- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- 1-351-610/2019
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nerijus Brinevičius
- Nukentėjusysis
- D. B.
- Kaltinamasis
- G. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Vilkaviškyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. S. tyčia padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o būtent: 2018 m. rugpjūčio 6 d., apie 23.00 val., daugiabučio namo kieme, adresu (duomenys neskelbtini), tris kartus sudavė smūgius D. B. į įvairias kūno vietas, tokiu būdu D. B. padarė muštinę žaizdą dešinio momens srityje, veido sumušimą ir dešinės pusės XI-to šonkaulio lūžimą, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.
G. S. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2018-08-06 apie 23 valandą dirbo įmonėje su taksi automobiliu. Gavo iškvietimą į Trakiškių km.. Nuvažiavus, svirduliuodamas atėjo vyriškis, atsisėdo priekinėje keleivio vietoje, nurodė vežti į Mokolų gatvę. Pradėjus važiuoti pasirodė labai agresyvus, nežinojo ko nori. Pradėjo kabinėtis, nepatiko automobilis ir panašiai. Kadangi prie tokių dalykų pripratęs, nekreipė dėmesio. Kol atvažiavo iki Mokolų mikrorajono visą kelią „koliojosi“ Sustojus prie įvažiavimo į namo kiemą, pasakė kainą, asmuo pradėjo ginčytis, aiškino, kad tiek nemokės, iš viso nemokės. Sutiko, kad sumokėtų tą kainą, kuri jam tiko. Nukentėjęs iš rankinės padavė pinigus ir iš karto po to automobilyje sudavė į veidą, po smūgio pasilenkė, tada dar kartą smūgiavo ir pataikė į sprandą. Išsigando, iššoko iš automobilio, apsidairė kur gali pasislėpti. Tamsoje apie 15 metrų atstumu pamatė krūmus, ten nubėgo galvodamas pasislėpti. Nubėgus į krūmus, pasiėmė radęs kažkokią šaką, nukentėjęs atbėgo iš paskos, įsikibo į marškinius, pradėjo tąsytis, suplėšė marškinius, turėtą šaką pametė. Bandė iš jo išsilaisvinti, atsistumti, tačiau smūgių jam nesudavė. Kai tik išsilaisvino nubėgo į automobilį ir išvažiavo. Iš įvykio vietos išvažiavo apie 23 valandą 20 minučių. Atvažiavęs į Maksimos aikštelę, apie įvykį papasakojo kitam taksi vairuotojui-R. K., jam parodė suplėšytus marškinius. Taip pat buvo nagais apdraskytas smakras. Nukentėjusio pargriuvusio nematė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso(toliau BPK) 276 str. 4d. perskaičius jo parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 116), dalyje, jog ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nubėgant matė, kad vyriškis nugriuvęs, paaiškino, jog negali patvirtinti ar matė vyriškį pargriuvusį, tiksliai neprisimena, įvykio metu patyrė labai didelį stresą, daugiau tą dieną negalėjo dirbti, išvažiavo namo. Po įvykio su nukentėjusiu bendravo, kadangi šis paskambinęs reikalavo 500 eurų, dėl to, kad jis nukentėjusį sumušė, kitu atveju sakė parašys pareiškimą policijoje. Nukentėjusiam aiškino, kad jo nemušė, gynėsi nuo jo. Patvirtino, kad antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas jo pokalbis su nukentėjusiu. Perskaičius protokolo turinį, kaltinamasis dalyje dėl jame fiksuotų savo teiginių nurodė, kad galėjo pasakyti „nusivijau“ vietoje nubėgau. Jam reikėjo apsiginti, nežino ką norėjo pasakyti išsireiškimu „taikiau per rankas“, teigė, kad tai žodžiai iš konteksto. Nei noro, nei bandymo jam suduoti neturėjo. Pokalbio metu su nukentėjusiuoju kalbėjo apie tai, kad jam (kaltinamajam) sudavė, o jis tik gynėsi. Bandė išvengti smūgio, traukdamasis badė išvengti jo veiksmų.
Nukentėjusysis D. B. parodė, kad įvykio dieną buvo pas pusbrolį Trakiškių kaime, išgėrė alkoholio. Parvažiuoti namo išsikvietė taksi, nurodė adresą. Ilgai laukė, nesulaukęs išėjo į gatvę ir pamatė, kad taksi automobilis stovi kitoje vietoje. Privažiavus automobiliui įsėdo, pasakė kur vežti, buvo supykęs. Priekaištavo, kad tinkamai nedirba, kas vyko automobilyje nelabai prisimena. Parodė kur sustoti, į kiemą nesuko. Sumokėjo vairuotojui 5 eurus. Ar sudavė kaltinamajam smūgius nieko negali pasakyti, kadangi buvo išgėręs ir ne visas aplinkybes prisimena, atmintis trūkinėjo. Išlipęs iš mašinos ėjo namo į laiptinę. Prie laiptinės, apie 20-30 metrų nuo automobilio pajuto smūgius iš nugaros, po to nubėgo namo. Grįžęs pasakė žmonai kviesti policiją, nes buvo užpultas. Kas užpuolė nematė. Nežino ar taksi vairuotojas ar kas nors kitas. Eidamas namo pats nesusižalojo, nebuvo tiek neblaivus, kad nepastovėtų ant kojų. pargriuvęs nebuvo. Žmona iškvietė policiją ir medikus. Gali būti, kad skambino ir jis, dar buvo susistabdęs kitus žmones. Jie irgi iškvietė greitąją. Kalbėdamas su Bendrojo pagalbos centro darbuotoju sakė, kad buvo užpultas laiptinėje, nes būdamas tokioje situacijoje sakai bet ką, buvo visas kruvinas ir norėjo kuo greičiau išsikviesti pagalbą. Kitą dieną žmona nuvažiavusi į dispečerinę pasiėmė taksi vairuotojo telefono numerį. Tada jis paskambino vairuotojui norėdamas išsiaiškinti ar šis jį sumušė. Pirmo pokalbio įrašo nepadarė, kalbėjo apie tai, kad buvo išsikvietęs taksi ir šis jį sumušė, tada vairuotojas pradėjo „koliotis“, sakė, kad buvo pirmas užpultas. Paskambinus antrą kartą pokalbį įrašė. Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaičius nukentėjusio parodymus ikiteisminio tyrimo metu (b.l.20), dalyje, jog nurodė, kad užpuolė ir smūgius kažkokiu daiktu sudavė taksi vairuotojas, paaiškino, kad tuo metu, kai buvo apklausiamas jau buvo kalbėjęs su kaltinamuoju, todėl taip parodė remdamasis šiuo pokalbiu. Kad smūgiavo taksi vairuotojas negali nei patvirtinti, nei paneigti. Koks galėtų būti taksi vairuotojo motyvas nežino. Negali nurodyti kiek praėjo laiko nuo to momento kai išlipo iš automobilio ir skambino bendruoju pagalbos numeriu. Prašo priteisti 3000 eurų neturtinę žalą dėl patirtų traumų, streso, fizinio skausmo. Buvo siūta galva, ant žandikaulio sumušimas, petys sumuštas, šonkauliai lūžę, negalėjo judėti, tuo metu laikė teisę vairuoti sunkvežimius, sunkiai pasuko vairą. 3000 eurų uždirbtų per mėnesį laiko. Įvykio laiku atrodė pakankama 500 eurų suma žalai atlyginti.
Liudytoja G. B. parodė, kad įvykio dienos vakarą nukentėjęs išvažiavo pas pusbrolį į svečius. Vakare žiūrint televizorių, girdėjo, kad D. B. lauke rėkauja, bet kas vyksta nežiūrėjo, balsas įtarimo nesukėlė, girdėjosi apie 10 minučių. Po to girdėjo kaip labai garsiai lipo laiptais, užgulė durų skambutį, atidarius duris vyrą pamatė visą kruviną. Abudu paskambino pagalbos telefonu, nukentėjęs pagriebęs iš rankų telefoną kalbėjo. D. B. sakė, kad nežino kas jį užpuolė, nurodė, kad tikriausiai taksistas, sakė, kad tuo metu kai vedė laiptinės durų kodą, tačiau jis nelabai prisimena kaip buvo sumuštas. Kur rankinė nežinojo, sakė, kad pametė arba pavogė. Po to, D. B. išbėgo į lauką laukti pagalbos. Laiptinės sienos ir turėklų rankenos buvo iškruvintos.
Liudytojas P. T. parodė, kad dirba policijoje yra vyriausiasis patrulis. Visų aplinkybių tiksliai neprisimena, galimai 2018 metų rugpjūčio mėnesį pagal iškvietimą nuvyko į įvykio vietą. Ant šaligatvio prie gatvės pasitiko nukentėjęs, jis buvo išgėręs, priešiškas, šoko būsenoje agresyvus. Jam kraujavo iš galvos. Bendrauti nenorėjo, sakė, kad reikia tik greitosios. Klausė kas nutiko, tačiau jis nelabai norėjo bendrauti. Tik pasakė, kad sumušė taksistas, atėmė piniginę ir pabėgo. Atvykus medikams įsodino į automobilį, įsodinant šis svirduliavo, kas tai įtakojo (girtumas ar sumušimai) negali pasakyti. tuo bendravimas su juo baigėsi. Tada apžiūrėjo aplinką, prie namo, iki 10 metrų atstumu nuo laiptinės, rado nukentėjusio rankinę(parodė apžiūros protokole), šis ją apžiūrėjo, patvirtino, kad niekas nedingę. Ant betono prie laiptinės pastebėjo pirmus kraujo pėdsakus, jie vedė iki nukentėjusio namų. Jeigu būtų radę lazdą ar stambesnį pagalį, tai užfiksuotų.
Liudytojas R. K. parodė, kad įvykio dieną dirbo kartu su kaltinamuoju. G. S. gavo iš dispečerinės užsakymą. Maždaug už valandos susitiko su kaltinamuoju Maximos aikštelėje ir jis pasakė, kad susimušė su klientu. Konfliktas įvyko dėl mokėtinos pinigų sumos. G. S. pasakojo, kad klientas jam sudavė smūgį į veidą, teigė, kad pats gynėsi, keleivis išbėgo iš automobilio nesumokėjęs pinigų. Detalių ar smulkmenų nepasakojo. Sakė, kad per greitai viskas vyko, todėl nespėjo išsikviesti pagalbos. Susitikus kaltinamasis atrodė kaip visada ramus, net neįtarė, kad kažkas nutiko, balse jautėsi, kad sutrikęs ir išsigandęs. Kaltinamasis parodė, kad nubrozdino veido dalyje, koks tiksliai sužalojimas neprisimena, tačiau atrodė šviežias pėdsakas.
Šalies argumentai
2018-08-07 protokole-pareiškime fiksuojama, kad nukentėjęs prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl to, kad 2018-08-06 apie 23.00 val. D. B. pavežęs taksi vairuotojas į (duomenys neskelbtini), jam išlipus kažkokiu daiktu, gali būti, kad su lazda, sudavė po vieną smūgį į galvos sritį, nugaros sritį, veido sritį ir dešinio peties sritį. Po įvykio VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyriuje jam konstatuota galvos mušta žaizda bei žandikaulio sumušimas (b. l. 6).
2018-08-07 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta tiksli kaltinime nurodyta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie daugiabučio. Fotonuotraukose fiksuojamas bendras aplinkos vaizdas, matyti, kad nuo gatvės iki laiptinių patenkama pėsčiųjų takų, grįstu betono plytelėmis, prie daugiabučio namo esantys krūmai, apie kuriuos parodė, kaltinamasis, liudytojas P. T.. Po apžiūros iš įvykio vietos niekas nepaimta (b. l. 7-12).
2018-08-07 tarnybiniame pranešime yra duomenys apie tai, kad 2018-08-06 Marijampolės apskrities VPK buvo gautas pranešimas iš VšĮ "Marijampolės ligoninė" priėmimo skyriaus, jog buvo pristatytas sužalota galva D. B.. Po medikų apžiūros D. B. nustačius galvos muštą žaizdą ir 2,26 promilių girtumą, išleistas į namus. D. B. kalbėjo nerišliai, susižalojimo aplinkybes nurodyti atsisakė, buvo piktai nusiteikęs (b. l. 15-16).
Iš asmens blaivumo testo duomenų matyti, kad alkotesteriu Drager Alcotest 6820 Nr. ARHH-0135 2018 m. rugpjūčio 6 d. 23.40 val. D. B. nustatytas 2,26 promilės girtumas (b. l. 17).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2971/2018 (02) nustatyta, kad tyrimui pateiktuose medicininiuose dokumentuose D. B. konstatuota: muštinė žaizda dešinio momens srityje, veido sumušimas, pasireiškęs patinimu ir skausmu kairio skruosto srityje, dešinės pusės XI-to šonkaulio lūžis. Šonkaulio lūžis, vertinant jį atskirai bei sužalojimų visumoje, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo D. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Veido sumušimas ir muštinė žaizda atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Muštinė žaizda dešinio momens srityje, veido sumušimas, dešinės pusės XI-to šonkaulio lūžis padaryti kietais bukais daiktais paveikus dešinį momenį, kairį skruostą ir krūtinės dešinę pusę, mažiausiais 3 trauminiais poveikiais. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Mediciniuose dokumentuose yra duomenys, kad nukentėjęs į VšĮ Marijampolės ligoninė pristatytas 2018-08-06 d. 23 val:30 min. paciento teigimu sumuštas lazda į galvą. (b. l. 31-32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 3544/2018 (02) nustatyta, kad D. B. nustatytų sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga (b. l. 36-37).
2018-08-20 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole fiksuojama, kad nukentėjusysis D. B. pateikė charakteristiką, pažymą apie šeimos sudėtį, gimimo įrašą, gimimo liudijimą, santuokos liudijimą ir segtuvą su faktinių aplinkybių konstatavimu (b. l. 54-56).
2018-08-17 antstolės S. Ž. faktinių aplinkybių konstatavime Nr. 0076/18/F1-025 fiksuojama, kad konstatuojamas pateiktoje laikmenoje (USB raktas) girdimas sekančio turinio dviejų vyriškių pokalbis: "<...> 2. Jo, žiūrėk tai ne ne persigalvojai? Nenori susitaikyt? 1. Tai prie ko man, su tavim aš net nesusipykau. Aš tave vežiau. Čia tu mene užpuolei, tai ką aš žinau. Galvą persiskėlei dėl to kad užpuolei. Nu tai koks čia. Aš tave nei pažįstu, nei, kaip sakoma, žinau. 2. Nu tai jo, bet tai tu mane sumušei, kaip tam, tai. 1. Nu tai sumušei. Tai reiškiasi turėjai tu mane sumušt? Tai tu man būtum galvą perskėlęs, tai tada būtų gerai buvę, ar ne? Taksistui <...> 2. Bet tai paleidai pagalius į, kaip tam, į trasą? 1. Tai kaip paleidau, jei tu mane užpuolei. Tai ką man turiu daryt? Kaip tau atrodo? 2. Tai tu mane nusivijai, kaip tam. Tai tu paskui tu jau mane puolei. 1. Tai palauk. Aš nusivijau į krūmus, tamsu tenai, tuose krūmuose tamsu buvo. Ir paskui tu vėl mane puolei. Aš paskui jau griebiau kas papuolė. Tai ką tu galvoji... 2. Griebei kas papuolė. Tai tu ne ne negalėjai... 1. Tai kaip negalėjau, jei tu mane puolei. Aš nei nemačiau kur aš ten tau. Man pasirodė, kad tu iš vis gal su peiliu tu ten mane puoli. 2. Nebuvo tokia baisiai jau tamsa, kad tu manęs nematytum visiškai. 1. Nu tikrai buvo tamsu tenai. Krūmai tenai, tamsu buvo, Aš nuėjau pažiūrėt. Aš aš iš karto kažkaip. Aišku reikėjo nė neit. Aš paskui tik pagalvojau, kad numeris tavo yra. Pagal iškvietimą važiavau. 2. Tai taip... tai paėmęs geriau sumušei... traumuotas dabar... 1. Iš tikro tai aš nesumušiau, aš gyniausi. O tuos krūmuos vėl tu mane ten puolei. O ką aš žinau su kuo tu ten puolei. Mažu su peiliu, mažu su kuo. Pats supranti. 2. Tai kaip aš galėjau pult, tai tu mane atsivijai, tu mane paskui jau puolei. 1. Tai paklausyk, jei tu mane puolei, o aš tik gyniausi. Bet aš gyniausi, aišku, kas papuolė po ranka. Radau pagalį tokį ir su tuo pagaliu gyniausi. Paskui nuėjau. Kai tu nubėgai, tai aš paskui nuėjau. 2. Kai jau galvą sudaužei. 1. Tai aš net nemačiau ar sudaužiau tau tą galvą, ar nesudaužiau. Aš nei nežiūrėjau. Ką aš ten žiūrėsiu. 2. Nu tai jo. 1. Aš tau per rankas daviau iš tikro. Galvojau gal rankose ką turi. Nu tai čia iš tikrųjų taip gavosi. 2. Bet per rankas tu man nei karto net neuždavei. Pagrindiniai smūgiai į galvą du kartai ir į petį ir į šonkaulius. 1. Nu tai gal tada į galvą jeigu lindai... tai per galvą gal uždaviau. Aš taikiau į rankas. O gal per galvą, tai ką čia dabar darysi. Tokia situacija išėjo. <...> 1. O tu mane užpuoli, tai čia nelabai gerai. Aš niekur nebuvau, niekur nerašiau, bet jeigu tu nueisi, tai ir aš parašysiu. Tai man atrodo tau čia gerai nebus. <...> 1. O ką tu nori iš manęs? 2. Nieko, kad atlygintum žalą. <...> 2. Nu už už už patirtas traumas, fizinį smurtą, skausmas, visa kita... 1. O tai man fizinis smurtas, man stresas, moralinė žala kai mane užpuola dirbant? Kaip tau atrodo? 2. Tai aš tai tavęs nepuoliau. Ar ten pas tave yra kažkokie, kad aš tave sumušiau, ar kažkas... 1. Tai aišku tu mane puolei. Kamera stovi mašinoj ir tu man mašinoj du sykius uždavei ir stengeisi užduot. Aš nežinau ar tu ten ... norėjai aš ką. Ar tau ten išgėręs smegenys pasisuko. Tai ką` tu galvoji, aš čia taip jau, aš čia nei iš šio, nei iš to aš. Metus aš dirbu ir žmonių aš nepuldinėju... Tai va. 2. O čia gavosi atvirkščiai... 1. Nu tai palauk, gavosi atvirkščiai. Man nėra jokio motyvo. Aš parvežiau žmogų ir jis nuėjo. Dar taip nebuvo. O jeigu agresyvus papuola, tai čia... 2. Toks motyvas, kad tu mane sumušei. Viskas. 1. O tai kam man tave mušt pavyzdžiui? Man nėr motyvo tave mušt. Aš parvežiau tave ir tu nuėjai, viskas. O tu girtas užpuolei mane. Mašinoj užpuolei, nu. Tai kaip čia yra? O aš paskui norėjau pagaut tave. Nu ką aš tave pagausiu... Bandžiau pagaut tave, paskui vėl puolei. Nu tai vėl gyniausi, tai taip ir gavosi. Nu ir ką? <...>" (b. l. 62-68).
2018-08-21 raštu iš Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktas garso įrašas, matyti, kad 2018-08-06 23.07 užfiksuotas skambutis iš numerio (duomenys neskelbtini). Pateikto garso įrašo stenogramoje fiksuojama, kad vyras kviečia pagalbą, kadangi yra sumuštas, labai kraujuoja iš galvos, nurodo, kad jį kažkas "sudaužė" ir kažkur pabėgo (b. l. 83-85).
2018-12-05 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatyta, kad G. S. parodė vietoje savo parodymuose nurodytas aplinkybes paaiškino, kad kai klientas jam smogė į veidą bei nestipriai į kaklo sritį, jis atidarė duris ir išlipo iš taksi automobilio. Išlipęs nubėgo kelis žingsnius iki krūmų. G. S. parodė prie namo esantį alyvų krūmą, prie kurio jį atsivijo klientas ir įsikibo jam į marškinius. Jie susistumdė. G. S. nustūmė nuo savęs klientą ir nubėgo į mašiną. matė, kad klientas buvo nugriuvęs į krūmus. (b. l. 107-111).
Kaltinamasis savo kaltės nepripažino, teigė, kad nukentėjusio nepuolė, smūgių rankomis, ar kitu daiktu nesudavė, gindamasis nuo D. B. stūmdėsi. Teismas konstatuoja, kad nesant liudytojų galinčių patvirtinti ar paneigti kaltinamojo poziciją ar nukentėjusio parodymus, kaltei bei faktinėms aplinkybėms nustatyti, duomenų pakankamumui įvertinti yra ypač svarbus tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusio aiškinimo neprieštaringumas iš karto po įvykio bei vėlesnių procesų metu, atitikimas kitiems bylos duomenims. Byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiam ne mažiau kaip trimis poveikiais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusio iškvietimą dėl taksi paslaugų suteikimo gavo apie 23 valandą, iš įvykio vietos išvyko apie 23 val. 20 minučių, neabejotina, kad kaltinamasis laiką nurodo apytikriai, tačiau vertinant, kad dėl nukentėjusio sužalojimo bendrojo pagalbos centro telefonu skambinta 23 valandą 07 minutės 56 sekundės(b.l. 83), įvertinus ir paties kaltinamojo teiginius, jog konfliktas su nukentėjusiu tęsėsi ir išlipus iš taksi automobilio, prie daugiabučio esančiuose krūmuose, teismas neabejoja, kad sužalojimai nukentėjusiam padaryti kaltinamajam būnant įvykio vietoje. Atmestina, kad sužalojimą galimai padarė kiti nenustatyti asmenys, be to vertinant, jog Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. pG 3544/2018 (02) nustatyta, kad D. B. nustatytų sužalojimų visuma vienkartiniam griuvimui nebūdinga, o aprašant sužalojimus pastebėta, kad nėra būdingų kritimui sužalojimų, tokių kaip nubrozdijimai atsikišusiose kūno dalyse (b. l. 36-37), atmestina, jog nukentėjęs susižalojo griūdamas pats.
Akivaizdu, kad nėra motyvo ar aplinkybių dėl kurių nukentėjęs galėtų išsigalvoti įvykio aplinkybes ir neteisingai nurodyti jam žinomus duomenis, nukentėjęs sąžiningai apibūdina savo tuometinę būklę bei apsvaigimą nuo alkoholio kaip jos priežastį, neneigia(teigia, jog neprisimena), kad galėjo suduoti taksi vairuotojui automobilyje. D. B. nurodo, kad dėl suvartoto alkoholio kiekio visų aplinkybių tiksliai nepamena, tačiau nėra pagrindo abejoti jo parodymais apie įvykio aplinkybes, tiek kiek jas gali nurodyti bei prisimena. O būtent: D. B. patvirtino, kad išlipęs iš mašinos ėjo namo į laiptinę. Prie laiptinės, apie 20-30 metrų nuo automobilio, pajuto smūgius iš nugaros, po to nubėgo namo. Toks parodymas prieštarauja kaltinamojo aiškinimui apie įvykio eigą, tai yra, jog kaltinamasis pirmas nubėgo į krūmus, tikėdamasis pasislėpti, o nukentėjęs atėjęs paskui jį, vėl pradėjo puolimą. Šioje dalyje kaltinamojo aiškinimas procesų metu nėra nuoseklus ir prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, tai yra jo paties nukentėjusiam pateiktam paaiškinimui, užfiksuotam antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole, perklausius D. B. pateiktą garso įrašą. Pats kaltinamasis patvirtino, kad minėtame protokole fiksuotas jo ir nukentėjusio pokalbis. Kaip matyti iš jo turinio G. S. pripažįsta, kad jis vijosi nukentėjusį iki krūmų, o ne slėpėsi nuo jo, pokalbio metu svarsto, kad to galėjo nedaryti, nes būtų susiradęs nukentėjusį pagal jo numerį. Šios kaltinamojo nukentėjusiam išsakytos aplinkybės patvirtina, kad jo motyvas aiškintis su nukentėjusiu buvo ankstesnis pastarojo elgesys taksi automobilyje. Be to, šio pokalbio metu kaltinamasis pripažino, kad rastu pagaliu gynėsi nuo nukentėjusio, pripažino D. B., jog galimai sudavė ir į galvą teigdamas „Nu tai gal tada į galvą, jeigu lindai... tai per galvą gal uždaviau. Aš taikiau į rankas. O gal per galvą, tai ką čia dabar darysi. Tokia situacija išėjo.“ Liudytoja G..Brokienė patvirtino, kad iš karto po sužalojimo nukentėjęs kaip labiausiai tikėtiną užpuoliką įvardijo taksi vairuotoją. Išdėstytais įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės, patvirtina, kad D. B. padaryti sužalojimai G. S. veiksmų pasekmė.
Vertinant dėl minėto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo leistinumo ir pripažinimo kaip įrodymu, teismas pažymi, kad viena iš nukentėjusio teisių baudžiamajame procese yra teikti įrodymus (BPK 28 str.), tai yra teisėtais būdais gautus duomenis patvirtinančius ar paneigiančius reikšmingas aplinkybes. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (šiuo atveju nukentėjusysis) arba bet koks fizinis ar juridinis asmuo, turi būti nustatyta, kad duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu, tai yra taikytinas principas „galima tai, kas neuždrausta įstatymo“. Tuo tarpu duomenis renkant ikiteisminio tyrimo pareigūnams, taikomas principas „leidžiama tai, kas numatyta įstatyme“. Minėtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fiksuotas nukentėjusio ir kaltinamojo telefoninio pokalbio turinys. Įrašas padarytas nukentėjusiojo iniciatyva, jau po nusikaltimo D. B. atžvilgiu padarymo, kalbėta apie galimas nusikaltimo aplinkybes. Šioje dalyje pažymėtina, kad įstatyme nėra nurodyta tiesioginio draudimo daryti savo paties pokalbio garso įrašą, be to BPK 154 str. 6d. numato, kad nukentėjusiųjų, liudytojų ar kitų proceso dalyvių pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, galima klausytis, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą šių asmenų elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją, ją fiksuoti ir kaupti šių asmenų prašymu arba jų sutikimu, nors ir nėra tuo reikalu priimtos ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties, jei nesinaudojama ūkio subjektų, teikiančių elektroninių ryšių tinklus ir (ar) paslaugas, paslaugomis ir įrenginiais. Taigi šiuo atveju, nors nukentėjęs realizuodamas savo teisę teikti įrodymus veikė savo iniciatyva, duomenys gauti nepažeidžiant įstatyme numatyto draudimo, jie patikrinti teisme apklausus nukentėjusį ir kaltinamąjį. Teismas minėtą faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą pripažįsta leistinu įrodymu byloje.
Kaip pasisakyta prieš tai, teismas neabejoja nukentėjusio aiškinimo teisingumu, kiek jis gali nurodyti aplinkybes. Kaip matyti iš jo parodymų, pirmą smūgį pajuto suduodamą iš nugaros, tai yra jau nesant puolimo prieš kaltinamąjį. Akivaizdu, kad specialisto išvada nustatyta muštinė žaizda dešinio momens srityje, gali būti padaryta suduodant smūgius iš šono ar nugaros, todėl tokiu nukentėjusio paaiškinimu abejoti nėra pagrindo. Kaltinamojo teiginiai pokalbio su nukentėjusiu metu(užfiksuotu faktinių aplinkybių konstatavimo protokole) apie gynybinio pobūdžio veiksmus, vertintini tik kaip noras klaidinti nukentėjusį bei pateisinti jam padarytą sužalojimą. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas neabejoja, kad nukentėjusio atžvilgiu smurtavo kaltinamasis, dėl D. B. ankstesnio neteisėto elgesio suduodant smūgius G. S..
Liudytojas R. K. patvirtino, kad matė nubrozdinimą kaltinamojo veide, todėl nėra pagrindo abejoti G. S. aiškinimu, kad būnant taksi automobilyje nukentėjęs jam sudavė. Ši aplinkybė patvirtina, kad G. S. veikė išprovokuotas nukentėjusio ankstesnio neteisėto elgesio.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra paneigti. Nustatyta, jog kaltinamasis G. S. sudavė smūgius nukentėjusiam, ko pasekoje jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimo pobūdis, poveikių skaičius, neabejotinai įrodo, kad kaltinamasis fizinį skausmą sukėlė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 str. 1d..
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamai veikai įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio elgesys. Sunkinančių atsakomybę aplinkybių nėra.
G. S. anksčiau neteistas, baustas administracinėmis nuobaudomis dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo, nustatyta tik jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vykdo individualią veiklą, charakterizuotinas teigiamai, teismas vertina, kad nusikaltimas daugiau atsitiktinio pobūdžio, paties nukentėjusio provokacijos pasekmė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat nusikalstamos veikos pavojingumą bei pobūdį, individualizavęs nusikalstamą veiką bei ją padariusį asmenį, įvertinęs nustatytą lengvinančią aplinkybę bei jos reikšmę, teismas sprendžia, kad pakeisti kaltinamojo elgesį bei pašalinti priežastis privedusias prie nusikalstamos veikos įvykdymo, jam turi būti skiriama sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė artimesnė minimaliai.
Valstybinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 160,76 eurų nukentėjusio gydymo išlaidų atlyginimo. Ieškinio dydį patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai (1t. b.l. 45,47), pagrindas nustatytas analizuojant kaltinamojo kaltės įrodymus. Valstybės institucijai atsiradę nuostoliai dėl nukentėjusio gydymo tiesiogiai susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais padarant sveikatos sutrikdymą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai(CK 6.248 str., 6.263 str. , BPK 117 str.).
Nukentėjęs D. B. pareiškė civilinį ieškinį, prašė priteisti iš atsakovo G. S. 3000 eurų neturtinės žalos. Nurodė, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl sužalojimų jautė skausmus, patyrė judėjimo nepatogumus, pažeminimą, kaltinamasis net neatsiprašė.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala padaryta tyčiniu kaltininko veiksmu. Žmogaus sveikata yra didelė vertybė, todėl išgyvenimai, sukelti dėl šių asmeniui svarbių dalykų, yra dideli. Kaltinamasis yra sveikas, galintis dirbti, jauno amžiaus. Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos nukentėjęs patyrė skausmą, nepatogumus, buvo nedarbingas, jam buvo sutrikdyta sveikata. Teismas įvertinęs, kad sužalojimas padarytas tyčiniu veiksmu, kaltinamasis dirbantis ir darbingas. Vertinant ir tai, kad ir pats nukentėjęs įvykio laiku būdamas neblaivus išprovokavo kaltinamojo veiksmus, taip pat teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Lietuvos A. T. praktikoje neturtinės žalos atlyginimo dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo dydis svyruoja maždaug nuo 145 iki 7240 Eur, LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5/2014, 2K-68/2014, 2K-300/2014, 2K-36-895/2017, 2K-24-895/2017 ir kt.) laikytina, kad prašoma priteisti 3000 eurų dydžio neturtinė žala nevisiškai atitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nukentėjusio civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas priteisiant jo naudai 1000 eurų neturtinės žalos.
Vadovaujantis BPK 105 str. 103 str. 106 str. 2d. iš kaltinamojo nukentėjusio naudai priteistinos 150 eurų turėtos išlaidos advokato pagalbai baudžiamojoje byloje apmokėti( 1t. b.l. 146) turėtos išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų teikimo sudėtingumą, reikalingumą ir pobūdį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendžia:
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį laisvės apribojimu 7(septyniems) mėnesiams, įpareigojant dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.
D. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) civilinį ieškinį tenkinti dalinai ir priteisti jo naudai 1000 eurų neturtinės žalos iš G. S..
Priteisti iš G. S. 150 eurų D. B. turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš G. S. 160 eurų 76 centus Valstybinei ligonių kasai (juridinio asmens kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), AB bankas “Swedbank”).
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo dienos skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.