- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- Iv-2245-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00495-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Balčytienė
- Pareiškėjas
- N. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrių tarnybai
- Advokatai
- Arūnas Bertulis
- Kategorijos
- 16.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant pareiškėjos atstovui advokatui Arūnui Bertuliui, atsakovės atstovui Romualdui Gyliui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos N. Č. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrių tarnybai dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą su skundu prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) direktoriaus 2011-01-31 įsakymą Nr. P-17, kuriuo pareiškėja perkelta iš Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija) pareigų į Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyresniosios specialistės (A lygis, 12 kategorija) pareigas ir jai suteiktas vyresniojo agento tarnybinis rangas.
Skunde ir patikslintame skunde (b. l. 1–4, 34–37) pareiškėja nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad 2010-12-08 tiesioginis viršininkas, atlikdamas kasmetinį jos veiklos vertinimą, atestacijos lape pareiškėją įvertino gerai (41 balu). Pareiškėja, 2010-12-10 susipažinusi su vertinimu, atestacijos lape nurodė, kad su juo nesutinka bei pridėjo savo 2010-12-10 tarnybinį paaiškinimą Nr. L-01-3769. Nesutikdamas su tiesioginio pareiškėjos vadovo vertinimu, atsakovės Atestacijos komisijos pirmininkas perdavė Atestacijos komisijai svarstyti pareiškėjos veiklos eilinę atestaciją. Atestacijos komisijos posėdis įvyko 2011-01-17 ir 2011-01-18 dienomis. Atestacijos komisija 2011-01-17 posėdžio metu priėmė išvadą nepritarti tiesioginio pareiškėjos vadovo 2010-12-08 veiklos įvertinimui. 2011-01-18 Atestacijos komisijos posėdyje komisijai buvo pateiktas naujas tiesioginio vadovo 2011-01-18 pareiškėjos veiklos įvertinimas Nr. L-01-195 „Dėl N. Č. vertinimo“. Su šiuo nauju pareiškėjos veiklos įvertinimu pareiškėja nebuvo supažindinta. Atestacijos komisija 2011-01-18 dėl naujo tiesioginio pareiškėjos vadovo įvertinimo nepasisakė ir priėmė išvadą įvertinti pareiškėjos kasmetinę veiklą (už laikotarpį nuo 2010-01-13 iki 2010-12-03) nepatenkinamai, ir pasiūlė atsakovės direktoriui perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas. STT direktoriaus 2011-01-31 įsakymu Nr. P-17 (toliau – Įsakymas) pareiškėja perkelta iš Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija) pareigų į Korupcijos prevencijos valdybos Korupcijos rizikos skyriaus vyresniosios specialistės (A lygis, 12 kategorija) pareigas ir jai suteiktas vyresniojo agento tarnybinis rangas. Pareiškėja mano, kad Įsakymas buvo priimtas pažeidžiant imperatyvias Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto (toliau – Statutas) nuostatas, reglamentuojančias atestacijos komisijos įgalinimus. Statutas nustato du atvejus, kada atestacijos komisija gali vertinti tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą: 1) kai tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas veiklą įvertina labai gerai; 2) kai tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas veiklą įvertina nepatenkinamai. Kitų atvejų, leidžiančių būtent atestacijos komisijai vertinti tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą, Statutas nenustato. STT direktorius 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-112 patvirtino naujus STT pareigūnų atestacijos nuostatus (toliau – Nuostatai). Nuostatuose, be paminėtų, nustatyti dar trys Statuto 10 str. 3 d. nenumatyti atvejai, kai Atestacijos komisija vertinta pareigūnus: 1) kai pareigūno tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, kaip jo tiesioginis vadovas (35.2 p.); 2) kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai ir atestuojamasis su šiuo vertinimu nesutinka (35.3 p.); 3) kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu (35.4 p.). Nuostatuose Atestacijos komisijos įgalinimai buvo išplėsti. Viešojoje teisėje galioja imperatyvus principas, nustatantis, kad leidžiama tiek, tiek nustato įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-05-23 nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-276/2011). Statuto 10 str. 8 dalimi STT direktoriui buvo suteikta teisė patvirtinti tarnybos pareigūnų vertinimo kriterijus (pvz., Nuostatų 2 priedas) ir periodiškumą (pvz., Nuostatų 2–6 p.), tvarką (pvz., Nuostatų 20–31 p.), atestacijos komisijos veiklą reglamentuojančias normas (pvz.: Nuostatų 9–12, 36–37, 40–50). Tačiau teisė nustatyti papildomus atvejus, kada Atestacijos komisija gali vertinti tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą, nebuvo suteikta. Todėl STT direktorius, 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-112 patvirtintuose Nuostatuose nustatydamas daugiau atestacijos komisijos vykdomų tarnybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo atvejų, nei jų numatė Statuto 10 str. 3 dalyje, viršijo savo kompetencijos ribas ir neteisėtai Nuostatose išplėtė Atestacijos komisijos įgalinimus. Kadangi pareiškėjos kasmetinę veiklą (už laikotarpį nuo 2010-01-13 iki 2010-12-03) tiesioginis vadovas įvertino gerai, remdamasi Statuto 10 str. 3 dalimi, Atestacijos komisija atsakovės veikos vertinti neturėjo jokio teisinio pagrindo, o priimta komisijos išvada negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. Kadangi Įsakymas buvo priimtas remiantis vien tik Atestacijos komisijos išvada, atsakovės direktoriaus Įsakymas naikintinas kaip neteisėtas. Pareiškėja prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar STT direktoriaus 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-112 „Dėl LR specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų STT pareigūnų atestacijos nuostatų 35.3 ir 35.4 punktų dalys, kuriose nustatyta, kad atestacijos komisija vertina pareigūnus, kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai ir atestuojamasis su šiuo vertinimu nesutinka ir kai atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu, neprieštarauja STT Statuto, patvirtinto 2003-04-01 įstatymu Nr. IX-1409, 10 str. 3 daliai. Net ir tuo atveju, jei Nuostatų 35.3-35.4 punktai neprieštarautų Statuto 10 str. 3 daliai, skundžiamas Įsakymas priimtas pažeidžiant Statute ir Nuostatuose nustatytas atsakovės tarnybos pareigūnų vertinio procedūras reglamentuojančias teisės normas, nes pažeidimas turėjo esminės įtakos Atestacijos komisijai priimant neigiamą išvadą. Su tiesioginio vadovo 2011-01-18 jos veiklos įvertinimu Nr. L-01-195 pareiškėja nebuvo supažindinta, taip pat jai nebuvo leista pasinaudoti Nuostatų 31 p. numatytomis teisėmis pateikti nesutikimą su nauju vertinimu ir paaiškinimą. Atestacijos komisija 2011-01-17 posėdžio metu nusprendusi nepritarti tiesioginio pareiškėjos vadovo 2010-12-08 jos veiklos įvertinimui ir 2011-01-18 gavusi naują pareiškėjos tiesioginio vadovo 2011-01-18 veiklos įvertinimą, šio naujo 2011-01-18 įvertinimo nesvarstė, dėl jo nepasisakė ir tuo pažeidė Statuto 10 str. 3 d., Nuostatų 39.1 p. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir kad pateikus naują 2011-01-18 pareiškėjo veiklos vertinimą jai buvo apribotos teisės išreikšti savo nepritarimą naujam vertinimui, Atestacijos komisijos išvada negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta. Kadangi skundžiamas Įsakymas buvo priimtas vadovaujantis vien tik Atestacijos komisijos išvada (Statuto 8 str. 4 d. 6 p.), Įsakymas turėtų būti panaikintas kaip neteisėtas.
Atsakovė LR specialiųjų tyrimų tarnyba su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 40–45) nurodė ir teismo posėdyje jos atstovas paaiškino, kad STT Korupcijos prevencijos valdybos (toliau – KPV) Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas – tiesioginis pareiškėjos vadovas, kuris pildė jos atestacijos lapą ir vertino jos tarnybinę veiklą 2010 metais – 2011-01-18 raštu Nr. L-01-195 Atestacijos komisijai pagrindė atestacijos lape pateiktą ir posėdžio metu išsakytą jos vertinimą, paaiškino, kodėl būtent taip buvo įvertinta pareiškėja. Tai nebuvo naujas tiesioginio vadovo vertinimas pagal Statuto ir Nuostatų reikalavimus, todėl pareiškėjos teiginiai, kad buvo pažeistas Nuostatų 31 punkto reikalavimas, Atestacijos komisija nesvarstė naujo 2011-01-18 pateikto tiesioginio vadovo vertinimo ir dėl jo nepasisakė, nepagrįsti. Atestacijos komisija vertino STT pareigūnės N. Č. tarnybinę veiklą vadovaudamasi Nuostatų 35.3 punktu – kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą „gerai“ ir atestuojamasis su šiuo vertinimu nesutinka, todėl mano, kad pareiškėjos teismui pateiktas prašymas patikrinti, ar Nuostatų 35.4 punktas (Atestacijos komisija vertina pareigūną, kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu) neprieštarauja Statuto 10 str. 3 daliai, nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal Nuostatų 32 punktą Atestacijos komisijos pirmininkas vertina pareigūną (sutinka ar nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu) tais atvejais, kai pareigūno tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertina „gerai“ ir atestuojamasis pareigūnas su šiuo vertinimu sutinka. Atestacijos komisija svarsto pareigūno vertinimą (Nuostatų 35.4 punkto pagrindu), kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su tiesioginio vadovo vertinimu, t. y. tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą „gerai“, atestuojamasis sutinka, tačiau nesutinka Atestacijos komisijos pirmininkas. Šiuo tarnybinės veiklos vertinimo atveju pareiškėja nesutiko su tiesioginio vadovo vertinimu ,,gerai“, todėl Atestacijos komisijos pirmininkas Nuostatų nustatyta tvarka jos tarnybinės veiklos nevertino; pareiškėja nepateikė jokių argumentų, kodėl prašo patikrinti ir Nuostatų 35.4 punkto atitikimą Statuto 10 str. 3 daliai. Statuto 10 str. 1 dalis įtvirtina specialų subjektą, skirtą STT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimui, bei nustato jo sudarymo tvarką; 2 dalies nuostata suteikia Atestacijos komisijai bendro pobūdžio kompetenciją vertinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją ir nenumato bei neriboja atvejų, nenustato būdų, kuriais Atestacijos komisija galėtų vertinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją. Statuto 10 str. 8 dalis suteikia įgaliojimus STT direktoriui patvirtinti nuostatus, reglamentuojančius ne tik STT pareigūnų vertinimo kriterijus ir periodiškumą, bet ir vertinimo tvarką bei Atestacijos komisijos veiklą. Suteikti įgaliojimai reglamentuoti Atestacijos komisijos veiklą reiškia ir įgaliojimus detalizuoti jos kompetenciją įstatymų ribose. Statuto 10 str. 2 dalis neriboja Atestacijos komisijos atliekamo STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatų ir kvalifikacijos vertinimo. Statuto 10 str. 8 dalis įtvirtina STT direktoriaus diskrecijos teisę nustatyti, kokiais atvejais Atestacijos komisija dalyvauja STT pareigūnų atestacijos procese. Statutui prieštarautų toks teisinis reguliavimas, kuriame Atestacijos komisijai Nuostatuose būtų suteikti įgaliojimai, kuriuos pagal Statutą turėtų įgyvendinti kiti subjektai, arba teisinis reguliavimas, kuriuo Nuostatuose būtų draudžiama Atestacijos komisijai įgyvendinti funkcijas, numatytas Statute. Statuto 10 str. 3 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pareigūno veiklą gali vertinti Atestacijos komisija. Statuto 10 str. 2 dalis yra bendroji norma, suteikianti įgaliojimus Atestacijos komisijai vertinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją, o Statuto 10 str. 3 dalis pateikia privalomus atvejus (esant tiesioginio vadovo vertinimui „labai gerai“ ar „nepatenkinamai“), kai toks STT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas Atestacijos komisijoje turi būti atliekamas. Nuostatuose detalizuojama Atestacijos komisijos kompetencija nepažeidžia atestuojamų STT pareigūnų teisių. Priešingai, jei atestuojamasis pareigūnas nesutinka su tiesioginio vadovu vertinimu „gerai“, būtent Atestacijos komisija posėdyje yra patikrinamas tiesioginio vadovo vertinimas, yra išklausomi tiek atestuojamasis pareigūnas, kuris nurodo nesutikimo motyvus, kitokį vertinimą, tiek tiesioginis vadovas. Atestacijos komisija gali priimti siūlymą tiek palankesnį, tiek ir nepalankesnį atestuojamam pareigūnui. Būtent Atestacijos komisija yra tas subjektas, kuris turi bendrąją kompetenciją, numatytą Statuto 10 str. 2 dalyje, vertinti atestuojamus STT pareigūnus, taip pat ir tikrinti tiesioginio vadovo išvados pagrįstumą. Manome, kad toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas objektyviai ir išsamiai įvertinti atestuojamų STT pareigūnų veiklą ir rezultatus, leidžia išvengti subjektyvių ar dėl kitų priežasčių nepagrįstų vertinimų. Tai, kad Statuto 10 str. 3 dalies paskutiniame sakinyje nėra įrašyta, kad, esant tiesioginio viršininko įvertinimui „gerai“, tokį vertinimą patikrina Atestacijos komisija, nereiškia, kad STT direktorius Nuostatuose neturi teisės sureguliuoti tokio atvejo (ypač tuomet, kai pats atestuojamasis nesutinka su tiesioginio vadovo įvertinimu „gerai“). Nuostatai detalizuoja STT pareigūnų atestacijos procedūrą (siekiant užtikrinti atestacijos, kaip proceso, objektyvumo, skaidrumo principus), o ne plečiamai ar kaip kitaip aiškina Statuto 10 straipsnio nuostatas, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Statuto 10 straipsnio 3 dalies pažeidimo yra visiškai nepagrįsti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007-03-07 sprendime (administracinė byla Nr. I444-09/2007) jau yra pasisakęs dėl STT direktoriaus 2004-12-08 įsakymo Nr. 2-208 „Dėl STT pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ 20 ir 22 punktų bei Statuto 10 straipsnio 3 dalies santykio, t. y. dėl Atestacijos komisijos kompetencijos. Nors STT direktoriaus 2004-12-08 įsakymas Nr. 2-208 „Dėl STT pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ STT direktoriaus 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-122 yra panaikintas, tačiau analogiškos nuostatos dėl Atestacijos komisijos kompetencijos išliko ir ginčijamame teisės akte.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjai nedalyvaujant, apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados
Pareiškėja dirbo STT KPV Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiąja specialiste. Atlikdamas kasmetinę pareiškėjos veiklos vertinimą už 2010-01-13 – 2010-12-03, tiesioginis pareiškėjos vadovas – STT KPV Korupcijos rizikos skyriaus viršininkas, vadovaudamasis 2007-05-02 STT direktoriaus įsakymu patvirtintais Nuostatais, 2010-12-08 pareigūno atestacijos lape pareiškėjos tarnybinę veiklą, asmenines savybes ir kvalifikaciją įvertino gerai (41 balu) (b. l. 56–58).
Pareiškėja, 2010-12-10 susipažinusi su tiesioginio vadovo vertinimu, atestacijos lape nurodė, kad su juo nesutinka, nes turėtų būti įvertinta geriau, bei su 2010-12-10 raštu Nr. L-01-3769 „Dėl atestacijos lapuose nurodytų vertinimų“ kreipėsi į STT direktorių, rašte nurodydama nesutikimo motyvus, pageidaujamą vertinimą ir paprašė Atestacijos komisijos atsižvelgti į jos išsakytus argumentus dėl atestacijos lape pateikto tiesioginio vadovo vertinimo (b. l. 46–55).
Pareiškėjos raštas dėl nesutikimo su tiesioginio vadovo įvertinimu buvo svarstomas 2011-01-17 – 2011-01-18 Atestacijos komisijos posėdyje. 2011-01-17 posėdžio metu Atestacijos komisija nutarė nepritarti pareiškėjos vadovo 2010-12-08 pateiktam jos veiklos įvertinimui. 2011-01-18 posėdyje pareiškėjos tiesioginis vadovas Atestacijos komisijai pateiktame rašte Nr. L-01-195 „Dėl N. Č. vertinimo“ pasisakė dėl pareiškėjos 2010-12-10 rašto Nr. L-01-3769, pagrindė savo argumentus dėl teigiamo pareiškėjos įvertinimo (b. l. 59–61). Atestacijos komisija pareiškėjos kasmetinę veiklą už laikotarpį nuo 2010-01-13 iki 2010-12-03 įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė STT direktoriui perkelti pareiškėją į žemesnes pareigas (b. l. 64–83).
STT direktoriaus 2011-01-31 įsakymu Nr. P-17, įvertinęs STT atestacijos komisijos 2011-01-25 posėdžio (vykusio 2011-01-17 – 2011-01-18) protokolo Nr. L-01-293 duomenis, Atestacijos komisijos įvertinimą ir pateiktą siūlymą (b. l. 59-61), Pirmosios valdybos Pirmo skyriaus viršininko G. B. 2011-01-25 raštą Nr. L-01-294 „Dėl N. Č. veiklos“ (b. l. 63) ir KPV Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininko A. B. 2011-01-25 raštą Nr. L-01-295 „Dėl N. Č. vertinimo“ (b. l. 62), priėmė sprendimą pareiškėją N. Č. perkelti į žemesnes pareigas, iš KPV Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės (A lygis, 14 kategorija) pareigų į KPV Korupcijos rizikos skyriaus vyresniosios specialistės (A lygis, 12 kategorija) pareigas, suteikti vyresniojo agento tarnybinį rangą (b. l. 84).
Pareiškėja, kreipdamasi į teismą ir prašydama panaikinti STT direktoriaus 2011-01-31 įsakymą Nr. P-17, skunde teigia, kad skundžiamas įsakymas priimtas pažeidžiant imperatyvias Statuto nuostatas, reglamentuojančias atestacijos komisijos įgalinimus. Nurodo, kad Statuto 10 str. 3 dalyje numatyti tik du atvejai, kada pareigūno tarnybinę veiklą gali vertinti Atestacijos komisija: 1) kai tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas veiklą įvertina labai gerai; 2) kai tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas veiklą įvertina nepatenkinamai. Tačiau STT direktoriaus 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-122 patvirtintuose STT pareigūnų atestacijos ir kvalifikacinių kategorijų suteikimo nuostatuose Atestacijos komisijos įgalinimai nepagrįstai išplėsti. Nuostatos, be minėtų atvejų, papildomai numato, kad Atestacijos komisija vertinta pareigūnus: 1) kai pareigūno tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, kaip jo tiesioginis vadovas (35.2 p.); 2) kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai ir atestuojamasis su šiuo vertinimu nesutinka (35.3 p.); 3) kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu (35.4 p.). Pareiškėjos nuomone, Statuto 10 str. 8 dalimi STT direktoriui nesuteikta teisė nustatyti papildomus atvejus, kada Atestacijos komisija gali vertinti tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą. Todėl STT direktorius Nuostatuose nustatydamas daugiau atestacijos komisijos vykdomų tarnybos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo atvejų, nei jų numatė Statuto 10 str. 3 dalyje, viršijo savo kompetencijos ribas ir neteisėtai Nuostatose išplėtė Atestacijos komisijos įgalinimus. Kadangi pareiškėjos kasmetinę veiklą (už laikotarpį nuo 2010-01-13 iki 2010-12-03) tiesioginis vadovas įvertino gerai, remiantis Statuto 10 str. 3 dalimi, Atestacijos komisija neturėjo jokio teisinio pagrindo vertinti atsakovės veiklą, o priimta komisijos išvada negalėjo sukelti jokių teisinių pasekmių. Įsakymas buvo priimtas remiantis vien tik Atestacijos komisijos išvada, todėl atsakovės direktoriaus Įsakymas turi būti panaikintas kaip neteisėtas. Pareiškėja taip pat prašo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Nuostatų 35.3 ir 35.4 punktai neprieštarauja Statuto 10 str. 3 daliai.
Kaip minėta, bylos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos STT KPV Korupcijos rizikos skyriaus vyriausiosios specialistės N. Č. kasmetinio veiklos vertinimo metu 2010-12-08 tiesioginis vadovas jos tarnybinę veiklą įvertino gerai (41 balu). Pareiškėjai nesutikus su tiesioginio vadovo įvertinimu, jos veiklą 2011-01-17 – 2011-01-18 posėdyje vertino Atestacijos komisija, kuri pareiškėjos veiklą įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė STT direktoriui ją perkelti į žemesnes pareigas. Skundžiamas STT direktoriaus 2011-01-31 įsakymas, kuriuo pareiškėja perkelta į žemesnes pareigas, priimtas atsižvelgus į jos tarnybinio vertinimo (atestacijos) rezultatus, kuris atliktas vadovaujantis Statuto 10 straipsniu ir STT direktorius 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-122 patvirtintais Nuostatais (aktuali redakcija nuo 2010-03-10).
Statuto 10 str. 1-2 d. numatyta, kad STT direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaroma nuolatinė atestacijos komisija vertina tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją. Šio straipsnio 3 d. nustatyta, kad tarnybos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas arba tarnybos pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jei tarnybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybos pareigūną vertina atestacijos komisija dėl jo tolesnės veiklos. Atestacijos komisija gali įvertinti tarnybos pareigūną labai gerai, gerai arba nepatenkinamai (10 str. 4 d.). Atestacijos komisija, įvertinusi tarnybos pareigūną nepatenkinamai, STT direktoriui siūlo: 1) kelti tarnybos pareigūno kvalifikaciją; 2) suteikti tarnybos pareigūnui žemesnę kvalifikacinę kategoriją; 3) perkelti tarnybos pareigūną į žemesnes pareigas; 4) atleisti tarnybos pareigūną iš pareigų (10 str. 6 d.). STT Statuto 10 str. 8 d. numatyta, kad tarnybos pareigūnų vertinimo kriterijus, periodiškumą ir tvarką, atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja STT direktoriaus įsakymu patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatai.
Nuostatų 35 p. numatyta, kad Atestacijos komisija vertina pareigūnus šiais atvejais: 35.1 kai pareigūno tarnybinę veiklą tiesioginis vadovas įvertina labai gerai arba nepatenkinamai; 35.2 kai pareigūno tarnybinę veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, kaip jo tiesioginis vadovas; 35.3 kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai ir atestuojamasis su šiuo vertinimu nesutinka; 35.4 kai Atestacijos komisijos pirmininkas nesutinka su pareigūno tiesioginio vadovo vertinimu.
Pareiškėja kelia ginčą dėl Atestacijos komisijos kompetencijos vertinti jos tarnybinę veiklą STT Statuto 10 str. 3 d. tiesiogiai nenurodytu pagrindu – kai tiesioginis vadovas įvertina pareigūno tarnybinę veiklą gerai ir atestuojamasis su šiuo vertinimu nesutinka (Nuostatų 35.3 p.).
LR ABTĮ 13 str. nustatyta, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT). Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Č. skundą atsakovei STT dėl įsakymo panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo, 2006-06-05 kreipėsi į LVAT su prašymu ištirti, ar STT direktoriaus 2004-12-08 įsakymu Nr. 2-208 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 20 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jei tiesioginis vadovas pareigūno tarnybinę veiklą įvertina gerai, atestacijos lapas pateikiamas Atestacijos komisijos pirmininkui tvirtinti, o Atestacijos komisijos pirmininkui nesutikus su vertinimu pareigūno veiklą vertina Atestacijos komisija, taip pat Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų 22 punkto dalis, kurioje nustatyta, kad tuo atveju, jei pareigūnų veiklą vertina Atestacijos komisijos pirmininkas, nepriklausomai nuo vertinimo, atestacijos lapai pateikiami Atestacijos komisijai, kuri šiuos pareigūnus vertina komisijos posėdyje, neprieštarauja STT Statuto, patvirtinto 2003-04-01 įstatymu Nr. IX-1409, 10 straipsnio 3 daliai. LVAT 2007-03-07 sprendimu (administracinė byla Nr. I444-09/2007), išnagrinėjęs norminę administracinę bylą pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo 2006-06-05 prašymą–kreipimąsi, pripažino, kad STT direktoriaus 2004-12-08 įsakymu Nr. 2-208 „Dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų STT pareigūnų atestacijos nuostatų 20 punkto dalis, taip pat STT pareigūnų atestacijos nuostatų 22 punkto dalis, neprieštarauja Statuto 10 straipsnio 3 daliai. Analizuodamas Statuto 10 straipsnio reglamentavimą, LVAT pasisakė, kad šiame straipsnyje numatytas specialus subjektas, atliekantis STT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimą – Atestacijos komisija. Šio straipsnio 2 dalies nuostata suteikia Atestacijos komisijai bendro pobūdžio kompetenciją vertinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją ir nenumato bei neriboja atvejų, nenustato būdų, kuriais Atestacijos komisija galėtų vertinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją. Statuto 10 str. 8 dalis suteikia įgaliojimus STT direktoriui patvirtinti nuostatus, reglamentuojančius ne tik STT pareigūnų vertinimo kriterijus ir periodiškumą, bet ir vertinimo tvarką bei Atestacijos komisijos veiklą. Suteikti įgaliojimai reglamentuoti Atestacijos komisijos veiklą reiškia ir įgaliojimus detalizuoti jos kompetenciją įstatymų ribose. Statuto 10 str. 2 dalis neriboja Atestacijos komisijos atliekamo STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatų ir kvalifikacijos vertinimo. Statuto 10 straipsnio 8 dalis įtvirtina STT direktoriaus diskrecijos teisę nustatyti, kokiais atvejais Atestacijos komisija dalyvauja STT pareigūnų atestacijos procese. LVAT konstatavo, kad Statutui prieštarautų toks teisinis reguliavimas, kuriame Atestacijos komisijai Nuostatuose būtų suteikti įgaliojimai, kuriuos pagal Statutą turėtų įgyvendinti kiti subjektai, arba teisinis reguliavimas, kuriuo Nuostatuose būtų draudžiama Atestacijos komisijai įgyvendinti funkcijas, numatytas Statute. Statuto 10 str. 3 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pareigūno veiklą gali vertinti Atestacijos komisija. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, padarė išvadą, kad Statuto 10 str. 2 dalis yra bendroji norma, suteikianti įgaliojimus Atestacijos komisijai vertinti STT pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją, o Statuto 10 straipsnio 3 dalis pateikia privalomus atvejus, kai toks STT pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas Atestacijos komisijoje turi būti atliekamas.
LR ABTĮ 111 str. 2 d. numatyta, kad teismas atmeta prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, jeigu: 1) prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla; 2) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 3) teismo žinioje yra byla dėl ginčijamo norminio administracinio akto; 4) prašymas grindžiamas ne teisiniais motyvais. STT direktoriaus 2004-12-08 įsakymas Nr. 2-208 „Dėl STT pareigūnų atestacijos nuostatų patvirtinimo“, kurio nuostatų atitikimas Statutui buvo vertinamas paminėtoje LVAT byloje, panaikintas STT direktoriaus 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-122, tačiau, kaip matyti, analogiškos nuostatos dėl Atestacijos komisijos kompetencijos išliko ir ginčijamame teisės akte – STT direktoriaus 2007-05-02 įsakymu Nr. 2-122 patvirtintuose Nuostatuose.
Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir šioje byloje kreiptis į LVAT dėl Nuostatų 35.3 ir 35.4 punktų, kuriuose nurodomi papildomi, Statute tiesiogiai neįvardinti atvejai, kai Atestacijos komisija vertina pareigūnų tarnybinę veiklą, atitikimo Statuto 10 str. 3 d., nes, kaip minėta, LVAT jau yra pasisakęs, kad Statuto 10 str. 3 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kai pareigūno veiklą gali vertinti Atestacijos komisija. Statuto 10 str. 8 d. leidžia STT direktoriui nustatyti, kokiais atvejais Atestacijos komisija dalyvauja STT pareigūnų atestacijos procese. Teismas daro išvadą, kad Nuostatuose detalizuojama Atestacijos komisijos kompetencija ir STT pareigūnų atestacijos procedūra nepažeidžia atestuojamų STT pareigūnų teisių. Priešingai, toks teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas objektyviai ir išsamiai įvertinti atestuojamų STT pareigūnų veiklą ir rezultatus, leidžia išvengti subjektyvių ar dėl kitų priežasčių nepagrįstų vertinimų, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Statuto 10 str. 3 dalies pažeidimo yra nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat nepagrįstai teigia, kad buvo pažeistas Nuostatų 31 punkto reikalavimas supažindinti pareiškėją su jos tiesioginio vadovo 2011-01-18 Atestacijos komisijai pateiktų vertinimu, nes pareiškėjos tiesioginis vadovas 2011-01-18 rašte Nr. L-01-195 iš naujo nevertino pareiškėjos pagal Statuto ir Nuostatų reikalavimus. Šiame rašte jis pagrindė atestacijos lape pateiktą ir posėdžio metu išsakytą savo vertinimą, paaiškino, kodėl pareiškėja įvertinta „gerai“.
Statuto 10 str. 3 dalyje nėra pateiktas baigtinis sąrašas atvejų, kaip pareigūnų veiklą gali vertinti Atestacijos komisija, o Nuostatai detalizuoja STT pareigūnų atestacijos procedūrą ir numato kitus pareigūnų vertinimo Atestacijos komisijoje atvejus. Atestuojamajam pareigūnui nesutinkant su tiesioginio vadovu vertinimu „gerai“, Atestacijos komisija posėdyje yra patikrinamas tiesioginio vadovo vertinimas, išklausomi atestuojamasis pareigūnas ir jo tiesioginis vadovas. Toks teisinis reguliavimas nepažeidžia vertinamų pareigūnų teisių, priešingai, sudaro sąlygas objektyviai ir išsamiai įvertinti atestuojamų STT pareigūnų veiklą ir rezultatus, leidžia išvengti subjektyvių ar dėl kitų priežasčių nepagrįstų vertinimų. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nesutikus su jos tiesioginio vadovo įvertinimu „gerai“, vadovaujantis Nuostatų 35.3 punktu, jos tarnybinę veiklą pagrįstai vertino Atestacijos komisija.
Kaip minėta, Atestacijos komisija pareiškėjos tarnybinę veiklą, asmenines savybes ir kvalifikaciją įvertino nepatenkinamai ir pasiūlė STT direktoriui perkelti ją į žemesnes pareigas. Pagal Nuostatų 56 punktą, Atestacijos komisijos sekretorius komisijos atestuoto pareigūno Atestacijos lapą perduoda STT direktoriui, kuris priima sprendimą dėl Atestacijos komisijos siūlymo. STT direktorius atestacijos lapo V dalyje per 5 darbo dienas nuo Atestacijos komisijos posėdžio dienos nurodo, ar pritaria Atestacijos komisijos siūlymui, ir, jeigu nusprendžia Atestacijos komisijos siūlymui nepritarti, nurodo tai patvirtinančius motyvus ir savo sprendimą. STT direktorius, gavęs ir įvertinęs pareiškėjos atestacijos lapą ir Atestacijos komisijos posėdžio protokolą, Pirmosios valdybos Pirmo skyriaus viršininko G. B. 2011-01-25 raštą Nr. L-01-294 „Dėl N. Č. veiklos (b. l. 63) ir KPV Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininko A. B. 2011-01-25 raštą Nr. L-01-295 „Dėl N. Č. vertinimo“, 2011-01-31 priėmė įsakymą Nr. P-17 „Dėl N. Č. perkėlimo į žemesnes pareigas“.
Atsižvelgdamas į šioje byloje nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos vertinimas atliktas nepažeidžiant jo atlikimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, skundžiamas STT direktoriaus įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo naikinti remiantis pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, todėl skundas atmetamas (LR ABTĮ 57 str., 88 str. 1 p.).
Atmetus pareiškėjos skundą, nėra pagrindo priteisti jos patirtų bylinėjimosi išlaidų (LR ABTĮ 44 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalimi 1 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendė:
Pareiškėjos N. Č. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.