- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-05
- Bylos Nr.
- ATP-390-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-01672-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daina Vaidachavičienė Administracinė byla Nr. ATP-390-350/2014
2014 m. rugsėjo 5 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimu A. P. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį subendrinta 3000 litų bauda, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams už tai, kad jis 2014-05-01 apie 16.00 val. vairuodamas automobilį ,,Audi A4 Avant“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvyko į degalinę ,,S“, adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, užsipylęs dujų, neatjungęs dujų pistoleto sėdo į automobilį ir nuvažiavo, ko pasėkoje nutraukė dujų užpylimo žarną. Grįžęs į degalinę padėjo užpylimo žarną ir nepranešęs policijai apie eismo įvykį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu automobilis nebuvo apgadintas, tačiau buvo nutraukta dujų užpylimo žarna. Tokiais savo veiksmais A. P. pažeidė Kelių eismo taisyklių 231 punkto, 234 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. P. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-07-30 nutarimą, prašo jį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti, arba pakeisti nutarimą ir taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, panaikinti paskirtą nuobaudą - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 dalį, eismo įvykis apibrėžiamas kaip įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu judant transporto priemonei žuvo ar buvo sužeista žmonių arba buvo sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Pasekmės yra būtina sąlyga, kad įvykį būtų galima pavadinti eismo įvykiu. Atitinkamo turto apgadinimą mastą nustato padarytos žalos dydis pinigine išraiška, kurios nustatymas ir įvardijimas yra privalomas, nes priešingu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad padaryta žala, be kurios neįmanoma atsakomybė už KET normų, reglamentuojančių vairuotojo pareigas, atsiradusias po padaryto eismo įvykio, nevykdymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju byloje nėra jokių duomenų, kad degalinei „S" būtų padaryta kokia nors materialinė žala, nes apeliantui automobiliu atjungus užpylimo žarną, dujos iš dujų cisternos neištekėjo, žarnos vientisumas nebuvo pažeistas, ji buvo atjungta per specialią sujungimo movą, kurios paskirtis yra apsaugoti ne tik dujų kolonėlę nuo apgadinimo, kai automobilis pajuda neatjungus dujų pistoleto, bet apsaugoti nuo sugadinimo ir pačią dujų žarną, kuri nebūna pažeidžiama, kai išsitraukia sujungimo mova. Mano, kad žarnos movos atjungimas negali būti laikoma žarnos sugadinimu, nes jos sujungimui nereikėjo jokių medžiagų, naujų detalių, todėl nėra pagrindo konstatavimui, jog jis sukėlė eismo įvykį. Nesant eismo įvykio, atitinkamai nebuvo kilę pareigos apie dujų žarnos atjungimą pranešti policijai.
Teigia, kad pažeidimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį esmę sudaro tyčinis neteisėtas asmens pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Šiuo atveju jis buvo įsitikinęs, kad dujų užpylimo žarną sujungė tinkamai, todėl jokios žalos nepadarė ir pareiga pasilikti įvykio vietoje ir pranešti apie įvykį policijai jam iškilusi nebuvo. Tuo metu nesuprato, kad jo veiksmais yra padaryta kokia nors materialinė žala, kurios dydis nėra nustatytas ir šiuo metu, todėl nesuvokė ir savo pareigos elgtis taip, kaip sukėlus eismo įvykį, kas reiškia, kad jo veiksmuose nėra būtino ATPK 130 straipsnio sudėties elemento – tyčios.
Apeliacinės instancijos teismui nesutikus su šiais jo argumentais ir nustačius, kad jam vis gi buvo kilusi pareiga apie dujų žarnos atjungimą pranešti policijai, nes tai buvo eismo įvykis, mano, kad paskirta nuobauda - atėmimas teisės vairuoti transporto priemones trejiems metams, šioje konkrečioje situacijoje yra aiškiai per griežta.
Pažymi, kad jo darbo pobūdis susijęs su kazdieniu vairavimu po rajono teritoriją. Netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalės tinkamai atlikti savo darbinių pareigų, grėstų atleidimu iš darbo. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (LVAT nutartis Nr. 11-587-342/2010).
Šiuo konkrečiu atveju administracinėje byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis, galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, t. y. skirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nes tai atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.
Atkreipia dėmėsį, kad jis niekada nebuvo baustas už šiurkščius KET pažeidimus, pažeidimo padarymo metu buvo laikomas nebaustu, todėl jo aptariamas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis, mažareikšmis, bendrovė jokių turtinių pretenzijų nepareiškė, ateityje nebenusižengs. Dėl įvykio gailėjosi, neteistas, paskirtą baudą sumokės artimiausiu metu, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įsitikinęs, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskiriant vieną administracinę nuobaudą. Ilgalaikis teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra aiškiai per griežta ir neproporcinga administracinė nuobauda, juolab kad už tuos pačius veiksmus pagal tą patį ATPK straipsnį jam paskirta 3000 Lt dydžio bauda, kuri taip pat yra labai didelė. Nuobauda, atimanti galimybę gyventi pilnavertį gyvenimą, būti naudingam kitiems, nebūtų proporcinga ir sąžininga priemonė. Šios aplinkybės laikytinos išimtinėmis ir sudaro pagrindą taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Įstatymas nenumato, kad būtinos kažkokios išskirtinės sąlygos ar ypatingos aplinkybės, tik kurioms esant, būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas (2AT-4-2011).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į A. P. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuras nurodo, kad su A. P. apeliaciniame skunde išdėstytu reikalavimu nesutinka. Mano, kad skundžiamas teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas reikšmingas byloje aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, todėl nutarimo keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo administracine tvarka nubaustas A. P. konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir padarė teisingą bei faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą dėl apelianto kaltės padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.
Atsakomybę pagal ATPK 130 str. 1 d. užtraukia <...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą, būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, kad asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs bei, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad A. P. veiksmuose nebuvo tyčios pasitraukti iš eismo įvykio vietos nes jis nesuprato, kad jo veiksmais yra padaryta kokia nors materialinė žala.
Bylos duomenimis nustatyta, kad apeliantas, neatjungęs dujų pistoleto nuo automobilio, degalinėje pradėjo važiuoti, ir išvažiuodamas nutraukė dujų užpylimo žarną. Tai pastebėjęs jis sugrįžo atgal, išlipęs iš automobilio, bandė sujungti žarną per nutrūkimo vietą, tačiau to padaryti nepavykus, ją paliko prie degalinės kolonėlės. Nors apeliantas teigia, kad nesuprato, jog padarė kokią nors žalą, kadangi ją nutraukė per sujungimo vietą, jos vientisumas nebuvo pažeistas, tačiau aukščiau paminėti A. P. veiksmai, kuomet jis bandė apgadintą įrenginį pataisyti - sujungti, neleidžia abejoti tuo, kad jis suprato, jog vairuodamas transporto priemonę apgadino degalinei priklausantį turtą. Toks apelianto elgesys, kuomet jis elgėsi neatsakingai ir, išvykdamas iš įvykio vietos, nurodytas aplinkybes dėl įrenginio sugadinimo ignoravo, yra ne jo atsakomybę šalinanti, o tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos įrodanti aplinkybė. Apeliantas turėdamas vairuotojo pažymėjimą ir būdamas eismo dalyvis, privalėjo suprasti, jog jis sukėlė eismo įvykį, t.y. judančia transporto priemone apgadino degalinei priklausantį turtą, taigi jis privalėjo suvokti ir jo, kaip rūpestingo ir atidaus vairuotojo, pareigą apie eismo įvykį, kurio metu kito asmens turtui buvo padaryta žala, pranešti nukentėjusiajam asmeniui ar policijai, kaip tai numato Kelių eismo taisyklių 231 arba 234 p. nuostatos. Taigi, šiuo atveju net jei apeliantas būtų sugebėjęs visiškai sutaisyti eismo įvykio metu sugadintą įrenginį nebūtų pagrindo išvadai, kad eismo įvykio nebuvo, o įvykio padarinių pašalinimas nešalina tokį įvykį sukėlusio vairuotojo pareigos laikytis Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. P., apgadinęs svetimą turtą, t.y. sukėlęs eismo įvykį sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Tokia veika visiškai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje nustatytų administracinių teisės pažeidimų sudėtį.
Apelianto teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie jo padarytą žalą, atmetami kaip nepagrįsti. Byloje esantys duomenys – nukentėjusiojo atstovės E. A. parodymai patvirtina, kad dėl kuro kolonėlės žarnos nutraukimo degalinės kolonėlė nebuvo eksploatuojama nuo įvykio laiko – 2014-05-01 16 val. iki 2014-05-02 11.30 val. kol meistrai tinkamai sujungė ir patikrino, ar kolonėlės žarna tinkama eksploatavimui. Kadangi ją remontavo specialiai tam iškviesti asmenys, suprantama, kad turtas buvo apgadintas (b. l. 39). Be to, ir pats apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pripažino, kad kitas po jo į degalinę atvykęs asmuo dujų piltis negalėjo, nes žarna buvo netinkamai sujungta (b.l. 39), kas rodo, kad svetimas turtas buvo apgadintas. Taigi, nagrinėjamu atveju neabejotinai įrodyta, jog žala svetimam turtui buvo padaryta, o jos dydis pinigine išraiška veikos kvalifikavimui nėra reikšmingas.
Apeliaciniame skunde A. P. taip pat prašo taikyt ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.
Už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių <...>.
Už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą numatyta bauda nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų <...>.
Kiekvienu atveju turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. ATPK 30 straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
ATPK 30¹ straipsnyje nurodyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.
Apylinkės teismas A. P. nuobaudas už jo padarytus pažeidimus paskyrė atsižvelgęs į visumą jų skyrimui reikšmingų aplinkybių - į jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, motyvus ir pažeidimų padarymo aplinkybes, taip pat pažeidėjo asmenybę ir atsižvelgęs į visumą išdėstytų aplinkybių teismas A. P. už abu padarytus pažeidimus paskyrė sankcijoje numatytas minimalias baudas bei atėmė teisę vairuoti transporto priemones minimaliam įstatyme – ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytam laikotarpiui.
Švelninti paskirtą subendrintą nuobaudą ir taikyti prašomas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Įvertinęs bylos medžiagą teismas sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. A. P. skunde nurodomos aplinkybės – teisė vairuoti reikalinga atliekant darbo funkcijas, ar tai, kad jis neteistas ir dėl pažeisimo gailisi, nagrinėjamu atveju nėra išskirtinės, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Pažymėtina, jog A. P. padarytas pažeidimas numatytas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje tyčinis, tokiu būdu vairuotojas, prieš darydamas teisei priešingą veiką, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias tiek jam, tiek jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.
Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam A. P. paskyrė tinkamą nuobaudą, todėl naikinti ar keisti apylinkės teismo nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 ¹⁰ straipsniu, 302 ¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. P. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.