S. A. ir trečiajam asmeniui R. A.. Ieškovė A. A. trečiojo asmens R. A. nebuvo nurodyta bylos šalimi, be to ir ji pati neteikė teismui prašymo įtraukti ją į bylą kaip suinteresuotą asmenį, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės sutikimas šio sandorio sudarymui nebuvo reikalingas, nes buvo dalijamas ne apeliantės ir trečiojo asmens bendrai įgytas turtas. Ieškovė byloje nepateikė jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, kad butą iš esmės pagerino bendromis lėšomis ar darbu, ar turtui įgyti panaudojo bendras sutuoktinių lėšos, t. y. nepateikė jokių įrodymų leidžiančių pripažinti, kad ginčo butas yra jos ir trečiojo asmens. Todėl ir atsakovės apeliacinio skundo motyvas, kad išieškojimas iš skolininko turto dalies yra neįmanomas prieš tai nenustačius skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, yra nepagrįstas, nes butas nelaikytinas apeliantės A. A. ir trečiojo asmens R. A. bendrąja jungtine nuosavybe.
Apeliantė A. A. pirmosios instancijos teismo posėdyje pripažino, kad apie buto dalies įgijimą jos sutuoktinio trečiojo asmens R. A. vardu žinojo nuo 2008-10-09 Šiaulių miesto apylinkės teismo nutarties priėmimo, jai buvo žinomos aplinkybės, jog sutuoktinis R. A. turi 50000,00 litų piniginę prievolę, kad yra vykdomos buto (duomenys neskelbtini), pardavimas iš varžytynių, tačiau nuosavybės teisių į ginčo buto dalį nereiškė ir nepateikė nei antstoliui, nei teismui reikalavimo, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2008-10-09 nutarties pagrindu R. A. perduota ½ buto dalis, adresu (duomenys neskelbtini), būtų pripažinta bendrąja santuokine ar dalinė ieškovės A. A. nuosavybe.
Įvertinusi paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad visiškai pagrįstai pirmosios instancijos teismas negalėjo preziumuoti, kad ginčo turtas – butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po 2008-10-09 nutarties priėmimo, tapo ieškovės A. A. ir trečiojo asmens R. A. bendroji jungtinė nuosavybė (LR CK 3.88 str.). Konstatavus, kad ginčo objektas, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), po Šiaulių apylinkės teismo 2008-10-09 nutarties priėmimo buvo tik trečiojo asmens R. A. asmeninė nuosavybė nėra teisinio pagrindo turto (buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini)) perdavimo išieškotojui aktą pripažinti negaliojančiu ieškovės A. A. apeliacinio skundo motyvais.
Po turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo skolininko nuosavybės teisė į turtą pasibaigia, o pasirašytas turto perdavimo aktas yra nuosavybės teisę išieškotojui patvirtinantis dokumentas. A. S. A. nekilnojamojo daikto valdymas atsirado po Turto perdavimo išieškotojui akto pasirašymo momento 2012-05-17. Atsakovė nuosavybės teises į butą adresu(duomenys neskelbtini), išviešino, įregistruodama nuosavybę viešame registre. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės S. A. argumentais, kad atsakovė įgijo teisę laisvai disponuoti jai priklausančia nuosavybe, tame tarpe ir sudaryti buto, esančio adresu(duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį, kuri neprieštarauja įstatymams.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Atmetant apeliacinį skundą, kolegija išsprendžia bylinėjimosi išlaidų klausimą (CPK 93 straipsnis). CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, teismas, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali priteisti iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Už atsiliepimą į apeliacinį skundo paruošimą E. D. sumokėjo 400 litų (139 b. l.). Už atsiliepimą į apeliacinį skundo paruošimą S. A. įgaliotasis asmuo sumokėjo 400 litų (145 b. l.). Vertindama atsakovų turėtas išlaidas, kolegija vadovaujasi Teisingumo ministro 2004 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Kolegija sprendžia, kad atsakovų sumokėtos sumos yra protingos ir sąžiningos, todėl priteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
Priteisti iš ieškovės A. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei E. D. (a. k. 481112614) 400,00 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.