Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorui Gintui Pikčiūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

K. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, profesinio išsilavinimo, netekėjusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini)neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. K. M. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas: ji, 2024 m. rugpjūčio 18 d., apie 15.50 val., Monciškės gatvėje, Palangos mieste, vairavo automobilį „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (2024 m. rugpjūčio 18 d. 15.54 val. nustatytas 1,97 promilių neblaivumas, o 16.15 val. nustatytas 1,73 promilių neblaivumas). Šiais veiksmais K. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji K. M. kalta prisipažino visiškai ir parodė, jog draugo N. M. tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Atvažiavo rugpjūčio 17 d., o sekančią dieną važiavo namo viena ir įpūtė. Draugo tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš tai, penktadienį, rugpjūčio 16 d. buvo vestuvėse, o rugpjūčio 17 d. važiavo pas tėvus, o rugpjūčio 18 d. per pietus išgėrė vieną alkoholinio alaus. Mano, kad gal neišsiskaidė alkoholis. Atvažiavo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso draugui N. M.. Draugas anksčiau išvažiavo su draugu ir paliko jai savo automobilį. Buvo blaivumo patikra ir ją sustabdė policija. Ji su viskuo sutiko. Prašo atleisti pagal laidavimą. Mama jai yra autoritetas. Mama dabar visada į darbą, į mokslus vežioja, šnekasi, yra atviros, nieko neslepia nuo mamos. Gyvena kartu su mama. Po įvykio iš karto pasakė mamai. Mama pyko. Ji klauso mamos. Dabar visai nevartoja alkoholio, išklausė kursus. Jos atlyginimas yra 400 Eur, dirba pusę etato. Pasimokė iš šio įvykio. Ji apie 4 metus turi vairuotojo pažymėjimą. Gavo pamoką visam gyvenimui.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, jų vertinimo bei nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

14. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

III. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamoji K. M. yra neteista (b. l. 45), taigi, ji pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamoji atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto sąlygą. Duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kaltinamoji teigė, jog gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų, apgailestavo dėl savo netinkamo elgesio, teismui nekyla abejonių dėl K. M. gailėjimosi nuoširdumo. Taigi teismas konstatuoja, kad egzistuoja ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nusikalstama veika žala padaryta nebuvo, todėl nagrinėjamu atveju yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta sąlyga taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

19. Teismo vertinimu, byloje taip pat yra pagrindas pagrįstai išvadai, jog K. M. atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ji laikysis įstatymų ir nenusikals. Ši išvada daroma atsižvelgus į tai, kad kaltinamoji savo elgesį teisiamojo posėdžio metu vertino kritiškai, apgailestavo. Teismui nekyla abejonių, kad kaltinamoji nuoširdžiai gailisi, savo veikos nepateisina ir iš tiesų dėl savo priešingų teisei veiksmų išgyvena. Taigi, teismo vertinimu, vien pats baudžiamasis procesas kaltinamajai tikėtina darys įtaką teigiamam jos elgesiui ateityje. Kaltinamoji K. M. administracine tvarka nebausta (b. l. 47), yra jauno amžiaus, mokosi ir dirba, darbovietės UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakterizuojama teigiamai, kaip labai darbšti, kruopščiai ir sąžiningai atliekanti savo pareigas darbuotoja, ramaus būdo, laikosi duoto žodžio, laiku atvyksta į darbą, komunikabili ir savarankiška, bendradarbių yra gerbiama, puikiai su visais sutaria, visada sugeba kitiems padėti. Niekada nėra pažeidusi darbo drausmės, nėra gavusi drausminių nuobaudų. Visa tai rodo, jog iš esmės kaltinamoji laikosi įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, o jos padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir nėra požymių, kad neteisėtas elgesys būtų linkęs kartotis (b. l. 118-124). Teismas, atsižvelgęs į išdėstytą, sprendžia, kad byloje yra ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga laidavimui taikyti.

20. Be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010).

21. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju K. M. laiduotoja sutinka būti jos mama E. M.. Tiek kaltinamoji, tiek laiduotoja teisiamajame posėdyje parodė, jog jos gyvena kartu, E. M. daro teigiamą įtaką dukrai K. M., ateityje tikisi tą įtaką tik stiprinti ir dėti pastangas K. M. kontroliuoti. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) pateiktoje charakteristikoje E. M. apibūdinama kaip sąžininga, darbšti, komunikabili, atsakinga, gerai atliekanti savo darbą nekonfliktiška darbuotoja, korektiška su klientais ir kolegomis. Pavestas užduotis atlieka laiku ir atsakingai. Drausminių nuobaudų neturėjo. E. M. neteista, administracine tvarka bausta vieną kartą 2019 m. lapkričio 5 d. įspėjimu (b. l. 106-113). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad E. M. yra verta teismo pasitikėjimo, savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką K. M., kad kaltinamoji laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

22. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajai turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, kontroliuoti savo būklę, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, kad kaltinamoji K. M. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu vieneriems metams be užstato, perduodant ją pagal laidavimą E. M., o baudžiamoji byla kaltinamajai nutraukiama (BK 40 straipsnio 1-4 dalys, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

IV. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

23. BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

24. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

25. K. M. padarė nusikalstamą veiką naudodamasi specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodama transporto priemonę neblaivi, policijos pareigūnai nustatė neblaivumą. Kaltinamoji savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai ir tik dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta skaudesnių padarinių tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams. Tai rodo kaltinamosios itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir galimybę sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajai būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones).

26. Skirdamas minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ir nustatydamas jos terminą teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos padarymo aplinkybes bei į tai, kad kaltinamoji anksčiau nebuvo traukta baudžiamojon atsakomybėn už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, K. M. nustatytinas didesnis nei minimalus baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminas – 1 metai 8 mėnesiai, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d., t., y. nuo dienos, kai K. M. buvo skirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas.

27. Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise termino dydžio nustatymą, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, apsvaigimo patikrinimo vengimas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 (vienerių) metų iki 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis). Asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Kaip minėta, K. M. vairavo transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,73 promilių neblaivumas, tai yra, vidutinis neblaivumo laipsnis, kuris nežymiai viršija ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės), taip pat į tai, kad būdama tokios būsenos ji vairavo transporto priemonę dienos metu, vasaros laikotarpiu, kai yra daug poilsiautojų, taip keldama didelį pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, kaltinamajai nustatytinas specialiosios teisės atėmimo terminas, kiek didesnis nei minimumas, taigi, nagrinėjamu atveju už didesnio pavojingumo nusikalstamą veiką skiriama baudžiamojo poveikio priemonė negali būti lygi už administracinį nusižengimą skiriamai administracinio poveikio priemonei. Todėl K. M. skirtina didesnė už minimalią, bet nesiekianti vidurkio baudžiamojo poveikio priemonė.

28. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta ir dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

29. BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

30. Byloje nustatyta, kad K. M. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodama automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo K. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, jai nepriklausė, automobilis nuosavybės teise priklauso SIA „CITADELE LEASING“ Lietuvos filialas, valdytojas N. M. (b. l. 28). Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

31. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

32. Nagrinėjamoje byloje iš VšĮ „Emprekis“ duomenų nustatyta, jog vidutinė automobilio „(duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina Lietuvos Respublikoje yra 11 880 Eur (b. l. 29). Autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22409009 automobilio „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 7160 Eur (b. l. 130-156).

33. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

34. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

35. Kai sprendžiamas turto konfiskavimo klausimas pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Nagrinėjamoje byloje pateikta autotransporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. 22409009 automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 7160 Eur. Teismas šiuos duomenis vertina kaip objektyvius ir pagrindžiančius realią automobilio pardavimo kainą rinkoje. Kita vertus, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT praktikoje proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-806/2021).

36. Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamosios asmenybę ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, mano, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo tikslai padėti įgyvendinti bausmės paskirtį bus pasiekti išieškant iš kaltinamosios K. M. pusę (1/2 dalį) konfiskuotino turto – automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos, tai yra 3580 Eur.

V. Kiti klausimai

37. Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė - specialiosios teisės sustabdymas – paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, vykdymo pradžios (b. l. 82-84).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

K. M., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ją perduoti E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato, baudžiamąją bylą nutraukti. Laidavimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. rugpjūčio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti K. M. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš K. M. konfiskuotino turto – automobilio „ (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 3580 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt eurų), valstybės nuosavybėn.

K. M. paskirtą kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės uždraudimo naudotis specialiąja teise, vykdymo pradžios, o pradėjus ją vykdyti – panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti K. M., kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Išaiškinti E. M., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.