- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-16
- Bylos Nr.
- 1-65-825/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19594-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Nukentėjusysis
- E. Š.
- Kaltinamasis
- A. P.
- Advokatai
- Kęstutis Pužaitis, Vytautas Gustas
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorei Astai Chraminai, nukentėjusiajam E. Š., jo atstovui advokatui Vytautui Gustui, kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokato padėjėjui Kęstučiui Pužaičiui,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) stogdengiu, darbininku, išsilavinimas vidurinis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius E. Š. į veidą, padarydamas E. Š. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir dešinio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste bei kairėje alkūnėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. P. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad su G. ir L. išgėrė alaus. Nuėjo pas G.. Ten rado E. Š.. Atsigėrė alaus, nuėjo parūkyti. Berūkant, E. G. pradėjo įžeidinėti keiksmažodžiais. Bandė nuraminti. Susikibo, paėmė savo abiem rankomis už jo rankų, o jis pradėjo muistytis, ir jie nugriuvo. L. Š. išskyrė. Smūgių nebuvo. Nuėjo į vidų. E. atėjo ir trenkė G. P. rankos kumščiu į veido sritį. Nieko nesakė. G. parkrito, tada jis (A. P.) E. dešinės rankos kumščiu trenkė į veidą. Jis bandė suduoti, bet jie susikibo, nugriuvo. Lukas su G. atėjo. L. paėmė jį (A. P.). Nepamena, ar buvo dar smūgių. Gal besimuistydami pataikė vienas kitam. Iš karto suprato, kad blogai padarė. E. kaip sužvėrėjęs buvo, G. E. pargriovė, kad jį nuramintų. Prispaudė jį. Atėjo G. mama, pradėjo E. varyti, o jie patys išeidinėjo. Atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi dėl savo veiksmų.
Nukentėjusysis E. Š. teismo posėdžio metu paaiškino, kad susitiko su A. L. ir G. B. Babtuose. Susitikę atsigėrė prie Nevėžio alaus. Dar gėrė pusę litro brendžio. Ėjo Į svečius pas G. B.. Už valandos atvyko L. Š.. Išėjo parūkyti. Lauke nebuvo konflikto. Grįžo į vidų, prieš jį L. stovėjo, kambaryje stovėjo ir A. P.. Daugiau nieko kambaryje nebuvo. Į jį pažiūrėjo, A. su L. susižvalgė ir pasakė: „imam“. Nežino kuo smūgiavo į žandikaulį. L. Š. greičiausiai kaire ranka trenkė. Sudavė į dešinį apatinį žandikaulį. Susmuko ant žemės. Į galvą spyrė nestipriai 1 - 2 kartus, bandė atsistoti ir išeiti, šaukė policiją. Kas spyrė negali pasakyti, tai buvo kelis kartus. Atsikėlė vis tiek, rėkdamas, į kitą pusę gavo smūgį ranka, nematė kas davė į kairę žandikaulio pusę. Po smūgio nualpo, gulėjo ant žemės. Juto kaip susmuko, nualpo. Girdėjo G. balsą. Kažkuris sakė duoti grąžtą galvai išgręžti. Bandė vėl stotis, G. laikė ant žemės. G. greičiausiai jau įėjo, kai pradėjo rėkauti. Juto, kad G. neleidžia atsistoti, prispaudęs laikė. Pačiupo jį už plaukų, nusivertė jį. Pro duris išėjo į virtuvę, laikė duris, kad neatidarytų, nes jie veržėsi. Kambaryje liko G., A., L., A.. A. P. lauke buvo. Jo kambaryje nebuvo. Kur G. nežino. Ištraukė iš rankenos ašelę, kad neatidarytų durų. Išėjo. Išeidamas sutiko A. ir A.. A. ant automobilio kapoto sėdėjo, o Ar. prie medžio buvo. Ėjo namo. Mama matė. Nedaug kraujo buvo, bėgo kraujas iš burnos. Buvo išsirengęs, šoko, niekas nesakė, kad taip negalima. Prašo 5000 eurų už nesunkų sveikatos sutrikdymą, už neturtinę žalą. Turtinė žala 3322 eurai. Sudaro tolimesnis gydymas. Buvo į Vilnių pas odontologę nuvažiavęs. Rūbai, striukė ir kelnės sukruvintos buvo. Apytiksliai kaina nurodyta. Su advokatu dėl kainų kalbėjo. Advokatas nematė drabužių, jis apytiksliai sakė. Mano, kad šito net nebūtina priteisti. Negautas vidutinis atlyginimas 380 eurų per mėnesį. Buvo paskaičiuota, kiek negalėjo dirbti. Dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) Negali tiksliai pasakyti kiek atlyginimo sausio kovo mėnesiais gavo. Su advokatu reikia kalbėti dėl tos sumos. Neturtinė žala 5000 eurų. Nes tai buvo labai žiauru, buvo sukeltas didelis skausmas, didelė žala padaryta. Buvo baimės jausmas, sunkiau miega. Sunku valgyti, buvo sugadinti dantys.
Žemesnės instancijos teismas
Nukentėjusysis E. Š. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (7, 20, 21 b. l.) paaiškino, kad atėjo pas savo draugą G. B.. Su jais taip pat buvo A. L.. Jie ten sėdėjo ir vartojo alkoholį. Apie 01.00 val. prie jų prisijungė iš matymo pažįstami L. ir T.. Išgertuvių metu jį be priežasties sumušė. Po pirmų smūgių jis prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad jam sumušta kairė akis ir galimai sulaužytas žandikaulis, todėl išsikvietė GMP. Išgertuvių metu, parūkius lauke, sugrįžo į vidų ir kambaryje, priešais save sutiko L. Š. ir S., kurie vienas į kitą apsidairę pasakė „imam“. Staiga jis pajautė smūgį į žandikaulio dešinės pusės sritį. Kuris sudavė smūgį atsakyti negali, nes viskas įvyko labai greitai. Prieš smūgį prisimena, kad L. Š. stovėjo priešais jį šiek tiek dešiniau, o asmuo pravarde S. kairiau. Nukritęs ant žemės girdėjo, kaip į kambarį įėjęs A. L. pasakė: „ką jūs čia darot“?. Vėlesniuose parodymuose (23, 24 b. l.) nurodė, kad išėjo parūkyti į prieškambarį. Prieškambaryje rūkė jis, S. G.. A. ir G. rūkė lauke. L. gal rūkė lauke, tiksliai nepamena. Jis rūkydamas kalbėjosi su S. apie darbus. Parūkęs į kambarį atgal grįžo pirmas L. Š., antras įėjo jis. Kambaryje priešais jį stovėjo L. ir S., jam už nugaros G.. G. jį pirmas pastūmė iš už nugaros. Pats jam nieko nedarė, nesipriešino. Kodėl jis pastūmė nežino, gal jį netyčia kuo įžeidė kai kalbėjosi. Tada L. su S. susižvalgė ir L. atsisukęs į storą pasakė „imam“. Tada pajuto vieną smūgį į veidą, kuris jį sudavė nematė, bet mano, kad galėjo būti L., nes jam buvo patogiau trenkti iš tos pusės jam į veidą. Iškart po to jis prarado sąmonę. Kai atsigavo, G. buvo jam užšokęs ant nugaros ir sakė jam „nesikelk“, neleido keltis, laikė jį, o jis priešinosi, nes norėjo atsikelti. Jam dar gulint ant žemės L. ar S., tiksliai nematė, jam ne mažiau kaip du kartus dar įspyrė į pečių - nugaros sritį.
Liudytojas G. B. paaiškino, kad visą dieną išgėrinėjo: jis, E., L. Š., A. P., G. P., A. L.. Daug išgėrė. P. su Š. vakare prisijungė. Š. su P. gėrė. Jis su Š. išėjo parūkyti, kai grįžo viskas jau buvo prasidėję. E. Š. mušėsi su kažkuo, puolė juos skirti. Su kuo mušėsi nematė. Puolė ir stūmė E. nuo priešininko. E. dar priešinosi, muistėsi, muštis norėjo, jis jį pargriovė ant žemės. Jam nepataikė nei vieno smūgio, jis jam netrenkė. Prispaudė prie žemės, užgulė. Visi išsilakstė iš kambario ir liko su E.. L., G. ir A. greit išėjo. Ant Š. nematė sužalojimų, kraujo nebuvo. Kitą dieną paskambino E. tėvas ir pasakė, kad E. ligoninėje, sakė, kad jam žandikaulį sulaužė. Jis apsirengė „maikę“, nes jis buvo nuogas, ir išėjo namo. Š. mėgsta pasimaivyti, pasirodyti.
Liudytojas A. L. paaiškino, kad buvo penktadienis, gėrė. Tiksliai nepamena kas vyko. Apie 22:00 val. išėjo parūkyti. Išgirdo, kad triukšmas vyksta. Grįžo ir mato grumtynes tarp E. ir A. Tiksliai nepasakys ar smūgiai buvo. Jis, G. ir Š. pradėjo skirti. G. E. skyrė. L. kitus. G. su E. lyg tai pargriuvo. Išsiskirstė namo. Kaltas alkoholis dėl įvykio.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas G. P. paaiškino, kad tą vakarą buvo bare ir juos pakvietė užeiti. Alaus nusinešė. Visi išėjo parūkyti į prieangį. Rūkė ir prie jo priėjo ., kažkaip pavadino nekultūringai. Stengėsi nekreipti dėmesio, o A. įsižeidė. A. su E. lauke susistumdė rankomis. Jie nuėjo į kambarį pas G., o jis dar prieangyje buvo. Ateidinėjo į kambarį. E. ir A. kambaryje kalbėjosi. Jis priėjo ir atsistojo tarp jų. E. jam trenkė su kumščiu, pataikė į kairės pusės smilkinį. Nieko nesakė. Jis nukrito ir trenkėsi galva į lovą ir atsijungė. Toliau atsimena, kad lauke atsidūrė. Kai atsipeikėjo, grįžo su A. atgal. Tada tarp E. ir A. prasidėjo susistumdymas, muštynės. Abu sudavė, kuris pirmas negali pasakyti, kumščiais mušėsi. Kiti bandė juos skirti. G. laikė E. užgulęs ant žemės. P. Š. laikė. Išėjo iš tų namų.
Liudytojas L. Š. paaiškino, kad gėrė Babtų bare, po 3-4 butelius alaus išgėrė. Trys atėjo pas G.. E. Š. jau buvo pas G. jo bare nebuvo. Kai atėjo, jie jau buvo išgėrę. Pradžioje visi išgėrė, išėjo į lauką parūkyti. E. pradėjo G. pulti, niekas nesuprato kodėl. Rusiškais keiksmažodžiais keikti. Bandė ji raminti žodžiais. E. nerimo, A. su juo susiėmė ten, lauke. Smūgių nebuvo, pargriuvo ant žemės. Išskyrė juos. Nuėjo visi į vidų, o jis su G. pasiliko parūkyti. Kai įėjo, G. be sąmonės ant sofos gulėjo. Kaip suprato, E. trenkė jam. A. su G. susiėmė. E. buvo labai agresyvus, bandė trenkti A.. Nematė, ar trenkė, E. agresyviai puolė A.. Jie gal užkliuvo už ko ir jie nugriuvo, juos išskyrė. G. mama atėjo ir pradėjo rėkti, ji bandė E. išvaryti iš namų ir E. G. mamai trenkė iš alaus butelio, praskėlė galvą, matėsi kraujas. G. mama pradėjo rėkti. G. pargriovė E., o jie išėjo. Liko G., E. ir jo tėvai. Konkrečių A. P. suduotų smūgių nematė. E. buvo keistas. Nusiėmė „maikę“, be jos šoko, nėjo su juo kalbėti. Atrodė kitam pasauly.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja L. B. paaiškino, kad jie pas G. kambaryje buvo. Jie sėdėjo, alų gėrė. Šoko tik vienas E.. Išgirdo triukšmą, atėjo raminti jų. E. ant grindų gulėjo, o kiti tarpusavyje stumdėsi. Vaikinus išstūmė iš kambario, tik E. vieną paliko, nes jis neapsirengęs buvo. A. E.. Kiek jį aprengi, tiek jis nusirengia. Maikės nėjo uždėti, tik striukę užmetė ir pro duris, paėjo normaliai. Kraujo nebuvo. Sužalojimų nematė. Klausė sūnaus, kas darėsi. Sakė, kad depresija E., reikia paguosti. E. dažnai ateidavo. Jai jis nelabai patinka. E. su buteliu jai per galvą, praslydo. Jis švaistėsi, kai ji juos skyrė. Gal E. norėjo jiems trenkti, bet jai pataikė.
Liudytojas K. B. paaiškino, kad nieko iš tos dienos neprisimena. Negirdėjo trenksmo.
Liudytoja V. Š. paaiškino, kad E. Š. grįžo, nesuprato kas jam darosi. Atėjo į kitą kambarį ir matė, kad sūnaus visas veidas sumuštas. Sakė kviesti policiją ir greitąją. Sakė pas G. jį sumušė, pasakė, kad pažįsta asmenį, bet kas - nesakė. Jis sakė kviesti greitąją, sakė palaukti ryto. Matėsi, kad išgėręs. Jis pats išsikvietė greitąją. Jį išsivežė į klinikas. Sūnus vėliau nepatikslino, kokiomis aplinkybėmis tai įvyko.
Liudytojas V. D. paaiškino, kad buvo naktis, kai E. Š. grįžo. Užsidegė šviesą, prašė mamos, V. Š., kad iškviestų greitąją, sakė jį sumušė. Po poros dienų važiavo į ligoninę, žandikaulis jam buvo išoperuotas.
Liudytoja R. P. paaiškino, kad A. P. gyvena su ja. Po įvykio kalbėjo apie tai, jis pasisakė, kad labai gailisi. Jis tą vakarą sakė, kad buvo muštynės. Jis pasakojo, kad gynė G. P.. E. Š. G. užsipuolė, o A. gynė.
Liudytoja A. K. paaiškino, kad E. Š. turėjo nedarbingumo lapelį dėl žandikaulio lūžimo. Jis ateidavo prasitęsti nedarbingumo lapelį. Fiksuotų, jei asmuo kažkuo skųstųs. Klausė, ar jam skauda. Jei būtų atsakymas, kad skauda, tai būtų fiksuota.
Liudytoja V. M. paaiškino, kad E. Š. dėl psichologinės būklės nesiskundė, visada atrodė normalus, psichiatro konsultacijų neturėjo. Būtų užrašiusi, jei būtų prašęs pas psichiatrą.
Specialisto išvada Nr. G1120/2016(02) (1 tomas, 34, 35 b. l.) nustatyta, kad E. Š. padaryti odos nubrozdinimai dešiniame žaste, kairėje alkūnėje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, abipusis apatinio žandikaulio lūžis kairio kampo srityje ir dešinio 4-5 dantų srityje. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Apžiūros protokolais (1 tomas, 12 – 18 b. l., 2 tomas 25 - 30) nustatyta, kad įvykio vieta -(duomenys neskelbtini) Kauno rajone.
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. P. padarius nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Iš esmės ginčo dėl įvykio eigos nėra, skiriasi detalės, kurios negali būti vertinamos esminėmis, nes grindžiamos subjektyviais asmenų parodymais, nepatvirtintos objektyviais įrodymais.
Objektyviais įrodymais (Specialisto išvada Nr. G1120/2016(02), 1 tomas, 34, 35 b. l.) įrodyta, kad E. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais įrodymais patvirtinami tiek kaltinamojo A. P. parodymai apie jo suduotus smūgius nukentėjusiajam, tiek liudytojų G. B., A. L., G. P. parodymai, kad nors jie konkrečių suduotų smūgių nematė, bet matė konfliktą tarp A. P. ir E. Š., liudytojo L. Š. parodymai, kad jis matė suduotus smūgius. Šiais objektyviais įrodymais (Specialisto išvada Nr. G1120/2016(02), 1 tomas, 34, 35 b. l.) patvirtinami ir nukentėjusiojo E. Š. parodymai. L. B., V. Š., V. D. patvirtino, kad E. Š. buvo sumuštas.
Nusikalstamo įvykio metu patalpoje be kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo liudytojai G. B., A. L., G. P., L. Š.. Liudytojai Liudytojas G. B. ir A. L., nukentėjusiojo teigimu buvo jo draugai. Liudytojas G. B. nurodė, kad E. Š. mušėsi su kažkuo, puolė juos skirti. Su kuo mušėsi nematė. Liudytojas A. L. nurodė, kad matė grumtynes tarp E. ir A.. Tiksliai negali pasakyti ar smūgiai buvo. Liudytojai G. P. ir L. Š. taip pat negalėjo nurodyti konkrečių smūgių. Liudytojas G. P. nurodė, kad tarp E. ir A. prasidėjo susistumdymas, muštynės. Abu sudavė, kuris pirmas negali pasakyti, kumščiais mušėsi. Liudytojas L. Š. nurodė, kad E. buvo labai agresyvus, bandė trenkti A.. Nematė, ar trenkė, E. agresyviai puolė A.. Jie gal užkliuvo už ko ir jie nugriuvo, juos išskyrė. Nei vienas iš minėtų liudytojų net neužsiminė, kad muštynėse būtų dalyvavę kiti asmenis. E. Š. aiškinimą, kad jį puolė daugiau asmenų reikėtu aiškinti, kad, kaip nurodo liudytojai, besimušančius asmenis bandė skirti (liudytojas G. B.).
Netikėti kaltinamo parodymais, kad tai jis padarė sužalojimus nukentėjusiajam, teismas neturi pagrindo, nes kaltinamojo parodymai nuoseklūs, tapatus tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.
Nors E. Š. teisme duoti paaiškinimai skiriasi nuo ikiteisminio tyrimo metu duotų paaiškinimų, bet savo esme jie tapatūs, vienas kitą papildantys, paaiškinantys, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti.
Baudžiamajai atsakomybei esmės kaip vystėsi įvykiai iki nusikalstamo įvykio ir po nusikalstamo įvykio neturi. Į tai atsižvelgiama vertinant visų įvykio dalyvių elgesį, vertinant atsakomybės dydį, žalų dydį ir panašiai.
Teismas atkreipia dėmesį, kad tiek kaltinamasis, tiek kiti apklausti byloje liudytojai, tiek dalinai ir pats nukentėjęs (dalyje dėl išgerto alkoholio bei jo kiekio), stengiasi parodyti įvykį buvus švelniau nei jis buvo, stengiasi negadinti santykių su kitais.
Visi sutinka, kad A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius E. Š. į veidą, padarydamas E. Š. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir dešinio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste bei kairėje alkūnėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Nukentėjusiojo E. Š. paaiškinimai dėl galimo narkotikų vartojimo, apart jo pasisakymo teisme, nepatvirtinti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Nepasitvirtino ir nukentėjusiojo E. Š. paaiškinimai dėl kitų asmenų dalyvavimo suduodant jam smūgius bei, kad jam būtų suduoti kokie nors dar smūgiai be tų, kurie nurodyti A. P. pateiktame kaltinime, nes Specialisto išvadoje Nr. G1120/2016(02) (1 tomas, 34, 35 b. l.) nurodyti konkretūs smūgiai ir jų lokalizacijos vietos.
Teismas konstatuoja, kad A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius E. Š. į veidą, padarydamas E. Š. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir dešinio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste bei kairėje alkūnėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tokie A. P. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d.
Nukentėjusysis ir jo atstovas prašė perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš 138 str. 1 d. į 138 str. 2 d. 8 p. motyvuodami, kad kaltinamasis veikė iš chuliganiškų paskatų, nes kaltinamasis užpuolė ir sumušė be jokios suvokiamos priežasties bei, kad buvo girtas, t. y. pažeisdamas visuomenės elgesio normas.
Prašymas atmestinas, todėl, kad tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamieji pripažino, kad ginčas buvo kilęs tarp girtų asmenų (ir nukentėjusio) dėl netinkamų nukentėjusiojo veiksmų (ką iš dalies pripažino ir pats nukentėjęs nurodęs, kad išgertuvių metu galėjo būti išsirengęs), ne viešoje vietoje, teismas nenustatė chuliganiškų paskatų, t. y. kad veika būtų padaryta dėl žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės normų niekinimo, kad kaltininko elgesys būtų atviras iššūkis visuomeniniai tvarkai, būtų pademonstruotas niekinamas požiūris, todėl teismas nemato teisinio pagrindo kaltinamojo nusikalstamos veikos perkvalifikavimui.
Baudžiamojoje byloje yra gautas kaltinamojo A. P. prašymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą (1 tomas, b. l. 102), kuriuo kaltinamasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, pagal laidavimą, jį perduodant R. P. atsakomybei.
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010).
Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta aplinkybes, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi ir aplinkybę, kad kaltininkas savo noru atlygino padarytos turtinės žalos dalį, t. y. atlygino 934,48 eurų žalą Kauno teritorinei ligonių kasai (civilinis ieškinys, 1 tomas, 122, 123 b. l., mokėjimo nurodymai 1 tomas, 138, 139, 153 b. l.) (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, vertindamas, ar kaltinamajam A. P. taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 2 d. nuostatos atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis A. P. padarė nesunkų nusikaltimą, į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, nukentėjusiojo atsiprašė, iš karto po įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailėjosi.
Be to, teismas atsižvelgia į tolimesnį A. P. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po įvykio nepadarė naujų nusikalstamų veikų, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) kurioje charakterizuojamas teigiamai (1 tomas, b. l. 26). Kaltinamasis A. P. neteistas (1 tomas, 57 b. l.), administracine tvarka nebaustas (1 tomas, 58 b. l.), psichiatro, narkologo įskaitoje neįrašytas (1 tomas, 62, 64, 65 b. l.).
Šios aplinkybės iš esmės rodo, kad A. P. nėra linkęs nusikalsti, todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad A. P. ateityje nesilaikys įstatymų ar darys naujus nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti.
Byloje pateiktas kaltinamojo A. P. mamos R. P. prašymas dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo perdavimo pagal laidavimą (1 tomas, b. l. 105, 106), kuriuo R. P. prašo atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Teismo manymu, R. P. yra teigiamai charakterizuojamas asmuo, kuri iš esmės atitinka laiduotojui būtinus kriterijus, t. y. dirba, charakterizuojama teigiamai (1 tomas, b. l. 109), nėra bausta administracine tvarka (1 tomas, b. l. 112), neteista (1 tomas, b. l. 111), kas rodo, kad R. P. kaip laiduotoja daro teigiamą poveikį ir įtaką kaltinamajam.
Teismas nenustatė duomenų, kurie leistų abejoti R. P. tinkamumu būti laiduotoja. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas mano, kad kaltinamojo bei kaltinamojo mamos R. P. prašymas atleisti A. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laikytinas pakankamai pagrįstu, todėl tenkintinas. Esant R. P. prašymui, bei atsižvelgiant į gaunamas pajamas, kaltinamasis A. P. perduotinas pagal laidavimą be užstato vieneriems metams R. P. atsakomybei, o baudžiamoji byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 10 d., 109 str. nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.
E. Š. civiliniu ieškiniu prašė priteisti 3322 eurų turtinės žalos atlyginimą, 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimą.
E. Š. nurodė, kad kaltinamajam jį užpuolus ir sumušus be jokios jam suvokiamos priežasties, jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Jo patirtą turtinę žalą sudaro: sudraskytų, krauju suteptų ir toliau nebetinkamų dėvėti rūbų vertė, negauto 6 mėnesių vidutinio atlyginimo suma, nes dėl patirtos traumos negalėjo dirbti ir negavo jokios laikino nedarbingumo kompensacijos, preliminari odontologinių paslaugų kaina atstatant sulaužyto žandikaulio funkcijas ir protezuojant išmuštus dantis. Dėl užpuolimo patyrė didelius fizinio pobūdžio sutrikimus: iki šiol negali normaliai kramtyti maisto, nes nuo patirto lūžio išsiderinęs sąkandis, bendra fizinė būklė yra ženkliai pablogėjusi, nes nuolat patiria galvos skausmus, dėl patirtų traumų negali pilnu pajėgumu dirbti pagal turimą specialybę, todėl sumažėjo realios pajamos. Nuolat patiria itin neigiamas psichologines ir emocines pasekmes: nuolat kamuoja baimė, nerimas, vidinė įtampa, po užpuolimo ir sužalojimo praktiškai gyvena nuolatinio streso ir netikrumo dėl savo ateities būsenoje, negali pasitikėti kitais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje nustatyta: „Asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas.“
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje expressis verbis minimos dvi žalos rūšys: materialinė ir moralinė žala, t. y. (atitinkamai) turtiniai praradimai ir dvasinio (neturtinio) pobūdžio skriaudos (jas gali sukelti ir fizinis skausmas), kurias tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Įstatymų leidėjas privalo paisyti šios konstitucinės distinkcijos. Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje minimos žalos rūšys įstatymuose gali būti įvardijamos ir kitais terminais, jeigu tik šiais terminais nėra paneigiama (iškreipiama) šių žalos rūšių konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas, yra konstatavęs, kad šioje dalyje yra įtvirtinta įstatymų leidėjo pareiga išleisti įstatymą ar įstatymus, nustatančius žalos atlyginimą asmeniui už jam padarytą materialinę ir moralinę žalą, kad įstatymuose turi būti užtikrintas realus pažeistų žmogaus teisių ir laisvių gynimas, kuris turi būti derinamas su kitų Konstitucijoje įtvirtintų vertybių apsauga, taip pat kad Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą, įskaitant teisminį žalos išieškojimą (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Minėti bendrieji konstituciniai žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui pagrindai kyla inter alia iš konstitucinių teisingumo, teisinės valstybės principų. Konstitucinis būtinumo atlyginti asmeniui padarytą materialinę ir moralinę žalą principas neatsiejamas nuo Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo: įstatymais turi būti sudarytos visos reikiamos teisinės prielaidos padarytą žalą atlyginti teisingai (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Taigi pagal Konstituciją imperatyviai reikalaujama įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmuo, kuriam buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo jos atlyginimo ir tą atlyginimą gauti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarimas „Dėl teisės aktų, susijusių su socialinio draudimo bei kitų išmokų įskaitymu į žalą ir atgręžtinio reikalavimo teise“).
Byloje nustatyta, kad A. P. 2016 m. balandžio 16 d., apie 01.00 val., namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje, Babtų miestelyje, Kauno rajone, tyčia dešinės rankos kumščiu sudavė 4 smūgius E. Š. į veidą, padarydamas E. Š. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, abipusį apatinio žandikaulio lūžį kairio kampo srityje ir dešinio 4 - 5 dantų srityje, odos nubrozdinimus dešiniame žaste bei kairėje alkūnėje, tuo sukėlė nukentėjusiajam E. Š. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
E. Š. reikalavimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintina.
E. Š. reikalavimo dalis dėl negautų pajamų atmestina, nes prašomų atlyginti negautų pajamų dydis neįrodytas ir nėra neginčytinų įrodymų, kad jis galėjo gauti būtent tokias pajamas, nes pateiktas Sodros duomenų bazės išrašas (1 tomas, 136 b. l.) yra bendro pobūdžio, nedetalizuojant iš kur, kokios pajamos gautos, kokie jo darbo įkainiai, kokios darbo apkrovos dienomis. Manyti, kad E. Š. pajamos tolygios ir pastovios - neteisinga. Pats nukentėjęs teismo posėdžio metu nurodė, kad negautas vidutinis atlyginimas 380 eurų per mėnesį, negali tiksliai pasakyti kiek atlyginimo sausio - kovo mėnesiais gavo, o apie tai reikia kalbėti su advokatu. Dėl sugadintų daiktų nukentėjęs nurodė, kad buvo sukruvintos striukė ir kelnės. Kainą nurodė apytiksliai. Dėl kainų kalbėjo su advokatu, bet advokatas nematė drabužių, jis apytiksliai sakė. Mano, kad šito net nebūtina priteisti. Dėl reikalavimo odontologinių paslaugų apmokėjimo nurodė, kad tai preliminari odontologinių paslaugų kaina atstatant sulaužyto žandikaulio funkcijas ir protezuojant išmuštus dantis, bet nepateikė, net preliminarios kainos pagrindimo.
Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturintys padariniai, atsiradę dėl padarytos žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo.
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje, užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., fizinės ar psichinės sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus praradus sveikatą, netekus artimųjų ir kt. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007, 2K-408/2008, 2K-264/2009, 2K-73/2010, 2K-383/2010).
Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, pažymėtina, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kilusias pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taip pat pažymėtina, kad, sprendžiant su vertinamaisiais aspektais susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne vien į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą ir toliau formuojamą teismų praktiką.
Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Todėl, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Paprastai už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama iki 3000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-644/2012, 2K-370/2013), tačiau išimtiniais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, minėta suma gali būti ir padvigubinama (kasacinės nutartys Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai tokiais atvejais nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą dėl nukentėjusiojo sveikatos būklės po įvykio, liudytojų A. K. ir V. M. paaiškinimais, kad nukentėjęs nesiskundė skausmais, neprašė siuntimo pas psichologus, civiliniame ieškinyje nurodytus argumentus dėl neturtinės žalos, patirtus sužalojimus, kurie turėjo ir turės įtakos jo asmeniniam gyvenimui, fizinei ir psichinei savijautai, gyvenimo kokybei, nepatogumus gydymo metu ir po gydymo, nukentėjusiojo dvasinę būklę, bylos aplinkybių visumą bei formuojamą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose bei siekiant užtikrinti protingą balansą tarp realios kompensacijos už patirtą fizinį bei dvasinį skausmą, sprendžia, kad nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas iš dalies, galimai priteisiant 1000 eurų.
Šioje baudžiamojoje byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-13339 (1 tomas, 131 b. l.) bei vėlesnė pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-7409 (2 tomas, 23 b. l.), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajam E. Š. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, jį atstovauti paskirtas advokatas, kurio darbo užmokestis už nukentėjusiojo atstovavimą sudaro 411,09 eurų, advokatas prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.
Kadangi įvykį sukėlė kaltinamasis A. P., būtent dėl to nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad būtų surašytas civilinis ieškinys ir jam būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, advokato pagalbos išlaidos valstybei kainavo 411,09 eurų, todėl šios nukentėjusiojo atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Kaltinamajam A. P. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 77 - 79 b. l.), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str., 297 str. - 307 str., teismas
nusprendžia:
A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 d. pagrindu pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui, perduodant jį laiduotojos R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn ir baudžiamąją bylą A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu nutraukti.
- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
- jei asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) ir advokato Vytauto Gusto prašymą, perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 8 p., atmesti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti nukentėjusiajam E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1000 (tūkstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas nukentėjusiojo E. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 411,09 eurų (keturis šimtus vienuolika eurų 9 eurocentų) eurų proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5630, nurodant, kad mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Pateiktus medicininius dokumentus, paskelbus nuosprendį, grąžinti pateikėjams.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.