- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-14
- Bylos Nr.
- 2A-1413-520/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Kačinskienė, Petras Jaržemskis
- Ieškovas
- T. P.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Egidija Stauskienė
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. P. ir atsakovės R. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje dėl priteisto išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams pakeitimo pagal ieškovo T. P. ieškinį atsakovei R. S. (byloje dalyvauja institucija, dalyvaujanti procese išvadai duoti, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius),
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas T. P. 2009-12-29 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė sumažinti iš jo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams P. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), V. J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), N. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), iki po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki vaikų pilnametystės. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartimi buvo padidintas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimu priteistas išlaikymas iš jo nepilnamečiams vaikams nuo 600 Lt iki 800 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Jis sąžiningai mokėjo išlaikymą vaikams ir moka išlaikymą kiekvieną mėnesį pagal savo išgales, vidutiniškai kas mėnesį mokėjo po 1400 Lt kiekvienam vaikui, tačiau yra susidaręs 15324 Lt įsiskolinimas. Jam nėra žinoma, kaip atsakovė panaudoja jo teikiamą išlaikymą vaikams, ieškovė teismui buvo pateikusi tik planuojamus vaikų poreikius, iš jo priteistas išlaikymo dydis nėra proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir jo turtinei padėčiai. Jo turtinė padėtis, lyginant ją su 2008 m., 2009 m. pavasariu – vasara, labai pasikeitė, t. y. nuo 2009 m. rugsėjo mėn. vienintelis pragyvenimo šaltinis – atlyginimas – buvo ženkliai sumažintas dėl visuotinės finansinės krizės, po mokesčių atskaitymo jis gauna 2496,36 Lt – 2411,49 Lt, todėl kas mėnesį mokėti 2400 Lt išlaikymą vaikams neturi galimybių. Taip pat jis neturi nekilnojamojo, kilnojamojo turto, nutraukdamas santuoką turėjo automobilį, tačiau jį pardavė, už būsto nuomą ir paslaugas kas mėnesį turi mokėti po 600 Lt. Kadangi jo finansinė padėtis aiškiai pasikeitė nuo 2009-09-01, prašo išlaikymo dydį sumažinti nuo šios datos. Jis dirba mokymo įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės subsidijų ir studentų gaunamų įmokų, galėtų teikti vaikams po 400 Lt kas mėnesį, toks išlaikymo dydis nepažeis vaikų teisių ir vystymosi sąlygų, atitiks jo realią turtinę padėtį.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš ieškovo T. P. nepilnamečiams vaikams P., V. J., N. išlaikyti po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nukreipė sprendimą dėl išlaikymo sumažinimo vykdyti skubiai. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimu priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams P., V. J., N. Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartimi buvo padidintas iki 800 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes, byloje surinktus įrodymus, nustatė, kad ieškovo ir atsakovės turtinė padėtis yra pasikeitusi (pablogėjusi), todėl konstatavo, jog ir vaikų poreikiai taip pat turi būti sumažinti. Dėl to teismas sumažino iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 600 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Teismas nurodė, kad atsakovė, augindama 3 vaikus, neturi galimybės papildomai dirbti, o byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas turi daugiau išlaikytinių, sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, be to, sūnus P. šiais metais taps pilnamečiu, todėl ieškovo išlaidos vaikams išlaikyti sumažės.
Šalies argumentai
Ieškovas T. P. apeliaciniu skundu prašo pakeisti sprendimą ir priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams P., V. J., N. išlaikyti po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, skaičiuojant nuo 2009-09-01. Nurodo, kad teismas pažeidė bešališkumo ir įrodymų vertinimo principus, CK 3.192, 3.201 str., teismų praktiką, kadangi konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas, bet teisingo ir paremto teise sprendimo priėmimas, o teismo nustatytas 1800 Lt mėnesinis išlaikymas pažeidžia jo galimybes ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismo sprendimas nėra pagrįstas įrodymais, motyvuotas, kodėl būtent tokia suma yra priteisiama iš jo. Atsakovės pateikta vienašališkai surašyta lentelė, kurioje atsakovė tyčia klaidino teismą nurodydama perdėtus daiktų kiekius ar dvigubas išlaidų sumas nei realiai patyrė, nėra oficialus rašytinis įrodymas, t. y. atsakovė nurodė, kad sūnaus užsiėmimai sporto klube kainuoja 180 Lt, kai jo pateiktoje oficialioje pažymoje nurodyta, kad sūnaus sporto klubas kainavo mažiau nei 100 Lt, atsakovė nepagrįstai į vaikų poreikius įrašė buto pagerinimo išlaidas, nors tai yra atsakovės asmeninio turto remontas, į vaiko poreikius įtraukė išlaikymo išlaidas, kai sūnui bus 19-20 metų, nepagrįstai nurodė, kad nepilnamečiai vaikai suvalgo žymiai daugiau nei fizinius krūvius patiriantys Lietuvos kariai, daugelis kitų dalykų yra protu nesuvokiami. Dėl to teismas, matydamas nesąžiningus atsakovės veiksmus, atsakovės atsiliepimu neturėjo vadovautis, privalėjo išanalizuoti atsakovės pateiktą lentelę, pasisakyti dėl jos sprendime, tačiau to nepadarė. Teismas iš esmės netinkamai nustatė vaikų poreikius, nenurodė, kokią sumą vaikams išlaikyti skirs atsakovė. Skaičiuojant vien tik ginčo šalių pajamas turėtų būti santykis 450:350, tačiau atsakovė dar turi butą, garažą, kai jis neturi jokio nekilnojamojo turto, tik 20000 Lt skolą. Teismas neįvertino ir tos aplinkybės, kad atsakovė klaidino teismą dėl savo uždarbio. Iš teismo argumento, kad P. šiais metais taps pilnametis, todėl jo išlaidos vaikams išlaikyti sumažės, nesuprantama, kodėl teismas, žinodamas, jog sūnus mokosi gimnazijoje, skatina pažeisti sūnaus P. teisę į tinkamą mokslą. Atsakovė negali atsisakyti išlaikyti vaikų iš savo lėšų, nes atsakovės turtinė padėtis yra daug geresnė nei jo. Sūnums išlaikyti kas mėnesį yra protinga priteisti iš kiekvieno iš tėvų po 400 Lt. Dėl buvusio teismo sprendimo susikaupė didelė skola, antstolis iš visų jo pajamų išskaičiuoja mažiau nei 1350 Lt per mėnesį, t. y. po 450 Lt kiekvienam vaikui. Tai neginčijamai įrodo jo realias galimybes, jis neturės jokių galimybių mokėti kiekvienam vaikui po 600 Lt kas mėnesį. Dėl to teismo sprendimas sukelia žalą abiems šalims: atsakovei – nepagrįstus lūkesčius, o jis tampa skolininku, kuris teisėtai dirbdamas neužsidirba net minimalios algos. Nepakeitus sprendimo jam liktų 600 Lt, kuriuos jis turėtų sumokėti už buto nuomą, o tai prieštarauja žmogiškumui ir prigimtinei teisei išgyventi. Teismas nustatė, kad mokėti po 800 Lt kiekvienam vaikui jis yra nepajėgus, tačiau dėl nepateisinamų priežasčių sumažino išlaikymo dydį ne nuo realios pajamų sumažėjimo datos 2009-09-01, bet nuo 2010-04-20, o tai reiškia, kad jis skirdamas vaikams išlaikyti po 2400 Lt kas mėnesį privalėjo išgyventi už 11 Lt. Dėl to jis tapo nelygiaverčiu, lyginant su atsakove ir išlaikytinais vaikais. Jis visa, ką turėjo, paliko ieškovei ir dabar atiduoda viską, ką uždirba, o teismo sprendimas neturi pažeisti jo orumo ir vaikų akyse. Jis niekada nevengė ir nevengs išlaikyti savo vaikus, tačiau išlaikydamas vaikus jis neturi būti paverstas elgeta.
Atsakovė R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinant ir taikant materialinės ir procesinės teisės normas, todėl naikintinas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas dėl priteisto išlaikymo sumažinimo kreipėsi praėjus tik keliems mėnesiams nuo išlaikymo priteisimo, iki kreipimosi į teismą netinkamai vykdė išlaikymo pareigą, išlaikymą mokėjo savo pasirinkimu, todėl dėl pažeistų vaikų interesų ji buvo priversta kreiptis į antstolį. Vos po kelių mėnesių keičiami teismo sprendimai, ypač mažinantys vaikų išlaikymo dydį, daro situaciją visai neprognozuojamą, nebegalima sudaryti vaikų ugdymo sutarčių su mokymosi įstaigomis, sprendimų trumpalaikiškumas neatitinka nei vaikų interesų, nei humaniškumo ir teisingumo principų. Teismas sumažino išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį atsižvelgdamas tik į sumažėjusį ieškovo atlyginimą, tačiau ieškovas dar iki santuokos nutraukimo aiškino, kad susimažins atlyginimą ir nuo 2009-09-01 ieškovo gaunamos pajamos ir darbo apimtys sumažėjo. Tai, kad ieškovas, neturėdamas pareigos nuolat rūpintis 3 nepilnamečiais vaikais, pats mažina savo darbo krūvį negali būti pagrindas sumažinti iš ieškovo priteistą išlaikymą. Jos pajamos sumažėjo dėl objektyvių priežasčių – dėl nebemokamų vaiko ir slaugos pinigų, o ieškovo pajamos sumažėjo dėl subjektyvių priežasčių, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad ėmėsi visų įmanomų priemonių papildomam darbui susirasti arba siekti papildomo darbo krūvio toje pačioje darbovietėje. Pagal ieškovo aukštą mokslinę kvalifikaciją ir užimamas vadovaujančias pareigas ieškovas turi visas galimybes didinti ir mažinti savo krūvį bei atlyginimo dydį, neperkeliant savo, kaip tėvo, pareigų tik ant jos. Visi nepilnamečiai vaikai gyvena su ja, ji rūpinasi didesne vaikų išlaikymo dalimi, ieškovas su vaikais susitinka kartą per mėnesį, nesirūpina vaikų lavinimu, ilgesniam laikui nepasiima per atostogas. Per laikotarpį, kai buvo priteistas išlaikymas, vaikų poreikiai padidėjo, nes sūnus N. pradėjo lankyti pirmą klasę, vyresnysis intensyviai sportuoja, visi lanko papildomus užsiėmimus, sūnų sveikatos būklė nepagerėjo, t. y. N. ir P. konstatuotas sistolinis širdies ūžesys, N.– nenormali laikysena, V. J. – funkcinis širdies ūžesys ir skoliozė, P.– skoliozė ir Poland sindromas, dėl ko vaikas pripažintas neįgaliu. Tačiau teismas nenustatinėjo vaikų poreikių, o apsiribojo tik ieškovo samprotavimais apie pablogėjusią turtinę padėtį. Ieškovas turtinės padėties pablogėjimą sieja su tuo, kad jis pardavė 20000 Lt vertės automobilį už 1000 Lt savo darbuotojai, tačiau ieškovas ir toliau naudojasi minėtu automobiliu, todėl toks fiktyvus automobilio pardavimas patvirtina ieškovo siekį sumažinti vaikams priteisto išlaikymo dydį. Ieškovas vienas gyvena tarnybiniame bute Vilniaus centre, apsirūpino naujais baldais, buitine technika, neturi mokėti didelio nuomos mokesčio, transporto išlaidų kelionei į darbą, o šios aplinkybės negali būti laikomos esminiu turtinės ieškovo padėties pablogėjimu. Teismas nepagrįstai nurodė sprendimą dėl išlaikymo sumažinimo vykdyti skubiai, nes CPK 282 str. 2 d. įtvirtintas išsamus sąrašas sprendimų ir nutarčių, nukreiptinų vykdyti skubiai, plečiamai šis sąrašas negali būti aiškinamas, prie tokių sprendimų nepriskirti sprendimai dėl priteisto išlaikymo sumažinimo.
Atsiliepimas
Atsakovė R. S. atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą. Nurodo, kad ieškovas nenurodė, kokių konkrečių įrodymų neatitinka ieškovui nustatytos išlaikymo pareigos apimtis, tai, jog prioritetas nebuvo suteiktas ieškovo nurodytiems duomenims, nereiškia, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo principus. Ieškovas apeliaciniame skunde pateikė tuos pačius teiginius apie vaikų poreikius, kurie jau buvo įvertinti teismo sprendimu nustatant išlaikymo pareigos apimtį, t. y. Vilniaus apygardos teismas 2009-06-25 nutartyje konstatavo, kad vaikams yra teiktinas 1000 Lt išlaikymas. Dėl to ieškovas, siekdamas paneigti šią išvadą, turėjo įrodyti, jog vaikų poreikiai po Vilniaus apygardos teismo 2009-06-26 nutarties pasikeitė. Pagal teismų praktiką išlaikymo dydis vaikui negali būti mažesnis kaip 800 Lt, todėl tenkinus ieškovo apeliacinį skundą būtų paneigta vaikų teisė būti pakankamai aprūpintiems maistu, augti sveikoje aplinkoje, nebūtų užtikrintas jų visapusiškas vystymasis. Vaiko poreikiai maistui priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo aplinkybių, tačiau ieškovas tokias nepilnamečių vaikų teises nori paneigti. Ieškovas siekia bet kokiomis priemonėmis sumažinti jam tenkančią išlaikymo pareigą, tačiau šioje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad išlaikymo pareigos paskirstymas lygiomis dalimis pažeistų tėvų pareigų pusiausvyrą, nes jai tektų didesnė išlaikymo našta proporcingai gaunamam atlyginimui, t. y. ieškovo atlyginimas yra 2400 Lt, o jos – 1500 Lt ir tik su visais papildomais uždarbiais retkarčiais siekia 1900 Lt. Be to, ji rūpinasi kasdiene vaikų priežiūra, deda visas pastangas užsidirbti papildomai. Iki 2009 m. rugsėjo mėn. ieškovas gavo ženkliai didesnes pajamas, pardavė automobilį, gautų lėšų nepanaudojo vaikams išlaikyti. Ieškovo materialinė padėtis nėra sunki, nes pagal 2009-06-25 apeliacinės instancijos teismui pateiktus metinių pajamų duomenis įprastinis ieškovo uždarbis buvo 5000 – 7000 Lt, todėl 7 proc. laikinas atlyginimo sumažinimas arba sąmoningas susimažinimas negali būti priežastimi 50 proc. sumažinti priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį. Išlaikymo priteisimo ir išlaikymo dydžio bei formos pakeitimo momentai skiriasi, t. y. išlaikymo dydžio pakeitimas yra galimas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, todėl ieškovas neturi teisės reikalauti sumažinti išlaikymą nuo 2009-09-01. Po santuokos nutraukimo ieškovas pasiėmė visus jam reikalingus daiktus, likęs turtas buvo padalytas lygiomis dalimis, kaip prašė ieškovas.
Ieškovas T. P. atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Jis išsamiai apeliaciniame skunde nurodė, kodėl iš jo negali būti priteistas didesnis nei 400 Lt išlaikymas, o atsakovės apeliacinis skundas yra grindžiamas atsakovės norais, atsakovė neįrodė, kad kiekvieno vaiko poreikiai yra didesni nei 800 Lt. Nebuvo nei vieno mėnesio, kad jis vaikams išlaikyti būtų pervedęs tik 1000 Lt, nes jis vidutiniškai kas mėnesį pervesdavo po 1400 Lt. Atsakovės pateikti „išlaikymo pageidavimai“ yra išgalvoti, atsakovė neįrodė, kad per mėnesį tokią sumą ji išleido kuriam nors vaikui. Be to, jei ieškovė realiai įgyvendino tokius teiginius, tai ji turėjo turėti žymiai daugiau lėšų nei turėjo pati ir gavo iš jo, todėl arba ieškovė meluoja teismui, arba slepia pajamas. Ieškovės apeliacinis skundas, kuris grindžiamas asmeniniais įsitikinimais bei skambiomis frazėmis, yra niekinis, psicholingvistikos specialistės žodžių žaismas, nes pajamų dirbant biudžetinėje įstaigoje nuslėpti yra neįmanoma. Atsakovė klaidina teismą, kad jos pajamos sumažėjo, nes anksčiau atsakovė gaudavo 1400 Lt, o dabar – 1800 Lt, kad jis tyčia atsisako kažkokių pareigų. Siekdama naudos sau, atsakovė vaikų išlaidoms priskiria buto mokesčius, šilumą, kurą, nes vaikai tikrai neturi mokėti už jiems nepriklausančio buto šildymą. Atsakovė nenurodė, kokios išlaidos reikalingos dėl vaikų sveikatos sutrikimų: nors P. nustatytas sistolinis širdies ūžesys, sūnus intensyviai sportuoja, ortodontinis gydymas artėja prie pabaigos, sūnus greitai taps pilnametis ir finansinius klausimus jis spręs tiesiogiai su sūnumi. Su vaikais jis susitinka visuomet, kai tik atsakovė leidžia. Automobilis 20000 Lt kainavo prieš 10 metų, o tai, kad sugedusį automobilį pardavė bendradarbei neturi įtakos šiai bylai. Nuomojamas tarnybinis bendrabučio tipo butas nepadidina jo turto, jis neturi jokių naujų baldų, buitinės technikos, už butą reikia mokėti didesnius mokesčius, nei už paprastą butą. Dabar jis yra įsiskolinęs daugiau nei 20000 Lt, todėl vertinant jo turtinę padėtį šį aplinkybė turi būti įvertinta. Atsakovės apeliacinis skundas turi būti atmestas, nes, priešingu atveju, lengvabūdiškai patikėjus atsakovės emocijomis ir moteriškomis ambicijomis jis būtų sužlugdytas kaip žmogus. Atsakovė siekdama, kad sprendimas dėl išlaikymo sumažinimo nebūtų vykdomas skubiai, nori tik skurdinti ir pasityčioti iš jo. Prašo atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų nepriteisti iš jo, nes atsakovė neturėdama jokių teisinių argumentų, siekdama jį žeminti ir žlugdyti švaisto lėšas advokatams.
Motyvuojamoji dalis
Ieškovo T. P. ir atsakovės R. S. apeliaciniai skundai atmestini, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniuose skunduose nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundų faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentus, byloje surinktus įrodymus, atsižvelgdama į prioritetinius nepilnamečių vaikų interesus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes, pritaikęs materialinės teisės normas, reglamentuojančias priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams pakeitimą, pagrįstai iš dalies tenkino ieškovo T. P. reikalavimus dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiams vaikams sumažinimo bei sumažino iš T. P. priteisto išlaikymo po 800 Lt kiekvienam nepilnamečiam vaikui P. P., V. J. P., N. P. dydį iki 600 Lt dydžio išlaikymo kiekvienam vaikui, mokamo kas mėnesį periodinėmis išmokomis, nukreipė sprendimą vykdyti skubiai. Nei ieškovo T. P., nei atsakovės R. S. apeliaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės nesudaro faktinio ir teisinio pagrindo pakeisti ar panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui T. P. ir atsakovei R. S. santuokoje gimė (duomenys neskelbtini) sūnus P. P., (duomenys neskelbtini) – sūnus V. J. P., (duomenys neskelbtini) – sūnus N. P.. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimu šalių santuoka buvo nutraukta, nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta su motina R. S., iš ieškovo T. P. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartimi Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-12-23 sprendimas buvo pakeistas: iš ieškovo T. P. priteistas išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams buvo padidintas iki 800 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo 2008-09-17 iki vaikų pilnametystės, nurodyta, kad priteista išlaikymo suma kasmet indeksuojama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismo 2009-06-25 nutartyje konstatuota, kad ieškovo T. P. vidutinis darbo užmokestis yra 4714 Lt, todėl jis turi galimybę mokėti kiekvienam vaikui kas mėnesį po 800 Lt. Taip pat buvo atsižvelgta į atsakovės gaunamą vidutinį 2056 Lt atlyginimą (b. l. 8-14).
Ieškovas T. P. 2009-12-22 kreipėsi į teismą prašydamas sumažinti iš jo priteistą 800 Lt išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, kiekvienam vaikui iki 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį, ieškinį grindė tuo, kad pasikeitė jo turtinė padėtis, t. y. kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. gaunamos pajamos sumažėjo iki 2496,63 – 2411,49 Lt, yra susidaręs didesnis nei 15000 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovo reikalavimus – sumažino iš ieškovo priteistą išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki 600 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui. Įvertinus ieškovo pateiktus įrodymus apie pasikeitusią turtinę padėtį, darytina išvada, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas konstatuoti, jog priteistas išlaikymo dydis buvo sumažintas pagrįstai iki 600 Lt kiekvienam vaikui.
CK 3.201 str. 1 d. numato, kad teismas gali pagal vaiko tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šį įstatymą pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010-02-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010; ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties pasikeitimai arba vaiko poreikių pasikeitimas; išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-03-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2003, 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.). Nagrinėjant klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atsižvelgiama į nepilnamečio vaiko poreikius ir į tėvų turtinę padėtį, taikomas CK 3.192 str. CK 3.192 str. 2 d. nurodyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, t. y. nustato kriterijus, į kuriuos atsižvelgiant nustatomas nepilnamečiam vaikui priteisiamo išlaikymo dydis. Ši įstatymo norma nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Priteisiant išlaikymą iš vieno iš tėvų, atsižvelgiama į tai, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Vaikų išlaikymo tiesioginis tikslas – maksimaliai patenkinti vaiko poreikius ir interesus. Vaikų poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį. CK 3.192 str. 2 d. numatytoms būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, higienai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismų praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2004-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004). Šiuo metu minimali mėnesio alga yra 800 Lt, tačiau šioje byloje nėra faktinio ir teisinio pagrindo nustatyti, kad kiekvienam šalių vaikui yra reikalingas tik 800 Lt išlaikymas kas mėnesį.
Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutartyje nurodyta, kad atsižvelgiant į vaikų amžių ir jų poreikius, kiekvienam vaikui yra reikalingas 1000 Lt išlaikymas. Ieškovas, 2009-12-22 kreipdamasis į teismą dėl priteisto išlaikymo sumažinimo, nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad vaikų poreikiai pasikeitė, kad jų poreikiams patenkinti yra reikalinga žymiai mažiau, ieškinio reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo negrindė esminiu vaikų poreikių pasikeitimu. Ieškovas ieškinyje kritikavo vaikų motinos (atsakovės) kitoje byloje pateiktas lenteles, kuriose nurodyti vaikų poreikiai, reikalingos lėšos šiems poreikiams tenkinti (b. l. 2-4), tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad vaikų poreikiai dėl jų amžiaus ir sveikatos būklės yra pasikeitę taip, kad ieškovo teiktinas išlaikymas turėtų būti sumažintas iki 400 Lt kiekvienam vaikui dėl pasikeitusių vaikų poreikių. Pažymėtina, kad vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 str.). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant išlaikymo dydžio ir formos nustatymo ar jų pakeitimo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 str. 1 d. – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Atsižvelgiant į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009; 2010-01-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2010; 2010-01-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010; ir kt.). Iš byloje esančių Lietuvos vaikų ir jaunimo centro paslaugų teikimo 2009-06-16 sutarčių matyti, kad šalių nepilnamečiai sūnūs N. ir V. J. lanko plaukimą, už kurį mokama po 120 Lt kas mėnesį, sūnus V. J. taip pat lanko fortepijono pamokas, už kurias kas mėnesį moka po 100 Lt (b. l. 23-25), sūnus P. sportuoja UAB „Victoria gym“ sporto klube (b. l. 26). UAB „Victoria gym“ 2010-03-17 pažymoje nurodė, kad už P. sportą klube nuo 2010-01-04 iki 2010-05-05 buvo sumokėta 390 Lt (b. l. 57). Iš VšĮ Centro poliklinikos vaiko sveikatos pažymėjimų matyti, kad 2009-06-02 V. J. P. yra nustatytas funkcinis širdies ūžesys, skoliozė, vaikas gali dalyvauti mokyklos vykdomojoje ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūros ugdymą be jokių apribojimų, 2009-04-16 P. P. nustatytas sistolinis širdies ūžesys, Poland sindromas, skoliozė, vaikas gali dalyvauti mokyklos vykdomojoje ugdymo veikloje, įskaitant kūno kultūros ugdymą be jokių apribojimų, N. P. nustatyta nenormali laikysena, sistolinis širdies ūžesys (b. l. 28, 29, 30-31, 32). P. P. teikiamos ortodontinės paslaugos: 2009-06-04 sumokėta 60 Lt, 2009-08-27 sumokėta 370 Lt, 2009-10-21 sumokėta 180 Lt, 2009-12-01 – 180 Lt, 2010-01-19 – 60 Lt, 2010-03-09 – 140 Lt, 2010-03-19 - 80 Lt (b. l. 33-36, 69-71). Byloje nebuvo pateikti tokie įrodymai, kurie patvirtintų ieškovo nurodomas aplinkybes apie sumažėjusius vaikų poreikius. Ieškovo vien reiškiama kritika dėl atsakovės, kuri rūpinasi kasdienių vaikų poreikių užtikrinimu, nurodomų vaikų poreikių ir jiems tenkinti reikalingų lėšų, nepatvirtina, kad vaikų poreikiai dėl jų amžiaus ir sveikatos būklės yra sumažėję.
Įvertinus abiejų šalių turtinę padėtį, darytina išvada, kad ieškovo pateikti argumentai, jog jis ir atsakovė privalo teikti vienodo dydžio išlaikymą savo vaikams, yra visiškai nepagrįsti. Byloje esantys įrodymai tvirtina, kad ieškovas privalo teikti daugiau nei 400 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį (sūnui P. turėjo teikti iki 2010-11-07), nes atsakovė negali teikti didesnės dalies išlaikymo. Priteisto išlaikymo dydis negali būti sumažintas iki 400 Lt kiekvienam vaikui ir dėl to, kad toks išlaikymo dydis neužtikrintų vaikų poreikių, kurie šiuo atveju yra patys svarbiausi. Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad dėl ieškovo turtinės padėties nebuvo pagrindo sumažinti priteisto išlaikymo, nes byloje pateikti įrodymai neleidžia daryti išvados, kad ieškovas tyčia susimažino gaunamą atlyginimą, kad ieškovas turi galimybę dirbti papildomai ir gauti priedus už padidėjusį krūvį ir kt. Be abejo, ieškovas turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas, nes išlaikymas skirtas vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl yra svarbus stabilumo išsaugojimas, šalių pajamoms kintant vaikų išlaikymo dydis negali būti dažnai keičiamas, ieškovas turi imtis priemonių, kad užsitikrintų savo poreikius, nes vaikai yra nepilnamečiai ir negali pasirūpinti savo poreikių tenkinimu. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad ieškovas dirba Vilniaus pedagoginiame universitete, 2009 m. rugsėjo mėn. jam buvo išmokėtas 2496,63 Lt darbo užmokestis, 2009 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn., 2010 m. sausio – kovo mėn. – po 2411,49 Lt, 2010 m. balandžio mėn. – 2323,82 Lt, 2010 m. gegužės mėn. – 2501,79 Lt (b. l. 7, 54, 111). Iš SoDra pažymų apie asmens įmokas matyti, kad ieškovas T. P. nuo 2009-01-01 iki 2009-12-31 gavo 58070,32 Lt darbo užmokestį, nuo 2010-01-01 iki 2010-10-31 – 39772,80 Lt. Ieškovas gyvena Vilniaus pedagoginiam universitetui priklausančiame bute. Iš Vilniaus pedagoginio universiteto mokamųjų pranešimų matyti, kad ieškovas už buto nuomą ir paslaugas 2009 m. gruodžio mėn. turėjo mokėti 476 Lt, už 2010 m. sausio mėn. – 592,39 Lt, už 2010 m. vasario mėn. - 482,97 Lt (b. l. 53). Vilniaus pedagoginio universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto 2010-04-07 pažymoje nurodyta, kad Informacijos technologijų katedroje 2008—2010 m. buvo žymiai sumažinti pedagoginio darbo etatai, t. y. 2009 m. sumažėjo 13,19 proc., o 2010 m. – 32,84 proc. (b. l. 52). Atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui nurodė, kad paskolų ir įsiskolinimų neturi (b. l. 44-45). Atsakovės darbo užmokestis be priedų 2009 m. gruodžio mėn. – 2010 m. kovo mėn. buvo 1884 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. atsakovė gavo 821 Lt priedų, 2010 m. kovo mėn. – 641,60 Lt priedų (b. l. 58-61). Atsakovė 2010-02-01 kreipėsi su prašymu dėl papildomo valandinio darbo (b. l. 68). Už butui, kuriame gyvena atsakovė su šalių nepilnamečiais vaikais, suteiktas paslaugas atsakovė už 2010 m. sausio mėn. sumokėjo 664,20 Lt, AB TEO LT už suteiktas paslaugas kovo mėn. – 69,17 Lt (b. l. 62, 64). Iš byloje esančio 2010-01-06 Buities tyrimo akto matyti, kad ieškovas teigė, jog vaikus myli, stengiasi, jog juos siejantis ryšys nenutrūktų, anksčiau matydavosi su sūnumis 2 kartus per mėnesį, tačiau pastaruoju metu atsakovė daro kliūtis bendrauti ir susitikti su vaikais (b. l. 42-43). Iš byloje esančio 2010-01-15 Buities tyrimo akto matyti, kad atsakovė nurodė, jog porą kartų per mėnesį tėvas su sūnumis nueina pažaisti boulingo, nepamiršta jų pasveikinti su gimimo diena, tačiau vangiai dalyvauja vaikų ugdyme bei auklėjime, berniukams labai trūksta bendravimo su tėčiu (b. l. 44-45). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimu rūpinasi vien atsakovė, t. y. atsakovė užtikrina, kad būtų patenkinti vaikų poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Taip pat ji užtikrina, kad vaikai būtų aprūpinti švariu ir vaikams gyventi pritaikytu būstu. Kadangi ieškovas nedalyvauja kasdieniniame vaikų gyvenime, su vaikais nepraleidžia savaitgalių, atostogų, kurių metu rūpintųsi vaikų maitinimu, sveikata, ugdymu ir kitais poreikiais, o iš esmės apsiriboja tik pinigų mokėjimu, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama klausimą, kokio dydžio išlaikymą turi teikti ieškovas savo vaikams, į tai atsižvelgia, nes tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnamečiai vaikai, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Nepripažintini pagrįstais ieškovo argumentai, kad jis susitinka su vaikais retai, nes atsakovė neleidžia jam susitikti su vaikais, dėl to, kad jei atsakovė trukdo bendrauti su vaikais, praleisti su jais savaitgalius, atostogas, ieškovas turėjo teismine tvarka nusistatyti bendravimo su vaikais tvarką (CK 3.175 str.).
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nepripažintini pagrįstais ieškovo apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma pakeisti sprendimą ir priteisti iš jo nepilnamečiams vaikams P., V. J., N. išlaikyti po 400 Lt kiekvienam kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės, atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinys būtų atmestas. Ieškovas taip pat apeliaciniu skundu prašo sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 2009-09-01. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas netenkino ieškinio reikalavimo sumažinti priteisto išlaikymo dydį nuo 2009-09-01, o nustatė, kad sumažintą išlaikymą turi teikti nuo sprendimo priėmimo 2010-04-19, nes leido sprendimą vykdyti skubiai. Atsakovė nepagrįstai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo leido sprendimą vykdyti skubiai. CPK 282 str. 2 d. 1 p. numato, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl išlaikymo priteisimo, tačiau šis įstatymas nedraudžia nukreipti skubiai vykdyti sprendimą dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo. CPK 283 str. teismui suteikia teisę leisti skubiai vykdyti visą sprendimą bylose, jeigu dėl ypatingų aplinkybių uždelsimas įvykdyti sprendimą gali padaryti išieškotojui didelę žalą arba iš viso gali pasidaryti negalima ar labai sunku sprendimą įvykdyti (CPK 283 str. 1 d. 5 p.). Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs šalių nurodytas aplinkybes, įvertinęs įrodymus ir nustatęs, kad ieškovas negali teikti kiekvienam vaikui išlaikymo po 800 Lt kas mėnesį dėl turtinės padėties, turėjo pagrindą nustatyti, kad sprendimas vykdomas skubiai. Taip pat nepripažintini pagrįstais atsakovės atsiliepimo į ieškovo apeliacinį skundą argumentai, kad išlaikymo dydžio pakeitimas galimas tik nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sumažintas išlaikymas mokamas nuo to momento, kai atsirado pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį ir jei vaikams nebuvo išmokėtos didesnio išlaikymo sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2005; 2005-06-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2005). Byloje nustatyta, kad nuo 2009-09-01 sumažėjo ieškovo gaunamas darbo užmokestis, tačiau dėl šios aplinkybės sumažintas išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams nepriteistinas nuo šios datos. Ši išvada darytina įvertinus šalių nurodomas aplinkybes apie tai, kad ieškovas yra pardavęs automobilį VW Sharan. Atsakovė nurodo, kad ieškovas automobilį pardavė už 1000 Lt, nors šio automobilio vertė 20000 Lt (b. l. 19, 91). Ieškovas nurodo, kad atsakovė klaidina teismą, jog automobilio vertė 20000 Lt, tiek automobilis kainavo, kai buvo perkamas prieš 6 metus, automobilis buvo sugedęs ir jis jį pardavė bendradarbei (b. l. 81, 109). Ieškovas byloje nepateikė rašytinių įrodymų, kad automobilį pardavė už 1000 Lt, kad automobilis buvo sugedęs. Iš Vilniaus apygardos teismo 2009-06-25 nutarties matyti, kad santuokos nutraukimo byloje šalys dalijosi šį automobilį, ieškovui buvo priteistas automobilis, kurio vertė 20000 Lt (b. l. 8-14). Ieškovas šioje byloje nepaneigė ankstesniu teismo sprendimu nustatytos automobilio vertės, todėl darytina išvada, kad ieškovas pardavė automobilį, kurio vertė 20000 Lt, ir jo turtinė padėtis nuo 2009-09-01 iš esmės nepablogėjo, ieškovas turėjo galimybę padengti turimus įsiskolinimus. Įvertinus šias aplinkybes, ieškovo gautas pajamas, darytina išvada, kad yra faktinis pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo nuo tada, kai buvo priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 9,95 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus nei ieškovo, nei atsakovės apeliacinių skundų, nurodytos išlaidos priteistinos iš apeliantų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 96 str.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš T. P. ir R. S. po 4,97 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.