Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų J. C. ir I. D. atskirąjį skundą dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-845-445/2015 pagal ieškovų J. C. ir I. D. skundą dėl sklypo projekto anuliavimo atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Varėnos skyriui, trečiajam asmeniui O. L..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų J. C. ir I. D. ieškinį kaip neteismingą bendrosios kompetencijos teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-518/2002). Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškovas ieškinyje privalo nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (faktinį ieškinio pagrindą), bei savo reikalavimą (ieškinio dalyką) (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Tai yra ieškinio elementai, kurių būtinumą lemia ir jų esmę atskleidžia CPK 13 straipsnyje įtvirtintas dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

Jeigu ieškinio pagrindas ir (ar) dalykas nurodomas neaiškiai, taikomas ieškinio trūkumų šalinimo institutas (CPK 138 str.). Ieškovas turi aiškiai suformuluoti reikalavimą, t. y. ko jis prašo teismo.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl to, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovų pateikto ieškinio turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sprendė, kad toks ieškinys yra teismingas ne bendrosios kompetencijos, o administraciniam teismui. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareikštu ieškiniu ieškovai ginčija viešojo administravimo subjekto veiksmus, be to nurodė, kad viena iš ginčo šalių yra viešojo administravimo funkcijas vykdantis subjektas, o ne veikiantis kaip civilinių teisinių santykių subjektas, todėl šis ginčas turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme. Apeliacinės instancijos teismas su tokia išvada nesutinka, kadangi iš ieškovų pateikto ieškinio turinio neįmanoma suprasti, koks yra šio ieškinio pagrindas ir dalykas. Tiek aplinkybės, kuriomis ieškovai grindžia savo reikalavimus, tiek patys reikalavimai ieškinyje nėra aiškiai suformuluoti, dėstomi neaiškiais ir padrikais sakiniais, iš kurių nėra aišku kokias pažeistas teises ar įstatymų saugomus interesus ieškovai siekia apginti, taip pat aiškiai nenurodyta ko tiksliai ir kokia apimtimi pareikštu ieškiniu yra prašoma. Atskirojo skundo teiginiai, kad ginčo atveju turi būti nagrinėjama būtent pažeistų privatinės nuosavybės teisių klausimai, ir kad trečiasis asmuo yra susijęs būtent su nagrinėjamoje byloje keliamais privatinės nuosavybės ribų nustatymo klausimais, nėra detalizuojami, todėl nepašalina abejonių dėl ieškinio teismingumo.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų pateiktame ieškinyje nėra aiškiai suformuluotas ieškinio dalykas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas spręsti tokio ieškinio teismingumo klausimo negalėjo, nes pirmiausia turėjo nustatyti ieškovams terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigojant patikslinti ieškinį ir aiškiai nurodyti savo reikalavimus bei jų pagrindą, taip pat išaiškinant pasekmes, kurios kyla laiku nepašalinus ieškinio trūkumų. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis panaikinama ir ieškovų pateikto ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 2 d. nutartį ir perduoti ieškovų J. C. ir I. D. ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.