Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Medvedevienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. M. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

LVAT praktikoje suformuluotas aiškinimas, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, ilgainiui įrodymams tapus nepatikimiems (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93).

Minėta, jog nagrinėjamoje byloje pareiškėjas siekia, kad būtų priteistas neturtinės žalos, kurią jis patyrė atlikdamas bausmę Marijampolės PN nuo 2019 m. vasario 12 d., atlyginimas.

Teismas, išanalizavęs pareiškėjo skundą, vertina, kad jis nuo pat patekimo į Marijampolės PN bausmės atlikimo sąlygas vertino kaip neatitinkančias teisės aktų reikalavimų ir sukeliančias įvairaus pobūdžio neigiamų išgyvenimų. Taigi, pareiškėjas suvokė apie savo teisių pažeidimą, tačiau skundą teismui padavė (išsiuntė) tik 2023 m. vasario 20 d. Teismas pažymi, jog pareiškėjui vis dėlto nebuvo suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti reikiamą informaciją iš Pataisos įstaigos administracijos. Teismo vertinimu, pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą. Tokių aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ir atsakovės atstovo prašymą, yra pagrindas taikyti ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti reikalavimus, remiantis CK 1.126 straipsnio 2 dalimi, 1.131 straipsnio 1 dalimi, todėl 2019 m. vasario 12 d. – 2020 m. vasario 20 d. laikotarpiui taikoma ieškinio senatis ir skundo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą už šį laikotarpį atmetamas. Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo už 2020 m. vasario 20 d. – 2023 m. vasario 20 d. laikotarpį.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog negalėjo tinkamai pasinaudoti teise paskambinti, kadangi trūko įrenginių.

Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog šiuo metu yra įrengti 8 taksofonai. Taip pat pažymėjo, jog pareiškėjas gali skambinti jam Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafike paskirtu laiku. Tačiau teismui pateikia tik 2021 m. vasario 23 d. ir 2021 m. birželio 18 d. patvirtintus grafikus, o kitų grafikų, galiojusių iki 2021 m. vasario 23 d., į bylą nepateikia.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. BVK 102 straipsnio 5 dalis nustato, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (toliau – Taisyklės).

Vadovaujantis BVK 73 straipsnio 4 punktu, paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Iki 2020 m. birželio 19 d. galiojusios redakcijos BVK 74 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per dieną paskambinti telefonu. Pagal nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančios redakcijos BVK 74 straipsnio 4 punktą, lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu (BVK 74 straipsnio 4–5 punktai).

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktą, pataisos įstaigos administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti telefonu. Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (38 punktas). Taigi, remdamasi aptartu reguliavimu, pataisos įstaiga privalo nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario 21 d. iki 2021 m. kovo 16 d. pareiškėjas bausmę atliko paprastojoje nuteistųjų grupėje, todėl, pagal BVK 73 straipsnio 4 ir 5 punktus, pareiškėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 17 d. iki 2023 m. vasario 20 d. pareiškėjas buvo paskirtas į lengvąją nuteistųjų grupę, todėl, pagal BVK 74 straipsnio 4 ir 5 punktus, jis turėjo teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu.

Siekiant užtikrinti nuteistiesiems teisę skambinti ir kalbėti telefonu, Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-134 yra patvirtintas Marijampolės PN laikomų Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafikas, Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4/07-52 patvirtintas Marijampolės PN laikomų Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafikas (1 t., b. l. 23–25, 26–28). Nuteistieji skambinti telefonu gali Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafike numatytu laiku (ginčo laikotarpiu galiojo Marijampolės PN direktoriaus 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4/07-52, 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-134 patvirtinti Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafikai). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu jo būriui paskirtu laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog grafikuose yra numatytas papildomas skambinimo telefonu laikas lengvajai grupei kiekvieną dieną nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Taigi, pareiškėjas, nuo 2021 m. kovo 17 d. būdamas priskirtas lengvajai grupei, telefonu naudotis turėjo teisę ir jo būriui grafike numatytu laiku, ir nuo 15.30 val. iki 16.30 val. kasdien.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Skambučių apskaitos žurnalo (1 t., b. l. 31–200; 2 t., b. l. 1–32) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Iš Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi šia įstatymo jam suteikta teise, net po 3 kartus per dieną. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvieną dieną, kad jo telefoniniai pokalbiai truko trumpiau, nei BVK 102 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali 15 minučių pokalbio trukmė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, jog Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė telefonu bendrauti su artimaisiais.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad Pataisos įstaigoje trūko taksofonų, teismas pažymi, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojusios iki 2020 m. gruodžio 12 d.), taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintos Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (galiojančios nuo 2020 m. gruodžio 22 d.) nenustato pataisos įstaigoms konkrečių reikalavimų taksofonams įrengti ar jų kiekio. Byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų tekę laukti eilėse prie taksofonų ar kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu dėl didelio besinaudojančiųjų telefonu skaičiaus. Kreipimosi į institucijos administraciją aspektas yra svarbus siekiant įvertinti, ar atsakovės atstovas, žinodamas apie nuteistojo konkretų pageidavimą realizuoti tam tikrą teisę (skambinti telefonu), ėmėsi veiksmų, kad pareiškėjas galėtų ją realizuoti. Nenustačius, kad pareiškėjas skundais ar prašymais būtų kreipęsis į atsakovės atstovą dėl sunkumų realizuojant skambučio teisę, teismo vertinimu, pagal abstrakčius pareiškėjo teiginius nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos skambinti telefonu.

Nors atsakovės atstovas į bylą nepateikė Skambučių apskaitos žurnalo kopijų už 2020–2021 metus, tačiau byloje taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją su skundais dėl nesudarytos galimybės skambinti telefonu. Nors pareiškėjas skunde teigia, kad į Pataisos įstaigos administraciją buvo kreiptasi žodžiu ir raštu, tačiau nenurodo, kada konkrečiai teikė minėtus prašymus ar skundus, kada ir kokius konkrečius atsakymus gavo iš Marijampolės PN administracijos, todėl jo teiginiai dėl skundų teikimo vertintini kaip deklaratyvūs.

Teismas pažymi, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos. Neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, jog poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių (trys nuteistųjų būriai naudojosi dviem taksofono aparatais) būtų atsiradusios kokios nors pasekmės, kurias būtų galima laikyti neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo argumentai dėl šių aplinkybių atmetami.

Nuteistųjų pokalbių telefonu tvarką reglamentuoja BVK ir Taisyklių nuostatos. BVK 102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Kam skambinti, pasirenka nuteistasis. Telefoninis pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia skambinimo tvarką (BVK 102 straipsnio 3 dalis). Vadovaujantis Taisyklių 124 punktu, nuteistųjų, kuriems BVK nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje.

Taigi, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuteistųjų skambinimo telefonu tvarką, numatyti tam tikri šios teisės apribojimai, susiję su ypatingu nuteistųjų teisiniu statusu, be kita ko, nustatyta maksimali telefoninių pokalbių trukmė ir skaičius, galimybė kontroliuoti, su kuo telefonu bendrauja nuteistasis, registruojant jo skambučius Nuteistojo telefoninių pokalbių apskaitos kortelėje, ir pažymint joje asmens, kuriam skambinama, telefono numerį, vardą ir pavardę. Be to, pareigūnams yra suteikta galimybė nutraukti telefoninį pokalbį tuo atveju, jeigu nuteistasis nesilaiko teisės aktuose nustatytos skambinimo tvarkos.

Teismas pažymi, kad teisės aktai nereglamentuoja patalpos, kurioje įrengti taksofonai, įrengimo, nenustato, kaip techniškai turi būti įrengti taksofonai ar užtikrinamas privatumas. LVAT yra konstatavęs, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Vis dėlto pareiškėjas privalo pateikti pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą, kuriame atsispindėtų konkretūs kalinimo elementai, o tam tikrais atvejais gali pateikti ir bent kai kuriuos įrodymus, pagrindžiančius jų skundus (pvz., kartu kalinčio asmens rašytinius paaiškinimus ar, kai įmanoma, nuotraukas) (LVAT 2018 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1491-624/2018).

Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Pataisos įstaigoje esantys taksofonai būtų izoliuoti nuo bendros erdvės, taip pat nenustatyta, ar yra įrengtos būdelės, atitvarai, todėl galimai kiti asmenys galėjo girdėti telefonu kalbančio asmens pokalbį. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą nenurodė, kokių priemonių įstaigos administracija imasi, siekdama užtikrinti nuteistųjų pokalbių neliečiamumą ir apsaugoti skambinančiųjų privatumą nuo kitų asmenų. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad dėl privatumo telefoninių pokalbių metu ribojimo pareiškėjas nerealizavo savo teisės skambinti telefonu, todėl nėra pagrindo teigti, kad aptartas teisės į privatumą neužtikrinimas buvo tiek intensyvus, kad būtų realiai sukliudęs pareiškėjui palaikyti telefonu socialinius, šeiminius ryšius. Be to, ir pareiškėjo skundo argumentai, kad jo pokalbius galėjo girdėti, yra hipotetiniai. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, kad pažeidimai lėmė ilgalaikių, nepataisomų padarinių atsiradimą. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Marijampolės PN elgesio jo atžvilgiu, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad dėl netinkamų skambinimo sąlygų pareiškėjui atsirado reikšmingų ar nepataisomų neturtinių padarinių. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad skundo reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą dėl šio pažeidimo nepagrįstas ir atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo teigti, kad Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo sudarytos sąlygos komunikuoti su artimaisiais telefonu ar kad buvo pažeista jo teisė į socialinius ryšius, todėl Marijampolės PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini.

Dėl CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, jog neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio, valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (žr., pvz., LVAT 2018 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-556/2018, 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-548-602/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017). Taip pat išaiškinta, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., LVAT 2009 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-95/2009, 2012 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1342/2012).

Pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinių skausmų, papildomų psichologinių išgyvenimų, jaudinosi, nervinosi, laukdamas eilėje blogu oru sušaldavo ir susirgdavo, patyrė nepatogumų, dvasinių sukrėtimų, kad jį kankina nemiga, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovės atstovas į bylą pateikė Marijampolės kalėjimo Resocializacijos skyriaus pažymą (1 t., b. l. 29), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl nesudarytos galimybės paskambinti telefonu į psichologus nesikreipė. Iš Kalėjimų tarnybos Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus 2023 m. kovo 8 d. pažymos (1 t., b. l. 30) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Sveikatos priežiūros tarnybos medikus dėl peršalimo simptomų, galvos skausmų ir nemigos nesikreipė. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs ir nepagrįsti teiginiai negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų ir žalos), nėra pagrindo valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį kilti (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2015 m. spalio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1658-575/2015, 2015 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2631-520/2015).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.