Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų P. R. ir V. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims R. V. ir A. R. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jie priėmė pareiškėjo P. R. sutuoktinės ir pareiškėjo V. R. motinos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti.Pareiškėjai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo P. R. sutuoktinė ir pareiškėjo V. R. motina G. R. Po G. R. mirties pareiškėjai nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti. Dar iki G. R. mirties pareiškėjai su ja gyveno, vedė bendrą ūkį, savo darbu, kasdiene pagalba buityje ir lėšomis prisidėjo prie turto pagerinimo, bendrai rūpinosi ir išlaikė paveldimą turtą, mokėjo ir šiuo metu moka su turto išlaikymu susijusius mokesčius. Pareiškėjai kartu rūpinosi ir palaidojo G. R. Po G. R. mirties pareiškėjams liko jos asmeniniai ir bendrai priklausantys namų apyvokos daiktai. Suinteresuotas asmuo R. V. mažai bendravo su pareiškėjais, motina G. R., retai pas juos atvažiuodavo, beveik nesirūpino.Suinteresuoti asmenys R. V., A. R. nesutiko su pareiškimu, prašė jo netenkinti. Atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškime nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės. Laidojimo išlaidas, šarvojimo salės nuomą, gedulingus pietus apmokėjo suinteresuoti asmenys R. V. ir A. R., už duobkasių paslaugas sumokėjo suinteresuotas asmuo A. R. Pareiškėjas V. R. su savo šeima gyvena motinai ir pareiškėjui P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, todėl aplinkybė, kad pareiškėjas V. R. moka mokesčius už vandenį ir elektros energiją, kurią naudoja savo reikmėms, nėra susijusi su palikimo priėmimu. Pareiškėjas P. R. yra neįgalus, jis negali rūpintis net savo turtu, todėl negalėjo priimti ir valdyti paveldimą turtą po sutuoktinės mirties.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. sprendimu patenkino pareiškimą: nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad P. R. priėmė savo sutuoktinės G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. R. priėmė savo motinos G. R., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas P. R. rūpinosi sutuoktine G. R. iki jos mirties, kartu su ja gyveno, vedė ir tvarkė bendrą ūkį jo vardu registruotame, tačiau abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais. Pareiškėjas V. R. su savo šeima iki motinos G. R. mirties ir po jos mirties gyveno jai ir tėvui pareiškėjui P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, kuriame iš savo šeimos lėšų yra įsirengęs gyvenamąją patalpą. Iki motinos mirties padėjo tėvams buityje, rūpinosi tėvais, motinai susirgus, ją slaugė, prižiūrėjo, po motinos mirties liko gyventi su šeima tose pačiose gyvenamosiose patalpose, toliau rūpinosi visu turtu kaip savu, abu su tėvu ir suinteresuotais asmenimis palaidojo motiną, pirko paminklą. Pareiškėjai bendromis lėšomis gerino šildymo sistemą, pirko centralizuoto šildymo katilą gyvenamajam namui, kuriame gyvena. Pareiškėjai rūpinasi turtu, likusiu po G. R. mirties, moka mokesčius už tiekiamą vandenį ir elektrą. Teismas sprendė, kad pareiškėjai, faktiškai pradėję paveldimą turtą valdyti, įrodė, jog kaip įpėdiniai faktiškai atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jų valią ir toliau valdyti paveldimą turtą. Suinteresuoti asmenys R. V. ir A. R. nepaneigė pareiškėjų teiginių, jų nurodomos aplinkybės dėl visų laidojimo išlaidų apmokėjimo neįrodytos, pateikta tik laidojimo reikmenų skaičiuotė, laidojimo paslaugų užsakymo aktas, nepateikti apmokėjimo kvitai.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu suinteresuotas asmuo R. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti pareiškimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Priimant sprendimą, remtasi tik pareiškėjo V. R. paaiškinimais, jo teismui pateiktais dokumentais. Tikrovės neatitinka pareiškėjų teiginiai, kad G. R. palikimą pareiškėjai priėmė faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, pareiškėjai perėmė G. R. asmeninius daiktus, namų apyvokos daiktus, buitinę techniką, baldus, suinteresuotas asmuo R. V. nesirūpino savo motina, neatvažiuodavo pas ją, pareiškėjai savo lėšomis palaidojo G. R. Buvo pateikti įrodymai, kad laidojimo išlaidas, šarvojimo salės nuomą, gedulingus pietus apmokėjo suinteresuoti asmenys R. V. ir A. R., už duobkasių paslaugas sumokėjo suinteresuotas asmuo A. R. Nevertinta, kad pareiškėjas V. R. su savo šeima gyvena motinai ir P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, kuriame iš savo lėšų įsirengė gyvenamąsias patalpas, todėl V. R. pateikti mokėjimo kvitai yra susiję su mokėjimais už paslaugas (vandenį, elektros energiją), kurias savo šeimos reikmėms naudojo pareiškėjas V. R. Tai niekaip nesusiję su palikimo priėmimu ir to palikimo faktišku valdymu. Neatsižvelgta į faktą, kad pareiškėjas V. R. po motinos G. R. mirties uždarbiavo ir gyveno užsienyje (Norvegijoje). Vien dėl šios priežasties V. R. negali būti laikomas pradėjusiu faktiškai valdyti paveldimą turtą.Nevertinta aplinkybė, kad P. R. yra neįgalus, dėl senyvo amžiaus sunkiai juda (dėl to negalėjo dalyvauti ir teismo posėdžiuose), todėl neturi fizinių galimybių pats rūpintis savo turtu, mokėti mokesčius ir t. t. Kadangi pačiam P. R. reikalinga globa, jis negalėjo priimti ir valdyti palikimo po sutuoktinės mirties. Pareiškėjas V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo sprendimo nekeisti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, tinkamai vadovavosi įrodymų vertinimo taisyklėmis, išsamiai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, teismo padarytos išvados atitinka byloje nustatytus faktus, įstatymų nuostatas. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. R. (pareiškėjo P. R. sutuoktinė, pareiškėjo V. R. motina). Dėl jos palikimo priėmimo į notarų biurą kreipėsi dukra R. V. (suinteresuotas asmuo byloje, apeliantė). P. R. ir V. R. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (palikimo priėmimo faktiškai turtą pradėjus valdyti) nustatymo. Pirmosios instancijos teismas pareiškimą patenkino.Apeliantė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik pareiškėjo V. R. paaiškinimais, jo pateiktais dokumentais, t. y. netinkamu įrodymų vertinimu. Pažymėtina, kad Civiliniame procese galioja laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Teismas turi įvertinti įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įpėdinis, priimdamas palikimą, neprivalo savo veiksmų derinti su kitais asmenimis – kitais įpėdiniais, kreditoriais, testamento vykdytoju ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2011).Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.51 straipsnis). Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldimą turtą pripažįstami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės; gyvenimas paveldimame name po palikėjo mirties, gyvenamosios patalpos remontas ir kitokia jos priežiūra paprastai yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis faktiškai pradėjo valdyti palikimą, taigi ir priėmė jį. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas P. R. santuokoje su sutuoktine pragyveno virš 50 metų jo vardu registruotame, tačiau abiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name su priklausiniais, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu registruota jo gyvenamoji vieta, o iki mirties šiuo adresu buvo registruota ir sutuoktinės G. R. gyvenamoji vieta. Pareiškėjas V. R. su savo šeima (sutuoktine K. R. ir dviem nepilnamečiais vaikais) iki pat motinos G. R. mirties bei po jos mirties, gyveno jai ir tėvui pareiškėjui P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame ūkiniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu yra deklaruota jo ir sutuoktinės bei vaikų gyvenamoji vieta. Po motinos mirties liko gyventi su šeima tose pačiose gyvenamosiose patalpose, toliau rūpinosi ir šiuo metu rūpinasi visu turtu kaip savu, abu su tėvu ir suinteresuotaisiais asmenimis palaidojo motiną, pirko paminklą. Pareiškėjai bendromis lėšomis gerino šildymo sistemą, pirko centralizuoto šildymo katilą, toliau po motinos mirties kartu rūpinosi visu ūkiu, valdė ir šiuo metu valdo ir rūpinasi turtu, likusiu po motinos mirties, kartu su tėvu bendrai moka mokesčius už tiekiamą vandenį ir elektrą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog P. R. ar V. R. notarine tvarka raštu būtų pateikę aiškiai išreikštą palikimo atsisakymą. Kaip minėta, įpėdinio gyvenimas palikimą sudarančiame name, kai įpėdiniui tai yra vienintelė gyvenamoji vieta, kai įpėdinis iki palikimo atsiradimo ten su palikėju šiam sutinkant ilgą laiką kartu gyveno, yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2011; 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).Esant nurodytoms aplinkybėms, aptartiems ir įvertintiems įrodymams, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pareiškėjai įrodė, jog faktiškai pradėjo turtą valdyti ir tokiu būdu priėmė palikimą.Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl apeliantės argumentų apie pareiškime nurodytas aplinkybes. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas iš įrodymų visumos nustatė, jog G. R. laidojo pareiškėjai kartu su suinteresuotaisiais asmenimis. Nesutiktina su pareiškėja, kad į bylą pateikti mokėjimo kvitai patvirtina tik mokesčių mokėjimą už V. R. naudojimąsi vandeniu ir elektra. Išklausius posėdžio garso įrašą, konstatuotina, kad namų valdoje yra vienas elektros skaitiklis. Taigi mokama bendrai už visų gyvenančių namų valdoje asmenų sunaudotą elektros energiją. Kaip galima spręsti iš mokėjimo už vandenį kvitų, mokesčiai mokami pagal du skaitiklius. Taigi – už abu pareiškėjus. Mokesčių mokėjimas rodo faktinį palikimo valdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Negalima sutikti su argumentu, jog dėl to, kad P. R. dėl senyvo amžiaus sunkiai juda, todėl negalėjo priimti ir valdyti palikimo. Kaip minėta, P. R. po G. R. mirties gyveno jam ir palikėjai nuosavybės teise priklausiusiame name, prisidėjo prie mokesčių mokėjimo, palikimo neatsisakė, taigi tokiu būdu jis išreiškė subjektyvią valią priimti palikimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentu, kad vien dėl to, jog V. R. po palikėjos mirties uždarbiavo ir gyveno užsienyje negali būti laikomas pradėjusiu faktiškai valdyti turtą. Pažymėtina, kad turtą tvarkyti kaip savo galima ir gyvenant kitoje vietovėje. Be to, kaip nustatyta byloje, V. R. gyvenamoji vieta deklaruota ir ji yra pastovi palikimo atsiradimo vietoje. Pažymėtina ir tai, kad pagal kasacinio teismo išaiškinimą gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013). Todėl ši suinteresuoto asmens R. V. nurodyta aplinkybė neturi įtakos teismo išvadai apie palikimo priėmimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškimo pagrįstumo atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, iš esmės tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, laikantis kasacinio teismo suformuotos praktikos bylose dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog vien ta aplinkybė, kad teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei pageidauja apeliantė, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-289-248/2016).Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos nepažeidžiant įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, t. y. pagal vidinį teismo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais (CPK 176, 185 straipsniai), sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, sprendimo naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 5,61 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnį ir 96 straipsnio 2 ir 6 dalį bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apeliantės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės R. V., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 5,61 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.