- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-19
- Bylos Nr.
- ATP-1074-211/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-45-3-00511-2016-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laureta Ulbienė
- Pažeidėjas
- J. N.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Laureta Ulbienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. N. (toliau – apelianto) apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties, kuria buvo paliktas nepakeistu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 1 d. nutarimas, kuriuo J. N. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d., panaikinimo, nustatė :
Aprašomoji dalis
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) vyresniojo specialisto 2016 m. birželio 1 d. nutarimu J. N. nubaustas pagal ATPK 87 str. 1 d. 32 eurų dydžio bauda už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11.1. p. reikalavimų pažeidimą, t.y., kad jis 2016-05-01 apie 12.33 val. žvejojo privačiame (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, suteikiančio žvejoti šiame vandens telkinyje. Žuvies sugavęs neturėjo. Nemokamos žvejybos teisės neturėjo.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su minėtu nutarimu nubaustasis J. N. pateikė skundą Švenčionių rajono apylinkės teismui, kuris 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartimi pastarojo skundo netenkino, konstatavęs, kad apeliantas (duomenys neskelbtini) ežere žvejojo neturėdamas leidimo ten žvejoti.
Šalies argumentai
Vilniaus apygardos teismui paduotame skunde apeliantas J. N. prašo panaikinti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-582-405/2016 ir bylą nutraukti. Apelianto teigimu skundžiama nutartis yra neteisėta, kadangi buvo priimta pažeidžiant materialinės teisės normas, jų netaikant arba jas netinkamai taikant, bei procesines teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Taip pat nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo pažeisdamas teismo nešališkumo ir objektyvumo teisinius principus bei apelianto teisę į teisingą teismo procesą ir teisėtą teismo sprendimą.
Apeliantas ginčydamas, kad buvo nubaustas nepagrįstai, nurodo esant jam neaišku, kodėl teismo buvo ginamas (duomenys neskelbtini) ežero savininko piktnaudžiavimas teise, kuomet pastarasis draudžia mėgėjišką žvejybą privačiame vandens telkinyje ir visiškai nevertinta savininko pareiga organizuoti mėgėjišką žvejybą. Taip pat nurodo, kad nebuvo vertinta ir ta aplinkybė, kad apeliantas objektyviai negalėjo įsitikinti, kad (duomenys neskelbtini) ežere žvejoti jis negali su įsigytu „ALIS“ sistemoje žvejo mėgėjo bilietu, kadangi nei Aplinkos ministerijos tinklalapyje, nei prie (duomenys neskelbtini) ežero nebuvo visiškai jokios informacijos, kad minėtas ežeras yra privatus. Nesutikdamas su teismo nurodytais motyvais, apeliantas pabrėžia, kad jis nepažeidė taisyklių, o jam nuvykus prie (duomenys neskelbtini) ežero ir įgyvendinant savo teisę į mėgėjišką žvejybą, jo veiksmuose nebuvo jokios tyčios ar tikslo pažeisti teisės aktų reikalavimus ar trečiųjų asmenų interesus. Nurodo, kad pagal Laukinės gyvūnijos įstatymo 3 str. 1 d. – laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei, todėl, pasak apelianto, (duomenys neskelbtini) ežero savininko privatūs interesai neturi jokios viršenybės prieš J. N. konstuticinę teisę į mėgėjišką išimtinai Valstybei priklausančių natūralių gamtos išteklių naudojimą. Be to nurodo, kad ežero savininkas neužtikrina asmenų konstitucinės teisės į mėgėjišką žvejybą teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendinimo, visiškai neorganizuoja ir nevykdo leidimų mėgėjiškai žvejybai pardavimo bei piktybiškai draudžia bet kokias mėgėjiškas žvejybas. Teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nevertino ir tų aplinkybių, kad prie (duomenys neskelbtini) ežero nėra visiškai jokių informacinių ar įspėjamųjų stendų/ženklų, kurie informuotų, kad minėtas vandens telkinys yra privatus ir kur bei kaip asmenys, norintys jame mėgėjiškai žvejoti, turi įsigyti žvejybos leidimus. Apeliantas nurodo pirmosios instancijos teismui detaliai paaiškinęs, kad jis neturėjo jokių oficialių ir objektyvių duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ežeras yra privatus ir kas konkrečiai yra šio ežero savininkas. Be to nei skundžiamoje nutartyje, nei Departamento nutarime nėra nurodytas (duomenys neskelbtini) ežero savininkas, kas, pasak apelianto, pažeidžia teismo nešališkumo principą.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai išplėtė apelianto atsakomybės ribas, papildomai nurodydamas, kad jis pažeidė ir Lietuvos Respublikos mėgėjų žvejybos įstatymo 3 str. 1 d., 11 str. 1 d., 13 str. 1 d. 1 p. nuostatas, taip pat 2015-06-25 įsakymu Nr. D1-502 patvirtinto Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus telkiniuose tvarkos aprašo 17 p. nuostatas. Tuo buvo pabloginta apelianto padėtis. Be to, apelianto teigimu, byla išnagrinėta formaliai, kadangi net nebuvo tenkintas apelianto prašymas iškviesti apklausti (duomenys neskelbtini) ežero savininką, kad pastarasis paaiškintų esmines teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Šiurkščiai buvo pažeisti ir objektyvumo bei nešališkumo principai, kadangi administracinės teisenos metu buvo visiškai nevertinta viena svarbiausių aplinkybių, t.y., kad apeliantas visiems be išimties pareigūnams, tiek fiksavusiems įvykio aplinkybes, tiek sprendusiems apelianto atsakomybės klausimą, nurodė, kad 2016-05-01 jis turėjo iki 2016-07-06 galiojantį žvejo mėgėjo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytą per aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą „ALIS“, suteikiantį jam teisę žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, laikantis mėgėjišką žūklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliantas skunde nurodo, kad pastarojo veiksmai negalėjo sukelti ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar viešosios tvarkos pažeidimų jam teisėtai naudojantis išimtinai Lietuvos Valstybei priklausančiais natūraliais gamtos ištekliais, kadangi apeliantas įsigydamas iš Valstybės leidimą mėgėjiškai žvejybai iš anksto kompensavo galimas neigiamas pasekmes žuvų ištekliams mėgėjiškos žvejybos metu. Be to nebuvo įvertinta ta aplinkybė, kad apeliantas 2016-05-01 nebuvo pagavęs visiškai jokios žuvies, o ir natūraliuose ežeruose esančios žuvys yra laikomos valstybei priklausančiais gamtos ištekliais ir jie negali būti absoliuti privataus vandens telkinio savininko nuosavybė. Tokiu būdu, apeliantas nurodo, kad pažeidžiant jo teises, jis nubaustas nepagrįstai už pasekmes, kurios atsirado išimtinai dėl ežero savininko piktnaudžiavimo teise. O ir bylos nagrinėjimo metu visiškai nebuvo aiškinamasi, kokiu teisiniu pagrindu privataus (duomenys neskelbtini) ežero savininkas galėjo neparduoti leidimo mėgėjiškai žvejybai ir ją drausti, kuomet teisės aktai numato pareigą išduoti leidimus. Todėl, pasak apelianto, tiek Departamento nutarimu, tiek skundžiama nutartimi buvo pažeistas vienas esminių teisinės valstybės principų – iš neteisės negali atsirasti teisė.
Apeliantas nurodo, kad viešojoje erdvėje Aplinkos ministerijos ir įstatymų leidybos institucijų atstovai ne kartą yra detaliai aiškinę, kaip turi elgtis asmuo, norintis užsiimti mėgėjiška žvejyba konkrečiame vandens telkinyje, kuris yra neįtrauktas į aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą „ALIS“ bei kad privataus telkinio savininkas uždrausti mėgėjų žvejybą neturi teisės, jei asmuo pas jį yra įgijęs mėgėjų žvejybos leidimą. Šioms aplinkybėms pagrįsti apeliantas pirmosios instancijos teismui pateikė viešai 2014-04-24 publikuotus straipsnius (www.delfi.lt, http://urd.am.lt). Pabrėžia, kad taikant jam atsakomybę už ATPK 87 str. 1 d. reglamentuotą pažeidimą, buvo pažeistas vienas esminių administracinės/baudžiamosios atsakomybės principų – nėra nusikalstamos veikos be įstatymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius M. Š. (toliau – Departamentas) prašo J. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį, priimtą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-582-405/2016. Nurodo, kad administracinis teisės pažeidimas buvo nustatytas, kad J. N., neturėdamas leidimo mėgėjų žvejybai, 2016-05-01 apie 12.33 val. žvejojo privačiame (duomenys neskelbtini) ežere, Švenčionių raj.
Atsiliepime nurodoma, kad valstybinių vandens telkinių sąrašas, kuriame J. N. turimas žvejo mėgėjo bilietas suteikia teisę žvejoti yra patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-01-16 nutarimu Nr. 38 „Žuvininkystės vandens telkinių, į kuriuos leidimai naudoti žvejybos plotą neišduodami, sąrašas“. Švenčionių rajono savivaldybės ežerai, kuriuose žvejyba galima, išvardinti sąraše nuo 248 p. iki 352 p., tačiau (duomenys neskelbtini) ežero, kurio plotas 23,90 ha, sąraše nėra. Tokiu būdu nurodo manantys, kad apylinkės teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino bei nuodugniai ištyrė administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikydamas teisės aktus.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Iš teismui skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. birželio 1 d. nutarimu apeliantas J. N. 32 eurų administracine nuobauda nubaustas už tai, kad 2016-05-01, apie 12.33 val. žvejojo privačiame (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, suteikiančio žvejoti šiame vandens telkinyje. Žuvies sugavęs neturėjo. Tuo pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11.1 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismo, tiek skundu aukštesnės instancijos teismui prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant jo kaltės.
ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš LR ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Tiek iš apeliacinio skundo, tiek iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad apeliantas nesutinka su jo nubaudimu, teigia, kad byloje nustatytos pasekmės kilo ne dėl jo, o dėl ežero savininko piktnaudžiavimo turima teise, kadangi (duomenys neskelbtini) ežero savininkas piktybiškai nevykdė mėgėjiškos žvejybos organizavimo ir leidimų mėgėjiškai žvejybai pardavimo tuo suinteresuotiems fiziniams asmenims.
Įvertinus byloje esančią medžiagą, apelianto bei (duomenys neskelbtini) ežero savininkės paaiškinimus ir pirmosios instancijos teismo nutartį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus apelianto kaltei pagrįsti bei juos tinkamai įvertino. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepasisakė tam tikrais J. N. skunde keliamais klausimais, tačiau tai neturi įtakos jo nubaudimo pagrįstumui ir nelaikytina esminiu pažeidimu, o šis trūkumas ištaisytinas aukštesnės instancijos teisme.
Lietuvos Respublikos ATPK 87 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už Mėgėjų žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimą.
Mėgėjų žvejybos organizavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintos Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės bei 2015-06-25 įsakymu Nr. D1-502 patvirtintas Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašas. Taisyklių 11.1 p. nustato, kad draudžiama žvejoti be mėgėjų žvejybos leidimo, suteikiančio teisę žvejoti tame vandens telkinyje. Aprašo 17 p. įtvirtina, kad nuosavybės teise priklausančiame vandens telkinyje mėgėjų žvejybos leidimus gali išduoti tik vandens telkinio savininkas. Bylos duomenimis nustatyta, o to neginčija ir apeliantas, kad pastarasis 2016-05-01 žvejojo privačiame (duomenys neskelbtini) ežere, esančiame (duomenys neskelbtini). Apeliantas, apklausiamas apylinkės teisme nurodė žinojęs, kad minėtas ežeras yra privatus (b.l. 33-38), tačiau tiek jo atstovas, tiek apeliaciniame skunde pats apeliantas teigė, kad jis teisėtai žvejojo minėtame ežere, turėdamas leidimą žvejoti valstybiniuose vandens telkiniuose, kadangi (duomenys neskelbtini) ežeras nebuvo įtrauktas į aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą „ALIS“ ir dėl to jam nebuvo suteikta galimybė įsigyti leidimą žvejoti šiame ežere. Be to ir atvažiavus ežero savininkei, į jo prašymą įsigyti leidimą žvejybai, nebuvo reaguojama.
Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma akivaizdžiai patvirtina faktą, jog J. N., 2016-05-01 žvejodamas privačiame (duomenys neskelbtini) ežere, pažeidė teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybos taisyklių reikalavimus ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-01-04 įsakymu Nr. D1-14 patvirtintų „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklių“ 11.1 p. reikalavimus.
Nors apeliantas skunde teigė, kad jis objektyviai negalėjo gauti informacijos apie tai, kad minėtas ežeras privatus, tačiau, kaip minėta, apklausiamas pirmosios instancijos teismas metu, patvirtino žinojęs, kad (duomenys neskelbtini) ežeras yra privatus, o ir atvažiavus savininkei prašė galimybės įsigyti leidimo žvejybai. Taip pat skunde nurodė patikrinęs Aplinkos ministerijos tinklalapyje valstybinius ežerus, (duomenys neskelbtini) ežero tarp jų neradęs. Tokiu būdu, priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šios aplinkybės tik patvirtina apelianto tyčią ir tai, kad pastarasis nustatytą pažeidimą padarė sąmoningai, t.y. suvokdamas, kad žvejoja privačiame ežere, neturėdamas tokią teisę suteikiančio leidimo.
Skunde taip pat teigiama, kad ežero savininkas neturėdamas tam teisinio pagrindo, piktybiškai draudžia mėgėjišką žvejybą (duomenys neskelbtini) ežere bei visiškai nevykdo leidimo tokiai žvejybai pardavimo, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad tai nėra šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalykas. Asmenys, matydami galimus pažeidimus privačių ežerų savininkų veiksmuose, juos gali skųsti teisės aktuose nustatyta tvarka. Tai, kad atvažiavusi ežero savininkė neišdavė apeliantui leidimo mėgėjiškai žūklei (duomenys neskelbtini) ežere, nepašalina J. N. kaltės. Pastarasis, negavęs leidimo, turėjo baigti žvejybą, tačiau ją tęsė iki atvažiuojant policijos pareigūnams. Būtent tokiais apelianto veiksmais ir pasireiškė jo tyčia. Nepagrįsti apelianto skundo ir tie argumentai, kad buvo šiurkščiai pažeisti objektyvumo ir nešališkumo principai bei pastarojo teisės ir teisėti interesai, kadangi apelianto pažeidimo padarymo dieną turėtas Žvejo mėgėjo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini) jam nesuteikė teisės užsiimti mėgėjiška žvejyba privačiame vandens telkinyje.
Atkreipiamas dėmesys, kad nėra šios bylos nagrinėjimo dalyku ir tie apeliacinio skundo argumentai dėl natūralių gamtos išteklių priklausomybės išimtinai Lietuvos Valstybei, kadangi tai yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais. Teismas dėl šių skundo argumentų nepasisakys.
Tiek kartu su skundu, tiek ir pirmosios instancijos teisme apeliantas pateikė atitinkamus straipsnius, kuriuose, kaip jis teigia, yra išaiškinta, kaip turi elgtis asmuo, norintis užsiimti mėgėjiška žvejyba konkrečiame vandens telkinyje, kuris yra neįtrauktas į aplinkosaugos leidimų informacinę sistemą „ALIS“. Pabrėžiama, kad tam tikras taisykles nustato teisinis reglamentavimas, o ne publikacijos, be to, Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės bei 2015-06-25 įsakymu Nr. D1-502 patvirtintas Žvejybos privačiuose bei bendrąja daline valstybei ir fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiuose vidaus vandens telkiniuose tvarkos aprašas buvo keičiami. Apeliantui išaiškinama, kad žvejai mėgėjai turi būti patys pakankamai apdairūs, rūpestingi, domėtis galiojančiomis taisyklėmis bei teisės aktais, nustatančiais žvejų ne tik teises, bet ir pareigas.
Šalies argumentai
LR ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nors apeliantas skunde nurodo ir tai, kad paties privataus ežero savininko veiksmai yra neteisėti, tačiau, kaip jau minėta, tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas dėl šių argumentų nepasisakys.
Kitų Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų dėl apelianto J. N. nubaudimo pagal ATPK 87 str. 1 d., aukštesnės instancijos teismas nenustatė.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nėra pagrindo naikinti ar keisti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį skunde išdėstytais argumentais.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p., nutarė :
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. N. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.