Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. B. ieškinį atsakovei T. G., tretiesiems asmenims A. Š. ir Vilniaus miesto 30-ojo notarų biuro notarei R. S. dėl atsisakymo nuo palikimo pripažinimo niekiniu ir paveldėjimo teisės liudijimo dalies panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

CPK 5 str. įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama LR CPK nustatyta tvarka ir laikantis įstatyme numatytų procesinių dokumentų formos ir turinio reikalavimų (LR CPK 111 str.), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Tuo tarpu teismo pareiga yra imtis visų įstatyme numatytų priemonių, kad ši asmens subjektinė teisė būtų įgyvendinta tinkamai (LR CPK 2 str.). Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (LR CPK 137 str.). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis yra viena pagrindinių sąlygų užtikrinti asmens teisę į teisminę gynybą, nes jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (LR CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (LR CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento ieškovės 2007-02-20 pareiškimą Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarei G. Š., kuriuo S. B. panaikino 2006-06-07 pareiškimą, paduotą Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarei G. Š. dėl (duomenys neskelbtini) mirusios motinos S. Š. palikimo priėmimo; 2) panaikinti 2006-09-14 Vilniaus m. 15-ojo notarų biuro notarės G. Š. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo, išduoto atsakovei dėl (duomenys neskelbtini) mirusios S. Š. piniginių lėšų, esančių bankuose ir likusios neišmokėtos senatvės/invalidumo/išankstinės senatvės/netekto darbingumo pensijos dalies paveldėjimo dalį, kuria liudijama, kad atsakovė paveldi palikėjai likusią neišmokėtą senatvės/invalidumo/išankstinės senatvės/netekto darbingumo pensijos dalį; 3) įpareigoti Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarę R. S. išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldėjimo ½ dalies (duomenys neskelbtini) mirusiai S. Š. neišmokėtos 19 777,44 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalies. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį bei nurodė, kad apeliantė turi kreiptis į Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad visi byloje pareikšti reikalavimai yra susiję su paveldėjimo teisiniais santykiais, iš kurių vienas - notarės įpareigojimas atlikti notarinį veiksmą yra teismingas notaro darbo vietos apylinkės teismui, t.y. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui. Remiantis LR CPK 33 straipsnio 1 dalimi, kai sujungiami reikalavimai keliems atsakovams, tai pasirinkimo teisę, pagal kurio atsakovo gyvenamąją ar buveinės vietą bylinėtis turi ieškovas.

Teismas sutinka su apeliantės argumentais bei pažymi, jog nors notaras nėra atsakovas byloje, tačiau jis yra asmuo, kurio atžvilgiu pateikiamas vienas iš reikalavimų - dėl notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą ir įpareigojimo tą veiksmą atlikti. CPK 511 str. 1 d. nustatoma, jog CPK nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atliktas notarinis veiksmas ar atsisakymas notarinį veiksmą atlikti. Šio straipsnio 2 d. pažymima, jog skundas pateikiamas notaro (kito asmens, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus), kurio veiksmai skundžiami, darbo vietos apylinkės teismui. Taigi ieškovės reikalavimas įpareigoti Vilniaus m. 30-ojo notarų biuro notarę R. S. išduoti ieškovei paveldėjimo teisės liudijimą dėl paveldėjimo ½ dalies (duomenys neskelbtini) mirusiai S. Š. neišmokėtos 19 777,44 Lt valstybinio socialinio draudimo senatvės ar invalidumo pensijos dalies yra teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Reikalavimai atsakovei kyla iš notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. t.y., ypatingosios teisenos byloje kyla ginčas. Atsižvelgiant į tai, kad notaro atsisakomam atlikti veiksmui būtina nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimą, o tai padaryti galima tik padavus ieškinį (LR CK 5.8 straipsnis), tai reikalavimas dėl notaro įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą, jeigu būtų panaikintas ginčijamas paveldėjimo teisių liudijimas, siekiant išvengti kito bylinėjimosi dėl įpareigojimo atlikti notarinį veiksmą ir vadovaujantis civilinio proceso kodekso 7 straipsnyje įtvirtintu proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu, pateiktas kartu su aukščiau nurodytais reikalavimais. Tokio reikalavimo išsprendimas kartu su pirmaisiais dviem reikalavimais laikytinas tinkamu. Todėl laikytina, kad teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti ieškovės pateikto ieškinio, kuriame sujungti trys susiję reikalavimai, kurių vienas nagrinėtinas ypatingąja teisena ir yra teismingas nutartį dėl atsisakymo priimti procesinį dokumentą priėmusiam teismui.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 punktu, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškovės S. B. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.