Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2023-06-21 · Administracinė byla Nr. eAS-352-552/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-06-21
Bylos Nr.
eAS-352-552/2023
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-05494-2023-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pirm.), Gintaras Kryževičius
Pareiškėjas
S. P.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracija
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-352-552/2023Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05494-2023-2Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2023 m. birželio 21 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. P. prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir skundo dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas S. P. 2023 m. balandžio 21 d. pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. sausio 19 d. įsakymą Nr. 41-43/23 “Dėl tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų skyrimo (duomenys neskelbtini) S. P.” (toliau – ir Įsakymas), grąžinimo į eitas pareigas, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Pareiškėjas 2023 m. balandžio 25 d. pateikė teismui prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, nurodęs, jog nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 28 d. turėjo nedarbingumą , nuo 2023 m. sausio 12 d. iki 2023 m. sausio 31 d. gydėsi stacionariai (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Net ir po to, kai buvo išrašytas iš ligoninės, pareiškėjo (duomenys neskelbtini) sveikata buvo sutrikusi, savijauta nebuvo gera, pareiškėjas ir toliau buvo nedarbingas, jo nedarbingumas buvo tęsiamas iki 2023 m. kovo 28 d.

Pareiškėjas akcentavo, kad nedarbingumo laikotarpiu jis ilgą laiką (2023 m. vasario – kovo mėn.) negalėjo prisijungti prie Administracijos dokumentų valdymo sistemos, kad galėtų išanalizuoti Įsakymą ir jo priėmimo motyvus. Nors Administracija pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2023 m. vasario 1 d., 9.29 val., tačiau Administracija nepateikė duomenų apie tai, kad minėtą dieną pareiškėjas buvo supažindintas su Komisijos (duomenys neskelbtini) S. P. galimiems tarnybiniams nusižengimams ištirti (toliau – ir Komisija) išvada (toliau – ir Išvada), kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis. Įsakymas kartu su Išvada ir kitais dokumentais pareiškėjui elektroniniu paštu buvo atsiųsti Administracijos 2023 m. kovo 28 d. raštu Nr. A51-55684/23 (3.3.2.4E-AD24), be to, būtent 2023 m. kovo 28 d. buvo galutinai įformintas pareiškėjo atleidimas iš pareigų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigė, kad jis, 2023 m. balandžio 20 d. kreipdamasis į teismą su skundu, nepraleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatyto vieno mėnesio termino. Jeigu teismas vertintų, kad pareiškėjas yra praleidęs terminą kreiptis į teismą su skundu ir skųsti Įsakymą, pareiškėjas prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu ne tik neturėjo objektyvios galimybės apskųsti Įsakymo, tačiau netgi nedalyvavo Komisijos, kuri tyrė galimą pareiškėjo tarnybinį nusižengimą, posėdžiuose, taip pat negalėjo susipažinti su Komisijos parengta Išvada ir ją tinkamai įvertinti. Pasibaigus nedarbingumui, gavęs Įsakymą, Išvadą ir kitus dokumentus, pareiškėjas kreipėsi teisinės pagalbos į advokatą, su kuriuo 2023 m. balandžio 4 d. buvo sudaryta teisinių paslaugų sutartis, parengtas skundas, kuris 2023 m. balandžio 20 d. buvo pateiktas teismui. Pareiškėjo veiksmų chronologija patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi procesiškai sąžiningai, savo pažeistas teises gynė veikdamas pakankamai operatyviai ir rūpestingai, pasibaigus nedarbingumui, dėjo visas pastangas kaip įmanoma greičiau kreiptis į teismą su skundu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas paaiškino, kad, 2023 m. kovo 23 d. pagerėjus sveikatos būklei, pareiškėjas kreipėsi į Administraciją, prašydamas atsiųsti Įsakymą ir su juo susijusius dokumentus (elektroninis laiškas liko buvusiame pareiškėjo tarnybiniame elektroniniame pašte), tačiau minėti dokumentai pareiškėjui elektroniniu paštu buvo atsiųsti tik 2023 m. kovo 28 d. Pareiškėjo atstovas kreipėsi į Administraciją su 2023 m. balandžio 12 d. prašymu pateikti papildomus dokumentus, susijusius su Įsakymo priėmimu ir pareiškėjo atleidimu iš pareigų, tačiau atsakymo į minėtą prašymą dar nėra gauta iki šiol. Nepaisant to, kad Administracija pateikė duomenis, jog pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2023 m. vasario 1 d., 9.29 val., tačiau ginti savo pažeistų teisių pareiškėjas negalėjo, kadangi nebuvo detaliai susipažinęs su Išvada, jam nebuvo pateikti kiti dokumentai, susiję su atleidimu iš tarnybinių pareigų, o dalis dokumentų net nėra pateikta iki šiol.

Pareiškėjas savo pažeistas teises gynė veikdamas itin operatyviai ir rūpestingai, nėra jokio pagrindo abejoti pareiškėjo sąžiningumu ar siekiu piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis. Įvertinus nurodytas aplinkybes sąžiningumo, rūpestingumo, atidumo ir operatyvumo standartų kontekste, egzistuoja pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti. Pareiškėjo atžvilgiu tik formaliai pritaikius įstatymą ir neatnaujinus skundo padavimo termino būtų pažeista jo teisė kreiptis teisminės gynybos. Neatnaujinus pareiškėjui termino skundui paduoti susiklostytų teisine prasme netoleruotina situacija, kuomet pareiškėjui dėl nedarbingumo negalint dalyvauti galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo procese, itin šiurkščiai pažeidžiant pareiškėjo teises būtų atliktas tarnybinio nusižengimo tyrimas, parengta Išvada, priimtas Įsakymas ir užkirstas kelias pareiškėjui teisme gintis, užkertant kelią skųsti itin neigiamas pasekmes sukėlusį Įsakymą, dėl kurio pareiškėjas net negali užimti (duomenys neskelbtini) pareigas, nepaisant to, kad 2023 m. kovo 27 d. laimėjo atranką į minėtas pareigas.

Administracija, vykdydama teismo įpareigojimą pateikti duomenis apie Įsakymo pareiškėjui įteikimą, pateikė išrašą iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos elektroninės dokumentų valdymo sistemos „DVS@vilys“ (toliau – Sistema), kuriame matyti, kad Įsakymas Sistemoje buvo suformuotas, pasirašytas ir užregistruotas 2023 m. sausio 19 d.

Administracija paaiškino, kad, registruojant dokumentą, Sistemoje yra nurodomi ir darbuotojai, kurie su užregistruotu dokumentu Sistemoje privalės susipažinti. Atitinkamai, po dokumento registracijos, šie susipažįstantieji asmenys į savo elektroninį paštą iš Sistemos gauna pranešimą apie susipažinimui įkeltą dokumentą. Tokią registracijos ir susipažinimo su elektroniniais Savivaldybės administracijos direktoriaus pasirašytais įsakymais tvarką aiškiai numato Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1-1224 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybėje teikiamų (priimamų) teisės aktų projektų rengimo ir derinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktas. Susipažinimui su dokumentu, pranešimą gavęs Sistemos naudotojas turi atlikti aktyvius veiksmus – paspausti ant elektroninio dokumento nuorodos, gautos kartu su elektroniniu pranešimu apie susipažinimui į Sistemą įkeltą dokumentą, arba tiesiogiai prisijungti prie savo paskyros Sistemoje (susieta su darbuotojo el. pašto adresu), kurioje naudotojas mato visus jam aktualius duomenis, įskaitant ir susipažinimui įkeltus dokumentus. Iš pridedamo Sistemos išrašo matyti, kad šiuos aktyvius veiksmus pareiškėjas atliko, t. y. su Įsakymu Sistemoje susipažino 2023 m. vasario 1 d., 09:29 val.

Administracija nurodė, kad pareiškėjo nedalyvavimas Komisijos posėdyje, kuriame buvo tiriamas pareiškėjo galimai atliktas tarnybinis nusižengimas, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo. Pareiškėjas savo rašytinius paaiškinimus dėl galimo tarnybinio nusižengimo Savivaldybės administracijai per dokumentų valdymo sistemą pateikė 2022 m. gruodžio 30 d., atitinkamai pareiškėjas 2023 m. sausio 5 d. informavo komisiją, kad komisijos posėdyje nedalyvaus, ir prašė vadovautis būtent iš anksto pateiktais rašytiniais paaiškinimais.

Administracija teigė, kad Išvada nėra Įsakymo „sudedamoji dalis“. Išvada apskritai yra skirta ne pareiškėjui, o Administracijos direktoriui, kurio kompetencija yra priimti galutinį sprendimą – skirti tarnautojui komisijos siūlomą tarnybinę nuobaudą ar neskirti. Taigi, Išvada tėra tarpinis, procedūrinis dokumentas, kuris pats savaime, be atitinkamo galutinio Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimo, pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukuria. Teisines pasekmes pareiškėjui sukelia Įsakymas, kuriame be kita ko yra aiškiai išdėstyti ir šiuo Įsakymu skiriamos tarnybinės nuobaudos motyvai – atleidimo iš pareigų tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad nesutikdamas su Įsakyme nurodytais motyvais, pareiškėjas galėjo pasinaudoti teise šį Įsakymą skųsti – tam pareiškėjui nebuvo reikalinga Išvada.

Administracija pabrėžė, kad pridedamas išrašas iš Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistemos patvirtina, kad Įsakymas dokumentų valdymo sistemoje buvo (iki šiol yra) susietas ir su Išvada. Dar daugiau – šios Išvados registracijos numeris nurodytas ir pačiame Įsakyme, su kuriuo pareiškėjas susipažino 2023 m. vasario 1 d., taigi pareiškėjas, naudodamasis Administracijos dokumentų valdymo sistema, galėjo greitai ir paprastai rasti Išvadą būtent pagal šį registracijos numerį (suvedus jį sistemos paieškos laukelyje).

Administracija paaiškino, kad darbuotojų nedarbingumo laikotarpiu prieiga nei prie dokumentų valdymo sistemos, nei prie elektroninio pašto, kuris yra tiesiogiai susietas su šia sistema, darbuotojams nėra apribojama. Pareiškėjas su Įsakymu susipažino būtent Sistemoje, nors ir būdamas nedarbingume. Tai, kad savo nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas vis dėlto naudojosi tiek Savivaldybės administracijos dokumentų valdymo sistema, tiek savo darbiniu elektroniniu paštu, patvirtina ir kiti pridedami rašytiniai duomenys. 2023 m. sausio 28 d. el. laiške pareiškėjas nurodo ne tik žinantis, kad yra atleidžiamas iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir kodėl yra atleidžiamas, tačiau kartu nurodo ir pripažįstantis, kad tarnybinį pažeidimą atliko („Dėl to įvykio aplinkybių nesiteisinu, paslydau ir pats kaltas“). Kartu pareiškėjas, suprasdamas atlikto tarnybinio pažeidimo šiurkštumą, šiuo laišku Savivaldybės administracijos direktorės prašo taikyti išimtį – iš pareigų pareiškėją atleisti abipusiu susitarimu, o ne už šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Šios aplinkybės paneigia pareiškėjo dėstomus teiginius apie tai, kad Įsakymo pareiškėjas laiku neapskundė neva dėl to, jog negalėdamas prisijungti prie dokumentų valdymo sistemos, nebuvo tinkamai susipažinęs su Įsakymo motyvais. Kitas pareiškėjo el. laiškas, Administracijos direktorei atsiųstas 2023 m. kovo 28 d., aiškiai patvirtina, kad savo nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas vis dėlto aktyviai rūpinosi savo interesais – dalyvavo konkurse atrankai į kitas pareigas valstybės tarnyboje ir šį konkursą laimėjo.

2023 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad su Administracijos rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais teiginiais nesutinka. Tai, kad pareiškėjas nedalyvavo Komisijos posėdyje lėmė, jog Išvada ir Įsakymas buvo priimti nevisapusiškai išnagrinėjus svarbias aplinkybes, suvaržius pareiškėjo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrime, duoti išsamius paaiškinimus ir t. t. Iš byloje esančių Sodros duomenų aiškiai matyti, kad pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 28 d. buvo nedarbingas ir vien tai sudaro savarankišką pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti. Priešingai nei bando aiškinti Administracija, 2023 m. sausio 5 d. pareiškėjas informavo Komisiją apie tai, kad jis negalės dalyvauti 2023 m. sausio 5 d. nes serga, tačiau pareiškėjas neišreiškė pozicijos, kad nepageidauja dalyvauti minėtame Komisijos posėdyje. Įsakymo preambulėje yra nurodyta, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Išvada, todėl tam, kad įvertinti Įsakymo teisėtumą ir galimybę jį skųsti, pareiškėjui neabejotinai buvo būtina susipažinti su Išvada. Administracija nepateikė įrodymų, jog pareiškėjas su Išvada susipažino anksčiau nei 2023 m. kovo 28 d. Tai, kad, kaip teigia Administracija, dokumentų valdymo sistemoje Išvada buvo susisieta su Įsakymu, visiškai nereiškia, kad pareiškėjas su Išvada susipažino tuo pačiu momentu kaip ir su Įsakymu. Didžiąją dalį nedarbingumo laikotarpio pareiškėjas buvo atjungtas nuo Sistemos. Tai, kad pareiškėjas nedarbingumo laikotarpiu parašė du elektroninius laiškus Administracijos darbuotojams, nereiškia, kad jis galėjo įgyvendinti savo teisę Įsakymą skųsti. Dalis reikalingos medžiagos, susijusios su Įsakymo priėmimu, įskaitant Išvadą ir patį Įsakymą, pareiškėjui buvo atsiųsta tik 2023 m. kovo 28 d., likusi minėtos medžiagos dalis pareiškėjo atstovui, nepaisant 2023 m. balandžio 12 d. prašymo, yra nepateikta iki šiol. Tai, kad pareiškėjas siūlė Administracijai taikiai susitarti visiškai nereiškia, kad pareiškėjas pripažino.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. nutartimi pareiškėjo S. P. prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino ir skundą atsisakė priimti.

Šalies argumentai

Teismas nurodė, kad pareiškėjas su Įsakymu Sistemoje susipažino 2023 m. vasario 1 d., 09:29 val., o į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi 2023 m. balandžio 21 d., todėl teismas sprendė, kad terminas pareiškėjo skundui pateikti yra praleistas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas aptarė ABTĮ nuostatas (29 str. 1 d., 30 str. 1 d., 2 d.), apžvelgė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, įvertino pareiškėjo nurodomas aplinkybes dėl termino skundui paduoti praleidimo, taip pat Administracijos paaiškinimus ir pateiktus rašytinius įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjas nepaaiškino jokių svarbių aplinkybių, nenurodė jokių objektyvių priežasčių, ir nepateikė reikšmingų įrodymų, kad skundo dėl Įsakymo teisėtumo jis negalėjo paduoti laiku.

Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas nuo 2023 m. sausio 5 d. iki 2023 m. kovo 28 d. turėjo nedarbingumą šiuo atveju nėra vienintelis veiksnys, sudarantis pagrindą atnaujinti terminą šiam skundui pateikti. Savo teises teisme ginti pareiškėjai gali patys arba per atstovus, be to, liga, nedarbingumas teismų praktikoje iš esmės nėra laikytina svarbia ir objektyvia priežastimi vertinant praleisto termino atnaujinimo pagrįstumo klausimą, juolab šiuo atveju vertinant kontekste su kitomis faktinei situacijai pagrįsti nustatytomis aplinkybės, t. y. tai, kaip nurodė ir pagrindė Administracija, kad darbuotojų nedarbingumo laikotarpiu prieiga nei prie dokumentų valdymo sistemos, nei prie elektroninio pašto, kuris yra tiesiogiai susietas su šia sistema, darbuotojams nėra apribojama. Teismas pažymėjo, kad tai, jog nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas naudojosi tiek Sistema, tiek savo darbiniu elektroniniu paštu, patvirtina ir pareiškėjo el. laiškai Administracijos direktorei.

Teismas pabrėžė, kad 2023 m. sausio 28 d. el. laiške pareiškėjas nurodo ne tik žinantis, kad yra atleidžiamas iš (duomenys neskelbtini) pareigų ir kodėl yra atleidžiamas, tačiau kartu nurodo ir pripažįstantis, kad tarnybinį pažeidimą atliko, pareiškėjas, suprasdamas atlikto tarnybinio pažeidimo šiurkštumą, šiuo laišku Administracijos direktorės prašo taikyti išimtį – iš pareigų pareiškėją atleisti abipusiu susitarimu. 2023 m. kovo 28 d. pareiškėjo el. laiškas patvirtina, kad nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas dalyvavo konkurse atrankai į kitas pareigas valstybės tarnyboje ir šį konkursą laimėjo, todėl teismas sutiko su Administracijos nurodytais argumentais, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės prašymui pagrįsti, jog jis nedarbingumo laikotarpiu negalėjo naudotis Sistema, negalėjo tinkamai susipažinti su Įsakymu bei Išvada, kuri yra tik tarpinis procesinis dokumentas, negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje, elgėsi rūpestingai, sąžiningai ir operatyviai yra nepagrįstos ir neįrodytos.

Teismas nurodė, kad aplinkybės dėl tinkamo susipažinimo su Išvada, bei nedalyvavimo Komisijos posėdyje nėra susijusios ir reikšmingos sprendžiant dėl termino skundui paduoti atnaujinimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas nepaaiškino ir nepagrindė, kodėl Sistemoje susipažinęs su Įsakymu 2023 m. vasario 1 d., su advokatu atstovavimo sutartį sudarė tik 2023 m. balandžio 4 d.

Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarė išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo atnaujinti praleistą ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti netenkino.

III.

Pareiškėjas S. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį, atnaujinti terminą pareiškėjo skundui paduoti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad objektyviai negalėjo ginti savo pažeistų teisių nedarbingumo laikotarpiu. Pareiškėjas beveik tris mėnesius sirgo, iš jų tris savaites gulėjo (duomenys neskelbtini), t. y. jo sveikatos būklė buvo itin sunki ir nedarbingumo laikotarpiu pareiškėjas, siekdamas apginti savo pažeistas teises, niekaip negalėjo teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti Įsakymo. 2023 m. kovo 28 d. pasibaigė pareiškėjo nedarbingumas ir tą pačią dieną pareiškėjui iš Administracijos gavus dalį dokumentų, susijusių su tarnybinio nusižengimo tyrimu ir Įsakymo priėmimu, taip pat pareiškėjui su advokatu 2023 m. balandžio 4 d. sudarius teisinių paslaugų sutartį, pareiškėjui atsirado reali galimybė ginti savo pažeistas teises ir su skundu kreiptis į teismą.

Pareiškėjas pažymi, kad, siekiant pasinaudoti teise teismine tvarka apskųsti Įsakymą, jam neabejotinai buvo būtina susipažinti su Išvada, todėl teismas, aiškiai nenustatęs momento, kada pareiškėjas susipažino su Išvada (t. y. Įsakymo sudedamąja (motyvuojamąja) dalimi), negalėjo spręsti, jog termino skundui paduoti eiga pareiškėjui prasidėjo 2023 m. vasario 1 d. Be to, teismo nurodyta aplinkybė, kad pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2023 m. vasario 1 d. 9.29 val. negali būti prilyginama faktui, kad tuo pat metu pareiškėjas susipažino ir su Išvada. Administracija į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie paneigtų faktą, kad pareiškėjas su Išvada susipažino 2023 m. kovo 28 d., todėl aplinkybė, jog pareiškėjas su Išvada susipažino 2023 m. kovo 28 d., paneigia teismo išvadą, kad termino kreiptis į teismą su skundu eiga pareiškėjui prasidėjo 2023 m. vasario 1 d.

Pareiškėjas pabrėžia, kad Administracijos pateikti duomenys nepatvirtina, kad pareiškėjas su Išvada susipažino 2023 m. vasario 1 d., o pareiškėjas pateikė į bylą duomenis, kad jam Išvada buvo atsiųsta 2023 m. kovo 28 d. Esant nurodytiems prieštaravimams, teismas, spręsdamas skundo priėmimo klausimą, turėjo būti aktyvus ir administracinės bylos iškėlimo stadijoje iš Administracijos išsireikalauti reikiamus duomenis nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su Išvados įteikimo pareiškėjui momentu, patvirtinti arba paneigti bei pašalinti bet kokius aptariamu aspektu byloje esančius prieštaravimus. Pareiškėjas teigia, kad 2023 m. vasario mėn. pareiškėjas buvo atjungtas nuo Sistemos ir negalėjo susipažinti su jokiais Sistemoje esančiais dokumentais.

Pareiškėjas akcentuoja, kad Taisyklės negali būti taikomos pareiškėjo atžvilgiu, nes pareiškėjas nėra ir nebuvo Taisyklių 12 punkte nurodytu subjektu (Įsakymo rengėju ar vykdytoju). Taisyklių 12 punkte nieko nenurodoma apie momentą nuo kurio laikoma, jog Administracijos direktoriaus įsakymo rengėjas ir vykdytojas gavo atitinkamą įsakymą, todėl teismas visiškai nepagrįstai sprendė, jog Įsakymo patalpinimas Sistemoje atitiko Taisyklių 12 punkte nustatytą teisinį reglamentavimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjo vertinimu, teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, visiškai nepagrįstai ignoravo pareiškėjo nedarbingumo faktą.

Pareiškėjo įsitikinimu, administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismas negalėjo atmesti pareiškėjo prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti, nes teismas neturėjo galimybės visapusiškai įvertinti, ar pareiškėjas praleido terminą skundui paduoti.

Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra jokio pagrindo manyti, jog, atnaujinus terminą skundui paduoti, butų pakenkta operatyvumo standartams ir teisinių santykių stabilumui, todėl teismas itin formaliai taikė ABTĮ 30 straipsnį ir 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria neatnaujintas pareiškėjui terminas skundui paduoti ir jo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2023 m. vasario 1 d., įvertino pareiškėjo nurodytas termino skundui paduoti praleidimo priežastis ir konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde teigia, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2023 m. vasario 1 d., pirmosios instancijos teismas nenustatė, kada pareiškėjas susipažino su Išvada, kuri yra sudedamoji Įsakymo dalis, be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino pareiškėjo nedarbingumo.

Teisėjų kolegija nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko), laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016, ir kt.).

Pagal ABTĮ 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Įstatymų leidėjas skundo padavimo termino eigos pradžią sieja ne tik su pačiu fiziniu veiksmu – akto įteikimu asmeniui, bet ir su sužinojimo ar turėjimo sužinoti apie skundžiamą aktą momentu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Sužinojęs apie priimtą aktą, asmuo kartu sužino apie šiuo aktu pažeidžiamas jo teises (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-75-492/2015).

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad Administracijos pateiktame išraše iš Sistemos aiškiai matyti, jog pareiškėjas su Įsakymu susipažino 2023 m. vasario 1 d., 9.29 val., todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog terminas skundui paduoti skaičiuojamas nuo šios datos.

Įvertinusi Įsakymo turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš jo pareiškėjui buvo (turėjo būti) suprantami esminiai Įsakymo elementai, t. y. Įsakymą priėmęs subjektas ir Įsakymu pareiškėjui nustatytos teisės ir pareigos, kokiu pagrindu priimtas Įsakymas, jo apskundimo tvarka ir kt. Administraciniame procese taikomi sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Šio reikalavimo neatitinka suinteresuoto asmens pasyvumas ir procesinis neveikimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, būdamas apdairus ir rūpestingas, pareiškėjas galėjo įvertinti Įsakymo neapskundimo per nustatytą terminą pasekmes, o pasirinkdamas pasyvų vaidmenį ir laukdamas, kol jis bus dar kartą supažindintas su Įsakymu pasirašytinai, laiku neteikdamas skundo teismui, prisiėmė iš to kylančius padarinius – praleido terminą skundui paduoti. Aplinkybė, kad pareiškėjui nebuvo pateikta Išvada, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas nesuprato dėl Įsakymo jam kylančių teisinių pasekmių, be to, iš Įsakymo turinio aiškiai matyti, kad buvo vadovaujamasi Išvada, todėl pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas bei siekdamas tinkamai apginti savo teises, galėjo kreiptis į Administraciją su prašymu pateikti visus reikiamus duomenis, tačiau to nepadarė, nors bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nedarbingumo metu rašė su tarnyba susijusius el. laiškus Administracijos direktorei.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė teismui pareiškėjo prašymu atnaujinti skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Taigi, ar skundo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas asmens, teikiančio skundą, prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad terminas skundui paduoti dėl sveikatos būklės gali būti atnaujinamas tik tokiu atveju, jeigu sveikatos sutrikimas buvo tokio pobūdžio, kad jis apribojo asmens galimybes pačiam arba per įgaliotus asmenis laiku nustatyta tvarka kreiptis į teismą, siekiant apginti galbūt pažeistas teises. Sprendžiant, ar asmens sveikatos sutrikimai laikytini svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimo teismui terminas, svarbu įvertinti tai, ar jie buvo tokio pobūdžio ir laipsnio, kad dėl šių sveikatos sutrikimų asmuo objektyviai negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir tinkamai į jį reaguoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-234-415/2021). Nagrinėjamu atveju bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas nedarbingumo metu dalyvavo konkurse į kitas pareigas, rašė Administracijos direktorei elektroninius laiškus, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas negalėjo suvokti savo teisių, galimo jų pažeidimo ir negalėjo laiku pateikti skundo pats arba per atstovą.

Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatytų aplinkybių visuma neleidžia teigti, jog pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių. Priešingas aiškinimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų bei sudarytų sąlygas pareiškėjui piktnaudžiauti savo teisėmis. Pažymėtina, kad pasirinkęs nurodytą savo teisių gynimo būdą (nuo nurodytos susipažinimo su Įsakymu dienos operatyviai jo neginčydamas), pareiškėjas privalo prisiimti ir iš to kilusias neigiamas pasekmes. Pareiškėjo nurodytos termino praleidimo priežastys apibūdina jo subjektyvų situacijos vertinimą bei apsisprendimą elgtis tam tikru būdu ir negali būti laikomos objektyviomis aplinkybėmis, nepriklausančiomis nuo jo valios.

Pirmosios instancijos teismas, neatnaujinęs termino skundui paduoti ir dėl to atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti. Atsižvelgus į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo S. P. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas GadliauskasGintaras KryževičiusArūnas Sutkevičius