Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. V. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui M. Š. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Sprendimo ir Komisijos Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja 2018 m. balandžio 18 d. skundu kreipėsi į Tarnybą su prašymu įvertinti nuo 2014 m. pacientei T. V. Centre teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę (Komisijos bylos 1. 89–92 ).

Tarnyba, atlikusi T. V. Centre laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimą, nustatė, kad pacientei sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, t. y.: 1) šeimos gydytoja M. Š. 2016 m. vasario 9 d. pacientei paskyrusi atlikti laboratorinius tyrimus Asmens sveikatos istorijoje neįvertino tyrimų rezultatų; laikotarpiu 2016 m. balandžio 10 d.–2017 m. gegužės 15 d., kai pacientė pradėjo skųstis bendru silpnumu ir sustiprėjusiu dusuliu, nepaskyrė jokių laboratorinių ar instrumentinių tyrimų pacientės būklei įvertinti ar diagnozei patikslinti; 2017 m. rugsėjo 19 d. paskyrusi atlikti laboratorinius tyrimus Asmens sveikatos istorijoje neįvertino 2017 m. rugsėjo 20 d. tyrimų protokole nustatytų inkstų funkcijos pakitimų, nesiuntė pacientės gydytojo nefrologo konsultacijai dėl inkstų infekcinės būklės; 2) šeimos gydytoja, praėjus 2 mėn. po 2016 m. vasario 24 d. kardiologo konsultacijos, nesiuntė pacientės pakartotinai kardiologo konsultacijai, nors buvo rekomenduota; 3) šeimos gydytoja, privalėdama rekomenduoti ligų profilaktikos priemones, tinkamai neinformavo pacientės apie vykdomą gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programą, neregistravo, jog pacientei suteikė dėl šios paslaugos informaciją; 4) šeimos gydytoja, pagal savo kompetenciją privalėdama vykdyti neinfekcinių ligų profilaktiką ir kontrolę, atsižvelgiant į pacientų amžiaus grupes, 41–65 m. amžiaus grupei priklausiusiai pacientei 1 kartą per metus neatliko numatyto ginekologinės apžiūros tyrimo arba nenukreipė pacientės apžiūrai pas Centro gydytoją akušerį-ginekologą, medicininiuose dokumentuose neįrašė profilaktinio darbo rezultatų; 5) Centras neužtikrino, kad įstaigoje būtų tinkamai įgyvendinamos Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių, apmokamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, finansavimo programos priemonės, nekontroliavo, ar šeimos gydytoja vykdė šią programą ir prevencinių paslaugų suteikimą registravo medicininiuose dokumentuose pagal teisės aktų reikalavimus (Ataskaita) (Komisijos bylos l. 38–47).

Tarnybos direktorė 2018 m. spalio 25 d. priėmė įsakymą, kuriuo įspėjo Centrą dėl nustatytų ir Įsakyme nurodytų teisės aktų pažeidimų ir rekomendavo šeimos medicinos paslaugas teikiančių specialistų susirinkime apsvarstyti pacientės T. V. klinikinį atvejį, pasitvirtinti įstaigos Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinių priemonių programos ir kitų prevencinių programų vykdymo vidinę tvarką, pasirašytinai supažindinti šeimos medicinos paslaugas teikiančius specialistus su minėta programa bei įgyvendinimo tvarka, paskirti įstaigoje specialistą, kuris koordinuotų prevencinių programų ir profilaktinių patikrinimų įgyvendinimą, įstaigos direktorei priimti sprendimą dėl šeimos gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos vertinimo ar privalomo profesinės kvalifikacijos tobulinimo, iki 2018 m. gruodžio 1 d. informuoti Tarnybą apie priimtą sprendimą ir pateikti tai patvirtinantį dokumentą (Komisijos bylos 1. 48–50).

Centras 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-673 informavo Tarnybą apie jos rekomendacijų vykdymą. Tarp jų ir apie tai, kad pacientės T. V. klinikinis atvejis buvo apsvarstytas šeimos medicinos paslaugas teikiančių specialistų susirinkime, išanalizuotas vidaus medicinos audito ir šeimos medicinos paslaugas teikiantys specialistai supažindinti su medicinos audito išvadomis ir priimtas sprendimas nukreipti šeimos gydytoją M. Š. privalomajam profesinės kvalifikacijos tobulinimui, kuris vyks 2019 m. vasario 4–9 dienomis (Komisijos bylos 1. 67). Centras 2019 m. vasario 5 d. raštu Nr. S-81 taip pat Tarnybai pranešė, kad nuo 2019 m. vasario 4 d. Centre buvo įdarbintas koordinatorius, kuris koordinuos prevencinių ir profilaktinių programų įgyvendinimą, o Centro šeimos gydytoja M. Š. išklausė VU Medicinos fakulteto 36 val. kursą „Klinikinė psichofarmakologija“ (Komisijos bylos 1. 65).

Pareiškėja ir B. V. 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi į Žalos nustatymo komisiją dėl T. V. Centre teiktų nekokybiškų paslaugų, dėl to atsirado 50 000 Eur dydžio neturtinė žala. Žalos nustatymo komisija 2019 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 56-44 nusprendė, kad žala, teikiant T. V. skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas Centre, buvo padaryta, B. V. prašymą atlyginti neturtinę žalą tenkino iš dalies ir įpareigojo Centrą atlyginti pareiškėjui 16 000 Eur neturtinės žalos, o D. V. prašymo atlyginti neturtinę žalą netenkinti (ji neatitinka CK 6.284 straipsnio 1 dalies) (Komisijos bylos 1. 25–28).

D. V. ir B. V. vardu advokatas Modestas Sriubas 2019 m. liepos 30 d. raštu Nr. SD-260 kreipėsi į Tarnybą prašydamas pateikti prašymą / reikalavimą sveikatos apsaugos ministrui atlikti T. V. gydžiusios asmens sveikatos priežiūros specialistės gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimą, paaiškindamas, kad Žalos nustatymo komisija Sprendime konstatavo, jog pakanka duomenų dėl Centro šeimos gydytojos neteisėtų veikų, esančių priežastiniame ryšyje su pacientei kilusiomis neigiamomis pasekmėmis (letalinė išeitis) (Komisijos bylos 1. 23).

Tarnyba 2019 m. rugpjūčio 2 d. raštu Nr. D2-7705-(1.18) D. V. ir B. V. informavo, kad dėl gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimo klausimo buvo pasisakyta Tarnybos direktoriaus Įsakymo 3.5 punktu, kuriuo Centro direktorei buvo rekomenduota priimti sprendimą dėl šeimos gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos vertinimo ar privalomo profesinės kvalifikacijos tobulinimo; kad Centras rekomendaciją įvykdė ir 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-673 informavo, jog priimtas sprendimas nukreipti šeimos gydytoją M. Š. privalomam profesinės kvalifikacijos tobulinimui; kad Tarnybos direktoriaus Įsakymas nebuvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka ir yra įsiteisėjęs, o Tarnyba įsiteisėjusiame sprendime yra pasisakiusi M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimo klausimu; kad, esant tokioms aplinkybėms, Tarnyba neturi pagrindo vadovaujantis Tvarkos nuostatais kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimo (Komisijos bylos 1. 5).

Pareiškėja, nesutikdama su Tarnybos Sprendimu, kreipėsi į Komisiją, kuri 2019 m. rugsėjo 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21R-659 (AG-600/03-2019) pareiškėjos skundą atmesti (Komisijos bylos 1. 103–107).

Pareiškėjos manymu, Tarnyba nepagrįstai atsisakė tenkinti jos prašymą kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimo. Pareiškėjos teigimu, Žalos nustatymo komisijos Sprendimas yra pagrindas Tarnybai teikti prašymą / reikalavimą sveikatos apsaugos ministrui atlikti T. V. gydžiusios asmens sveikatos priežiūros specialistės gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimą.

Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (toliau – ir SSĮ) (ginčui aktuali redakcija) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir SPĮĮ) (ginčui aktuali redakcija) 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (tinkamumo) valstybinę priežiūrą. SPĮĮ 53 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos valstybės institucijų, nurodytų šio įstatymo 52 straipsnyje, kontroliuojančių paslaugų teikimą teisės iš pareigos. Tarp minėto įstatymo 53 straipsnio 1 dalyje suteiktų valstybės institucijų vadovams ar jų paskirtiems pareigūnams (toliau – ir pareigūnai) suteiktų teisių įvardyta teisė - teikti motyvuotą pasiūlymą sveikatos apsaugos ministrui ar jo įgaliotam asmeniui sustabdyti ar panaikinti gydytojo medicinos praktikos ar įstatymų nustatytų kitų licencijų verstis sveikatos priežiūra galiojimą (4 punktas).

Vadovaujantis SPĮĮ 58 ir 59 straipsnių nuostatomis, Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (LVAT 2014 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-46-1287/2014, 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2016).

Sistemiškai aiškinant aukščiau nurodytas teisės normas daroma išvada, kad Tarnyba, priešingai nei teigia pareiškėja, turi teisę, bet ne pareigą teikti reikalavimą nurodytu atveju patikrinti specialisto profesinę kompetenciją.

Tarnybos direktorius 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 patvirtintame Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 papunktyje įtvirtinta, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas (toliau – Patikrinimas) – Tarnybos atliekamas asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimas, įskaitant pacientų teisių priežiūrą, kurio metu nustatoma juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teiktų ar nesuteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams. Pagal Aprašo 4.4 papunktį, skundas – su žalos atlyginimu nesusijęs asmens rašytinis kreipimasis į Tarnybą, neatsižvelgiant į jo pavadinimą (antraštę), kuriame nurodoma, kad yra pažeistos teisės aktuose nustatytos paciento teisės ar teisėti interesai. Aprašo 32 punkte numatyta, kad skundo nagrinėjimas Tarnyboje baigiamas patvirtinant Patikrinimo ataskaitą ir įforminant direktoriaus įsakymą. Šiame įsakyme teikiamos rekomendacijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir (ar) kokybės gerinimo. Tais atvejais, kai įstaiga yra įspėjama dėl teisės aktų reikalavimų pažeidimų, Įsakyme privalo būti nurodomas šių pažeidimų, jei jie yra šalintini, pašalinimo terminas ir pareiga Įstaigai informuoti Tarnybą apie minėtų pažeidimų pašalinimo rezultatus. Aprašo 33 punkte įtvirtina, jog Tarnyba, taikydama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas poveikio priemones / sankcijas, be kita ko, vadovaujasi šiame punkte nurodytais poveikio priemonių / sankcijų pasirinkimo kriterijais. Aprašo 33.4 punktas numato, jog kai nustatyti teisės aktų reikalavimų pažeidimai yra susiję su kitais, 33.1–33.3 papunkčiuose nenumatytais atvejais, Tarnyba taiko Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą įspėjimą įstaigai dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų, nustatant konkrečius jų pašalinimo terminus. Aprašo 35 punkte nustatyta, kad asmuo, pateikęs skundą, ir asmens sveikatos priežiūros įstaiga, nesutinkantys su šio aprašo 18, 21 ir 32 punktuose nurodytais Tarnybos sprendimais, turi teisę per 30 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos paduoti skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai ar Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kaip byloje nustatyta, Tarnyboje pareiškėjos D. V. 2018 m. balandžio 18 d. skundo pagrindu buvo atliekamas pareiškėjos motinai T. V. Centre laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 13 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimas ir buvo surašyta Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ataskaita Nr. T3-141/2018. Tarnybos direktorė, atsižvelgdama į patikrinimo metu nustatytus teisės aktų pažeidimus, 2018 m. spalio 25 d. Įsakymu Centrui skyrė SPĮĮ 58 straipsnio 1 dalies 1 punkte poveikio priemonę – Įspėjimą ir, be kita ko, vadovaudamasi Aprašo 32 punktu, teikė rekomendaciją asmens sveikatos priežiūros įstaigai (Centrui) priimti sprendimą dėl šeimos gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos vertinimo ar privalomo profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir iki 2018 m. gruodžio 1 d. informuoti Tarnybą apie priimtą sprendimą. Centras 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. S-673 Tarnybą informavo, kad priimtas sprendimas nukreipti šeimos gydytoją M. Š. privalomam profesinės kvalifikacijos tobulinimui. Taip pat Centras 2019 m. vasario 5 d. Tarnybai pateikė gydytojos M. Š. išklausyto kurso pažymėjimą bei informavo, kad Centre įdarbintas koordinatorius, kuris koordinuos prevencinių ir profilaktinių programų įgyvendinimą. Taigi, kaip matyti, vienas iš Tvarkos 4 punkte įvardytų subjektų, t. y. Centro direktorė, Tvarkos 4.2.1 papunktyje sveikatos priežiūros įstaigos vadovui suteikta teise pateikti reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją nesinaudojo ir nusprendė gydytoją M. Š. privalomai siųsti tobulinti profesinę kvalifikaciją.

Iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje nurodytas kontrolės priemones Tarnyba taiko atlikusi asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūrą ir jos metu nustačiusi įstaigos veiklos trūkumus bei pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pažeidimai buvo nustatyti Tarnybos 2018 m. spalio 24 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje ir už šiuos pažeidimus Tarnybos Įsakymu, kaip minėta, Centrui jau pritaikytos sankcijos ir kontrolės priemonės (įspėjimas dėl nustatytų pažeidimų ir įpareigojimas pašalinti juos). Svarbu pažymėti, kad iš Tarnybos Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitos matyti, jog atliekant asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą buvo tikrinta ne tik Centro, tačiau ir Centre dirbančios šeimos gydytojos M. Š. veikla, teiktų ar nesuteiktų paslaugų atitiktis teisės aktų reikalavimams (Aprašo 4.1 punktas). Tarnybos 2018 m. spalio 25 d. Įsakyme yra pasisakyta dėl šeimos gydytojos M. Š. veiksmų, pažeidžiančių Įsakyme nurodytus teisės aktų reikalavimus, bei, kaip minėta, Centrui teikta rekomendacija dėl jos profesinės kompetencijos vertinimo.

Teismas pažymi, kad Įsakymas priimtas, atsižvelgiant į patikrinimo, kuris inicijuotas pareiškėjos skundo pagrindu, rezultatus, ir šiame Įsakyme nurodyta jo apskundimo tvarka. Pareiškėja, nesutikdama su Įsakymu, o būtent su jame Centrui pateiktomis rekomendacijomis, šį Įsakymą galėjo ginčyti Aprašo 35 punkte nustatyta tvarka. Tačiau pareiškėja šio Įsakymo nustatyta tvarka neginčijo, Įsakymas yra įsiteisėjęs.

Kita vertus, pareiškėja, kaip asmuo, pasikreipusi su skundu į Tarnybą, neturi teisės reikalauti, kad pastaroji taikytų įstaigai būtent jo pageidaujamas kontrolės priemones. Taigi teismas vertina, kad skundžiamu Tarnybos raštu netenkinus pareiškėjos 2019 m. liepos 30 d. skunde išreikšto prašymo Tarnybai, atsižvelgiant į Tvarkos 4.1.1. papunktį, į sveikatos apsaugos ministrą kreiptis su prašymu / reikalavimu atlikti T. V. gydžiusios gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimą, pareiškėjos teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad Tarnyba Įsakymą priėmė 2018 m. spalio 25 d. ir jis įsiteisėjo bei Centras Tarnybai 2019 m. vasario 5 d. pateikė M. Š. išklausyto kurso pažymėjimą dar iki Žalos nustatymo komisijos Sprendimo priėmimo, t. y. iki 2019 m. kovo 19 d. Teismas šiuo aspektu atkreipia dėmesį, kad, kaip minėta aukščiau, Tvarkos 4.1.1. norma įtvirtina ne pareigą, o suteikia teisę joje nurodytiems subjektams teikti reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją. Pažymėtina, kad SPĮĮ 58 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat yra įtvirtinta teisė, bet ne pareiga, šiame įstatyme nurodytoms įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijoms reikalauti, kad būtų patikrinta įstaigos sveikatos priežiūros specialistų profesinė kvalifikacija. Teismo vertinimu, aukščiau minėti teisės aktai, reglamentuojantys Tarnybos kompetenciją, nesuteikia jai įgaliojimų ir nepriskiria funkcijų tirti aplinkybes, susijusias su priežastinio ryšio tarp gydytojos atliktų veiksmų ar neveikimo, galėjusio sukelti ar sukėlusias neigiamas pasekmes asmens sveikatai ir konkrečiai sukeltų pasekmių nustatymo, t. y. tarnyba nenagrinėja skundų, susijusių su žalos atlyginimu. Tarnybos atliekamo paciento skundo tyrimo tikslas yra de jure įvertinti pacientui de facto suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas arba konstatuoti, kad tam tikros paslaugos, kurios nebuvo suteiktos, turėjo būti suteiktos. Kaip aukščiau minėta, Tarnyba galiojančiame Įsakyme dėl poveikio priemonių Centrui taikymo ir minėtos gydytojos profesinės kvalifikacijos vertinimo jau yra pasisakiusi (Įsakymo 3.5 papunktis). Taigi Tarnyba, Žalos nustatymo komisijai Sprendime nustačius, kad žala, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas T. V. Centre, buvo padaryta, neturėjo pareigos kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą su prašymu / reikalavimu patikrinti gydytojos M. Š. profesinę kvalifikaciją.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Tarnyba, priimdama ginčijamą Sprendimą, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad įsiteisėjusiu Įsakymu yra įsigaliojusi poveikio priemonė (įspėjimas) Centrui, Tarnyba šiame sprendime yra pasisakiusi dėl M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimo klausimo, buvo įgyvendintos Įsakyme nustatytos rekomendacijos dėl gydytojos profesinės kvalifikacijos tobulinimo ir pagrįstai konstatavo, kad Tarnyba neturi pagrindo kreiptis dėl gydytojos M. Š. profesinės kompetencijos patikrinimo Tvarkoje nustatyta tvarka. Skundžiamas Tarnybos Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti. Teismas taip pat nenustatė kitų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnyje įtvirtintų skundžiamo administracinio akto panaikinimo pagrindų.

Pareiškėja skunde teismui reiškia nesutikimą su Komisijos Sprendime padaryta išvada, kad Tarnybos Sprendimas pareiškėjos teisėms ir pareigoms įtakos nedaro.

Komisija Sprendime, be kita ko, padarė išvadą, kad Tarnybos Sprendimas reikalavimo patikrinti gydytojos M. Š. profesinę kvalifikaciją teikimo klausimu (neteikti minimo reikalavimo) niekaip nedarė įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.

Kaip byloje nustatyta, pareiškėja į Tarnybą su skundais kreipėsi dėl jos motinai teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės bei ją gydžiusios gydytojos profesinės kvalifikacijos patikrinimo. Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, priešingai nei Komisija nurodo Sprendime, pareiškėja yra suinteresuota bei turi teisę teikti skundą dėl Tarnybos Sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas Tarnybai kreiptis į sveikatos apsaugos ministrą dėl gydytojos, gydžiusios pareiškėjos motiną, profesinės kvalifikacijos patikrinimo teisėtumo ir pagrįstumo. Dėl to ši Komisijos išvada šalintina iš Komisijos Sprendimo motyvų. Tačiau, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas keisti ar naikinti Komisijos 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą Nr. 21R-659 (AG-600/03-2019). Teismas daro išvadą, kad Komisijos Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Pareiškėja ir trečiasis suinteresuotas asmuo teismui pateikė prašymus atlyginti jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos skundas netenkinamas, pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjos skundu nesutiko, prašė jo netenkinti, todėl darytina išvada, kad šis teismo sprendimas priimtas trečiojo suinteresuoto asmens naudai.

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal LVAT praktiką, ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, iš esmės įtvirtintas suinteresuotai šaliai adresuotas reikalavimas pagrįsti savo prašyme nurodytas išlaidas konkrečiais skaičiais bei įrodymais, atitinkančiais ABTĮ 56 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus (LVAT 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012); prašomų sumų apskaičiavimas iš esmės turėtų būti detalus (LVAT 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146–2022/2010), išsamus ir su pagrindimu (LVAT 2011 m. birželio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756–34/2011); šių reikalavimų nepaisymas gali lemti prašymo dėl išlaidų atlyginimo atmetimą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje AS62–521/2011).

Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog klientas su advokatu, advokatais ar advokatų profesine bendrija dėl teisinių paslaugų susitaria pasirašydami sutartį; šių sutarčių apskaita tvarkoma ir jos saugomos advokato darbo vietoje ar advokatų profesinės bendrijos buveinėje. Šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, atlikdamas pavedimus pagal susitarimą ar paskyrimą, advokatas pateikia sutartį dėl teisinių paslaugų ar šios sutarties išrašą, advokato orderį baudžiamajame procese arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo. Advokatūros įstatymo 49 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog, jeigu pateikiamas sutarties išrašas, jame turi būti nurodyta: advokato vardas, pavardė (1 punktas); šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ar 27 straipsnio 2 dalyje nurodytas pavadinimas ar advokatų profesinės bendrijos pavadinimas (2 punktas); sutarties dėl teisinių paslaugų ir sutarties išrašo data (3 punktas); kokie įgaliojimai suteikti, nurodytas ginamas ar atstovaujamas asmuo (4 punktas); advokato parašas (5 punktas). Advokatūros įstatymo 50 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog advokatui už pagal sutartį teikiamas teisines paslaugas klientai moka šalių sutartą užmokestį.

Iš šio teisinio reguliavimo matyti, jog advokato ir kliento teisiniai santykiai yra grindžiami tam tikrais dokumentais, iš jų – ir sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo. Pažymėtina, kad vadovaujantis sutartimi dėl teisinių paslaugų teikimo, galima nustatyti, kokias teisines paslaugas advokatas buvo įgaliotas teikti klientui bei už kokias teisines paslaugas vėliau klientas sumokėjo šalių sutartą užmokestį.

Nagrinėjamu atveju M. Š. pateikti duomenys patvirtina, kad advokatas Arūnas Zeleckis M. Š. išrašė 2019 m. lapkričio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AR. Nr. 00571, iš kurios matyti, kad M. Š. už atsiliepimo į pareiškėjos skundą parengimą paskaičiuota 363 Eur suma. Į bylą pateiktas banko Luminor 2019 m. lapkričio 28 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 794 patvirtina, kad M. Š. advokatui Arūnui Zeleckui pagal aukščiau minėtą sąskaitą faktūrą pervedė 363 Eur. Tačiau byloje nėra pateikta duomenų, jog trečiasis suinteresuotas asmuo M. Š. su advokatu Arūnu Zaleckiu būtų pasirašiusi atstovavimo sutartį. Pastebėtina, kad visus procesinius dokumentus teikė pati M. Š.. Byloje nėra nei vieno dokumento, kurį būtų parengęs ar pasirašęs advokatas Arūnas Zeleckis. Atsižvelgiant į tai, kad M. Š. nepateikė atstovavimo sutarties, kuri patvirtintų, jog M. Š. naudojosi mokama advokato teisine pagalba, o pateikti PVM sąskaita faktūra ir lėšų pervedimo nurodymas negali būti laikomi atstovavimą trečiajam suinteresuotam asmeniui ir patirtas išlaidas patvirtinančiais įrodymais, todėl trečiojo suinteresuoto asmens prašymas priteisti 363 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos D. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.