Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Čėsnienės, Kristinos Lysionok ir Andriaus Veriko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Gedlito transportas“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Govardanas“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Gedlito transportas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Govardanas“ 5 362 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovė kreipėsi į ieškovę dėl pervežimo paslaugų pagal atskirus užsakymus, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo pateikti, sumokėti už nuvežimą, o ieškovė – priimti užsakymą ir nuvežti krovinį į sutartą vietą nustatytomis sąlygomis. Nurodė, jog ieškovė savo įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė liko skolinga 5 362,24 Eur, nors ir buvo raginta sumokėti skolą. Atsakovės pareigą sumokėti 5 362,24 Eur įrodo PVM sąskaitos faktūros GST Nr. 276879, 276880, 277156, 277157, 277158, 277163, 277164, 277165, 277166, 277167 bei tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai. 2023 m. rugpjūčio 1 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose nurodė, jog tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė sutartis, nes praktikoje užsakymai dažniausiai priimami el. paštu arba telefonu. Atsakovė, gavusi užsakymus dėl pervežimo, kreipdavosi į ieškovę dėl pervežimo paslaugų atlikimo, todėl siuntėjai ir gavėjai važtaraščiuose nesutampa su PVM sąskaitose faktūrose nurodytais asmenimis. Pažymėjo, kad užsakymus gaudavo tiesiogiai iš atsakovės, todėl PVM sąskaitos faktūros būdavo išrašomos tiesiogiai jai. Teigė, jog PVM sąskaitos faktūros buvo siunčiamos ir kaip skolų suderinimo aktai, kurių nepasirašymo priežastys ieškovei nėra žinomos.

2. Atsakovė atsiliepime pripažino skolos faktą, tačiau nurodė, kad galėtų atsiskaityti tik išdėsčius skolos mokėjimą dalimis. Nurodė, jog atsakovės finansinė padėtis yra pasikeitusi dėl neplanuotų konkurentų veiksmų transporto sektoriuje, o dėl to buvo netektos planuotos pajamos, todėl šuo metu nėra galimybės pilnai atsiskaityti, nebent būtų sudarytos galimybės skolą mokėti dalimis ją išdėstant 10 mėnesių laikotarpiui. Teigė, jog atsakovė bendradarbiauja su ieškove, yra siūliusi ginčą spręsti taikiai, tačiau dėl ieškovės nebendradarbiavimo skolos dydis padidėjo. Nurodė, jog ieško naujų galimybių, yra gavusi naujų ilgalaikių užsakymų, kuriuos vykdydama galės dalimis padengti įsipareigojimus. Teismas, priėmęs atsiliepimą į ieškinį, 2023 m. rugpjūčio 28 d. rezoliucija nustatė 7 d. terminą pateikti poziciją dėl galimybės bylą baigti taikiai.

3. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus. Pažymėjo, jog siuntė atsakovei skolų suderinimo aktą, tačiau ji jo nepasirašė, todėl nemato galimybės bylą baigti taikiai. Atsakovė teismo posėdyje nedalyvavo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 24 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti: priteisti ieškovei UAB ,,Gedlito transportas“ iš atsakovės MB „Govardanas“ 5 362,24 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė pagal transporto pasiūlymo sutartį (užsakymą) 2023 m. balandžio 12–18 d. atliko užsakovės (atsakovės) užsakytas paslaugas išrašė ir mokėjimui pateikė šias PVM sąskaitas faktūras: 2023 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 276879 614,20 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 12 d.); 2023 m. balandžio 12 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 276880 614,20 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 12 d.); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277156 651,95 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277157 638,88 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277158 480,61 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277163 450,12 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277164 480,61 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277165 437,05 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277166 457,38 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d); 2023 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija GST Nr. 277167 537,24 Eur sumai (apmokėjimo terminas iki 2023 m. gegužės 18 d). Nurodė, kad byloje pateiktas 2023 m. gegužės 29 d. skolų suderinimo aktas patvirtina, jog atsakovė ieškovei pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras liko skolinga 5 362,24 Eur sumą. Pažymėjo, kad atsakovė nenurodė jokių nesutikimo su ieškiniu motyvų, neginčijo ieškovės ieškinyje dėstomų aplinkybių, PVM sąskaitų faktūrų išrašymo, gavimo fakto ar jų dydžių, taip pat neginčijo skolos fakto.

6. Teismas, spręsdamas atsakovės prašymą skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, vertino, jog atsakovės argumentas dėl ilgalaikių užsakymų ir galėjimo vykdyti įsipareigojimus nėra pakankamas, nes nėra aišku, kada, ir ar išvis užsakovai su ja atsiskaitys, taip pat nėra jokių duomenų apie tokių užsakymų buvimą, o tokiu būdu bus dar labiau pažeidžiami ieškovės teisėti interesai ir lūkesčiai. Pažymėjo, jog nors atsakovė prašymą skolą mokėti dalimis grindžia sunkia finansine padėtimi, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų į bylą nepateikė. Atsižvelgiant į tai, teismas atsakovės prašymo netenkino.

7. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė su ieškove neatsiskaitė bei į įstatyme numatytą skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo neįvykdžius piniginės prievolės, sprendė, kad yra pagrindas priteisti iš atsakovės ieškovei 5 362,24 Eur skolą, taip pat 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Atsakovė MB „Govardanas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį atmesti arba priteisti skolą dalimis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Kai buvo sudarytas mokėjimo grafikas, įmonės veikla patyrė neplanuotų nuostolių, nebuvo galimybės apmokėti dalinės įmokos, atsakovė uždirba mažiau nei planuota, yra gavusi naujų ilgalaikių užsakymų, kuriuos vykdydama galės vykdyti įsipareigojimus, tačiau įsipareigojimų išdėstymas ypač padėtų įmonei toliau vykdyti veiklą ir taip tęsti įsipareigojimų laikymąsi. Nurodė, kad gali atsiskaityti dalimis, išdėstant skolą 8 mėnesių laikotarpiui mokant kiekvieno mėnesio pabaigoje. Atsakovė bendradarbiauja su ieškove ir yra siūliusi taikiai spręsti susidariusios skolos klausimą.

8.2. Jei atsakovei teismas būtų suteikęs galimybę atsiskaityti kaip to prašė atsakovė, šis ginčas seniai būtų pasibaigęs, taip užtikrinant teismo proceso ekonomiškumo ir kitus CPK nustatytus principus.

9. Ieškovė UAB ,,Gedlito transportas“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo netenkinti atsakovės apeliacinio skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Apeliantė konkrečiai nenurodo su kuriomis teismo išvadomis nesutinka, nenurodo, kokios teismo sprendimo išvados nepagrįstos ar neteisėtos. Deklaratyviai teigia, kad ateityje sumokės skolą ieškovei, tačiau savo veiksmais neparodė, kad siekia ginčą spręsti taikiai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkinamas.

10. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.

11. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 5 362,24 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 362,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 2 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 266,20 Eur bylinėjimosi išlaidų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantė neginčija skolos fakto, skolos ir palūkanų dydžio. Apeliaciniame skunde nurodo, kad jei atsakovei teismas būtų suteikęs galimybę atsiskaityti kaip to prašė atsakovė, ginčas būtų užbaigtas. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė kitų pagrindų peržengti apeliaciniame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų. Todėl teismas pasisakys tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

12. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pagal atskirus atsakovės užsakymus atsakovei suteikė krovinių pervežimo paslaugas. Pagal su ieškiniu pateiktus CMR važtaraščius bei PVM sąskaitas faktūras nustatyta, kad atsakovė ieškovei už suteiktas krovinių pervežimo paslaugas liko skolinga 5 362,24 Eur. Pažymėtina, kad aplinkybės, jog paslaugos buvo suteiktos tinkamai bei pareigos sumokėti už suteiktas paslaugas neginčija ir pati atsakovė.

13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį paslaugų sutartimi viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti. CK 6.808 straipsnio 1 dalis nustato, kad pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Remiantis CK 6.38 straipsniu prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kaip minėta aukščiau, atsakovė neginčija skolos fakto ir dydžio, taip pat priteistų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies plačiau nepasisako.

14. Apeliantė tiek atsiliepime į ieškinį, tiek apeliaciniame skunde nurodė, jog su ieškove neatsiskaitė dėl finansinių sunkumų ir patirtų nuostolių, siekia ginčą spręsti taikiai, gavo naujų ilgalaikių užsakymų, kuriuos vykdydama galės dalimis įvykdyti įsipareigojimus. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas bylos šalims suteikia teisę ginčą užbaigti taikiai, bet ne pareigą. Užmokesčio vežėjui sumokėjimas už pervežamą krovinį yra esminė krovinio pervežimo sutarties sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2004). Pažymėtina, kad dėl paslaugos suteikimo bylos šalys susitarė laisva valia, abipusiu susitarimu, atsakovė tinkamo paslaugos suteikimo fakto ir skolos dydžio neginčija. Byloje taip pat nėra duomenų, jog bylos šalys būtų susitarusios dėl galimybės atsakovei atsiskaityti ne nustatytais terminais bei tokios išimties sąlygų. Todėl konstatuotina, kad ieškovė turėjo pagrįstą lūkestį gauti sutartą užmokestį už suteiktą paslaugą, krovinių pervežimą, nustatytais terminais. O atsakovei laiku neatsiskaičius net ir po priminimų įvykdyti įsipareigojimus išsiuntimo atsakovei bei pateikus skolų suderinimo aktą, ieškovė pasinaudojo turima procesine teise ginti pažeistas teises teisme. Paminėtina, kad dar 2023 m. rugpjūčio 22 d. teismui teiktame atsiliepime apeliantė nurodė, jog gavo naujų užsakymų, kuriuos vykdant galės įsiskolinimą padengti dalimis. Tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog iki šiol būtų bent iš dalies atsiskaičiusi su ieškove, siekiant ginčą išspręsti taikiai (CPK 178 straipsnis), todėl tokie apeliantės argumentai vertintini kritiškai.

15. Atsakovė apeliaciniame skunde prašo išdėstyti priteistą skolą 8 mėnesių laikotarpiui. Ieškovė, nesutikdama su išdėstymu, nurodo, kad tokiu būdu būtų dar labiau pažeidžiami ieškovės teisėti interesai ir lūkesčiai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria šiam ieškovės argumentui.

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar įvykdymo išdėstymo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad kiekvienu atveju vertinant prašymą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, iškyla poreikis įvertinti, ar prašymo patenkinimas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-313/2016).

17. Nagrinėjamu atveju apeliantė, prašydama išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, pirmosios instancijos teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų apie savo turtinę padėtį, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pagrindžiančių, kad apeliantė nėra finansiškai pajėgi įvykdyti teismo sprendimą. Tokių duomenų apeliantė nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės, kad atsakovė patyrė neplanuotų nuostolių, uždirba mažiau nei planuota, įsipareigojimų išdėstymas padėtų įmonei toliau vykdyti veiklą, nesant jokių tai pagrindžiančių įrodymų, nėra laikytinos pakankamu pagrindu išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą. Paminėtina, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai (CPK 18 straipsnis, 281 straipsnis, 584 straipsnis). Išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą atsakovės finansiniams interesams būtų suteiktas nepagrįstas finansinis pranašumas, sudarytos prielaidos paneigti teismo sprendimo privalomumą bei tai neatitiktų įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, šalių interesų pusiausvyros principo bei ieškovės teisėtų lūkesčių, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, vertina, jog nagrinėjamu atveju tenkinti atsakovės prašymą išdėstyti sprendimo įvykdymą pagrindo nėra.

18. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismų praktikoje pažymima, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018). Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

19. Apeliacinio skundo netenkinus, apeliantės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Ieškovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šių išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovės mažosios bendrijos „Govardanas“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.