Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. A. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – A. A., antstolė Brigita Palavinskienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Antstolė Brigita Palavinskienė patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.

Suinteresuotasis asmuo A. A. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.

Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Brigita Palavinskienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0171/22/01797 pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 4 d. vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame numatyta patvirtinti pareiškėjų pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių šiomis sąlygomis: 4.2. Šalys susitaria, kad A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gera valia teikia išlaikymą savo nepilnametei dukrai A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) iki pilnametystės bei iki ji mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnė negu 24 metų tokia tvarka ir sąlygomis: periodinėmis išmokomis po 300,00 Eur kas mėnesį, pervedant šią sumą į A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) nurodytą banko sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) esančią banke „Swedbank“ AB), kurias A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis LR CK 3.185 straipsniu tvarkys uzufrukto teisėmis kaip A. A. motina.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo anuliuoti priskaičiuotą skolininko A. A. permoką vykdomojoje byloje Nr. 0171/22/01797 pagal 2023 m. balandžio 11 d. priimtą patvarkymą dėl informacijos pateikimo.

Pareiškėja pateiktu skundu nesutinka su tuo, jog tai nėra mokėjimai avansu, tai buvo mokamos papildomos išlaidos, susijusios su vaiko išlaikymu (būreliai, priemonės mokyklai, atostogos), skolininkas nedetalizavo šių mokėjimų pavedimo paskirtyje, tačiau yra susirašinėjimo ir šių mokėjimų derinimo informacija. Pareiškėjos teigimu, pagal teismo sprendimą – vaiko išlaikymas mokamas kas mėnesį, o ne užskaitomas avansu ar kitaip, skolininkas stengiasi išvengti įmokų indeksacijos ir susidariusios skolos. Pareiškėja nurodė, kad sutartyje nėra numatyta avansinių mokėjimų užskaitymo, skolininkas pats gera valia sutiko dengti papildomas išlaidas (mokyklos išlaidas, būrelius, atostogas), kai kuriuos savo pavedimus detalizavo už ką buvo mokama, kituose nenurodė. Atsivelgiant į tai, prašo laikyti visus mokėjimus virš 300 Eur – papildomomis išlaidomis, o nelaikyti šių mokėjimų permoka.

CK 3.208 straipsnis nustato, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Indeksavimas vykdomas pagal Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Pagal Aprašo 3 punktą, periodinės išmokos indeksuojamos atsižvelgiant į praėjusių metų gruodžio mėnesio, palyginti su ankstesnių metų gruodžio mėnesiu, vartotojų kainų indeksą (toliau vadinama – kainų indeksas), kurį apskaičiuoja ir skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Periodinės išmokos indeksuojamos, kai kainų indeksas lygus 101 arba didesnis. Aprašo 9 punkte nustatyta, kad skolininkas, mokantis periodines išmokas savo noru, privalo pats indeksuoti periodines išmokas. Jeigu skolininkas nevykdo pareigos indeksuoti periodines išmokas, teismo sprendimas, kuriuo priteistas išlaikymas ar žalos atlyginimas periodinėmis išmokomis, gali būti pateikiamas vykdyti antstoliui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas periodinių išmokų indeksavimo ypatumus, yra nurodęs, kad siekdamas apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą. Periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją. CK 3.208 straipsnio taikymo atveju, teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis, kuria nustatytas išlaikymas vaikams periodinėmis išmokomis, nėra keičiama, nes nėra sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sudarymas nereiškia, kad ją sudaręs asmuo praranda tam tikras įstatymu reglamentuotas teises, būtent – kreiptis į antstolį dėl periodinių išmokų indeksacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad skolininkas atlikdamas mokėjimus pareiškėjai pats skolininkas paskirtyje nurodė ne vien tik išlaikymo vaikui teikimą (kaip pvz:. „(duomenys neskelbtini)“), bet ir mokėjimą už tam tikras veiklas ir kt. (kaip pvz:. „(duomenys neskelbtini) + būreliai + darželio bendriems reikalams). Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti pačio skolininko nurodytomis mokėjimo paskirtimis, jų pagrįstumu. Atitinkamai antstolei atlikus skolininko išieškotojai pervestų lėšų perskaičiavimą matyti, jog nesant kitų A. A. skolų A. A., mokėjimus, kurie viršija teismo nustatytą išlaikymo sumą ir yra netiksliniai, ji laikė išlaikymo avansinių mokėjimų pagrindu susidariusia permoka, kuri yra 641 Eur. Sutiktina su antstolės pozicija, jog papildomi mokėjimai, kurie nėra tiksliniai, turėtų būti užskaitomi kaip indeksacija. Kitais atvejais, kuomet skolininkas mokėjimo paskirtyje nurodo papildomą informaciją, laikytina, kad šalys buvo susitarę dėl tokių papildomų tikslinių mokėjimų ir jie yra skirti tenkinti konkrečiai papildomus vaiko poreikius tuo laikotarpiu, todėl skaičiuojant išlaikymo sumą nėra traktuotini kaip to mėnesio permoka.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.55 straipsnio 1 dalį skolininkas, atlikdamas mokėjimą, turi teisę nurodyti jo paskirtį, tačiau ši teisė yra ribota – skolininkas be kreditoriaus sutikimo neturi teisės skirti įmokas prievolei, kurios terminas dar nesuėjęs, vietoj įmokos, kurios terminas suėjęs. Pažymėtina, kad išlaikymo, teikiamo periodinėmis išmokomis, prievolė yra tęstinė, todėl iki vaiko pilnametystės (ar kito teismo nustatyto išlaikymo prievolės pabaigos termino) dalies periodinių mokėjimų terminas būna suėjęs, o kitų – nesuėjęs. Atsižvelgiant į šią periodinėmis išmokomis teikiamo išlaikymo prievolės specifiką bei CK 6.55 straipsnio 1 dalį, tokiu atveju, kai skolininkas, kaip mokėjimo paskirtį nurodydamas vaiko išlaikymą, sumoka daugiau nei periodinių išmokų, kurių mokėjimo terminas suėjęs, suma, tai viršijančios sumos be kreditoriaus sutikimo nėra pagrindo įskaityti kaip išlaikymo mokėjimo už būsimą laikotarpį, jeigu yra kitų skolų, kurių įvykdymo terminas suėjęs. Jeigu skolininkas neturi kitų skolų kreditoriui, kurių terminas suėjęs, tai jam nėra ribojimo daryti avansines (išankstines) įmokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-695/2019).

Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jai įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. A. skundą dėl antstolės Brigitos Palavinskienės veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0171/22/01797 grąžinti antstolei Brigitai Palavinskienei.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.