Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Diana Jankienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. G. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 175(1) straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka buvo įteikta ieškinio kopija ir pranešimas apie atsiliepimo į ieškinį pateikimo tvarką ir terminus. Atsakovas per nustatytą terminą teismui atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovui ieškinyje prašant, vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, sprendimas priimamas už akių.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020-11-26 apie 19.20 val. ieškovas O. G. automobiliu (duomenys neskelbtini) (identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini)) važiavo iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kai elektroniniu pulteliu jam atidarius kiemo vartus, vartai ėmė staiga užsidarinėti nepravažiavus visam jo automobiliui ir taip buvo apgadintas automobilio priekinės vairuotojo pusės sparno užrašas, priekinis vairuotojo pusės sparnas, priekinės vairuotojo pusės durelės, vairuotojo pusės išorinis veidrodėlio antdėklas. Ieškovas socialiniame tinkle „Facebook“ gyventojų grupėje išsiaiškinęs, jog namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo vartai įvykio metu nebuvo kokybiškai sutvarkyti, t. y. rangovai atlikę vartų tvarkymo darbus blogai pravedę elektros laidus, todėl vartai nebuvo tinkamai veikiantys. Ieškovo teigimu, už minėtų kiemo vartų tinkamą veikimą ir jų techninį aptarnavimą, paslaugų sutarties pagrindu, yra atsakingas atsakovas. Atsakovui neužtikrinus kiemo vartų tinkamo veikimo, dėl vartų veikimo broko buvo apgadintas ieškovui priklausantis automobilis.

Pagal ieškovo pateiktas transporto priemonės vertinimo ataskaitą ir remonto sąmatą matyti, kad transporto priemonės atkūrimo kaštai (su PVM) 2021-03-03 dienai sudarė 478 Eur, o pagal pateiktą sąskaitą faktūrą, ieškovui turto vertinimo paslaugos kainavo 170 Eur. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas ieškovui būtų atlyginęs minėtą žalą ((duomenys neskelbtini), 185 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašomą priteisti žalą kildina iš atsakovui priklausančių prižiūrėti vartų trūkumo (gedimo), nulėmusio žalos atsiradimą. Atsakomybė už netinkamą vartų priežiūrą savininkui (valdytojui) taikytina pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį.

Pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Šiame straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų; veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veiksmu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2014).

Atsakovas, būdamas atsakingas už kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vartų priežiūrą ir remontą bei tai, kad atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas, nevykdė pareigos gintis nuo pareikšto ieškinio, neginčijo ir neteikė jokių įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį ((duomenys neskelbtini) straipsnis). Aplinkybes dėl eismo įvykio mechanizmo ir pasekmių patvirtina ieškovo pateikta transporto priemonės vertinimo ataskaita ir remonto sąmata, fotonuotraukos, fragmentas iš socialinio tinklo „Facebook“ apie vartų gedimą ir remontą. Byloje taip pat nėra pateikta įrodymų, kad važiuojamojoje kelio dalyje sugedę vartai būtų buvę pažymėti. Iš byloje esančių įrodymų visumos spręstina, kad vairuotojo veiksmuose važiuojant pro kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), vartus nebuvo neatsargumo ir neatidumo, nes nematydamas jokių ženklų, įspėjančių apie kelio defektą, vairuotojas neturėjo pareigos važiuoti lėčiau ar stabdyti, ar pareigos apvažiuoti nematomą kliūtį (Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Suvestinė redakcija nuo 2020-07-01 iki 2021-04-02) 4, 9 ir 128 punktai).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovo patirtos žalos neginčijo, darytina išvada, kad ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 648 Eur žalos atlyginimą yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.266 straipsnio 1 dalis, CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Minėto straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą ir byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, priteisiant ieškovui iš atsakovo 5 (penkių) procentų metines procesines palūkanes už priteistą sumą (648 Eur), nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Ieškovui iš atsakovo priteisiamas 15,00 Eur žyminis mokestis (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenkančios atsakoveu, neviršija įstatymu nustatytos minimalios priteistinos sumos (5 Eur), todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo (duomenys neskelbtini), 648 Eur žalos atlyginimo (šešis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (648 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021-05-19) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Išaiškinti atsakovui, kad jis per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.