- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1458-291/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00604-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Žostautienė
- Ieškovas
- AB „Swedbank“
- Atsakovas
- T. S.
- Advokatai
- Virgilijus Januška
- Kategorijos
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo AB „Swedbank“ ieškinį atsakovui T. S. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 2294,14 Eur skolą, 16,50 procentų dydžio sutartines palūkanas už negrąžintą 1156,59 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2016-01-13 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 52 Eur žyminį mokestį.
Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu palaikė visus ieškinio reikalavimus ir paaiškino, AB „Swedbank“ ir Z. S. 2008-06-20 sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr.08-068733-GV, pagal kurią bankas jam suteikė 1419,14 Eur (4900,00 Lt) kreditą. Kreditas suteiktas už 16,50 proc. metinių palūkanų. Bankui tapo žinoma, kad (duomenys neskelbtini) kredito gavėjas Z. S. mirė. Kadangi Kredito gavėjo įsipareigojimai liko neįvykdyti, bankas 2009-07-23 kreipėsi į kredito gavėjo gyvenamosios vietos notarų biurą su prašymu pranešti apie kredito gavėjo palikimą priėmusius asmenis bei pareiškė kreditorinius reikalavimus Z. S. paveldėjimo byloje. Palikimą priėmė kredito gavėjo sūnus T. S., kuris bankui kredito negrąžino. Bankas 2015-12-02 raštu kreipėsi į T. S., tačiau pastarasis skolos negrąžino. Taip pat nurodo, kad skolą sudaro negrąžintas kreditas, sutartinės palūkanos ir delspinigiai. Palūkanos buvo paskaičiuotos nuo kredito išdavimo iki 2012-06-20, t. y. už penkis metus, delspinigiai paskaičiuoti už 180 dienų.
Atsiliepimas
Atsakovas T. S. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies, sutinka grąžinti kredito sumą, tačiau nesutinka su paskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais.
Atsakovo atstovas advokatas Virgilijus Januška teismo posėdyje papildomai nurodė, kad į atsakovą bankas kreipėsi tik 2015-12-17, nors kredito gavėjas Z. S. mirė (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2010-01-18. Ieškovas nenurodė objektyvių priežasčių dėl ko nebuvo į atsakovą kreiptasi tokį ilgą laiką, o palūkanos buvo skaičiuojamos, todėl mano, kad jos turėtų būti sumažintos, atitinkamai turėtų būti sumažinti ir delspinigiai, nes šiuo metu pagal Vartojimo kredito įstatymą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Pagal ieškinyje, ieškovo atstovo paaiškinimuose išdėstytus argumentus bei byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pagal 2008-06-20 AB „Swedbank“ Nr.08-068733-GV, pagal kurią bankas jam suteikė 1419,14 Eur (4900,00 Lt) kreditą. Kreditas suteiktas už 16,50 proc. metinių palūkanų. Kredito gavėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nepasibaigia, bet įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui nepaisant to, žinojo jis ar nežinojo, esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, priimti dalį palikimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 1 d.). Jis priima besąlygiškai visą palikimą, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Įpėdiniui kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (LR CK 5.1 str. 2 d., 5.52 str., 5.62 str. 3 d.). Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, nes palikimą priėmusiam įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo, bet nuo jo atsiradimo dienos (LR CK 5.3 str., 5.9 str. 4 d.). Atsakovo palikimo priėmimo faktą patvirtina 2010-01-18 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, kuriame nurodoma ir apie „Swedbank“, AB kreditorinius reikalavimus.
Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 str. 1 d.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). CK 6.63 str. numato atvejus, kada skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę. Skolininkui, praleidus prievolės įvykdymo terminą, jis laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. 1 d. 2 p.). CK 6.70 str. numatyta, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas netesybomis pagal sutartį arba įstatymus. Byloje nėra duomenų, kad prievolė bankui yra tinkamai įvykdyta. Byloje nekyla ginčo dėl negrąžintos kredito sumos – 1156,59 Eur. Tačiau atsakovas ginčija palūkanas ir delspinigius.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasisakęs, jog esant šalių sutartiniams santykiams, turi būti taikoma šalių sutartis, kiek ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, o jeigu šalys konkrečiu klausimu nesudarė susitarimo, tai taikomos įstatymo nuostatos. Be to, pasisakydamas dėl palūkanų už naudojimąsi paskolos suma mokėjimo nutraukus paskolos sutartį, bei dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokėjimo ir kompensavimo funkcijas atliekančias palūkanas, kreditoriui vienašališkai nutraukus sutartį, taikymo, teismas pažymėjo, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita (CK 6.874 straipsnio 1 dalis). Bendra pinigų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatytos vadinamosios procesinės palūkanos, nes jas skolininkas moka už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos apskaičiuojamos nuo pinigų sumos, kurią sudaro negrąžinta paskolos suma ir palūkanos už naudojimąsi pinigais (negautas kreditoriaus pelnas).
Atsakovas laikomas pažeidę prievolę, nes jam, priimant palikimą, buvo žinoma apie pareikštą kreditorinį reikalavimą, nors pretenziją iš ieškovo buvo pareikšta tik 2015-12-17. Šiais savo veiksmais atsakovas pažeidė sutarčių vykdymo principus ir Lietuvos Respublikos CK 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str. 2 d., 6.872 str., 6.873 str. 1 d., 6.881 str. 1 d. reikalavimus, pagal kuriuos prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas privalo grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo, bei mokėti palūkanas.
Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Taigi, kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu traktuotinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Tokios palūkanos mokamos iki piniginių prievolių įvykdymo, jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti nustatytos tiek CK normose (pvz., CK 6.872, 6.896 ir kt.), tiek ir specialiuose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatyme) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-02-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016).
Nagrinėjamu atveju kredito sutarties šalys susitarė, jog palūkanos už kreditą (pelno palūkanos) mokamos (skaičiuojamos) iki kredito grąžinimo dienos. Taigi, sutartyje numatytos 16,50 procentų, dydžio sutartinės metinės palūkanos laikytinos pelno palūkanomis. Pelno palūkanos, kaip tokios, gali būti mažinamos, bet kitais negu kompensuojamųjų palūkanų mažinimo būdais (pavyzdžiui, CK 6.204, 6.223 ir 6.228 straipsniai). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-893-560/2016). Aplinkybių, tirtinų mažinant palūkanas, sąrašas nėra baigtinis (2012-10-25 netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1). Teismas, atsižvelgęs į pagrindinės prievolės (1156,59 Eur) ir prašomų priteisti palūkanų (786,55 Eur) dydžių santykį, taip pat į tai, jog kreditorius į teismą kreipėsi po šešių metų nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo atsakovui išdavimo ir skolininkui apie palikėjo skolą pretenzijas pareiškė tik 2015-12-02, sprendžia, 786,55 Eur sumą yra per didelė ir sumažino jas iki 500,00 Eur, kas šioje situacijoje nepažeidžia teisingumo ir sąžiningumo principų.
Ieškovas taip pat prašo priteisti delspinigius, paskaičiuotus už negrąžintą kreditą ir už nesumokėtas palūkanas, atitinkamai 208,80 Eur ir 142,20 Eur. Atsakovas ginčija prašomų priteisti delspinigių dydį, prašydamas juos sumažinti iki 0,05 proc., nes šiuo metu pagal Vartojimo kredito įstatymą pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismas laiko, kad atsakovo prašymas pagrįstas, kad sutartyje su palikėju numatyti 0,2 procento delspinigiai nuo vėluojamos mokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną yra per dideli, todėl taiko Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje esančią nuostatą, jog vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento, taikant 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną, ieškovas neįrodė patyręs didesnių nei minimalūs nuostoliai laikotarpiu, kuriuo priskaičiuoja ieškovas delspinigius, t. y. už 180 dienų, delspinigiai atitinkamai sudarytų 104,40 Eur ir 45,20 Eur.
Kredito gavėjas Z. S. įsipareigojo bankui mokėti 16,50 procentų dydžio metines palūkanas už paimtą ir negrąžintą kreditą, kurios yra skaičiuojamos ir mokamos iki viso kredito grąžinimo bankui dienos, todėl iš atsakovo priteistinos 16,50 procentų dydžio sutartinės palūkanos už negrąžintą 1156,59 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2016-01-13 iki visiško kredito grąžinimo dienos (LR CK 6.874 str., 6.37 str.).
Pagal LR CK 6.37 str. 2 d., skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio sutartines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą sumą (1806,19 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų sumai, priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 41 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str. 1 d.).
Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovų nepriteistinos, nes kiekvienam iš atsakovų tenkanti išlaidų suma yra mažesnė nei minimali (3,00 Eur) valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 263-270 str., 284 str. 1 p., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovui AB „Swedbank“, juridinio asmens kodas 112059651, iš atsakovo T. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 1156,59 Eur (vieno tūkstančio šimto penkiasdešimt šešių eurų, 59 centų) negrąžintą kreditą, 500,00 Eur palūkanas, 104,40 Eur (vieno šimto keturių eurų, 40 centų) delspinigius už negrąžintą kreditą, 45,20 Eur (keturiasdešimt penkių eurų, 20 centų) delspinigius už nesumokėtas palūkanas, 16,50 procentų dydžio sutartines metines palūkanas už negrąžintą 1156,59 Eur dydžio kredito sumą, skaičiuojant nuo 2016-01-13 dienos iki visiško kredito grąžinimo bankui dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1806,19 Eur sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-01-28) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 41 Eur (keturiasdešimt vieno euro) žyminį mokestį.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.