Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Erika Stočkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui UAB „E. p.“ dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtų sandėlio patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui LR CPK 123 str. 4 d. bei 142 str. nustatyta tvarka buvo pranešta apie ieškinio teisme gavimą bei atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus (t.y. 2015-11-12 išsiuntus procesinius dokumentus pakartotinai į atsakovo deklaruotos buveinės adresą, šie laikomi tinkamai įteikti praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo), tačiau atsakovas nustatytais terminais atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl teismas atsakovui priima sprendimą už akių (b.l. 23).

Sutinkamai su LR CPK 142 str. 4 d., 285 str. 2 d. nuostatomis, jeigu atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jei yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių. Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovo pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnutinai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad ieškovui V. M. nuosavybės teise nuo 2009-10-21 priklauso pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai tuo pačiu adresu, kurių unikalus Nr. 4400(duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovas teismui ieškinyje nurodė, jog šios patalpos yra jo sandėlis, kurias šis ateityje planuoja nuomoti. Iš antstolio D. S. 2015-05-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad 2015-05-12 antstolis konstatavo, jog patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), yra užimtos trečiųjų asmenų. Pastato lauko durys iš priekio ir šono buvo atidarytos, patalpų viduje stovėjo krautuvas, sandėliuojamos įvairios dėžės, taip pat dirbo žmonės, kurie pasiūlė kreiptis į vadovą A. L.. Šis nurodė, jog jo vadovaujama įmonė UAB „E. p.“ užėmė šias patalpas ir jame sandėliuoja savo produkciją, taip pat nurodė, jog jie patalpas atidarė 2015 m. kovo 23 d., apie tai nieko neinformuodami. Panašias aplinkybes antstoliai konstatavo ir kitose vėlesniuose 2015-08-20, 2015-09-24, 2015-10-29, 2015-11-04 faktinių aplinkybių konstatavimo protokoluose. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog minėtas patalpas atsakovas UAB „E. p.“ valdytų sutarties pagrindu, ar šios patalpos minėtam atsakovui galėtų priklausyti nuosavybės teise (LR CPK 176 str. – 179 str.). Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo, šios bylos eiga nesidomėjo, leistinomis įrodinėjimo priemonės nepaneigė ieškovo nurodytų aplinkybių (CPK 178 str.).

Ieškovas savo reikalavimą iškeldinti atsakovą su visai jam priklausančiais daiktais iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių ginčo patalpų grindžia tuo, kad atsakovas be teisinio pagrindo ir ieškovo (teisėto ginčo patalpų savininko) sutikimo naudojasi ginčo patalpomis, taip pažeisdamas ieškovo teises valdyti, naudoti ginčo patalpas ir jomis disponuoti, todėl atsakovas turi būti iškeldintas iš ieškovui priklausančių ginčo patalpų. Daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė reiškia savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis). LR CK įtvirtina du savarankiškus savininko teisių gynimo būdus – vindikacinį ir negatorinį ieškinį. Šiuo atveju savininkas gina savo teises negatoriniu ieškiniu (LR CK 4.98 str.). Visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu tinkamai naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis Nr. 3K-3-189/2011). Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Tuo tarpu atsakovui tenka pareiga įrodyti savo veiksmų, kuriais jis neleidžia ieškovui naudotis jo nuosavybe esančiu turtu, teisėtumą (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartis Nr. 2A-1635-603/2014).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad nekilnojamasis turtas - pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei kiti statiniai tuo pačiu adresu, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, nėra ir tai įrodo Nekilnojamo turto registro duomenys, be to byloje nėra duomenų, kad pirkimo - pardavimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas įgijo nuosavybės teises į ginčo objektą, būtų pripažinta negaliojančia arba, kad dėl to vyktų teisminiai ginčai, taip pat nėra (LR CPK 176 str. – 179 str.). Iš antstolių faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų matyti, kad šiuo pastatu, adresu (duomenys neskelbtini), naudojasi atsakovas, ten sukrauti jo daiktai, dirba atsakovo darbuotojai. Atsakovas byloje neginčijo, kokiu pagrindu iki šiol naudojasi šiuo ieškovui priklausančiu turtu, todėl darytina išvada, kad tokiu būdu atsakovas pažeidžia ieškovo teises ir ieškovas pagrįstai reikalauja, kad atsakovas išsikeltų iš ginčo pastato, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas pilnutinai (CK 4.37 str. 1 d., CK 4.39 str. 1 d., CK 4.98 str.) t.y. iškeldintinas atsakovas su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Iš atsakovo priteistinos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 31 EUR žyminis mokestis, 121 EUR už advokato teisinę pagalbą, 411,40 EUR kitos būtinos išlaidos, iš viso 563,40 EUR bylinėjimosi išlaidų. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 98 str.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, nes neviršija 3 Eur (CPK 92 straipsnis; 2014 m. rugsėjo 23 d. teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl teisingumo ministro ir finansų ministro įsakymo 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“)

Pažymėtina, kad ieškovas taip pat ieškinyje prašė teismo priimti atskirą nutartį CPK 299 str. pagrindu ir išsiųsti ją atitinkamoms institucijoms ar pareigūnams, informuodamas juos apie padarytus pažeidimus ar nusikalstamas veikas, tačiau teismui ištyrus visus byloje esančius įrodymus, nenustatyta pažeidimų ar nusikalstamų veikų, sudarančių neabejotiną pagrindą LR CPK 299-300 str. nuostatų tvarka teismui spręsti klausimą dėl atskirosios nutarties priėmimo šiuo konkrečiu atveju. Byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad šiuo atveju atsakovas tikrai buvo padaręs nusikalstamas veikas, t.y. buvo išlaužęs ieškovo sandėlio vartų spynas, savavališkai privedęs elektros tiekimą ir t.t. Be to kaip matyti iš 2015-09-24 antstolio aplinkybių konstatavimo protokolo, kuriuo buvo fiksuojamas ieškovo ir atsakovo vadovo telefoninis pokalbis, atsakovas neigia ieškovo nuosavybės teises, neigia, jog buvo kažkur įsilaužęs, todėl šiuo atveju yra aiškus ginčas dėl teisės, tačiau nenustatyta neabejotinų pažeidimų ar nusikalstamų veikų, kurių pagrindu teismas turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas su atskirąja nutartimi LR CPK 299-300 str. pagrindais, todėl šis ieškovo prašymas yra netenkintinas (LR CPK 299 str. – 300 str.).

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

ieškinį tenkinti pilnutinai.

Iškeldinti atsakovą UAB „E. p.“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), su visais daiktais iš ieškovui V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) priklausančių nuosavybės teise patalpų, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Išieškoti iš atsakovo UAB „E. p.“, j.a.k. (duomenys neskelbtini), ieškovo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 563,40 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas turi teisę sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti LR CPK 287 str. 2 d. 3 p. reikalavimus. Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Ieškovas, nuo sprendimo priėmimo dienos per 30 dienų apeliacine tvarka gali skųsti šį sprendimą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.