Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Auruškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Burdulienės, Danutės Kutrienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. S. ir trečiojo asmens E. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams S. S., A. S., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, tretysis asmuo E. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

Apeliacijos procesinį teisinį dalyką sudaro apeliacinių skundų faktinio ir teisinio pagrindo įvertinimas bei patikrinimas ar nėra aplinkybių, sudarančių absoliutų pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 320 str.). Apeliacijoje vertinama tai, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo yra patenkintas ieškinys, laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). CPK įtvirtinta ribota apeliacija. Jai būdinga, kad šiame procese tikrinama tai, ar teismas turėjo pakankamai įrodymų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-607/2007, 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-426/2005), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo).

Apeliantas teigia, kad sprendimas turi būti panaikintas, o byla perduota nagrinėti iš naujo dėl absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, kadangi į bylą nebuvo įtrauktas jo turimo turto, kurio dalis priteista išlaikymui, bendraturtis brolis Ruslanas ir šio turto panaudos gavėjas UAB“Nelema“. Tačiau kolegija šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus, nes priimtu teismo sprendimu apeliantui priklausančio turto dalies priteisimas sūnaus išlaikymui kitiems asmenims jokių teisių ar pareigų nesukuria (CPK 329str.2d.2p.). Todėl kolegija toliau plačiau pasisako tik dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo turtu priteisimo.

Dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Kolegija pažymi, kad pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžią, kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Šios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iš sisteminio ir lingvistinio šios teisės normos aiškinimo galima daryti išvadą, jog tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).

Šioje byloje nustatyta, kad apelianto sūnaus Lauryno gyvenamoji vieta 2002-01-28 sprendimu nustatyta su tėvu (b.l. 20-21), tačiau 2008-01-28 vaikui paskirta laikinoji globa nuo 2007-12-06, kadangi jis liko be tėvų globos(b.l.8). Be to, apeliantas vaiku nesirūpino toliau ir juo nesirūpina dabar. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad apeliantas pats pripažįsta, jog dar 2010 metais išvyko į Norvegiją ir į Lietuvą atvykstą tik retkarčiais. Tai patvirtina ir trečiojo asmens S.S. ir sūnaus Lauryno parodymai teis (b.l.69-70). Tai rodo, kad apriboti tėvo valdžią pagrindas yra. Tačiau apeliantas nesutinka, kad tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu yra apribota neterminuotai. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę taip pat laiko išimtine (žr., pvz., cituotą sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas darė ar daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, nes kartais pas jį atvažiuoja, bendrauja ir duoda nedideles sumas pinigų. Tai rodo, kad apelianto ir jo sūnaus tarpusavio ryšiai visiškai nenutrūkę, be to, Lietuvos piliečiai uždarbiauti į kitas šalis paprastai yra išvykstama dėl negalėjimo rasti darbo Lietuvoje ar ieškodami geresnių jo sąlygų. Taigi, neatmetama galimybė, kad ieškovo turtinė ar kita padėtis gali pasikeisti, dėl ko jis gali siekti pats auklėti ir prižiūrėti nepilnametį sūnų, kurį anksčiau paliko savo motinos globai. Todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas iš dalies patenkinti atsakovo skundą ir pirmosios instancijos teismo nustatytą apeliantui neterminuotą tėvo valdžios apribojimą pakeisti į laikiną, kadangi taikytas apribojimas faktiškai pažeistų ir nepilnamečio vaiko teises bei interesus. Teisėjų kolegija kartu nurodo, kad teismo sprendimas dėl laikino tėvų valdžios apribojimo nustatymo neįgyja res judicata galios, todėl tėvai gali kreiptis teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių ji nustatyta (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Dėl šios priežasties nėra nustatomas ir laikino apribojimo terminas, tačiau tai nereiškia tėvo valdžios apribojimo neterminuotumo prezumpcijos.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Ieškovas nesutinka su priteistu sūnui išlaikymu turtu ir teigia, kad teismas neišsiaiškino svarbių aplinkybių ir nustatė per didelę išlaikymo sumą bei momentą.

Kolegija pažymi, kad dėl visiško tėvų nesirūpinimo nepilnamečiu Laurynu laikinoji globa jam yra nustatyta nuo 2007-12-06. Be to, iš sūnaus parodymų matyti, kad tėvui išvažiavus į Norvegiją ir kartais sugrįžus į Lietuvą, jis gaudavo iš jo tik po 25-30Lt. Tai rodo, kad šie pinigai gali būti laikomi tik kaip dovana sūnui ir neatitinka išlaikymui skirtų paskirties. Tuo tarpu, kad išlaikymas sūnui iki ar po 2007-12-06 buvo skiriamas per jo globėją įrodymų byloje faktiškai nėra. Šios aplinkybės negali patvirtinti ir 2009-03-12 socialinės paramos centro raštas, kuriame yra nurodyta, kad tėvas materialiai padeda išlaikyti sūnų, kadangi jame taip pažymėta, jog atsakovas neturi pinigų ir galimybės auginti bei rūpintis savo vaiku (b.l. 17). Pažymėtina ir tai, kad išlaikymas turi būti teikiamas sistemingai, o ne epizodiškai ar dovanų pagrindu.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Kasacinis teismas taip pat yra nurodę, kad sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, sudarant sąlygas dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004, 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).).

Pagal buvusią kasacinio teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų – vieno vaiko išlaikymui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 800Lt, tačiau šis kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m, sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010). Tai rodo, kad apeliantui tenkantis 400Lt dydžio išlaikymas 1997m. gimusiam sūnui Laurynui negali būti pripažintas nepagrįstu nepriklausomai nuo esamos turtinės padėties, nes jis yra sveikas, darbingas ir nėra atleistas nuo pareigos jį teikti apribojus tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu ar nustačius jam globą. Pažymėtina, kad toks pats teiktino išlaikymo dydis yra nustatytas ir motinos atžvilgiu, kurios turtinė padėtis nėra geresnė, kadangi ji neturi nekilnojamojo turto, o atsakovas turi ½ negyvenamųjų patalpų, kurių bendras plotas sudaro 66,19kv.m.(b.l.22-25). Kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad išlaikymas iš jo turėjo būti priteistas ne turtu, o periodinėmis išmokomis, nes apeliantas nepateikė jokių įrodymų apie gaunamas pajamas Norvegijoje ar turimas Lietuvoje (CPK 178st.). Tai rodo, kad teismas teisingai taikė įstatymą ir išlaikymą iš atsakovo bei jo įsiskolinimą priteisė sūnui turtu (CK 3.196str.1d.3p.). Ieškovas teigia, toks išlaikymo priteisimas neatitinka vaiko ir globėjos interesų dėl būsimų šio turto išlaikymo išlaidų, tačiau šie argumentai atmestini, nes priteistas turtas gali būti nuomojamas, o taip pat parduotas atsižvelgiant į vaiko poreikius ir gaunamas priteistas lėšas iš motinos ar valstybės.

Nustatyta, kad L. S. yra gimęs 1997-07-28 ir pilnamečiu taps 2015-07-28, o išlaikymo įsiskolinimas jam gali būti priteistas ne daugiau kaip už 3 metus iki pareiškimo padavimo (CK 3.200str.). Tai rodo, kad išlaikymas natūra, t.y. 59 proc. atsakovo turimo turto, už 96mėn. yra priteista neteisingai, nes nuo 2007-12-07 iki Lauryno pilnametystės yra ne 96 mėn., o 91mėn.22d., todėl skaičiuojant po 400Lt kas mėnesį pinigine išraiška priteistino turto vertė sudaro 36669Lt(91nėn. X 400Lt -400Lt:30d.x 22d.) arba 56proc. (36669Lt x100proc.:65500Lt), . Taigi iš dalies tenkinant S. apeliacinį skundą sprendimas šioje dalyje keistinas taip pat.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam, bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė įstatymą, todėl skundžiamas sprendimas dalyje dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo keistinas (CPK 326str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 2 d. sprendimą pakeisti dalyje dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo atsakovui A. S. sūnaus Lauryno, gim.1997-07-28, atžvilgiu, nurodant, kad tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu yra apribota laikinai. Taip pat sumažinti iki 56 proc. L. S. išlaikymui nuosavybėn priteistą atsakovui A. S. nuosavybės teise priklausančių patalpų, kurių unikalus Nr.1098-4010-1011:0001 dalį.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.