Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė SeselskytėCivilinė byla Nr. 2S-1935-613/2015Teisėjas Vandalinas Vainius (S) Proceso Nr. 2-24-3-01140-2011-1Procesinio sprendimo kategorijos:3.3.2.2.; 3.3.4.3.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. lapkričio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal V. K. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-101-867/2012,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-03 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimas buvo priimtas neišsiaiškinus visų esminių bylos aplinkybių, kurias suinteresuotas asmuo (ieškovė) nuslėpė nagrinėjant bylą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo. Pastarieji sprendimo priėmimo metu buvo paaugliai, šiuo metu yra pilnamečiai, todėl atnaujinus procesą byloje pasakytų objektyvią tiesą dėl materialaus jų išlaikymo ir realią mamos paramą jų mokymosi ir laisvalaikio metu. Mano, kad ieškovė vaikų ir jų tėvo sąskaita nori pasipelnyti, vykdant pakartotinį išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą priverstine tvarka, kai išlaikymas vaikams buvo teikiamas per Vaikų išlaikymo fondą.Kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes nurodo atsakovo (pareiškėjo) bankinius pavedimus į asmenines vaikų sąskaitas, kurie teismui būtų pateikti atnaujinus procesą ir apie kuriuos ieškovei buvo žinoma. Mano, kad ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiavo Vaikų išlaikymo fondo sąskaita.Nurodo, kad Vaikų išlaikymo fondas turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes vykdomas teismo sprendimas ateityje palies ir Vaikų išlaikymo fondo administracijos turtines teises ir pareigas.2012-07-07 atliktas pareiškėjo mokėjimo pavedimas į ieškovės sąskaitą, paskirtyje nurodant „elementai“, tik įrodo faktą, kad pareiškėjas išlaikymo mokėti savo nepilnamečiams vaikams niekada neatsisakė, o apie priteistą ir išieškotiną iš jo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį jam nebuvo žinoma.

2015 m. lapkričio 9 d. gautas suinteresuoto asmens (ieškovės) V. A. atsiliepimas į atskirąjį skundą. Pažymi, jog teikdamas teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas (atsakovas) nurodė tik dvi aplinkybes: 1) tai, kad atsakovas tik dabar sužinojo apie priimtą 2012-02-03 teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, 2) ieškovė, nagrinėjant civilinę bylą, nuslėpė faktines aplinkybes, kad nuolat gaudavo Vaikų išlaikymo fondo lėšas. Tačiau atskirajame skunde atsakovas jau nurodo visai kitas aplinkybes (neapklausti nepilnamečiai vaikai, netirti bankiniai pavedimai, neįtrauktas trečias suinteresuotas asmuo ir t. t.), kurios nebuvo pateiktos nagrinėjant bylą Klaipėdos rajono apylinkės teisme. Suinteresuotas asmuo V. A. taip pat teigia, kad pareiškėjas pateikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo teismui sąmoningai melavo apie sužinojimo apie priimtą teismo sprendimą momentą, teigia, jog pareiškėjas apie 2012-02-03 teismo sprendimą žinojo nuo 2012-05-15, todėl praleido prašymo atnaujinti procesą pateikimo terminą. Prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti bei priteisti 50,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, tai yra instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. AB G. J., bylos Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2001; 2009 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2009).

CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo praktiką pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2012; 2011 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2011; 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2011; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011; kt.). Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme gali būti pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios atitinka visus pirmiau nurodytus požymius. Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme nebuvo apklausti nepilnamečiai vaikai ir netirti bankiniai pavedimai į vaikų asmenines sąskaitas, nelaikytinos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Pareiškėjas šiuos reikalavimus bei įrodymus turėjo pareikšti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Pažymėtina, kad sprendimais Nr. V2-10057 ir Nr. V2-10058 Vaikų išlaikymo fondo lėšos buvo skirtos po teismo sprendimo, kai atsakovas sistemingai nemokėjo priteistų išlaikymo nepilnamečiams vaikams lėšų. Todėl pareiškėjo argumentas dėl minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas nurodo, kad 2012-07-07 atliktas mokėjimo pavedimas į V. A. sąskaitą, paskirtyje nurodant „elementai“, tik įrodo faktinę aplinkybę, kad pareiškėjas išlaikymo mokėti savo nepilnamečiams vaikams niekada neatsisakė, o apie priteistą ir išieškotiną iš jo išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį jam nebuvo žinoma. Pareiga mokėti išlaikymą vaikams savaime nereiškia apie teismo priimto sprendimo nežinojimą, todėl šis pareiškėjo argumentas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Terminas dėl proceso atnaujinimo.

Pareiškėjas nurodo, kad tik 2015-01-15 iš antstolės gavo žinutę apie priverstinį teismo sprendimo vykdymą ir dėl jo nežinojimo susidariusį išlaikymo įsiskolinimą, mano, kad terminas, nustatytas LR CPK 368 str. 1 dalyje, nėra praleistas.

CPK 368 straipsnio 1 dalis nustato, jog prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl proceso civilinėje byloje atnaujinimo, nustatė, kad 2012-03-07 Klaipėdos rajono apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą dėl bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš atsakovo valstybės naudai, kurios buvo priteistos nagrinėjant civilinę bylą pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovui V. K. dėl išlaikymo priteisimo. 2012-05-15 atsakovui V. K. įteiktas patvarkymas sumokėti bylinėjimosi išlaidas, 2012-06-28 šios išlaidos buvo apmokėtos, todėl argumentas, kad pareiškėjui nebuvo žinoma apie 2012 m. vasario 3 d. sprendimą ir jis apie sprendimą sužinojo tik 2015 m. sausio 15 d. iš antstolės gauta el. pašto žinute, yra nepagrįstas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl atskirasis skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 19 d. nutartį, o atskirąjį skundą atmesti.