- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-07
- Bylos Nr.
- eA-634-662/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03288-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Milda Vainienė, Rasa Ragulskytė-Markovienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Atsakovas
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Trečiasis asmuo
- J. M.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – J. M.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. J. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimą Nr. NS-9010 (14.1 E) „Dėl Nekilnojamojo turto registro duomenų pakeitimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. balandžio 16 d. sprendimą Nr. NCSPR-82 (toliau – ir Komisijos sprendimas) bei įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre ištaisyti klaidą, padarytą buto su rūsiu, (duomenys neskelbtini), registro ir kadastro duomenyse, įrašant rūsio patalpos R-14 indekso bei 3,78 kv. m ploto duomenis, ir šiuos duomenis pakeisti bei ištaisyti kitais (teisingais) duomenimis, atitinkančiais gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. lapkričio 5 d. pažymos Nr. 60 (toliau – ir Pažyma Nr. 60) duomenis.
2. Pareiškėjas apžvelgė ginčo aplinkybes. Teigė, kad nors nuosavybės teisė į rūsio patalpą R-14 priklauso jam, pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui (tai patvirtina gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. birželio 3 d. pažyma Nr. 29 ir 1975 m. sausio 20 d. sudaryta buto techninės apskaitos byla Nr. 20540/5097), tačiau ši patalpa yra neteisėtai užimta kito asmens – J. M., kuriam priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Kadastro tvarkytojas, įregistruodamas J. M. teises į butą Nr. 17 kartu su rūsiu R-14, padarė klaidą, kuri privalo būti ištaisyta. Nepaisant to, Teritorinis administratorius ginčijamu Sprendimu nepagrįstai atsisakė ištaisyti šią klaidą, o Komisija Sprendimą nepagrįstai paliko nepakeistą. Pareiškėjui neaišku, kodėl Komisija nurodė, jog vėliau išduota Pažyma Nr. 60 atitinka Nekilnojamojo turto registro duomenis, nors šioje pažymoje nurodomas plotas ir registro duomenyse nurodomas (įregistruotas) plotas skiriasi: 3,60 kv. m ir 3,78 kv. m. Minėtos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog atsakovo matininkai, sudarę buto 1991 m. lapkričio 20 d. kadastro duomenų bylą, taip pat suklydo. Taigi, egzistuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatyta situacija, kai duomenys, įrašyti į registrą, neatitinka pirminiame dokumente – Pažymoje Nr. 60 nurodytų duomenų, be to, pažeidžia kito asmens turimas ir tinkamai įregistruotas nuosavybės teises, todėl turi būti ištaisyti. Pareiškėjo teigimu, daugiabučio namo kadastro byloje esančiame Butų apžiūros registracijos lape įrašyta, kad butą Nr. 17 ir butą Nr. 14 apžiūrėjo, kadastro duomenis rinko VĮ Registrų centro Kauno filialo skirtingos matininkės, kurios lentelės skiltyje apie rūsius pažymėjo, kad ir vienam, ir kitam butui priklauso rūsys R-14. Pareiškėjas atkreipė dėmesį taip pat į tai, kad daugiabučio namo kadastro byloje yra pusrūsio kadastro duomenų eksplikacija, kurioje nurodoma, kad patalpos skirstomos pagal butų numerius. Pareiškėjo buto numeris yra 14, dėl to ir jo rūsio patalpos indeksas yra R-14. J. M. išduotoje Pažymoje Nr. 60 nurodomo 3,6 kv. m ploto rūsys tiek minėtoje eksplikacijos lentelėje, tiek ir rūsių plane yra žymimas indeksu R-56 (3,60), tačiau rūsio patalpų plane ši R-56 patalpa ranka šiurkščiai perbraižyta, sujungiant patalpą su gretima patalpa ir padarant joje vieną patalpą R-56, 4,32 kv. m ploto. Pareiškėjo nuomone, minėtas rūsys buvo savavališkai sujungtas su gretimu J. M. priklausančiu rūsiu R-56, o pastarajam kažkas leido naudotis savo bute ilgai negyvenusio pareiškėjo rūsiu R-14. Be to, pareiškėjas kėlė abejones dėl archyvinės namo bylos lapo Nr. 34 autentiškumo. Pareiškėjas tvirtino, kad Komisija neišsprendė aiškios neatitikties ir be teisėto pagrindo neištaisė akivaizdžios klaidos, kadangi ginčo rūsys R-14 liko kaip abiejų butų priklausinys.
Atsiliepimas
3. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas apžvelgė ginčo aplinkybes ir aktualų teisinį reglamentavimą. Teigė, jog įregistruoti buto Nr. 17 duomenys (įskaitant duomenis apie butui priskirtą rūsio patalpą R-14) atitinka registravimui pateiktus dokumentus (Pažymą Nr. 60 ir buto 1991 m. lapkričio 20 d. kadastro duomenų bylą), todėl nėra pagrindo juos taisyti. Be to, duomenų ištaisymas pakeičiant butui priklausančios rūsio patalpos duomenis pažeistų buto savininko teises (pakeistų turimų teisių apimtį), todėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas negali to padaryti administracine tvarka. Be to, atsakovas pastebėjo, kad aptariamame gyvenamajame name nėra rūsio patalpos, kurios plotas – 3,60 kv. m, kaip nurodyta Pažymoje Nr. 60. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, rūsio patalpos R-56 plotas yra 9,55 kv. m ir ši patalpa priklauso butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo argumentai dėl 1975 m. sausio 20 d. sudarytos jam priklausančio buto kadastro duomenų bylos nepagrįsti, nes tokia byla sudaryta tik 1991 m. birželio 4 d., naudojant 1975 m. sausio 20 d. gyvenamojo namo kadastro duomenis. Atsakovo įsitikinimu, pareiškėjas iš esmės kelia nuosavybės teisių į ginčo rūsio patalpą klausimą, kuris negali būti sprendžiamas administraciniame teisme.
5. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
6. Trečiasis suinteresuotas asmuo tvirtino, kad jis yra teisėtas rūsio R-14 savininkas ir jis naudojasi šia patalpa nuo 1975 metų. Jo teises į ginčo patalpą patvirtina jo turimos buto techninės apskaitos bylos duomenys. Pareiškėjas iš tiesų naudojasi sandėliuku R-13, 2,57 kv. m, ir šis sandėliukas liko neregistruotas iki šios dienos.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. liepos 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo A. J. skundą.
8. Teismas nustatė, kad, pagal 2020 m. rugpjūčio 28 d. Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašą registro Nr. 20/87648 (toliau – ir Išrašas Nr. 20/87648), pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), su 3,78 kv. m rūsiu, pažymėtu R-14. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1993 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 9-4051. Trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas, (duomenys neskelbtini), taip pat su 3,78 kv. m rūsiu, pažymėtu R-14. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1991 m. lapkričio 5 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 60.
Šalies argumentai
9. Pareiškėjas pateikė Teritoriniam registratoriui 2020 m. rugpjūčio 28 d. prašymą, kuriuo prašė ištaisyti klaidą, padarytą Nekilnojamojo turto registre, įrašant rūsio patalpos R-14 bei buto, esančio (duomenys neskelbtini), duomenis, t. y. šiuos duomenis ištrinti ar pakeisti kitais, teisingais duomenimis.
10. Teritorinis registratorius 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimu Nr. NS-9010 (14.1 E) atsisakė ištaisyti buto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, t. y. patikslinti (ištrinti ar pakeisti) butui priskirtos rūsio patalpos R-14 (3,78 kv. m) duomenis (indeksą, plotą), kaip atsisakymo pagrindą nurodydamas tai, kad šio buto duomenys atitinka duomenis, kurių pagrindu jie įregistruoti, be to, toks ištaisymas pažeistų J. M. teises į nekilnojamąjį daiktą.
Žemesnės instancijos teismas
11. Komisija 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu Nr. NCSPR-82 atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Sprendimą. Komisija nustatė, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyta, jog butui Nr. 17 priklauso rūsio patalpa R-14 (3,78 kv. m). Tokie duomenys įrašyti pagal Pažymą Nr. 60 ir šio buto 1991 m. lapkričio 20 d. kadastro duomenų bylą. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka nurodytų dokumentų duomenis. Pažyma Nr. 60 surašyta 1991 m. lapkričio 5 d., t. y. anksčiau nei atlikti buto Nr. 17 kadastriniai matavimai, todėl joje esantys duomenys apie butui priklausančios rūsio patalpos plotą ir pažymėjimą plane yra patikslinti 1991 m. lapkričio 20 d. kadastro duomenų byloje. Gyvenamajame name, kuriame yra minėtas butas, nėra rūsio patalpos, kurios plotas būtų 3,60 kv. m, kaip nurodyta Pažymoje Nr. 60. Aplinkybė, kad ir pareiškėjui priklausančio buto Nr. 14 kadastro duomenyse nurodyta, jog šiam butui priskirta rūsio patalpa R-14 (3,78 kv. m), nėra pagrindas keisti buto Nr. 17 kadastro duomenis, nes toks duomenų pakeitimas pakeistų trečiojo suinteresuoto asmens turimas teises.
12. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, jog Išrašas Nr. 20/87648 patvirtina, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 14 su 3,78 kv. m rūsiu, pažymėtu R-14. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1993 m. gruodžio 2 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 9-4051. Iš šio išrašo ir byloje pateiktos pažymos matyti, kad pirmoji buto savininkė A. N. įgijo šį butą su rūsiu gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 29 pagrindu, kurioje nurodyta, kad ji naudojasi 3,78 kv. m sandėliu, esančiu rūsyje. Išrašas Nr. 20/87653 patvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teise priklauso butas Nr. 17, taip pat su 3,78 kv. m rūsiu, pažymėtu R-14. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. 60. Šioje pažymoje nurodyta, kad jis naudojasi 3,60 kv. m ploto sandėliu, esančiu rūsyje. Tačiau trečiajam suinteresuotam asmeniui priklausančio buto techninės apskaitos byloje Nr. 20540/5079 priskirta rūsio patalpa R-14, 3,78 kv. m ploto. Teismas pastebėjo, kad buto Nr. 17 kadastro duomenys (patalpų eksplikacija) sudaryti 1991 m. lapkričio 20 d., juose yra nurodyta 3,78 kv. m rūsio patalpa. Pareiškėjo buto Nr. 14 kadastro duomenys sudaryti 1991 m. birželio 4 d. ir juose nurodyta 3,78 kv. m rūsio patalpa. Atsakovas į bylą pateikė aptariamo namo butų apžiūros registracijos lapą, iš kurio spręstina, kada, kokių butų ir kokie asmenys atliko butų inventorizaciją. Butų apžiūros registracijos lape įrašyta, kad J. M. nuosavybės teise priklausantį butą Nr. 17 1991 m. lapkričio 20 d. apžiūrėjo ir jo kadastro duomenis rinko VĮ Registrų centro Kauno filialo matininkė G., o pareiškėjui priklausantį butą Nr. 14 apžiūrėjo, jo kadastro duomenis nustatė matininkė B. 1991 m. birželio 4 d. Abi matininkės dokumente pažymėjo, kad ir vienam, ir kitam butui priklauso rūsys R-14.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas konstatavo, jog, įrašant į Nekilnojamojo turto registrą ir kadastrą buto Nr. 17 rūsio duomenis 1991 m. lapkričio 20 d. kadastro duomenų nustatymo pagrindu, kaip įregistravimo pagrindą viešame registre nurodant gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. lapkričio 5 d. pažymą Nr. 60, buvo padaryta klaida, nes 1991 m. birželio 5 d. notariškai patvirtinta sutartis Nr. 1-2124, pagal kurią buvusi buto Nr. 14 savininkė A. N. pardavė butą S. S., o šis butą pardavė pareiškėjui pagal 1993 m. gruodžio 2 d. notariškai patvirtintą sutartį, patvirtina, jog, įregistruojant 1991 m. birželio 5 d. sutartį viešame registre gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. birželio 3 d. pažymos Nr. 29 pagrindu, 3,78 kv. m rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-14, jau buvo įregistruota viešame registre buto Nr. 14 savininkės A. N. vardu.
14. Teismas akcentavo, kad, vadovaujantis teismų praktika, klaidų taisymas – išskirtinė procedūra, taikoma tik išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl techninio pobūdžio klaidos buvimo; būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtų interesų, konstatavimas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomų registro ir kadastro duomenų pakeitimas pažeistų J. M. teisėtus interesus, t. y. iš minėto asmens būtų atimta dalis nuosavybės teisių. Taigi, atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Nors atsakovas nepripažino, jog įrašant duomenis į registrą galėjo būti padaryta klaida, tačiau, byloje nustačius, kad administracine tvarka klaidos ištaisymas negalimas, iš esmės nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus. Atsižvelgdamas į tai, teismas atmetė pareiškėjo skundą, likusius šalių argumentus laikė pertekliniais. Atitinkamai, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.
15. Pareiškėjas A. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą.
16. Pareiškėjas pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, kad, atsižvelgiant į gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. birželio 3 d. pažymą Nr. 29 ir 1975 m. sausio 20 d. sudarytą buto techninės apskaitos bylą Nr. 20540/5097, laikytina, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre nuosavybės teisė į rūsio patalpą R-14 klaidingai įregistruota ir buto Nr. 17 savininkui J. M., juolab kad Pažymoje Nr. 60 nėra nurodytas nei neva butui Nr. 17 priskirtino rūsio indeksas, nei plotas. Pirmosios instancijos teismo paminėti matininkės veiksmai 1991 m. lapkričio 20 d. yra nereikšmingi, be to, atsakovo atstovė teismo posėdyje aiškiai nurodė, jog Butų apžiūros registracijos lapas nėra buto Nr. 17 kadastrinės bylos sudedamoji dalis, šis lapas neturi jokios esminės reikšmės bylos išsprendimui. Taigi, nebeaišku, kuo rėmėsi atsakovas ir teismas, atmesdami pareiškėjo reikalavimus. Pareiškėjas tvirtina, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui niekada nebuvo atsiradusios nuosavybės teisės į ginčo patalpą, todėl Nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų ištaisymas pareiškėjo nurodytu būdu nepažeistų minėto asmens teisių ir teisėtų interesų. Turto registracija nesukuria asmeniui teisių į tą turtą, turi būti dokumentai. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuo atveju buvo akivaizdžiai padaryta tik techninė klaida, pareiškėjas tvirtina, jog nėra kliūčių tenkinti jo prašymą, o jo reikalavimų patenkinimas atitiktų teismų praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012, 2015 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015), teisingumo principą ir principą ec injuria jus non oritur (iš neteisės neatsiranda teisė).
Atsiliepimas
17. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
18. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu bei trečiojo suinteresuoto asmens nurodytomis aplinkybėmis. Pažymi, kad pareiškėjas iš tiesų kelia ginčą dėl nuosavybės teisių į rūsio patalpą R-14, tačiau toks ginčas nenagrinėtinas administraciniame teisme. Pareiškėjas, prašydamas ištaisyti klaidingus duomenis, siekia apeiti praleistą terminą teisinei registracijai ginčyti.
Atsiliepimas
19. Trečiasis suinteresuotas asmuo J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
20. Trečiasis suinteresuotas asmuo pakartotinai teigia, kad būtent jam priklauso rūsio patalpa R-14 ir jis ja naudojasi, o pareiškėjui priklauso sandėliukas R-13. Pareiškėjo nurodytas ryšys tarp buto numerio ir sandėliuko indekso realiai neegzistuoja, po 20 metų buvo atlikta sandėliukų registracija pagal prašymus. Teismui pateiktuose dokumentuose iš tiesų yra padaryta klaida, nes juose butui Nr. 14 priskiriamas sandėliukas R-14, 3,78 kv. m ploto, nors šiam butui priskirtinas būtent sandėliukas R-13, 2,57 kv. m ploto. Pareiškėjo teiginiai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo naudojasi kažkokiu kitu sandėliuku, išgalvoti ir niekuo nepagrįsti.
Šalies argumentai
21. Pareiškėjas 2022 m. sausio 10 d. pateikė teismui prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šį prašymą pagrindžiančius dokumentus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Kauno skyriaus 2020 m. rugsėjo 2 d. sprendimo Nr. NS-9010 (14.1 E), kuriuo atsisakyta ištaisyti 17 buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenis apie rūsio patalpą, ir valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. balandžio 16 d. sprendimo Nr. NCSPR-82, kuriuo teritorinio registratoriaus 2022 m. rugsėjo 2 d. sprendimas Nr. NS-9010 (14.1 E) paliktas galioti, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. liepos 20 d. sprendimu A. J. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas pagrįstai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. Tačiau pažymėjo, kad nors atsakovas nepripažino, jog įrašant duomenis į registrą galėjo būti padaryta klaida, tačiau iš esmės, byloje nustačius, kad administracine tvarka klaidos ištaisymas negalimas, nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas priėmė neteisingus ir nepagrįstus sprendimus.
24. Pareiškėjas su anksčiau minėtu teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde prašo jį panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą patenkinti. Teigia, kad teismas, konstatuodamas skundo nepagrįstumą ir pernelyg suabsoliutindamas klaidos pagrindu nors įregistruotas, tačiau nesamas trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teises į rūsį R-14 bei iš to kylančius neva jo „teisėtus“ interesus, netinkamai taikė ginčui aktualias teisės normas, suformuotą teismų praktiką, nevertino, kokias teises bei interesus minėtas asmuo realiai ir faktiškai turi, kokios jo teisės yra pripažintinos, gintinos ir negintinos teismine tvarka, bei nors ir pagrįstai pripažindamas, kad atsakovas padarė klaidą, nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, kad atsakovas neturi būti įpareigojamas ją ištaisyti.
25. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
26. Ginčo teisinus santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatos. Šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Pagal to paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre, teisingumą ir apsaugą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Minėto įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebi klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus (Įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).
27. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini) su 3,78 kv. m rūsiu, pažymėtu R-14. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1993 m. gruodžio 2 d. pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 9-4051. Trečiajam suinteresuotam asmeniui J. M. nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini), taip pat su 3,78 kv. m rūsiu, pažymėtu R-14. Nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – 1991 m. lapkričio 5 d. gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažyma Nr. 60.
28. A. J. siekia ištaisyti klaidą, padarytą Nekilnojamojo turto registre, įrašant rūsio patalpos R-14 indekso bei ploto duomenis buto (duomenys neskelbtini) ir šiuos duomenis ištrinti ar pakeisti kitais, teisingais duomenimis. Akivaizdu, jog skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas turi tiesioginę įtaką nekilnojamojo turto registre registruotų trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisės apimčiai.
29. Aiškindamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatas (15-16, 33 str.) Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog remiantis šiomis Įstatymo nuostatomis duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009).
30. Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad būtina sąlyga techninio pobūdžio klaidų taisymo procedūrai atlikti yra fakto, kad toks ištaisymas nepažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, konstatavimas. Jeigu yra pagrindas manyti, kad prašomas Nekilnojamojo turto registro duomenų ištaisymas gali pažeisti teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus, taisymo procedūra negalima (žr., pvz., 2003 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-1020/2003). Klaidų taisymas turi būti išskirtinė procedūra, taikoma išimtinais atvejais, kai visiškai nekyla abejonių dėl grynai techninio pobūdžio klaidos buvimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-725-09).
31. Nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog kadastro duomenų ištaisymas (įrašo apie rūsio patalpą R-14 panaikinimas ar pakeitimas) registro įraše Nr. 20/87653 negali būti laikomas techninės klaidos taisymu, nes yra pakankamas pagrindas manyti, jog toks ištaisymas pažeis J. M. teises į tą nekilnojamąjį daiktą, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis. Taigi nors įrašant duomenis viešame registre galimai ir buvo padaryta klaida, tačiau klaidos taisymo procedūra administracine tvarka negalima, nes toks taisymas pažeistų trečiojo suinteresuoto asmens interesus (būtų paneigtos įgytos teisės). Esant įregistruotiems Nekilnojamojo turto registro duomenims Registro tvarkytojas gali atlikti įstatyme nustatytus veiksmus, tik turėdamas įstatyme nustatytus dokumentus. <...> viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-211/2012); <...> administracinį aktą priėmusi valstybės viešojo administravimo institucija gali ištaisyti šiame sprendime padarytas techninio pobūdžio klaidas ir tik su sąlyga, kad toks ištaisymas nepakeičia administracinės procedūros sprendimu nustatytų asmens (-ų) teisių ir pareigų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1434/2012).
32. Atsižvelgiant i tai, kas išdėstyta, kaip nepagrįsti atmestini A. J. apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino, kokie yra trečiojo suinteresuoto asmens teisėti interesai ir nepateikti nuosavybės teisę į rūsio patalpą patvirtinantys dokumentai (gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo 1991 m. lapkričio 5 d. pažyma Nr. 60 ir 1991 m. lapkričio 20 d. buto kadastro duomenų byla patvirtina, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti buto duomenys atitinka nurodytų dokumentų duomenis).
33. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2012 m. rugsėjo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012 ir 2015 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3287-602/2015) nėra reikšminga ir aktuali šio ginčo kontekste.
34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas.
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus, kurį naikinti ar keisti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.