Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Ž. ieškinį atsakovams R. P., D. P. ir L. P., atstovaujamam įstatyminio atstovo R. P., dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovų pusėje - uždaroji akcinė bendrovė „Verslo valstija“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia atsakovų R. P. ir D. P. 2016 m. liepos 25 d. sudarytą žemės sklypo dovanojimo sūnui L. P. sutartį actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis) ir leisti į atsakovui L. P. priklausantį padovanotą turtą nukreipti skolos išieškojimą pagal 2016 m. sausio 28 d. Vykdomąjį įrašą, taip pat prašė priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. spalio 10 d. atsakovas R. P. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį įsipareigojo 115848,01 Eur (400000 Lt) grąžinti ieškovui 2016 m. sausio 25 d. Tačiau suėjus pinigų grąžinimo terminui, jų negrąžino, todėl ieškovas išėmė vykdomąjį įrašą ir perdavė jį vykdyti antstoliui R. K.. Vykdymo procese buvo nustatyta, kad atsakovas R. P. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau su šiomis įmonėmis darbo santykiai nutraukti. Nuo 2019 m. lapkričio 26 d. iki šiol atsakovas dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis 792,17, 2020 m. kovo 24 d. jis įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbo užmokestis 100 Eur, išskaitos iš darbo užmokesčio daromos, tačiau dėl išieškotojų skaičiaus jos labai mažos, t.y. 22,18 Eur, 8,78 Eur. 2020 m. liepos 13 d. raštu antstolis R. K. atsisakė teikti informaciją apie atsakovo turtą su istorija, todėl ieškovas, matydamas antstolio neveikimą ir atsakovo išsisukinėjimą, 2020 m. liepos 30 d. nusprendė perduoti vykdomąją bylą kitam antstoliui A. L., kuris 2020 m. rugpjūčio 19 d. pateikė informaciją, kad atsakovas R. P., nepaisydamas skolos ieškovui, kartu su sutuoktine D. P. 2016 m. liepos 25 d. savo sūnui padovanojo 1,0100 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 3260 Eur. Taip ieškovas sužinojo, kad atsakovas, būdamas blogoje finansinėje padėtyje, turėdamas skolinių įsipareigojimų ne tik ieškovui, bet ir kitiems kreditoriams, neturėdamas jokio kito išieškotino turto, neatlygintiniu sandoriu perleisdamas turtą sūnui, sumažino savo mokumą, elgėsi nesąžiningai ir pažeidė ieškovo interesus patenkinti finansinį reikalavimą iš atsakovo nekilnojamojo turto. Todėl prašo panaikinti dovanojimo sandorį ir leisti į šį turtą nukreipti skolos išieškojimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2014 m. spalio 10 d. atsakovas R. P. pasirašė ir išdavė ieškovui V. Ž. Paprastąjį neprotestuotiną vekselį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo 400000 litų sumą įsipareigojo 2016 m. sausio 25 d. sumokėti ieškovui grynais pinigais. 2016 m. sausio 28 d. Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė D. S. padarė vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) nesumokėtiems 400000 litų (115848,01 Eur) sumos pinigams su 6 (šešių) procentų metinėms palūkanoms, skaičiuojamoms nuo mokėjimo termino pasibaigimo, iš R. P. išieškoti vekselio turėtojo V. Ž. naudai. 2016 m. vasario 1 d. antstolio R. K. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla dėl skolos išieškojimo iš R. P. ieškovo naudai pagal minėtą vykdomąjį įrašą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. antstolio A. L. pradėtas priverstinis skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimas iš R. P. išieškotojo V. Ž. naudai pagal 2016 m. sausio 28 d. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Pakruojo rajono 1-ojo notaro biure 2016 m. liepos 25 d. sudarytos Dovanojimo sutarties, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2020 m. rugpjūčio 19 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo su istorija, matyti, kad R. P. ir D. P. 2016 m. liepos 25 d. sudaryta Dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 1,0100 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), neatlygintinai perdavė (padovanojo) sūnui L. P., atstovaujamam globėjo ir turto administratoriaus R. P.. Šis nekilnojamasis daiktas ir minėtas sandoris įregistruoti viešame registre atsakovui L. P. asmeninės nuosavybės teise, žemės sklypas 2016 m. birželio 22 d. Nuomos sutarties pagrindu išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovas L. P. Šiaulių apylinkės teismo 2020 m. liepos 3 d. sprendimu, pakeitus Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą, pripažintas neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartimi L. P. globėju ir turto administratoriumi paskirtas tėvas R. P.. 1,0100 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), areštas, taikytas Šiaulių apylinkės teismo ir įregistruotas 2019 m. gruodžio 31 d. pranešimu, Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. vasario 4 d. nutartimi panaikintas. Nutartis įsiteisėjusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad actio Pauliana – specialus su sutarčių laisvės principo ribojimu susijęs kreditoriaus teisių gynimo būdas, kurio poreikį lemia kreditoriaus siekis kontroliuoti skolininką, neleisti šiam piktnaudžiauti savo teisėmis ir taip užtikrinti įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų skolininko pareigų kreditoriui įvykdymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl sandorių nuginčijimo actio Pauliana pagrindu, išskyrė tokias būtinąsias actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502-313/2018).

Dėl būtinųjų actio Pauliana taikymo sąlygų

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 straipsnis). Prievolės privalomumas reiškia, kad prievolė turi būti tinkamai vykdoma, o jos nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia civilinę atsakomybę. Kreditoriumi pripažįstamas asmuo, kuris turi turtinį reikalavimą į kitą asmenį – skolininką (CK 6.2 straipsnis) ir turi teisę reikalauti, kad šis įvykdytų savo prievolę pagal įstatyme ar sutartyje nustatytus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepime nurodė, kad niekada iš ieškovo nebuvo pasiskolinęs pinigų ir ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovę D. P.. Tačiau teismas, įvertinęs bylos duomenis, atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus.

Nagrinėjamu atveju bylos dokumentai: paprastasis neprotestuotinas vekselis, vykdomasis įrašas, antstolių R. K. ir A. L. vykdymo proceso dokumentai, liudija, kad po to, kai atsakovas R. P. 2014 m. spalio 10 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir jo neapmokėjo, ieškovas gavo vykdomąjį įrašą ir jau nuo 2016 m. vasario 1 d. vykdomas priverstinis skolos išieškojimas, daromos išskaitos iš darbo užmokesčio ir t.t., t. y. atliekami įvairūs priverstinio vykdymo veiksmai dėl šios vekselyje nurodytos sumos išieškojimo iš atsakovo R. P. ieškovo naudai. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovo išduotas vekselis nuginčytas ir negaliojantis. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas patvirtino suteiktos paskolos paskirtį – lėšas ieškovas paskolino atsakovo R. P. šeimos verslui, šiuo metu jau bankrutavusiai įmonei „(duomenys neskelbtini)“, kurios bankroto byloje buvo parduotas visas atsakovų sutuoktinių R. P. ir D. P. šeimos turtas. Pastarąsias ieškovo atstovės aplinkybes apie bankrutavusį šeimos verslą ir visą šeimos turto realizavimą minėtos įmonės bankroto byloje patvirtina antstolio R. K. 2020 m. liepos 13 d. raštas. Taigi, kaip patvirtina bylos duomenys, ieškovo reikalavimo teisė į atsakovą R. P. atsirado prieš ginčijamos 2016 m. liepos 25 d. dovanojimo sutarties sudarymą, t. y. atsakovas išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 2014 m. spalio 10 d., jo neapmokėjo laiku – iki 2016 m. sausio 25 d., o po šio termino, nesulaukęs pinigų, ieškovas kreipėsi į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą ir gavo vykdomąjį įrašą, kurį perdavė vykdyti antstoliui, vykdymo procesas prasidėjo dar 2016 m. vasario 1 d., jis tęsiamas iki šiol, skola nėra išieškota, o būtent vykdymo procese ir paaiškėjo, kad atsakovai R. P. ir D. P. 2016 m. liepos 25 d. sudarė minėtą dovanojimo sutartį ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą neatlygintinai padovanojo sūnui L. P.. Taigi, remiantis šiomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, yra pagrindas išvadai, jog ieškovas turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę atsakovams, sudariusiems actio Pauliana pagrindu ginčijamą sandorį.

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sąrašas atvejų, iš kurių įrodžius bent vieną pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui; 3) kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

Nagrinėjamu atveju teismas pripažįsta pagrįstais ieškovo ir jo atstovės teiginius, jog ginčijamu sandoriu akivaizdžiai pažeisti kreditoriaus - ieškovo V. Ž. interesai. Tiek antstolio R. K., tiek antstolio A. L. raštai apie vykdymo proceso eigą patvirtina, kad atsakovo R. P. sąskaitos kredito įstaigose areštuotos, turimi nekilnojamieji turto objektai yra areštuoti kitų antstolių ir teismų kitų kreditorių reikalavimams užtikrinti, ir nors skolininkas dirba, tačiau išskaitos iš jo darbo užmokesčio pagal antstolio patvarkymus yra labai minimalios. Atsakovo sutuoktinė D. P. jokio turto neturi. Vykdomosios bylos vykdymo laikotarpiu atsakovo turto realizuota nebuvo, nes tokio turto atsakovas neturi. Be to, ginčijamu sandoriu perleisto žemės sklypo, į kurį siekiama nukreipti išieškojimą, vidutinė rinkos vertė yra tik 3260 Eur, t.y. ženkliai mažesnė negu iš atsakovo išieškotinos skolos dydis - net 147921,84 Eur (antstolio 2020-08-19 duomenimis).

Įvertinus minėtus duomenis, matyti, kad atsakovų sudarytu sandoriu sumažėjo atsakovo R. P. turimas turtas ir jo neužtenka, kad būtų atlyginta skola ieškovui pagal vykdomąjį įrašą. Todėl yra pagrindas išvadai, jog tokiu būdu buvo pažeisti kreditoriaus - ieškovo, interesai, o žemės sklypą sugrąžinus atsakovo nuosavybėn, būtų įmanoma išieškoti bent dalį skolos.

Viena actio Pauliana taikymo sąlygų – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Iš esmės ši sąlyga gali būti paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

Ginčijama žemės sklypo dovanojimo sutartis, kaip minėta aukščiau, buvo sudaryta 2016 m. liepos 25 d., t.y. po to, kai atsakovas 2014 m. spalio 10 d. pasirašė vekselį ir jo per nustatytą terminą – iki 2016 m. sausio 25 d. – neapmokėjo, dėl ko jis jau vykdomas priverstine tvarka, o vekselis galiojantis ir nenuginčytas. Taigi, šios bylos faktinės aplinkybės lemia, jog atsakovas R. P. apie skolą ieškovui žinojo, suprato, jog būdamas ieškovui skolingas ypač didelę pinigų sumą, o, kaip nustatyta byloje,- būdamas skolingas ir kitiems kreditoriams, siekdamas išvengti galimo skolos išieškojimo iš nuosavybės teise priklausančio turto – žemės sklypo, jį padovanojo savo sūnui, taip sumažindamas savo mokumą ir pažeisdamas ieškovo, o kartu ir kitų kreditorių interesus. Byloje atsakovai nepateikė jokių duomenų apie sandorio sudarymo aplinkybes, tame tarpe aplinkybes, lėmusias būtinybę sudaryti šį ginčijamą sandorį. Todėl teismas neturi jokio pagrindo abejoti ieškovo ir jo atstovės pozicija, kad atsakovai neprivalėjo sudaryti šio ginčijamo sandorio.

Taikant actio Pauliana institutą, vertintinas skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumas. Šių asmenų nesąžiningumas turi būti nustatomas tada, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesąžiningumas (CK 6.66 straipsnio 1-2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2012. Teismų praktika. 2012, 38, p. 121-133). Preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais (CK 6.67 straipsnio 1 punktas).

CK 1.5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir atlikdami pareigas, privalo veikti pagal sąžiningumo reikalavimus. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus: objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyvusis požiūris nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283-695/2016).

Dovanojimo sutarties atveju dovanotojas neatlygintinai perduoda apdovanojamajam turtą ar turtinę teisę nuosavybėn, o apdovanotasis išreiškia savo valią dovaną priimti; neveiksniam šioje srityje asmeniui skirtas dovanas turi teisę priimti tik jo globėjas, išskyrus simbolines dovanas (CK 6.465, 6.468 straipsniai, 6.470 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad 2016 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartis sudaryta tarp tėvų (dovanotojų) - atsakovų R. P. ir D. P. - ir jų sūnaus (apdovanotojo) teismo pripažinto neveiksniu atitinkamose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse L. P., kurio globėjas ir turto administratorius yra pats R. P.. Byloje atsakovo R. P. nesąžiningumą ieškovas grindė CK 6.67 straipsnio 1 punkte įtvirtinta prezumpcija ir tuo, kad ginčo sandoriu atsakovas siekė sumažinti savo mokumą, taip išvengdamas skolos ieškovui grąžinimo. Teismas neturi pagrindo su šiais argumentais nesutikti, nes skola ieškovui itin didelė, atsakovas iš esmės jokio likvidaus turto neturi, o turimas turtas areštuotas tiek teismų, tiek kitų antstolių, darbo užmokestis ir iš jo daromos išskaitos ieškovo naudai itin minimalios (22,18 Eur, 8,78 Eur). Be to, iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, jog ginčo sandoriu perleistą žemės sklypą atsakovai R. P. ir D. P. valdė ypač trumpai: jis pirktas 2016 m. birželio 21 d., sekančią dieną – 2016 m. birželio 22 d. nuomos sutarties pagrindu (20 metų) išnuomotas trečiajam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, o po mėnesio – neatlygintinai perleistas sūnaus nuosavybėn L. P., kuriam sandorio sudarymo metu atstovavo pats R. P.. Pastarosios aplinkybės, nesant duomenų apie būtinybę atsakovams tokį sandorį sudaryti, suponuoja išvadą apie atsakovų siekį ginčijamu sandoriu išsaugoti žemės sklypą šeimoje (neveiksnaus tam tikrose srityse pripažinto sūnaus vardu), o kartu nuslėpti šį turtą nuo kreditorių, taip užkertant kelią ieškovo (o kartu ir kitų kreditorių) galimybei išsiieškoti skolą ar bent jos dalį iš šio nekilnojamojo turto, o kartu ir gautinų pajamų iš žemės sklypo nuomos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad ginčo sandoris neatlygintinis, dovanos gavėjas yra skolininko R. P. sūnus, kuris pats valios priimti dovaną ir neišreiškė, - dovaną priėmė sūnų atstovaujantis pats skolininkas (CK 6.470 straipsnio 2 dalis), todėl nagrinėjamu atveju taikytina prezumpcija, įtvirtinta CK 6.67 straipsnio 1 punkte.

Dėl vienerių metų ieškinio senaties termino

CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą.

Nors atsakovas R. P. atsiliepime nurodė, kad ieškovas praleido vienerių metų senaties terminą, tačiau teismas atmeta tokius atsakovo argumentus kaip nepagrįstus ir neįrodytus (CPK 175, 185 straipsniai).

Kasacinis teismas dėl ieškinio senaties taikymo actio Pauliana atveju išaiškino, kad CK 6.66 straipsnio nuostata, jog ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kuri siejama su kreditoriaus sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį, yra reglamentuojamos aplinkybės, susijusios su informacijos gavimo laiku ir informacijos apimtimi. Informacijos gavimo laikas apibrėžiama sužinojimo arba turėjimo sužinoti aplinkybėmis. Iš jų yra taikoma ta, kuri laiko atžvilgiu atsirado anksčiau. Informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Todėl ieškinio senaties termino vienų metų skaičiavimas CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybės, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo kaip kreditoriaus teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba galimybės sužinoti turėjimas yra nepakankamas, kad būtų pradėtas skaičiuoti ieškinio senaties terminas. Kol kreditorius sužino ar atsiranda aplinkybės, kad jis turėjo galimybę sužinoti su sandoriu susijusias aplinkybes, nuo sandorio sudarymo gali būti praėję daugiau kaip vieni metai, bet kreditorius tokiu atveju nelaikomas praleidusiu ieškinio senaties terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2013).

Į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad po to, kai atsakovas R. P. 2016 m. sausio 25 d. nesumokėjo vekselyje nurodytos sumos, notaras 2016 m. sausio 28 d. išdavė vykdomąjį įrašą Nr. 917 dėl 115848,01 Eur (400000 litų) skolos su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo iš vekselio davėjo R. P. ieškovo naudai, jo vykdymas buvo perduotas antstolio R. K. kontorai. Iš antstolio R. K. 2020 m. liepos 13 d. rašto „Dėl papildomos informacijos suteikimo“, adresuoto ieškovo (išieškotojo) atstovei advokatei Martai Matiukevič, kaip pagrįstai nurodė ieškovas ir jo atstovė, matyti, kad šis antstolis atsisakė suteikti papildomą informaciją ieškovo atstovei apie skolininko R. P. turėtą turtą su istorija. Tuo tarpu 2020 m. rugpjūčio 19 d. antstolio A. L. kontoros raštas liudija, kad, ieškovui vykdymo procesą perdavus kitam antstoliui – būtent A. L. kontorai, būtent 2020 m. rugpjūčio 19 d. šio antstolio rašte nurodyta informacija apie patikrintus Nekilnojamojo turto registro duomenis dėl skolininko R. P. turto su istorija ir nustatyta, jog R. P. 2016 m. birželio 21 d. buvo įgijęs žemės sklypą, kuris ginčijamu sandoriu perleistas sūnui L. P..

Taigi, aukščiau nurodyti duomenys suteikia pagrindą spręsti, kad ieškovo ir jo atstovės advokatės argumentai dėl sužinojimo momento apie ginčijamą sandorį pagrįsti – ieškovas apie ginčijamą sandorį sužinojo tik po to, kai buvo gauta 2020 m. rugpjūčio 19 d. informacija iš antstolio A. L.. Jokių duomenų, kad ieškovui apie sandorį buvo žinoma anksčiau, byloje nėra, šias aplinkybes paneigiančių duomenų nepateikė ir atsakovai. Ieškinį teismui ieškovas pateikė 2020 m. lapkričio 4 d., kas lemia, jog į teismą ieškovas kreipėsi per protingą laiką nuo sužinojimo apie galimą jo teisės pažeidimą momento. Todėl darytina išvada, jog CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog byloje įrodytos visos actio Pauliana instituto taikymo sąlygos, todėl yra pagrindas 2016 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia.

Pripažinus sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, teisinių pasekmių taikymas turi tam tikrą specifiką. CK 6.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiškusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek būtina kreditoriaus teisių pažeidimui pašalinti. Skirtingai nei kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais atvejais, actio Pauliana paskirtis yra kompensacinė, kai pripažinus skolininko sandorį negaliojančiu kreditoriaus reikalavimas nukreipimas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, taikytinos ne tik pirmiau aptartos specialiosios, bet ir bendrosios restituciją reglamentuojančios nuostatos (CK 6.145–6.153 straipsniai). Restitucijos, kaip prievolinio teisinio pažeistų teisių gynimo būdo, esmė – kiekviena sandorio šalis turi grąžinti kitai šaliai tai, ką pagal jį yra gavusi, t. y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sandorio sudarymo.

Pripažinus 2016 m. liepos 25 d. dovanojimo sutartį negaliojančia, taikytina vienašalė restitucija natūra (CK 6.146 straipsnis). Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčijamu sandoriu perleisto turto vertė 3260 Eur, o skola ieškovui - 147921,84 Eur (antstolio 2020-08-19 duomenimis). Atsižvelgiant į tai, pripažinus ginčijamą sandorį negaliojančiu bei pritaikius vienašalę restituciją natūra, 2016 m. liepos 25 dovanojimo sutartimi atsakovui L. P. neatlygintinai perduotas turtas – 1,0100 bendro ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), grąžintinas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atsakovams R. P. ir D. P., leidžiant į šį turtą nukreipti skolos išieškojimą ieškovo naudai pagal 2016 m. sausio 28 d. Vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinant ieškinį visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 79 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų ieškovo naudai yra priteistinas 73 Eur žyminis mokestis, ieškovo sumokėtas paduodant teismui ieškinį, t.y. iš atsakovo R. P., kuris veikė ir atsakovo L. P. vardu, priteistina 48,67 Eur, iš atsakovės D. P. priteistina 24,33 Eur žyminio mokesčio.

Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 straipsnio 5 dalimi, 285, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti negaliojančia atsakovų R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atstovaujamo globėjo ir turto administratoriaus R. P., 2016 m. liepos 25 d. sudarytą Dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei taikyti restituciją – grąžinti bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn atsakovams R. P. ir D. P. 1,0100 ha bendro ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), leidžiant į šį turtą nukreipti skolos išieškojimą pagal 2016 m. sausio 28 d. Vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), 48,67 Eur (keturiasdešimt aštuonis eurus 67 centus) žyminio mokesčio ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš atsakovės D. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), 24,33 Eur (dvidešimt keturis eurus 33 centus) žyminio mokesčio ieškovo V. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.