- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 2-226-877/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18761-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- I. Ū.
- Advokatai
- Edita Marija Šlapikienė, Arūnas Gatelis
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Linai Rumbutytei – Bonatienei, Agnei Sinkevičiūtei, Marijai Tamošauskaitei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei D. K., jos atstovei advokatei Editai Marijai Šlapikienei, atsakovei I. Ū. - M., jos atstovui advokato padėjėjui Arūnui Gateliui, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. K. ieškinį atsakovei I. Ū. – M., atsakovės I. Ū. – M. priešieškinį ieškovei D. K. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
D. K. 2015 m. rugsėjo 21 d. ieškiniu I. Ū. – M. prašo atidalinti ieškovei priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, ieškovei priteisti butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovei I. Ū. – M. priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 604 Eur piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę atidalinto turto dalį , priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad ji ir jos sesuo po motinos mirties paveldėjo jos turtą po ½ dalį. Kadangi negali su atsakove susitarti dėl naudojimosi paveldėtu turtu tvarkos, prašo turtą atidalinti. Nurodo, kad atsakovė neduoda jai buto raktų, nuolat keičia spynas, taip tyčia sudarydama kliūtis naudotis turtu, nors už savo buto dalį ji moka mokesčius. Nurodo, kad nuolatinai gyvena Jungtinėse Amerikos valstijose, į Lietuvą sugrįžta kasmet tik mėnesiui dviems, tačiau net tuomet negali patekti į jai priklausantį turtą, viešėdama Lietuvoje priversta nakvoti pas pažįstamus, draugus, nors turi nuosavybę. Mano, kad tikslinga turtą atidalinti atskirais nekilnojamojo turto objektais, jai paskiriant butą (duomenys neskelbtini), nes šis butas jai labiau reikalingas dėl to, kad yra arti Ąžuolyno šeimos sveikatos centro, kuriame gydosi atvykusi į Lietuvą. Teigia, kad atsakovė gyvena Italijoje, į Lietuvą atskrenda tik kartą per metus, gyvena (duomenys neskelbtini) esančiame sode, kur šienauja žolę, todėl mano, kad šis turtas turėtų būti paskirtas atsakovei.
Atsakovė I. Ū. – M. 2015-10-13 priešieškiniu (I t. 37-42 b.l.) prašo atidalinti atsakovei I. Ū. – M. priklausančią turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovei priteisti butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 1691 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį; ieškovei D. K. priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., iš ieškovės atsakovei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Priešieškinyje nurodo, kad nuo pat palikimo atsiradimo momento šalys suprato, kad protingiausia paveldėtą turtą pasidalinti atskirais daiktais. 2012 m. birželio 30 d. laiške ieškovė pasiūlė atsakovei butą (duomenys neskelbtini)., pati pasirinkdama butą (duomenys neskelbtini). ir sodo sklypą, šį pasiūlymą dar kartą pakartojo 2012 m. lapkričio 4 d. laiške. Atsakovė su tokiu ieškovės pasiūlymu visada sutiko, šiuos ieškovės pasiūlymus laikė rimtais ir pagrįstais, nes jie buvo patvirtinti konkrečiais ieškovės veiksmais: 2013 m. rugpjūčio mėn. ieškovė pasiėmė savo daiktus iš buto (duomenys neskelbtini). Ieškovė laiškuose nurodė, kad toks jos pasirinkimas yra paremtas jos asmeniniais, šeimos ir sūnaus (duomenys neskelbtini) interesais. Ieškovė yra išvykusi į JAV nuolatinai gyventi nuo 2000 m., į Lietuvą atvyksta vienam- dviems mėnesiams. Operacija ieškovei atlikta 2007 m. (iki palikimo atsiradimo). Aplinkybės, kad sveikatos paslaugas ieškovė gali gauti tik Ąžuolyno centre, jokiais įrodymais nepagrįstos. Ieškovė pateikė atsakovei pranešimą dėl dalies paveldėto miško sklypo pardavimo, nors seserys buvo susitarusios mišką valdyti bendrai, nes jis periodiškai duoda pajamų. Ieškovė slapta nuo atsakovės 2015-08-11 sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį penkerių metų laikotarpiui, todėl reikalavimas nuomos sutartimi apsunkintą butą atidalijant paskirti atsakovei vertintinas neigiamai. Atsakovė savo tolesnį gyvenimą sieja su dabartine deklaruota ir gyvenamąja vieta (duomenys neskelbtini). Atsakovės darbo stažas 30 metų, ji turi galiojantį sveikatos draudimą, dėl to gali naudotis nemokama medicinos pagalba Kaune. Aplinkybę apie nuolatinį gyvenimą bute patvirtina sudarytos sutartys su paslaugų teikėjais bei mokami mokesčiai už paslaugas, ką patvirtina atsakovės banko sąskaitos išrašas. Atsakovės siūlomas atidalijimo būdas yra teisingas, protingas ir sąžiningas, nes bute (duomenys neskelbtini). atsakovė gyvena nuo 1964 metų, ši gyvenamoji vieta jai turi ne tik turtinę, bet ir asmeninę neturtinę vertę, yra susijusi su jaunystės prisiminimais ir velionių tėvų atminimu; moka mokesčius už butą, yra sudariusi santuoką, todėl didesnio ploto butas labiau atitinka jos šeimos poreikius, savo tolesnį gyvenimą sieja su Kaunu, turi įsigijusi garažą ir automobilį, prižiūri tėvų ir tetos kapus Karmėlavos kapinėse. Ieškovė pripažino aplinkybę, kad atsakovė nuolat gyvena adresu (duomenys neskelbtini), šiuo adresu siunčia visą korespondenciją. Ieškovė nuolat gyvena JAV, yra išsituokusi, iki 2020 m. sudarė buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį; yra pareiškusi, kad parduoda paveldėto miško dalį, dėl miško sklypo buvo inicijavusi teisminį procesą; ieškovė serga širdies liga, todėl laipioti į penktą aukštą jai būtų sunku.
Atsiliepimas
Ieškovė 2015-10-28 teismui pateiktu atsiliepimu su priešieškiniu nesutiko. Nurodė, kad iš tiesų atsakovė gyvena Italijoje, turi trijų kambarių butą ir nekilnojamojo turto agentūrą, kas laikytina jos verslu, todėl ji su šeima gyvena užsienyje, o Lietuvoje negyvena, kas paneigia jos argumentus dėl buto (duomenys neskelbtini). jai reikalingumo. Ieškovė turi vyrą (sužadėtinį), sūnų (duomenys neskelbtini), kuris yra vedęs, bet gyvena kartu su ieškove, visi ketina grįžti į Lietuvą ir gyventi kartu, todėl jiems reikalingas didesnis butas. Prieštarauja dėl miško sklypo padalijimo, mano, kad šį turtą galima pasidalinti ir be teismo, nes jis yra dalus (I t. 102-104 b.l.).
Teismo posėdyje šalys ir jų atstovai patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies. Priešieškinis tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad po motinos L.Ū. mirties 2011-11-16 ieškovė D. K. ir atsakovė I. Ū. – M. pagal 2009 m. vasario 17 d. testamentą lygiomis dalimis po ½ dalį paveldėjo jos turtą: butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 19500 Eur vertės, 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7150 Eur vertės, butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 13200 Eur vertės, 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 16832 Eur vertės (I t. 14-19 b.l., 44-53 b.l.). Nekilnojamojo turto vertė yra nustatyta VĮ Registrų centras duomenimis, teismas priimdamas sprendimą vadovaujasi naujesniais 2015-08-24 nustatytais turto vertės duomenimis (I t.44-53 b.l.), ginčo tarp šalių dėl turto vertės nėra.
Iš 2015 m. rugpjūčio 12 d. V.R. Ą. sveikatos centro medicinos dokumentų išrašo (I t. 28 b.l.) matyti, kad D. K. 2010 m., 2011 m., 2014 m. konsultuota ginekologo ir kardiologo, dėl kitų ligų sekama kas metai.
2014 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. rugpjūčio 14 d. D. K. kreipėsi į Žaliakalnio policijos nuovadą su pareiškimais dėl savavaldžiavimo, nes sesuo jai neduoda rakto nuo buto (duomenys neskelbtini) (I t. 31-32 b.l.).
2015-12-07 AB „Lesto“ pranešė, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis (duomenys neskelbtini), sudaryta D. K. vardu, nuo 2015-01-01 iki 2015-12-02 objekte suvarota 138 kWh elektros energijos (185 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Elektroninė erdvėje esantys duomenys- 2014-08-27 informacija tinklalapyje www.informazione-aziende.it bei 2015-10-20 informacija tinklalapyje www.kompany.it rodo, kad I. Ū. – M. vardu Italijoje įregistruota įmonė (I t. 187-190 b.l.). Bolonijos prekybos, pramonės, amatų ir žemės ūkio rūmų Įmonių registravimo skyriaus 2015-12-21 pažymoje nurodyta, kad Bolonijos Įmonių registre I. Ū. – M. neįregistruota (I t. 193-194 b.l.). Oficialus rašytinis įrodymas turi didesnę įrodomąją galią už informaciją, atspausdintą iš informacinio internetinio tinklalapio, todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad atsakovė turi įmonę Italijoje, yra paneigta oficialiu rašytiniu įrodymu, dėl to darytina išvada, kad ieškovė šios aplinkybės neįrodė (CPK 178 str.).
2015-09-04 D. K. atstovė advokatė Edita Marija Šlapikienė I. Ū. – M. per notarę pranešė, kad ruošiasi parduoti paveldėtą ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) esantį (duomenys neskelbtini). už 13033 Eur ir pasiūlė pareikšti savo norą šį sklypą pirkti arba atsisakyti pirkti už nurodytą kainą (I t. 72 b.l.). 2015 m. rugpjūčio 11 d. I. K. su R. B. sudarė ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį 5 metų terminui (I t. 74 b.l.).
Atsakovės I. Ū. – M. deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1975 m. birželio 24 d. yra (duomenys neskelbtini) (I t. 80 b.l.), ji yra drausta valstybiniu socialiniu draudimu (I t. 81 b.l.). Atsakovė I. Ū. – M. 2015-08-25 sudarė santuoką su Italijos piliečiu P. L. M. (I t. 54, 120-122 b.l.). 2015-09-10 atsakovė sudarė Šilumos vartojimo pirkimo- pardavimo sutartį su AB „Kauno energija“ dėl šilumos energijos tiekimo butui (duomenys neskelbtini) (I t. 55-57 b.l.), gamtinių dujų tiekimo sutartį su AB „Lietuvos dujos“ (I t. 58-59 b.l.); Geriamo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartį su UAB „Kauno vandenys“ (63- 66 b.l.); 2015-09-11 sudarė komunalinių atliekų tvarkymo sutartį su UAB „Kauno švara“ (I t. 60-62 b.l.); 2015-09-15 elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lesto“ (I t. 67-71 b.l.). Iš I. Ū. – M. sąskaitų išrašo matyti jos mokėti mokesčiai už komunalines paslaugas butui (duomenys neskelbtini). (I t. 84-90 b.l.).
Iš Budapešto Vyriausiojo policijos komisariato nutarimo sustabdyti ikiteisminį tyrimą nustatyta, kad 2014-08-29 iš atsakovės sutuoktinio automobilio buvo pavogti daiktai, tarp jų atsakovės teigimu buvo ir buto (duomenys neskelbtini), raktai, dėl ko atsakovė privalėjo pakeisti šio buto spyną (I t. 75-78 b.l.).
Atsakovė gydosi VšĮ Kauno centro poliklinikoje (I t. 139- 183 b.l.).
Iš laiškų, siųstų adresu (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovė 2012-06-30, 2012-11-04, 2013-07-25 sutiko su ieškovės pasiūlymu, kad ieškovei atitektų butas (duomenys neskelbtini) ir sodo sklypas su nameliu sodų bendrijoje, o atsakovei butas (duomenys neskelbtini) (I t. 93-96 b.l.).
2008 m. birželio 9 d. ieškovė buvo įgaliojusi I. Ū. – M. valdyti, tvarkyti bei disponuoti visu jai Lietuvos Respublikoje esančiu turtu (I t. 125 b.l.).
Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnio 1 dalis), atsižvelgdamas į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo formos – dalyvaujančios byloje šalys siekia atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės, t. y. atskirti konkretaus bendraturčio dalis, suformuoti atskirus turtinius vienetus ir taip bendrąją dalinę nuosavybę transformuoti į asmeninę nuosavybę. Įstatymas prioritetą skiria atidalijimui natūra ir tik nesant atidalijimo natūra galimybės, t. y. nesant galimybės suformuoti atskirą nekilnojamąjį daiktą, atidalijama paskiriant kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimas natūra geriausiai užtikrina maksimalų įstatymų nustatytą bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimą, nes jis leidžia visiškai, kai atidalijamos visos bendrosios dalinės nuosavybės dalys, ar iš dalies, kai po atidalijimo bendrosios nuosavybės teisė išlieka neatsidalijusiems bendraturčiams, nutraukti bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius ir taip išvengti įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturčiams valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2007; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2009; 2012 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2012; kt.). Bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; kt.). Šią pareigą derindamas su visiško bendraturčių atidalijimo prioritetu kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Sprendžiant ginčą dėl bendraturčių nuosavybės teisės įgyvendinimo, jų interesai pirmiausiai turi būti įvertinti nuosavybės neliečiamumo ir apsaugos kontekste, pasveriant, ar vieno bendraturčio interesų prioriteto pripažinimas ir jo reikalavimų tenkinimas nesukels esminio kito bendraturčio nuosavybės teisės pažeidimo ar net netekimo. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011).
Taigi, iš byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad šiame procese šalys siekia atsidalinti nuosavybę iš bendrosios dalinės nuosavybės atskirais nekilnojamojo turto objektais, kadangi gera valia susitarti nepavyko, o turtą naudoti po ½ dalį nepatogu ir dėl to kyla konfliktai- dėl miško sklypo Vilniaus rajone ieškovė buvo iškėlusi civilinę bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme, atsakovė pakeitė spyną bute (duomenys neskelbtini). ir ieškovei neduoda rakto ir pan. Ginčo dėl turto vertės byloje nėra. Abi šalys sutinka, kad I. Ū. – M. atitektų 0,0737 ha žemės sklypas su sodo pastatu, esantis (duomenys neskelbtini), 7150 Eur vertės. Be to, ieškovė nereiškia reikalavimo dėl miško žemės sklypo atidalijimo, toks reikalavimas yra atsakovės priešieškinyje. Esminis ginčas kilęs dėl to, kam turėtų atitekti butas (duomenys neskelbtini).
Ieškovės motyvas, kad jai turėtų būti paskirtas šis butas yra, nes ji pirma kreipėsi į teismą su tokiu ieškinio reikalavimu, gydosi netoliese esančiame Ąžuolyno sveikatos centre, neturi transporto priemonės, todėl kitur gydytis būtų nepatogu, planuoja su vyru grįžti gyventi į Lietuvą, taip pat planuoja grįžti ir jos sūnus su šeima, todėl jai šis butas yra labiau reikalingas.
Atsakovės motyvai, kad jai turėtų būti paskirtas šis butas yra tai, kad jis jai turi ne tik turtinę, bet ir asmeninę neturtinę (emocinę) vertę, kadangi šiame bute ji pragyveno visą savo gyvenimą nuo 1975 m. su tėvais, ją sieja vaikystės ir jaunystės prisiminimai, geros emocijos, prisidėjo prie buto remonto, jo interjero kūrimo, kai tuo tarpu ieškovė, sudariusi santuoką iš buto išvyko, be to, išsivežė visus savo daiktus ir 2013 m. po mamos mirties siūlė, kad šis butas atitektų atsakovei, atsakovė visada su tokiu pasiūlymu sutiko. Atsakovei šis butas labiau reikalingas dar ir todėl, kad ji 2005 m. sudarė santuoką, santuokiniam gyvenimui reikalinga dvigulė lova kitame bute dėl mažų kambarių netelpa, be to, jame kartu su sutuoktiniu gyventi negalėtų, nes ieškovė šio buto ½ dalį penkerių metų laikotarpiui apsunkino nuomos sutartimi. Mano, kad miško sklypas taip pat turėtų atitekti atsakovei, nes ji inicijavo šio sklypo dalies pardavimą.
Be to, iš byloje esančių įrodymų matyti, kad ieškovė 2000 m. išvyko į JAV, į Lietuvą grįžta kasmet tik mėnesiui- dviems, o atsakovė yra sudariusi santuoką su Italijos piliečiu, todėl dalį laiko gyvena Italijoje, tačiau jos faktinė gyvenamoji vieta nuo 1964 metų, deklaruota gyvenamoji vieta nuo 1975 m. yra (duomenys neskelbtini), išvykimo nėra deklaravusi, bute įsirengė palydovinę televizijos anteną, bute yra naudojama elektros energija, vanduo.
Teismas, įvertinęs, kad paveldėtą turtą sudaro du butai, sprendžia, kad logiška ir teisinga būtų kiekvienai iš šalių paskirti po butą ir sodo ar miško sklypą, atsižvelgiant į turto vertę tokiu būdu, kad šaliai, kuriai atiteks vertingesnis turtas, kitai šaliai reikėtų išmokėti kuo mažesnę kompensaciją. Šalims sutinkant, kad atsakovei turėtų atitekti sodo sklypas, logiškai seka, kad ieškovei atitenka miško sklypas. Sodo sklypas yra mažesnės vertės už miško sklypą, todėl ieškovei turėtų atitekti mažesnės vertės butas, o atsakovei- didesnės, t.y. ieškovei butas (duomenys neskelbtini) atsakovei- (duomenys neskelbtini). Būtent tokį atidalijimo būdą nurodė atsakovė savo priešieškinyje. Teismo vidiniu įsitikinimu, įvertinus šalių pateiktus įrodymus, jų paaiškinimus, išklausius liudytojų parodymus, atsižvelgiant į aplinkybes, kad kurį laiką po motinos mirties ieškovė pageidavo, kad butas (duomenys neskelbtini) atitektų atsakovei, šis butas atsakovei turi ne tik turtinę, bet ir asmeninę neturtinę vertę, kai tuo tarpu ieškovės joks emocinis ryšys su šiuo butu nesieja, ji iš jo išvyko sudariusi santuoką, o nuo 2000 m. gyvena JAV, į Lietuvą atvyksta tik neilgam laikui ir savo ketinimų grįžti čia nuolat gyventi jokiais įrodymais nepagrindė, todėl teisinga, protinga, sąžininga ir logiška būtų butą (duomenys neskelbtini). paskirti atsakovei. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tai, kad ieškovė sudarė ilgalaikę buto (duomenys neskelbtini). nuomos sutartį (dėl ko atsakovei faktiškai naudotis šiuo butu galimybė yra apsunkinta), už didesnę, negu VĮ Registrų centras vertė, siūlė atsakovei pirkti savo dalį miško sklypo. Kauno mieste yra gerai organizuotas viešasis transportas, iš bet kurio miesto mikrorajono patekti į kitą autobusu, troleibusu ar mikroautobusu nėra kliūčių, šios visuotinai žinomos aplinkybės ieškovė jokiais įrodymais nepagrindė, todėl nelaikytini svariais ieškovės argumentai, kad ji gydosi Ąžuolyno sveikatos centre, neturi transporto priemonės, todėl jai ir sūnui iš kitos miesto dalies patekti į gydymo įstaigas būtų sunku, dėl to jai turėtų būti paskirtas butas (duomenys neskelbtini). Kiti šalių argumentai ir su tuo susiję liudytojų parodymai (dėl sutarčių su komunalinių paslaugų teikėjais, mokesčių mokėjimo, faktinės turto priežiūros ir pan.) neturi lemiamos reikšmės ginčo išsprendimui, nes abi šalys lig šiol mokesčius mokėjo už savo turto dalį. Taip pat ginčo išsprendimui neturi teisinės reikšmės atsakovės kitoje valstybėje turimas turtas ar verslas, be to, jokių įrodymų apie atsakovės turimą užsienyje turtą byloje nėra.
Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, jog atsakovė įrodė, kad jos pasiūlytas atidalijimo būdas, atidalijant ne dalį, o visą paveldėtą nekilnojamąjį turtą, labiausiai atitinka ne vienos iš šalių, o abiejų šalių interesus, yra racionalus ir logiškas, nepažeidžia nė vienos iš šalių teisių ir teisėtų interesų. Nutraukus bendrosios dalinės nuosavybės teisinius santykius visoje apimtyje, taip bus išvengta įvairių konfliktų ar suvaržymų, kylančių ar galinčių kilti bendraturtėms valdant, naudojantis ar disponuojant dalimi bendrosios nuosavybės teisėje. Ieškovei nepaskyrus jos pageidaujamo buto (duomenys neskelbtini)., tačiau paskyrus kitą turtą, kurio bendra vertė netgi didesnė, negu atsakovei tenkančio turto vertė, o be to ieškovė ketina parduoti miško sklypą ženkliai didesne, negu VĮ Registrų centras nurodyta vertė, teismo vertinimu nesukels esminio ieškovės nuosavybės teisės pažeidimo ir atitiks kiekvienos iš bendraturčių interesus bei proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principus. Šalių po ½ dalį paveldėtas turtas atidalintinas, ieškovei D. K. priteisiant butą su rūsiu, unikalus Nr. 1996-8002-3012:0004, esantį (duomenys neskelbtini), 13200 Eur vertės ir 4 ha miško sklypą, esantį Kuželiškių k., Lavoriškių sen., Vilniaus raj. sav., 16832 Eur vertės; atsakovei I. Ū. – M. priteisiant butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 19500 Eur vertės ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 7150 Eur vertės ir 1691 Eur kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį.
Kitos aplinkybės, kaip teisiškai nereikšmingos ginčo išsprendimui, nenagrinėtinos.
Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkinus dalyje dėl atsakovei priteistino turto, tačiau visiškai atmetus turtinį reikalavimą dėl ieškovei priteistino turto), priešieškinį tenkinus visiškai, atitinkamai proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d.). Ieškovė, reikšdama reikalavimą jai priteisti 19500 Eur vertės turtą ir 604 Eur kompensaciją, jį apmokėjo 603,12 Eur žyminiu mokesčiu (I t. 7 b.l.), šioje dalyje ieškovės reikalavimas nebuvo patenkintas. Atsakovė, reikšdama reikalavimą jai priteisti 28341 Eur vertės turtą, reikalavimą apmokėjo 850,23 Eur žyminiu mokesčiu, šis atsakovės reikalavimas buvo patenkintas visiškai, todėl už jį sumokėtas žyminis mokestis atsakovei priteistinas iš ieškovės. Taip pat įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimas dėl jai priteistino turto atmestas, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokatės pagalbai apmokėti iš atsakovės nepriteistinos. Priešieškinį patenkinus visiškai, atsakovės patirtos 800 Eur teisinės advokato padėjėjo pagalbos išlaidos (I t. 98 b.l.) priteistinos atsakovei iš ieškovės, nes jos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio neviršija, atsižvelgiant į surašytą procesinį dokumentą – priešieškinį, jo motyvavimą, argumentavimą, pridėtus ir išreikalautus įrodymus, atstovavimą atsakovei teismo posėdžiuose, ši suma laikoma pagrįsta (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 3 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. Įsakymas dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo pakeitimo“ Nr. 1R-298/1K-290).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies. Priešieškinį tenkinti visiškai.
Atidalinti D. K. ir I. Ū. – M. priklausantį turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės:
D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti butą su rūsiu, unikalus Nr. 1996-8002-3012:0004, esantį (duomenys neskelbtini), ir 4 ha miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
I. Ū. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti butą/patalpą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,0737 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti I. Ū. – M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1691 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų devyniasdešimt vieno euro) kompensaciją už ieškovei atitenkančią didesnę atidalijamo turto dalį ir 1650,23 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimties eurų 23 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.