Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, MB (duomenys neskelbtini) savininkas, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

Kaltinamasis V. D. 2024-01-19, apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), kryptimi nuo (duomenys neskelbtini), vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Seat Toledo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 127 ir 128 punktų reikalavimus tuo, kad atsižvelgdamas į važiavimo, kelio būklės ir meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kliudė ta pačia kryptimi kaip ir važiuojantis automobilis iš kairės einančią pėsčiąją E. K. ir ją parbloškė, dėl ko E. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2024-01-19, apie 20.00 val. vairavo sutuoktinės vardu registruotą automobilį „Seat Toledo“, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) Buvo tamsus paros laikas, snigo. Kelio atkarpa, kuria važiavo, puikiai pažįstama - abiejose (duomenys neskelbtini) pusėse yra gyvenamieji namai. Važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini). Vairuojamo automobilio važiavimo greitis buvo apie 30 km/h. Važiavo įsijungęs artimo matomumo priekinius žibintus. Pamatė priekyje einančią pėsčiąją su dviem šunimis, kurie buvo pririšti pavadėliais. Matomumas buvo apsunkintas dėl snygio. Kai pamatė moterį einančią apsnigta gatve, atstumas iki jos buvo apie dešimt metrų. Garsinio signalo neįjungė. Vos pamatęs kliūtį, staigiai ir efektingai stabdė, pasuko vairą į dešinę. Automobilio priekine dešine puse atsitrenkė į dešinėje kelio važiuojamosios dalies pusėje esantį sustumtą sniego kauburą, o tuo metu kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliu ir vairuotojo durelėmis kliudė einančią pėsčiąją. Iki eismo įvykio moteris ėjo ta pačia kryptimi, kaip ir važiavo įtariamojo vairuojamas automobilis. Automobilis sustojo atsitrenkęs į sustumtą sniegą. Paskubomis išlipo iš automobilio, priėjo prie nukritusios moters. Moteris buvo sąmoninga, prašė, kad pagauti jos šunis, kurie tuo metu atitrūko nuo pavadžio, ar tai ji kontakto su automobiliu metu paleido pavadėlius. Pagavo vieną šunį ir jį įkėlė į savo automobilį. Tada padėjo atsikelti nukritusiai moteriai, palydėjo iki savo automobilio ir padėjo jai atsisėsti į automobilį, kad nesušaltų. Moteris skundėsi, kad jai skauda ranką, todėl iš asmeninio mobilaus ryšio telefono iškvietė medikus, policiją. Moteris paskambino draugams, kad atvažiuotų ir pasirūpintų jos nemažu augintiniu, kuris tuo metu buvo automobilyje. Atvykus medikams, moteris atsisėdo į jų automobilį, o šunį iš automobilio pasiėmė atvykę moters draugai.

Policijos pareigūnams dirbant įvykio vietoje buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu - blaivas. Įvykus eismo įvykiui niekas iš aplinkinių namų gyventojų į įvykio vietą atėjęs nebuvo, jokia kita transporto priemonė nepravažiavo. Eismo įvykio liudytojų nėra. Supranta, kad dėl jo, galimai, neatsargumo, įvyko eismo įvykis. Nepastebėjo iš anksto keliu einančios moters. Vos tik ją pastebėjęs pasuko vairuojamo automobilio „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairą dešiniau, kad išvengti pėsčiosios partrenkimo. Taip nutiko, kad, galimai, veidrodėliu kairės pusės kliudė moterį. Atsiprašė jos, gailisi dėl to, kas nutiko. Draudimui atlyginus nukentėjusiajai padarytą žalą, pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas pagal laidavimą (b. l. 161–162, 164).

Savo kaltę pripažįsta ir gailisi, kad taip atsitiko. Dabar su nukentėjusiuoju susitaikė ir prašo bylą nutraukti.

Kaltinamajam V. D. visiškai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems proceso dalyviams neabejojant dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

2024-03-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad E. K. konstatuota dešinio stipinkaulio ylinės ataugos lūžimas. Konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu - 2024-01-19 ir atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą. Pirminis smūgis galėjo būti suduotas į dešinę ranką (b. l. 95–96).

Iš nukentėjusiosios E. K. parodymų matyti, kad 2024-01-19, apie 19.30 val. vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, su kuriuo atvažiavo į (duomenys neskelbtini). Atvyko į buvusios gyvenamosios vietos apylinkes pavedžioti savo dviejų augintinių - šuniukų. Buvo tamsus paros laikas, galimai silpnai snyguriavo. Atvykusi, pasistatė savo automobilį prie kebabinės, o su augintiniais išėjo pasivaikščioti (duomenys neskelbtini) gatve. Ėjo kaire kelio puse provėžuotu sniegu, kryptimi nuo (duomenys neskelbtini). Tikrai ėjo kuo arčiau kairės pusės. Augintiniai taip pat ėjo ta pačia kelio puse. Abu šuniukai buvo vedžiojami su pavadėliais. Vienas jų ėjo šalia nukentėjusiosios, o kitas - kiek priekyje kairėje, ten, kur sniegas yra nesumindžiotas. Vienu momentu pajuto smūgį į dešinę ranką ir nukrito. (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra įrengtas dirbtinis gatvės apšvietimas. Važiuojamoji dalis jei kiek ir apšviesta, tai tik nuo šalimais esančių gyvenamųjų namų kiemų. Tą vakarą vilkėjo juodos spalvos striukę, pilkas kelnes ir šviesios rudos spalvos „UGG“ modelio, mūvėjo batus. Striukės nugaroje yra aplikacija, kuri tamsoje apšvietus yra matoma (prideda prie apklausos nuotrauką). Augintinių pavadėliai yra ryškios salotinės spalvos, apykaklės taip pat tamsoje šviečia (prideda tris nuotraukas). Abu šunys - japonų Akitos. Nukritusi ant sniego matė, kad nuo išgąsčio vienas šuo bėgo tolyn, kitas - buvo šalimais. Matė, kad iš šalimais sustojusio automobilio išlipo vaikinas. Priėjo nepažįstamas vaikinas, o ji jam sakė, kad kuo greičiau pagautų šunį. Pasakė, kad jis nėra piktas ir prašė jį pagauti. Paprašė vaikino padėti jai pasikelti. Vaikinas padėjo atsikelti, atsisėdo į jo automobilį, kartu ir vienas šuo. Sėdėdama automobilyje paskambino kaimynei, kad atvažiuotų ir ieškotų pabėgusio šuns. Vaikino prašė, kad ją vežtų į ligoninę, nes jai labai skaudėjo ranką. Vaikinas, vairuodamas automobilį, kuriame ji sėdėjo, bandė pajudėti iš įvykio vietos, tačiau automobilis įstrigęs sniege buvo, negalėjo pajudėti. Matydama, kad vairuotojui nepavyksta pajudėti iš vietos, telefonu susisiekė su savo mama ir pasakė, kad iškviestų tarnybas. Atvykus policijos pareigūnams ir medikams, sėdėjo vaikino automobilyje. Vyro vairuojamas automobilis visą laiką bandė išvažiuoti iš pusnies, tačiau jam nepavyko. Automobilis liko įvykio vietoje, tačiau, galimai, transporto priemonė jau nebestovėjo taip, kaip buvo pačio eismo įvykio metu. Į įvykio vietą atvyko kaimynė, paėmė šunį ir išvažiavo ieškoti pabėgusio kito šuns. Atvykus medikams buvo nuvežta į Kauno ligoninės priėmimą, nustatytas dešinės rankos lūžimas. Po savaitės lankėsi toje pačioje gydymo įstaigoje, iš gipso langetės ranka perdėta į plastikinę langetę. Išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Jai išaiškinta, kad dėl eismo įvykio metu patirtos žalos atlyginimo turi kreiptis į draudimo bendrovę „Balcia Insuranse SE“ (b. l. 98–103).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame baudžiamojo kodekso straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo V. D. pasitvirtino. Taigi, konstatuotina, kad kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje kaltinamasis V. D., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta E. K. sveikata.

Teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis V. D. nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (dėl BK 281 straipsnio 1 dalies). Tai yra neatsargios kaltės rūšis - nusikalstamas nerūpestingumas (BK 16 straipsnio 3 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos Kelių eismo taisyklės, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl teismui konstatavus, kad asmuo pažeidė Kelių eismo taisykles dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai, susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu Kelių eismo taisyklių nesilaikymu bei pagarbos kitiems eismo dalyviams nebuvimu, kokios Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo pasekmės (kiek asmenų nukentėjo, kokie sužalojimai jiems buvo padaryti, ar yra žuvusiųjų ir kiek) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-200/2010). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 119, 127 ir 128 punkto reikalavimus tuo, kad atsižvelgdamas į važiavimo, kelio būklės ir meteorologines sąlygas nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kliudė ta pačia kryptimi kaip ir važiuojantis automobilis iš kairės einančią pėsčiąją E. K.ir ją parbloškė, dėl ko E. K. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Teisiamajame posėdyje aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta V. D. kaltė padarius KET 119, 127 ir 128 punkte nurodytus pažeidimus, kurių padariniai – nukentėjusiosios E. K. nesunkus sveikatos sutrikdymas, patvirtintas specialisto išvadomis, tiek ir priežastinį ryšį tarp V. D. KET nurodytų punktų pažeidimo ir kilusių pasekmių. V. D. neteisėti veiksmai buvo pagrindinė ir būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir pasekmėms atsirasti, taigi tarp jo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. V. D. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

IV. Dėl BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

BK 38 straipsnio 1 dalis numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. D. prašė baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti BK 38 straipsnio pagrindu.

Nukentėjusioji E. K. teisiamojo posėdžio metu neprieštaravo susitaikymo instituto taikymui ir sutiko susitaikyti su kaltinamuoju, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir jos atsiprašė.

Prokuroras susitaikymo instituto taikymui neprieštaravo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis V. D. pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, o taip pat pati nukentėjusioji sutiko susitaikyti su kaltinamuoju ir neprieštaravo dėl baudžiamosios bylos nutraukimo jiems susitaikius.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis V. D. neteistas, nusikalstamos veikos padarymo metu administracine tvarka nebuvo baustas. Kaltinamasis šiuo metu dirba. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje jis neregistruotas, VšĮ LSMU Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė.

Teismas sprendžia, kad kaltinamasis V. D. padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir ateityje naujų nusikalstamų veikų nedarys. Teismas sprendžia, jog teisminio bylos nagrinėjimo metu yra nustatytos visos būtinosios kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius sąlygos. Yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, bei nutraukti baudžiamąją bylą vadovaujantis BK 38 straipsniu. Teismas nenustatė pagrindų, kuriems esant kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja, negalimas (BK 38 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam V. D. išaiškintina, kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3 ir 4 dalys).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnio numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008).

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis V. D. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, t. y. naudodamasis specialiąja teise. Nustatyta, kad kaltinamasis turėjo teisę naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Nors kaltinamojo padaryta nusikalstama veika sukėlė skaudžias pasekmes – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios E. K. sveikata, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamojo kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, eismo įvykio metu jis buvo blaivus. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis darytų itin šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, neteistas, administracine tvarka buvo baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi. Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, veikos padarymo aplinkybes, spręstina, kad neskirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

VI. Dėl proceso išlaidų

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Kadangi šioje byloje nukentėjusiajai E. K. advokatas buvo reikalingas savo teisėms tinkamai realizuoti, todėl iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiajai priteistinos 968 eurų bylinėjimosi išlaidos advokatės Gintarės Girdzijauskienės (2 t., b. l. 2) paslaugoms apmokėti, pripažįstant šias išlaidas procesinėmis išlaidomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja E. K. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti V. D., kad jei per vienerius metus jis padarys kitą baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti šį sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas jo padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Priteisti iš V. D. nukentėjusiajai E. K. 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) patirtų teisinių paslaugų išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam ir nukentėjusiajai, kad jie turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.