Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Tauragės teritorinio skyriaus atstovei Eglutei Tamulienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovei V. M., Institucijai, teikiančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Ieškinys ir teismo pranešimas jai įteikti asmeniškai.

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Nurodė, kad atsakovė girtauja, neprižiūri vaikų, yra netvarkinga, nekeičia savo elgesio. Ji pavargo ir nori ramiai gyventi. Namas priklauso jai. Sutinka, kad nepilnamečiai anūkai liktų gyventi, nes jai jų gaila. Ji rūpinasi anūkais. Seniūnija žino apie situaciją. Dukra ją yra mušusi, daug kartų buvo kviesta policija. Po baudžiamųjų bylų dukros elgesys nepasikeitė. Kai dukra grįžta namo neblaivi, ji užsidaro savo kambaryje, nes bijo dukters. (2018-12-12 teismo posėdžio garso įrašas: 4 min. 00 sek. – 12 min. 57 sek.).

Teismo posėdyje liudytoja V. M. nurodė mananti, kad mama turi būti iškeldinta tam, kad močiutė galėtų ramiai gyventi. Mama nuolat geria. Kai ji grįžta iš Panevėžio, kur gyvena, mamos arba nebūna namuose, arba ji grįžta girta. Vyresnieji jos broliai gyvena užsienyje, o su jaunesniaisiais nelabai bendrauja. Būdama girta, mama šaukia ant vaikų. Su močiute ji kasdien kalba telefonu. Močiutė dažnai verkia, kad mama, būdama girta, ją puola. Mano, kad močiutei yra nesaugu. Jei mama pati norėtų, pakeistų savo gyvenimo būdą (2018-12-12 teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 19 sek. – 32 min. 22 sek.).

Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Tauragės teritorinio skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad tarnybai žinoma ši šeima. Užfiksuoti du vaikų teisių pažeidimai dėl smurto tarp mamos ir močiutės. Pradėta atvejo vadyba, dirbama su atsakove. Jei ne močiutė, būtų sprendžiamas nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimas. Vaikus prižiūri močiutė. Nepilnamečiams yra svarbiau ramybė, o ne toks gyvenimas, kurį veda atsakovė. Atsakovės elgesys nesikeičia. Tenkinus ieškinį, atsakovė su vaikais galėtų būti apgyvendinta Eržvilko moterių krizių centre kol ras kur gyventi (2018-12-12 teismo posėdžio garso įrašas: 34 min. 35 sek. – 37 min. 06 sek.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 8-11). 2018-08-08 teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu Marijampolės apylinkės teismo, atsakovė nuteista už tai, kad grasino nužudyti ieškovę (b. l. 12-14). Ieškovė raštu pareikalavo, kad atsakovė iki 2018-08-15 išsikeltų iš jai nuosavybės teise priklausančio namo (b. l. 7). 2018-09-18 teismo baudžiamuoju įsakymu, priimtu Marijampolės apylinkės teismo, atsakovė nuteista už tai, kad sukėlė fizinį skausmą ieškovei (b. l. 28-30). Atsakovės šeimą sudaro ji ir trys vaikai: S. M., gimusi (duomenys neskelbtini), A. M., gimęs (duomenys neskelbtini), A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 38).

Savavališkai užėmę gyvenamąją patalpą, t. y. įsikėlę į ją be nuomos sutarties, asmenys iškeldinami teismo tvarka ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.612 straipsnis). Iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų, priklausomai nuo šalis siejančių materialinių teisių santykių turinio, gali būti tiek pažeistų daiktinių teisių gynimo būdas, tiek prievolinis teisinis pažeistų teisių gyvenimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-790/2003, Lietuvos Aukščiausio teismo 2008-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2008). Tuo atveju, kai šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai, ginčo dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų nagrinėjimo turinį ir ribas lemia CK ketvirtosios knygos normos dėl savininko teisių apsaugos ir gynimo. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis).

Gyvenamosios patalpos nuomos sutartys tarp fizinių asmenų gali būti sudaromos žodžiu (CK 6.579 straipsnio 2 dalis). Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad gyvenamoji ir negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovei. Byloje nėra duomenų apie šalių bet kokia forma sudarytą Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, atsakovė tiesiog gyveno savo mamos namuose. Tai reiškia, kad nėra pagrindo teigti, jog šalis siejo prievoliniai teisiniai santykiai. Atsakovės netinkamas ir nusikalstamas elgesys ieškovės atžvilgiu sudaro pagrindą teigti, kad ieškovė dėl tokių atsakovės veiksmų negali visa apimtimi įgyvendinti savo kaip savininkės teisių ir netgi jaustis fiziškai saugi savo namuose. Tiek liudytojos V. M. parodymai, tiek įsiteisėję teismo baudžiamieji įsakymai ir Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Tauragės teritorinio skyriaus išvada patvirtina ieškovės teiginius apie asocialų atsakovės gyvenimo būdą ir tiek moraline, tiek teisine prasme netinkamą ir netgi pavojingą atsakovės elgesį ieškovės atžvilgiu. Todėl darytina išvada, kad ieškinio reikalavimas yra pagrįstas ir gali būti tenkinamas.

Atsakovė augina du nepilnamečius vaikus (17 metų ir 10 metų amžiaus). Byloje nekilo ginčas dėl nepilnamečių vaikų iškeldinimo. Priešingai, ieškovė sutinka, kad anūkai liktų gyventi su ja, nustatyta, kad iš esmės būtent ieškovė faktiškai rūpinasi vaikais, kai atsakovė yra nepajėgi tą daryti dėl savo girtumo, nors atsakovei motinystės teisės ir nėra apribotos. Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos Tauragės teritorinio skyriaus atstovė nurodė, kad atsakovė pusės metų laikotarpiui galėtų būti apgyvendinta Eržvilko moterų krizių centre - prireikus, ir su savo vaikais. Pati atsakovė nurodė, kad seniūnija jai siūlė socialinį būstą, tačiau ji dėl to nepriėmė jokio sprendimo. Bylos duomenų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tolesnis ieškovės ir atsakovės gyvenimas ieškovės namuose kenkia ne tik ieškovei, atsižvelgiant į jos amžių, tačiau yra žalingas ir atsakovės nepilnamečiams vaikams, kurie nuolat regi mamos ir močiutės konfliktus bei atsakovės smurto protrūkius. Todėl atsakovės iškeldinimas, atsižvelgiant į tai, kad nepilnamečiams jos vaikams užtikrinamas būstas ir močiutės priežiūra, teikiama institucijų pagalba, nepakenks vaikų interesams.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškovei buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 50 procentų buvo atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 5). Ieškovė sumokėjo 50,00 EUR žyminio mokesčio dalį. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo priteisti 182,00 EUR dydžio antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro advokato užmokestis. Atsakovei taip pat suteikta antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 39-40). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, būdama 50 procentų dalimi atleista nuo žyminio mokesčio, sumokėjo 50,00 EUR žyminio mokesčio dalį. Tenkinus jos ieškinį visiškai, iš atsakovės ieškovei priteisiama 50,00 EUR žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Iškeldinti V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš gyvenamosios patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, ir negyvenamųjų patalpų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).

Iš V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 50,00 (penkiasdešimt eurų) EUR žyminio mokesčio A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.