Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apylinkės teismas 2013 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė solidariai iš atsakovų ieškovei 4221,02 Lt skolos už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2010 m. vasario mėn., 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2010-04-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. 7, b. l. 46) patvirtina, kad daugiabučio namo butas, 63,13 kv. m. bendro ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 1997-07-23 nuosavybės teise priklauso atsakovui K. T.. Atsakovas K. T. pripažįsta, kad butas jam ir sutuoktinei R. T. priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, R. T. šios aplinkybės neginčijo (t. 4, b. l. 54). Teismas nustatė, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdymą ir priežiūrą atlieka įsteigta 218-oji butų savininkų bendrija (toliau – Bendrija). VĮ Registrų centro duomenimis, B. L. yra 218-osios butų savininkų bendrijos pirmininkas (t. 2, b. l. 140). Nurodė, kad ieškinys pareikštas dėl 2006 m. vasario – 2010 m. vasario mėn. atsakovų nesumokėtų įmokų 5017,07 Lt bendros sumos. Ieškovės paskaičiavimais atsakovų butui per ginčo laikotarpį buvo priskaičiuoti tokie mokesčiai: amortizaciniai atskaitymai 418, 26 Lt, mokestis už vandenį 5423,42 Lt, šalto vandens abonentinis mokestis 61,50 Lt, bendras apšvietimas 418,2 Lt, šiukšlių išvežimas 522,87 Lt, lifto priežiūros mokestis 706,05 Lt, vidaus tinklų priežiūros mokestis 238,09 Lt, išlaidos apmokamiems darbuotojams 1355,28 Lt, kitos išlaidos 6,05 Lt, mokestis už taupomosios kasos patarnavimus 155,05 Lt, grąžinama mokesčio už vandenį suma – 1415,88 Lt, grąžinama permoka už karštą vandenį – 175,00 Lt. Atsakovų sumokėta bendrijai per ginčo laikotarpį suma 2200 Lt (t. 1 b. l. 12-13).

Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog mokestis už vandenį jų butui buvo paskaičiuotas ir perskaičiuotas nepagrįstai ir neteisingai. Teismo vertinimu, Bendrija nepažeidė Kauno miesto Tarybos 1999-07-22 sprendimu Nr.94 nustatytos mokesčio už vandenį skaičiavimo metodikos, laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2007 m. spalio mėn., skaičiuodama atsakovų buto sunaudojamą vandens kiekį pagal vienam gyventojui nustatytą karšto ir šalto vandens normą, kadangi atsakovai neteikė duomenų apie sunaudojamą faktinį kiekį. Nurodė, kad atsakovai pripažino, jog vandens skaitiklių parodymus deklaravo tik 2007 m. spalio mėn., tai patvirtina rašytiniai įrodymai (t. 2, b. l. 31-33), todėl teismo vertinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai atliko perskaičiavimą pagal deklaruotą faktiškai sunaudotą vandens kiekį. Nurodė, kad kaip matyti iš Bendrijos pirmininko paaiškinimo, atsakovo K. T. deklaruotų vandens apskaitos prietaisų duomenų, šalių susirašinėjimo, skaičiuotės (t. 2, b. l. 31-33, t.1, b. l. 12-13), atsakovų butui per skolos susidarymo laikotarpį buvo paskaičiuotas mokestis už sunaudotą vandenį pagal normą trims gyventojams ir 2007 m. spalio mėn. perskaičiuotas pagal deklaruotus vandens skaitiklių rodmenis: mokestis už vandenį 5423,42 Lt, grąžinama mokesčio už vandenį suma – 1415,88 Lt, grąžinama permoka už karštą vandenį – 175,00 Lt. Nuo 2007 m. lapkričio mėn. mokestis už vandenį atsakovams nebeskaičiuojamas, tačiau pagrįstai ir teisėtai pagal Kauno miesto savivaldybės Tarybos 2007-09-27 sprendimą Nr. T-499 pradėtas skaičiuoti „abonentinis šalto vandens mokestis“ po 3,84 Lt mėnesiui, o nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. – po 3,87 Lt už mėnesį, todėl priskaičiuota atsakovams skola už „šalto vandens abonentinį mokestį“ - 61,50 Lt.

Teismas nurodė, kad ieškovė amortizacinių atskaitymų mokestį skaičiavo pagal buto plotą, tačiau nenurodė šio mokesčio skaičiavimo pagrindo, jo dydžio ir teismui nepateikė bendrijos narių visuotinio susirinkimo nutarimo dėl šio mokesčio nustatymo. Iš ieškovės pateiktos skaičiuotės atsakovų butui buvo skaičiuojamas mokestis „amortizaciniai atskaitymai“ laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2007 m. gruodžio mėn. po 7,48 Lt, nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. birželio mėn. po 7,37 Lt, nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. – po 10,10 Lt. Iš pateiktų rašytinių įrodymų teismas padarė prielaidą, kad ginčo laikotarpiu Bendrijoje amortizacinių atskaitymų mokestis buvo skaičiuojamas, tačiau iki 2008-07-09 nėra aiškus jo nustatymo pagrindas ir dydis. Nurodė, kad iš 1999-04-20 protokolo Nr. 27 matyti, kad Bendrijos narių susirinkime nutarta sumažinti 50 proc. mokestį už amortizacinius atskaitymus (t. 3, b. l. 33-34), taigi, teismo vertinimu, šis mokestis dar iki 1999 m. buvo skaičiuojamas, vėliau, 2008-07-09 susirinkime, priimtas nutarimas dėl mokesčio dydžio pakeitimo - 0,16 Lt už 1 kv. m. buto ploto (t. 1, b. l. 54-58). Ištyręs įrodymus, teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog 2006 m. vasario – 2008 m. birželio mėn. laikotarpiu atsakovų butui priskaičiuotas „amortizacinių atskaitymų“ mokestis buvo nustatytas bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimu ir kad iki 2008 m. liepos mėnesio ji pagrįstai ir teisėtai skaičiavo mokestį „amortizaciniai atskaitymai“, todėl sprendė, kad iki 2008 m. liepos mėn. atsakovai nėra skolingi „amortizacinių atskaitymų“ mokesčio. Įvertinęs, jog 2008-07-09 nutarimu šio mokesčio dydis nustatytas 0,16 Lt už 1 kv. m buto ploto, teismas sprendė, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. atsakovų butui mokestis buvo paskaičiuotas pagrįstai po 10,10 Lt mėnesiui, todėl atsakovų solidari nesumokėta ieškovei skola dėl amortizacinių atskaitymų mokesčio sudaro 202 Lt.

Teismas nurodė, kad ieškovės tvirtinimu, Bendrijos susirinkime buvo nuspręsta paskirstyti mokesčius pagal gyventojų skaičių, tačiau teismui tokio sprendimo nepateikė, tai pat nepateikė skaičiuotės, koks skolos dydis atsakovams būtų susidaręs, jeigu mokestis už bendrai suvartotą elektrą būtų paskirstytas proporcingai turimos nuosavybės daliai. Ieškovė privalėjo pateikti įrodymus ieškiniui pagrįsti, o jai šios pareigos neįvykdžius, teismas sprendė, kad ieškinio reikalavimas dėl atsakovų skolos 418,02 Lt Bendrijai už bendrai suvartotos elektros energijos dalį negali būti tenkinamas.

Teismas nurodė, kad iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų ir mokėjimo nurodymų matyti, kad UAB „Kauno švara“ buvo pateiktos sąskaitos už visą ginčo laikotarpį, Bendrija jas yra apmokėjusi (t. 5, b. l. 94-104, 177-188, t. 6, b. l. 42-53, 66-91, 92-187), todėl ieškinį šioje dalyje teismas patenkino ir iš atsakovų priteisė solidariai 522,87 Lt. Teismas taip pat pažymėjo, kad tik nuo 2010-03-20 Kauno miesto savivaldybės Tarybos sprendimu Nr. T-103 mokestis pradėtas skaičiuoti priklausomai nuo būsto ploto, todėl atsakovų teiginį, kad mokestis už šiukšlių išvežimą neteisėtai buvo skaičiuojamas nuo gyventojų skaičiaus, laikė nepagrįstu. Atsakovų nuomone, ieškovė nepagrįstai skaičiavo šį mokestį trims asmenims, kadangi bute gyvenančių asmenų skaičius, jų teigimu, keisdavosi. Teismas su tokiais argumentais nesutiko, nurodydamas, kad atsakovai neįrodė, jog Bendrijai buvo pateikti duomenys, kad bute gyventojų skaičius keitėsi. Tokių įrodymų nėra pateikta ir teismui. Teismas pripažino, kad Bendrija turėjo pagrindą skaičiuoti mokestį trims asmenims.

Teismas pripažino, kad mokesčio liftų priežiūrai skaičiavimas yra pagrįstas teisės aktais, todėl atsakovų sutikimo šiam mokesčiui skaičiuoti nereikėjo. Ieškovės atstovo paaiškinimu teismas nustatė, kad mokestis paskirstomas ne visiems namo gyventojams, o tik butams nuo trečio aukšto. Dėl tokio mokesčio paskirstymo pagrįstumo atsakovai nesiginčijo, todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo nagrinėti, ar teisingai šis mokestis buvo skirstomas tokiu būdu. Teismas nurodė, kad pagal sutartį, sudarytą 1996-02-01, liftų priežiūrą atliko AB „Kauno liftai“, mokesčio dydis nustatytas sutarties priedu (prijungtos baudž. b. Nr. 1-1546/2010 (Nr. 20-2-00423-08) t. 2, b. l. 133). Iš pateiktų PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų ir mokėjimo nurodymų teismas nustatė, kad už liftų priežiūrą buvo pateiktos sąskaitos už visą ginčo laikotarpį, Bendrija jas yra apmokėjusi, todėl ieškinį šioje dalyje teismas patenkino ir iš atsakovų priteisė solidariai 706,05 Lt.

Teismas sprendė, kad ieškovė turėjo pagrindą skaičiuoti atsakovams vidaus tinklų priežiūros mokestį, o atsakovai turėjo pareigą šį mokestį mokėti, kadangi sprendimas dėl mokesčio įvedimo buvo priimtas CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka. Nurodė, kad atsakovams nuosavybės teise priklauso butas 63,13 kv. m. bendro ploto ir bendrosios dalinės nuosavybės teise dar jiems priklauso ir namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 str. 1 d.). Buto ir kitų patalpų savininkui priklausanti bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui (CK 4.82 str. 7 d.). Atsakovų butui laikotarpiu nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2008 m. birželio mėn. buvo priskaičiuojama po 8,21 Lt kas mėnesį už vidaus tinklų priežiūrą. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad mokesčio dydis nustatytas neteisingai, tokių įrodymų teismui atsakovai nepateikė, todėl teismas ieškovei iš atsakovų solidariai priteisė 238,09 Lt skolą.

Teismas sprendė, kad ieškovė įrodė, jog teisėtai ir pagrįstai priskaitė atsakovams tik dalį šio mokesčio, o būtent tik dėl išlaidų seniūnui ir valytojai: už laikotarpį nuo 2006 m. vasario mėn. iki gegužės mėn. po 11,20 Lt mėnesiui, 2006 m. birželio mėn. – 11,11 Lt, nuo 2006m. liepos mėn. iki 2007 m. birželio mėn. po 11,67 Lt mėnesiui, nuo 2007 m. liepos mėn. iki gruodžio mėn. po 12,78 Lt mėnesiui, nuo 2008m. sausio mėn. iki birželio mėn. po 13,89 Lt mėnesiui, nuo 2008m. liepos mėn. iki 2010m. vasario mėn. po 25,10 Lt mėnesiui, todėl iš atsakovų solidariai priteisė 857,97 Lt. Likusios dalies išlaidų apmokamiems darbuotojams teisėtumo ir pagrįstumo, teismo vertinimo, ieškovė neįrodė, todėl dalies šio reikalavimo teismas netenkino. Nurodė, kad ieškovė nepateikė Bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolų ir nutarimų, iš kurių būtų matyti, koks darbuotojų skaičius buvo nustatytas bendrijoje ir kokia jų apmokėjimo tvarka, todėl nėra galima nustatyti esminių bylos aplinkybių dėl Bendrijos darbuotojų skaičiaus ir jų atlyginimo dydžio. Teismas pažymėjo, kad ieškovo atstovas B. L. 2009-10-13 iš Kauno apskrities VPK NTV ENTS gavo Bendrijos dokumentus, kurie buvo paimti ikiteisminio tyrimo tikslais, tarp jų protokolų knygas, todėl, teismo nuomone, turėjo galimybę pateikti susirinkimų sprendimus, jeigu tokie buvo priimti (b. b. Nr. 1-1546/2010 (Nr. 20-2-00423-08) t. 8, b. l. 166-167, 57 p., 82 p., 83 p., 88 p.). Ieškovės atstovas nurodė, kad ginčo laikotarpio dokumentų saugojimo laikas yra pasibaigęs ir pateikti negali, tačiau teismui nepateikė ir šių dokumentų sunaikinimo aktų (2012-12-05 teismo posėdžio protokolas, t.5, b. l. 9). Teismas įvertino ir tai, kad 2008-05-21 gyventojai susirinkime kėlė klausimą dėl nepagrįstai didelio buhalterijos darbuotojų skaičiaus bendrijoje (t. 4, b.l. 49-50).

Teismas sprendė, kad ieškinys šioje dalyje yra neįrodytas, todėl atmetė. Nurodė, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu nėra galima konstatuoti, kad Bendrija pagal CK 4.85 straipsnį buvo priėmusi sprendimus dėl mokesčių už kitas paslaugas nustatymo ir bendrijos išlaidų paskirstymo tvarkos. Bendrijos sprendimai šiais klausimais teismui nepateikti. Atsakovai nepripažino skolos „kitos išlaidos“ ir „taupomoji kasa“ tuo motyvu, kad nebuvo teisėtų Bendrijos sprendimų dėl mokesčių, todėl jų atsikirtimą teismas laikė pagrįstu.

Žemesnės instancijos teismas

Ieškovė su jai naudingom sumom sudarė mokesčių skaičiavimo lenteles tik nuo 2008 m. spalio mėn., o nuo 2006 m. vasario mėn. iki 2008 m. spalio mėn. nerodomi nei skaičiavimai, nei dokumentai. Teismas nepagrįstai sprendime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) name, 1995-01-04 buvo perregistruota 218-oji BSB. Tikrovėje šiuo adresu niekada nebuvo bendrijos. Taip pat teismas nepagrįstai nurodė, kad K. T. nuo 2006 m. vasario mėn. nemoka mokesčių už komunalines paslaugas ir kitus patarnavimus. Tikrovėje 2006 m. liepos mėn. yra atsakovo 0,10 ct permoka ir 2007 m. gruodžio mėn. sumokėta 2200 Lt. Teismas tai nelaikė sumokėtomis sumomis, nors mokėjimo dokumentų kopijos pateiktos byloje. Kadangi mokesčių reikalavimams nėra ribų, atsakovai, vadovaudamiesi CK 6.46 straipsniu, sustabdė prievolės vykdymą.

Joks teisės aktas neįpareigoja atsakovų deklaruoti bendrijai bute gyvenančių žmonių skaičių. Nuo 1999-07-01 įsigaliojus ir iki šiol esant nepakeistam Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymui, nebeliko privalomosios registracijos. Bendrija iš jokios tarnybos apie bute gyvenančių žmonių skaičių negauna, pateikinėja mokesčių lentelėse žmonių skaičių name, tačiau nenurodo, kiek kuriame bute gyvena, todėl negalima sutikrinti teisingumo. Atsakovai verčiami mokėti už kitus butus. Teismas neišsiaiškino, kas ir kokiu pagrindu ir kokiomis sąnaudomis turėtų vykdyti patalpose gyvenančių asmenų apskaitą ir kontrolę. Apmokėjimą skirstyti pagal bute gyvenančių žmonių skaičių yra nesąžininga, nes CK, DNSB įstatymas numato mokesčių skaičiavimą proporcingai turimo turto dydžiui. Be to, sprendimas mokesčius skaičiuoti pagal žmonių skaičių bute nenagrinėtas jokiame visuotiniame susirinkime ir nepriimtas balsų dauguma. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį, buto savininkas neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių nėra davęs sutikimo ar dėl kurių nėra priimtas susirinkimo sprendimas CK 4.84 ir 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka.

Teismas pažeidė tinkamo proceso garantiją, įtvirtintą Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, CPK 21 straipsnį, teismas neužtikrino, jog šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas.

Bendrija atlieka niekieno jai nedeleguotas funkcijas. Ji skaičiavo mokesčius už banko, pašto ir TSV paslaugas 1350 butų gyventojams, reikalavo mokėti neteisėtai ir savavališkai nuo 1995 m. Bendrija nepateikė teismui butų savininkų pasirašyto sąrašo apie šios bendrijos steigimą, įstatų, jų patvirtinimą ir priėmimą, steigiamojo balanso. Teismas laiku neišreikalavo iš ieškovės visų skolą įrodančių dokumentų, nors dokumentai turėjo būti pateikti su ieškiniu. Prie ieškinio nepateikti duomenys apie atstovą B. L., taip pat visuotinių susirinkimų protokolai, įrodantys pirmininko, valdybos išrinkimą, komunalinių ir administravimo mokesčių skaičiavimą bei pagrįstumą pagal butus. Nepateikti visi dokumentai už 2006-2010 m. laikotarpį.

Mokestį už vandenį paskaičiuoja UAB „Kauno vandenys“, todėl bendrija, nebūdama tiekėju, neturėjo atlikti perskaičiavimus už sumokėtą, praėjusį laikotarpį. Ieškovė nepateikė įrodymų, kiek, kada ji sumokėjo tiekėjui už atsakovų buto vandenį. Iš pateiktų UAB „Kauno vandenys“ sąskaitų faktūrų matyti, kad nėra įrašyti skaitiklių rodmenys. B. L. teikiami parodymai UAB „Kauno vandenys“ 71494,96 Lt nesutampa su gyventojų deklaruotais vandens kiekiais. Teismas ignoravo R. T. pateiktus iš baudžiamosios bylos dokumentus, įrodančius neteisėtai du kartus skaičiuotą vandens mokestį – pagal normą žmogui ir pagal skaitiklio parodymus, be to, trečią kartą paskaičiavo už jau sumokėtą laikotarpį, kai tuo tarpu 2007 m. liepos mėn. buvo 0,10 ct permoka. Be to, pateiktame bendrijos vandens perskaičiavime buvo skaičiuota nuo 2001 m., nors ieškinys pateiktas už 2006 m. vasario – 2010 m. vasario mėn. laikotarpį. Be to, atsakovų butui 2007 m. liepos mėn. ieškovė priskaičiavo 4086,20 Lt už vieno mėnesio sunaudotą vandenį, nors tiekėjui bendrija už visą 54 butų namą sumokėjo 4192,94 Lt. Kiek bendrija sumokėjo už atsakovų vandenį įrodančių dokumentų nepateikta.

Pagal pateiktas Elektros energijos suvartojimo išplėstinės skaičiuotes matome, kad tiekėjas VST bendrijai teikdavo apmokėti sąskaitas su jau atskaičiuota 5 proc. nuolaida, kuri atsakovams taikyta nebuvo.