Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, atstovei advokatei Violetai Zabielienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal MB „Kaseta“ patikslintą ieškinį atsakovui AAS „BTA Baltic Insurance Company“, veikiančiam per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, dėl 9595,46 Eur dalies draudimo išmokos priteisimo, 216 Eur žyminio mokesčio, 2000 Eur advokato padėjėjo išlaidų, 2000 Eur ekspertizės išlaidų priteisimo,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas MB „Kaseta“, į. k. 302992925, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su pradiniu ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, 16 393,63 Eur neišmokėtos draudimo išmokos dalį bei visas bylinėjimosi išlaidas- 2000 Eur (1000 Eur+1000 Eur) advokato padėjėjo išlaidų (b. l-2, 18, 92), 369 Eur žyminio mokesčio. Patikslintu ieškiniu ieškinio suma buvo sumažinta iki 9595,46 Eur, atsižvelgiant į paskirtos teismo ekspertizės išvadą (b.l. 68-69).

Ieškinyje (b.l. 1-2), patikslintame ieškinyje (b.l. 68-69) bei ieškovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad 2018-01-18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, išdavė atstovaujamajam MB „Kaseta“ Įmonių turto draudimo liudijimą/polisą Nr. IT 077189 dėl prekių atsargų draudimo 25 000 Eur sumai, laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2019-02-07 d.

2018-12-15 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietos ieškovo naudojamos patalpos bei sugadintos jose saugotos prekių atsargos. Ieškovas, atsakovui pareikalavus, pateikė prekių inventorizacinį aprašą draudiminio įvykio dienai, kuriame užfiksuota, jog tuo metu sandėlyje buvo 7535 vnt. prekių, kurių bendra vertė 29 264,65 Eur, bei 2018-12-16 d. Nurašymo aktą, kuriuo ieškovas nurašė dėl užliejimo sugadintas 20 426,68 Eur vertės prekes.

Atsakovo darbuotoja 2019-01-10 d. informavo ieškovo atstovą, jog Draudimo bendrovės atstovai atvyks apžiūrėti prekių ir įvertinti jų būklę. Draudimo bendrovės atstovai, atvykę į ieškovo prekių sandėliavimo vietą, visiškai nesiorientavo, kurios prekės nurodytos Nurašymo akte, su ieškovo darbuotojais nebendradarbiavo ir ieškovo atstovų net nepaprašė parodyti, kur yra Nurašymo akte užfiksuotos nurašytos prekės.

2019-02-18 d. atsakovas informavo apie 2019-02-15 d. priimtą sprendimą žalos byloje Nr. UAB ITD/18/000493, nurodydamas, jog BTA atliko atskirą apgadintų prekių inventorizaciją, kurios metu nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintos prekės 4 033,05 Eur sumai, prekės 4 108,12 Eur sumai nėra sugadintos, o likusi dalis prekių 12 285,51 Eur nebuvo rastos įvykio vietoje.

Ieškovas su nurodytu sprendimu nesutiko, nurodydamas, kad jis paremtas nekompetentinga BTA partnerių darbuotojų atlikta (kaip atsakovas nurodo) inventorizacija, ieškovas nesutiko ir pateikė 2019-02-28 d. pretenziją, kuria reikalavo atlyginti visą draudiminio įvykio metu patirtą žalą (20 426,68 Eur) atskaičius 100 Eur frančizę, t.y. išmokėti 20 326,68 Eur dydžio draudiminę išmoką. Pretenzijoje ieškovas taip pat nurodė, jog sugadintos prekės, patvirtinančios ieškovo patirtos žalos dydį, iki šiol saugomos sandėlyje, todėl ieškovo atstovai neprieštarauja, jog jos dar kartą būtų apžiūrėtos kompetentingų specialistų, komisijoje leidžiant dalyvauti ir ieškovo darbuotojams.

2019-03-07 d. atsakovas pateikė atsakymą į pretenziją, kuriame nurodė, jog neturi pagrindo pakeisti priimtą sprendimą ir išmokėjo ieškovui draudimo išmoką pagal 2019-02-15 d. priimtą sprendimą žalos byloje Nr. UAB ITD/18/000493 – 3 933,05 Eur (4 033,05 Eur – 100 Eur frančizė). Kadangi ieškovas reikalauja, kad būtų atlygintas visas dėl draudiminio įvykio patirtas nuostolis, prašoma teismo priteisti likusią dalį (16 393,63 Eur (20 326,68 Eur – 3 933,05 Eur)) draudimo išmokos.

Akivaizdu, jog Bendrovė, sudarydama draudimo sutartį su AAS BTA Baltic Insurance Company filialu Lietuvoje, pagrįstai tikėjosi, jog draudiminio įvykio atveju jai bus išmokėta tokio dydžio draudiminė išmoka, kuri atlygins dėl draudiminio įvykio patirtus nuostolius. Ieškovo nuomone, atsakovas nesant jokių patikimų ir objektyvių įrodymų atsisako išmokėti dalį draudimo išmokos.

Ieškovas, susipažinęs su atsakovo atsakymu į pretenziją, nurodytos tokios nesutikimo pakartotinai apžiūrėti ieškovo apgadintas prekes priežastys, kurios absoliučiai nesusijusios su ieškovo patirtų nuostolių dydžiu ar pagrįstumu:

-2019-01-17 d. BTA atstovui pradėjus derinti apžiūros laiką su MB „Kaseta“ atstovu G. M., pastarasis sutiko įsileisti BTA atstovus tik 2019-01-21 d. – pažymėtina, jog minėta 2019-01-17 d. buvo ketvirtadienis, o apžiūros laikas buvo numatytas pirmadienį, todėl nesuprantamas šio motyvo pateikimas;

-MB „Kaseta“ atstovas, pakviestas dalyvauti apžiūroje, atsisakė tą daryti, priežastimi nurodęs laiko trūkumą – ši nurodyta aplinkybė yra neatitinkanti tikrovės, nes jokie ieškovo atstovai ne tik kad nebuvo pakviesti dalyvauti apžiūroje, o priešingai – joje dalyvauti jiems buvo uždrausta, nurodant netrukdyti BTA atstovams;

-MB „Kaseta“ atstovas atvykusiems BTA atstovams paaiškino, kad savarankiškai nėra sutikrinęs visų prekių, dėl ko neturi tikslių duomenų dėl nuostolio dydžio – nėra aišku su kokiu atstovu BTA atstovai bendravo, tačiau akivaizdu, jog šie atstovai turėjo ne pavienių ieškovo darbuotojų klausinėti, ar jie asmeniškai skaičiavo sugadintas prekes, o vadovautis atsakovui pateikta medžiaga (Inventorizaciniu aprašu ir Nurašymo aktu);

-Draudėjo atstovas BTA vykdytos apžiūros metu kelis kartus bandė paveikti BTA atstovus siekiant pateikti BTA tikrovės neatitinkančią informaciją apie žalos dydį – šis teiginys ne tik kad yra melagingas, bet ir prieštaraujantis kitam BTA atstovo teiginiui, jog ieškovo atstovas atsisakė dalyvauti apžiūroje, paminėdamas laiko trūkumą, t.y. jokie ieškovo atstovai nedalyvavo apžiūroje, nes neva neturėjo laiko, tačiau tuo pat metu ne kartą bandė paveikinėti BTA atstovus.

Draudimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2019-01-13) 98 str. 1 d. nurodyta, kad Draudėjas, naudos gavėjas ir (ar) nukentėjęs trečiasis asmuo privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Draudiko reikalavimu šioje dalyje nurodyti asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Draudimo sutartyje privalo būti nurodyta, kokie dokumentai yra pateiktini draudikui. Šią įstatyme numatytą pareigą ieškovas įvykdė ir pateikė atsakovui reikalaujamus buhalterinius dokumentus, tame tarpe ir Inventorizacinį aprašą bei Nurašymo aktą, tačiau atsakovas šiais dokumentais nesivadovavo.

Draudimo įstatymo 98 str. 2 d. numatyta, jog Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Be to, Draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 str. 7 d.). Atsakovas tokių pastangų siekiant nustatyti draudimo išmokos dydį nedėjo, nes nagrinėjamu atveju vadovavosi nekompetentingai atlikta savo partnerių (iš pradžių buvo nurodoma, jog UAB „Santermita“ darbuotojų, vėliau atsakovui pateikus apžiūros aktą paaiškėjo, jog – UAB „Infranet“ darbuotojų) inventorizacija, su kuria nebuvo supažindinti ir joje nedalyvavo ieškovo atstovai, be to, šios inventorizacijos rezultatai ieškovui nebuvo pateikti tol, kol ieškovas nepateikė pretenzijos, joje akcentuodamas minėtą atsakovo nebendradarbiavimą.

Be to, atsakovo partnerių veiksmai negali būti pripažįstami inventorizacija, nes jie neatitiko LR Vyriausybės 1999-06-03 d. nutarimu Nr. 719 patvirtintų Inventorizacijos taisyklių 26 punkto, kuriame nurodyta, jog kai tikrinami atsargų ir pinigų kasoje likučiai, privalo dalyvauti atsakingi asmenys, išskyrus atvejus, kai šie asmenys negali dalyvauti dėl pateisinamų priežasčių. Jeigu atsakingi asmenys inventorizacijoje dalyvauti negali, turi būti paskiriamas pavaduojantis asmuo. Tuo tarpu atsakovo partnerių atliktoje neva inventorizacijoje jokiems ieškovo atsakingiems asmenims nebuvo suteikta teisė dalyvauti. Paminėtina, jog toks reikalavimas Inventorizacijos taisyklės nurodomas ne be reikalo, o siekiant objektyvios ir operatyvios inventorizacijos, nes tik už prekių atsargas atsakingas asmuo geriausiai žino, kur jos yra bei kaip atskirti tam tikras prekes nuo kitų (panašių) prekių.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko bei nurodė, kad 2018-01-18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išdavė MB „Kaseta“ Įmonių turto draudimo liudijimą/polisą Nr. IT 077189 dėl prekių atsargų draudimo 25 000 Eur sumai, laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2019-02-07.d.

2018-12-15 d. įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietos ieškovo naudojamos patalpos bei sugadintos jose saugotos prekių atsargos.

Draudimo sutartis sudaryta pagal AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikianti per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 004.1 (toliau Taisyklės).

Specialiajame teisės akte – Draudimo įstatyme – įtvirtintas draudiko ir draudėjo pareigas bei teises nustatant draudžiamąjį įvykį kaip teisinį pagrindą mokėti draudimo išmoką.

Draudimo įstatymo 98 str. 3 d. imperatyviai nurodyta, kad draudikas neturi teisės:

1) išmokėti draudimo išmoką ar atsisakyti ją išmokėti, neįsitikinęs, kad draudžiamasis įvykis buvo;

2) atsisakyti išmokėti draudimo išmoką, nepatikrinęs visos jam prieinamos informacijos.

Tai reiškia, kad draudikas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, jau turi būti patikrinęs visą jam prieinamą informaciją ir padaręs tvirtą išvadą dėl draudžiamojo įvykio nebuvimo. Draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdamas reikiamas pastangas. Šio tyrimo efektyvumui ir visapusiškumui užtikrinti įstatymų leidėjas draudikui suteikė plačias teises: jo reikalavimu fiziniai ir juridiniai asmenys privalo pateikti turimą informaciją apie draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes ir pasekmes; kai draudžiamojo įvykio ar įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes tiria valstybės institucijos, šios institucijos draudiko prašymu privalo nemokamai pateikti rašytinę informaciją apie tyrimo metu nustatytus faktus ir tyrimo rezultatus; draudikas, tirdamas draudžiamojo įvykio ir įvykio, kuris gali būti pripažintas draudžiamuoju, aplinkybes pagal gyvybės draudimo, sveikatos draudimo ar civilinės atsakomybės draudimo sutartis ir pan.

Užtikrinant galimybę draudikui nustatyti pirmiau išvardytas aplinkybes, Draudimo įstatymo 98 str. 1 d. nustatytos pareigos draudėjui, naudos gavėjui, taip pat nukentėjusiam trečiajam asmeniui: šie draudimo teisinių santykių dalyviai privalo pateikti draudikui visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį; draudiko reikalavimu šie asmenys taip pat privalo pateikti būtinus nustatant draudimo išmokos dydį dokumentus apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, kuriuos jis turi teisę gauti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Įgyvendinęs nurodytas teises ir įvykdęs pareigas draudikas turi pasiekti įstatyme nustatytą rezultatą: išmokėti draudimo išmoką arba, atsisakydamas mokėti ar ją sumažindamas, pateikti atlikto tyrimo duomenimis pagrįstą išsamų ir motyvuotą paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis. Konstatuotina, kad išdėstytos Draudimo įstatymo 98 straipsnio nuostatos įtvirtina draudiko pareigą, pasinaudojant jam suteiktomis teisėmis, nustatyti draudžiamąjį įvykį ar jo nebuvimą, kitas draudimo išmokai mokėti reikšmingas aplinkybes, o kitiems draudimo santykių dalyviams nustato pareigą pateikti draudikui visus turimus draudimo sutartyje nurodytus ir draudiko reikalaujamus dokumentus bei informaciją. Kaip jau buvo pasisakyta ir aukščiau draudimo taisyklių, kurios yra neatsiejama draudimo sutarties dalis, nurodytos draudėjo pareigos pateikti draudikui informaciją, reikšmingą draudžiamojo įvykio nustatymui, taip pat vykdyti draudiko duodamus teisėtus reikalavimus.

Gavęs pranešimą apie įvykį, atsakovas kreipėsi Į UAB „INFRANET“ su prašymu apžiūrėti ieškovui priklausančias prekes, nustatant faktinį jų kiekį bei pažeidimo pobūdį. Atliktos patikros metu nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintos prekės 4033,05 Eur sumai. Prekės nurodytos ieškovo akte – 4108,12 Eur sumai nebuvo apgadintos, o likusi dalis prekių apžiūros metu 12285,51 Eur sumai nebuvo rastos įvykio vietoje.

Apie tai, kad atvyks BTA atstovas apžiūrėti prekių, ieškovas 2019-01-10 d. buvo informuotas elektroniniu laišku. Taip pat buvo prašoma ieškovo saugoti visas prekes. Dėl šių priežasčių atsakovas pagrįstai tikėjosi, jog apžiūrai bei sutikrinimui Draudėjas yra pateikęs visas atsargas pagal ieškovo BTA draudimui pateiktus inventorizacijos ir nurašymo dokumentus.

Draudimo Taisyklių specialiųjų sąlygų 7.21 ir 7.3 punktai nurodo, jog nuostolio dydis- patirtos žalos piniginė išraiška, kuri reikalinga suremontuoti ar atstatyti apdraustą turtą į būklę, buvusią prieš pat atsitinkant draudžiamajam įvykiui; turto remontas, atstatymas ar įsigijimas visais atvejais turi būti atliekamas ekonomiškiausiu būdu, patiriant mažiausias būtinas išlaidas.

Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 7.4 p. nurodo, jog nuostolį nustato draudikas, vadovaudamasis gautu Draudėjo pranešimu apie atsitikusi įvykį ir patirtą nuostolį, apžiūros metu gauta informacija, iš Draudėjo ir atitinkamų institucijų gautais dokumentais, reikalingais žalos atsiradimo priežastims ir nuostolio dydžiui nustatyti. Draudimo taisyklių specialiųjų sąlygų 2.2 p. įtvirtinta, jog Taisyklių pagrindu gali būti apdraustas kilnojamasis turtas- bet kokie kilnojamieji daiktai, esantys Draudėjo nuosavybėje ar valdomi Draudėjo, esantys draudimo sutartyje nurodytoje vietoje ir užfiksuoti Draudėjo buhalteriniuose, įsigijimo ar kituose dokumentuose. Tokiu būdu apžiūros metu atsakovas nevertino atsargų, kurios nebuvo aprašytos atsakovo pateiktuose buhalteriniuose dokumentuose.

Draudikas, vadovaudamasis įstatymo suteiktomis teisėmis, sutartu laiku ir atliko sugadinto turto apžiūrą ir vadovaujantis gautais jo rezultatais bei Taisyklių nuostatomis, priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką.

Atsakovas negali sutikti ir su ieškinyje išsakyta pozicija dėl galimai draudiko partnerių inventorizacijos pripažinimo netinkama ir neatitinkančią LR Vyriausybės 1999-06-03 nutarimu Nr. 719 patvirtintų taisyklių 26 p. reikalavimų. Minėtos taisyklės taikytinos ribotos civilinės atsakomybė juridinių asmenų viso šiame subjekte esančio turto ir turtinių įsipareigojimų inventorizacijai, kuri turi būti atliekama ne rečiau kaip kartą per metus prieš sudarant metines finansines ataskaitas. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju atsakovas, vykdydamas Draudimo įstatyme bei sutartyje nustatytą pareigą, atliktos turto apžiūros metu fiksavo išimtinai dėl 2018-12-15 d. įvykio faktiškai sugadintas prekes, siekiant tiksliai nustatyti dėl įvykio atsiradusio nuostolio dydį.

Motyvuojamoji dalis

Patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018-01-18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išdavė MB „Kaseta“ Įmonių turto draudimo liudijimą/polisą Nr. IT 077189 dėl prekių sportui atsargų, inventoriaus, spausdintuvų kasečių draudimo 25 000 Eur sumai adresu (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2019-02-07 d., taikant 100 Eur išskaitą. Draudžiamos rizikos: vanduo, gamtinės jėgos, trečiųjų asmenų tyčinė veikla, ugnis el.bylos t. 1 b.l. 49).

2018-12-15 d. galiojant draudimo sutarčiai įvyko draudiminis įvykis, kurio metu buvo užlietos ieškovo naudojamos patalpos (duomenys neskelbtini) bei sugadintos jose saugotos prekių atsargos. Ieškovas apie tai informavo draudiką, tikėdamasis draudimo išmokos.

2019-01-10 d. atvykę į draudimo vietą (duomenys neskelbtini) atsakovo darbuotojai nedalyvaujant ieškovo atstovui faktiškai apžiūrėjo sandėliuotas prekes, o 2019-02-18 d. informavo ieškovą apie 2019-02-15 d. priimtą sprendimą žalos byloje Nr. UAB ITD/18/000493, nurodant, jog atsakovas atliko atskirą apgadintų prekių inventorizaciją, kurios metu nustatyta, jog įvykio metu buvo apgadintos prekės 4 033,05 Eur sumai, prekės 4 108,12 Eur sumai nėra sugadintos, o likusi dalis prekių 12 285,51 Eur nebuvo rastos įvykio vietoje (b.l. 26-29, 31-33).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes atsakovas sumokėjo ieškovui 3 933,05 Eur draudimo išmoką (4 033,05 Eur – 100 Eur frančizė).

Ieškovas su atsakovo sprendimu nesutiko, teikė draudikui pretenziją, kuri atsakovo buvo atmesta (el.bylos t. 1 b.l. 5-8, 11-13). Pradiniu ieškiniu ieškovas prašė priteisti iš draudiko 16 393,63 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, o patikslintu ieškiniu, atsižvelgiant į paskirtos teismo ekspertizės išvadas- 9595,46 Eur.

Tokiu būdu byloje tarp šalių kilo ginčas dėl apdraustų daiktų sugadinimo kiekio, nuo kuriuo priklauso ir draudimo išmokos dydis.

Sprendžiant šį ginčą teismas atsižvelgia į teisinį reglamentavimą, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis (CK 6.987 str.), draudėjo prašymas turi būti rašytinis, kuriuo formą ir turinį tokiu atveju nustato draudikas (nagrinėjamu atveju atsakovas) (CK 6.990 str. 1 d.), o draudėjui (ieškovui) tenka pareigą atsakyti už prašyme pateiktų duomenų teisingumą, nes prašymas yra sudėtinė draudimo sutarties dalis (CK 6.990 str. 2 d.).

Be to, prieš sudarant draudimo sutartį, draudėjas privalo suteikti draudikui visą žinomą informaciją apie aplinkybes, galinčias turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo rizikai ir šio įvykio nuostolių dydžiui, jeigu aplinkybės nėra ir neturi būti žinomos draudėjui (CK 6.993 str.). Esminėmis aplinkybėmis laikomos tos, kurios nurodytos standartinėse draudimo sutarties sąlygose, taip pat aplinkybės, apie kurias draudikas raštu prašė draudėjo suteikti informaciją (CK 6.993 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas ir dėl to, kad ieškovas sandėliavo apdraustas prekes adresu (duomenys neskelbtini), tačiau, atsakovo teigimu, neturėjo teisinio pagrindo to daryti.

Atsakovas tiek procesiniuose dokumentuose (b.l. 84, 86-87, 89), tiek atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu, 2020-10-06 d. apklausta teismo posėdyje liudytoja J. M., liudytojas M. M. parodė, kad ginčo patalpos adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. M., ką patvirtina Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos kopijos, esančios byloje (b.l.93-105). Pastaroji sudarė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su UAB „Bionoma“. Nors nuomos sutartyje negyvenamųjų patalpų nuomininkui UAB „Bionoma“ nebuvo suteikta teisės nuomojamųjų patalpų subnuomoti, tačiau UAB „Bionoma“ be savininkės J. M. žinios ir sutikimo subnuomojo ginčo patalpas MB „Kaseta“, kuriose ieškovas sandėliavo prekes ir dėl užliejimo vandeniu dalis prekių buvo apgadinta (b.l.47).

Teismo vertinimu, nurodyta atsakovo aplinkybė (ieškovo negyvenamųjų patalpų subnuoma iš nuomininko UAB „Bionoma“ be savininkės J. M. žinios ir sutikimo) neeliminuoja draudiko sprendimo pripažinti įvykį draudžiamuoju, nes draudiko sprendimas pripažinti įvykį draudžiamuoju nėra panaikintas.

Kitą vertus, šalims sudarius Įmonių turto draudimo liudijimą/polisą Nr. IT 077189 dėl prekių sportui atsargų, inventoriaus, spausdintuvų kasečių draudimo, šiame polise buvo nurodyta prekių draudimo vieta - (duomenys neskelbtini), šiuo adresu nurodyti ir draudėjo, t.y. ieškovo bedrovės rekvizitai. Bylos duomenimis, draudikas, atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ veikiantis per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, sudarant su ieškovu įmonių turto draudimo sutartį, nesiaiškino aplinkybių, kokiu pagrindu ieškovas sandėliuoja prekes patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), taip pat, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad ieškovas nuo draudiko nuslėpė patalpų valdymo pagrindą ar kitą reikšmingą informaciją. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas pažeidė Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 Bendrųjų sąlygų 3.1-3.4. p.p. bei Specialiųjų sąlygų 1.2.-1.2.6. p.p.

CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius (CK 6.154 str. 1 d.). Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. CK 6.256 str. 1 d. yra numatyta pareiga kiekvienam asmeniui tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles.

Teismas pažymi, kad pagal CK 6.193 str. 4 d. kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Kaip nustatyta byloje, 2018-01-18 d. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje išdavė MB „Kaseta“ Įmonių turto draudimo liudijimą/polisą Nr. IT 077189, todėl kilus neaiškumams dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos ieškovo naudai ir atsakovo nenaudai.

Vertintina, kad nagrinėjamoje byloje ieškovo negyvenamųjų patalpų naudojimo pagrindas nelaikytinas aplinkybe, galinti turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo rizikai ir šio įvykio nuostolių dydžiui. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2018-09-03 d. UAB „Bionoma“ ir MB „Kaseta“ sudarė sutartį Nr. BIN-A-20180903, pagal kurią UAB „Bionoma“ sutarties galiojimo laikotarpiu iki 2020-12-31 d. įsipareigojo MB „Kaseta“ suteikti atsargų sandėliavimo paslaugas patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (1.1. p., 5.1. p.) (b.l.88). Taigi, MB „Kaseta“ nuomojo ginčo patalpas, kurios buvo užpiltos vandeniu, nuomos sutarties su UAB „Bionoma“ pagrindu.

2019-08-02 d. sutarties nutraukimo aktu UAB „Bionoma“ ir J. M. nutraukė negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį (Dok-198098), o 2019-08-05 d. šių negyvenamųjų patalpų nuomą su J. M. sudarė MB „Kaseta“ . Taigi, nuo Įmonių turto draudimo sutarties sudarymo dienos (2018-01-18 d.) iki šiol MB „Kaseta“ ginčo patalpas nepertraukiamai nuomoja.

Draudikas dėl nereikšmingo pažeidimo negali atsisakyti vykdyti prievolę sumokėti draudimo išmoką įvykus draudiminiam įvykiui. Draudikas privalo išmokėti draudimo išmoka, jeigu draudėjo veiksmai neturėjo įtakos nei draudžiamojo įvykio atsiradimo nustatymui, nei draudiko mokėtinos draudimo išmokos dydžio nustatymui.

Kaip teisingai tiek ieškinyje, tiek atsiliepime į ieškinį nurodė šalys, CK 6.987 str. Draudimo įstatymo 2 str. 33 d., 97 str., 98 str., 105 str. įpareigoja draudiką išmokėti draudėjui ar kitam trečiajam asmeniui draudimo išmoką atsiranda tik įvykus įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytam draudžiamajam įvykiui. Teismų praktikoje laikoma, kad tik pripažinus, kad toks įvykis pagal įstatymą ar šalių sudarytą draudimo sutartį yra draudžiamasis, gali būti sprendžiamas klausimas dėl draudiko pareigos mokėti draudimo išmoką ir šios pareigos apimties (LAT 2015-02-23 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-59-706/2015).

Draudžiamuosius įvykius numato ir Įmonių turto draudimo taisyklių Nr. 004.1 (toliau Taisyklės) Specialiųjų sąlygų 3.1.-3.8. p.p.

Įstatymo leidėjas nustato, kad draudimo interesas - nuostoliai, kurių gali patirti draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas įvykus draudžiamajam įvykiui (Draudimo įstatymo 2 str. 14 d.), o draudžiamasis įvykis - draudimo sutartyje nurodytas atsitikimas, kuriam įvykus draudikas privalo mokėti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 33 str.).

Nagrinėjamu atveju draudžiamasis įvykis atsitiko dėl to, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio J. M., nuomininkai 2018-12-15 d. apie 15.30 val. norėdami pravesti interneto laidą savo valia, be nuomotojo sutikimo, nekviesdami specialistų, gręžė skylę nuomojamo buto koridoriaus sienoje, dėl ko buvo pažeistas vandentiekio vamzdis ir įvyko dalinis nuomojamo buto bei patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), pirmame aukšte apliejimas. Tai raštu patvirtino 5 šio buto nuomininkai (raštas yra byloje). Ginčo dėl šių faktinių bylos aplinkybių bei kad ginčo įvykis yra draudžiamasis, nėra.

Byloje 2019-10-11 d. teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai M. B., M. S., o 2019-12-09 d. G. S., 2020-11-03 d. G. K., kurie parodė, kad ieškovo MB „Kaseta“ atstovai apžiūrint prekes adresu (duomenys neskelbtini), rūsyje, nedalyvavo, jie surašė aktą, pagal kurį buvo rasta apgadintų prekių už 4033,05 Eur, prekių už 12285,51 Eur nebuvo rasta, o prekės 4108,12 Eur sumai nebuvo apgadintos (b.l. 37, 49, 117).

Iš UAB „INFRANET“ 2019-01-23 aiškinamojo rašto seka, kad draudiko pavedimu ieškovo atstovai apžiūrint prekes nedalyvavo (b.l. 29).

Kilus tarp šalių ginčui dėl draudimo išmokos dydžio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-12-16 nutartimi civilinėje byloje buvo paskirta kilnojamųjų daiktų vertinimo ekspertizę, pavedus ją atlikti teismo ekspertui J. U., tenkinant ieškovo MB „Kaseta“ prašymą dėl teismo ekspertizės skyrimo. Teismo ekspertui J. U. buvo pavesta atsakyti į klausimą : kiek ir kokios vertės prekių, nurodytų MB „Kaseta“ į.k. 302992925, 2018-12-16 d. Nurašymo akte, įvykus 2018-12-15 d. draudiminiam įvykiui adresu Savanorių pr. 126, Kaune, ieškovo patalpose, yra sugadinta ? (b.l. 50-55).

Ieškovas sumokėjo 2000 Eur užstato už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą (b.l. 56), užstatas ekspertizei atlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-05 d. nutarties pagrindu buvo pervestas teismo ekspertui J. U. (b.l.60-63).

Kilnojamųjų daiktų (užlietų vandeniu ne maisto prekių) vertės tyrimo ekspertizės 2020-01-21- 2020-03-06 d. aktu Nr. 29 buvo nustatyta, kad prekių, nurodytų MB „Kaseta“ 2018-12-16 d. Nurašymo akte, įvykus 2018-12-15 d. draudiminiam įvykiui adresu (duomenys neskelbtini), ieškovo patalpose, yra sugadinta 3867 vnt. ir jų paskaičiuotas nuvertėjimas yra 13628,51 Eur (ekspertizės akto b.l. 74).

Prekių apžiūrai buvo pateikta 387 vnt., už 16111,10 Eur, apžiūrai pateiktų prekių vertė, paskaičiuota atkūrimo (kaštų būdu) yra 2482,59 Eur, užlieta vandeniu ne maisto prekių nuvertėjimas yra 16111,10 Eur-2482,59 Eur=13628,51 Eur.

Apžiūrint ekspertizės turtą dalyvavo šalių atstovai (ekspertizės akto b.l. 4).

Turto vertintojas teismo ekspertas J. U. surašė užlietų ne maisto prekių vertės tyrimo žiniaraštį, kur detaliai išnagrinėjo prekių charakteristiką, nustatant prekių būklę (ekspertizės akto b.l. 9-74). Teismo ekspertas nustatė, kad ieškovas, ekspertui pareikalavus, pateikė prekių inventorizacinį apyrašą draudiminio įvykio dienai, kuriame užfiksuota, kad tuo metu sandėlyje buvo 7535 vnt. prekių, kurių bendra vertė 29264,65 Eur, bei 2018-12-16 Nurašymo aktą, kuriuo ieškovas nurašė dėl užliejimo sugadintas 20426,68 Eur vertės prekes. Dalis prekių buvo apžiūrėta 2019-01-21- 2019-01-23 d., teismo ekspertas į šiuos duomenis taip pat atsižvelgė (ekspertizės akto b.l. 5).

Teismo ekspertas atliekant teismo ekspertizę analizavo turto vertinimo ir vertės tyrimo praktiką naudotų daiktų Europoje parodų, kainų duomenis bei specialistų pasisakymus ir apibendrinimus šiais klausimais, kurių pagrindu ir buvo suformuota ekspertine nuomone apie naudotų daiktų vertės požymius, atliko vertės tyrimą bei skaičiavimą pagal ekspertinį fizinės būklės nustatymą (ekspertizės akto b.l. 5-6).

Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti teismo eksperto (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto vertintojo) kompetencija bei jo padaryta išvada, ja teismas vadovaujasi. Šalių atstovai taip pat nepareiškė jokių pagrįstų prieštaravimų dėl ekspertizės akto išvados.

Atsakovas nepateikė jokių patikimų įrodymų, remiantis kuriais teismo eksperto nustatytas ne maisto prekių nuvertėjimas (13628,51 Eur) būtų mažesnis.

Bylos duomenimis, pradinis ieškinys buvo pateiktas dėl 16 393,63 Eur neišmokėtos draudimo išmokos, o patikslintu ieškiniu, atsižvelgiant į paskirtos teismo ekspertizės išvadas- 9595,46 Eur (13628,51 Eur-sumokėtą 3 933,05 Eur draudimo išmoką (4 033,05 Eur – 100 Eur frančizė).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

CK 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 1.5 str. 1 d. įtvirtina civilinių teisinių santykių subjektų pareigą elgtis teisingai, protingai ir sąžiningai, taigi, ieškovas privalo elgtis laikydamiesi nurodytų principų.

Dėl išdėstytų sprendime motyvų ir aplinkybių draudikas privalo sumokėti draudimo išmoką ieškovui įvykus draudiminiam įvykiui, t.y. patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš atsakovo 9595,46 Eur draudimo išmoką ieškovo naudai.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

Dėl procesinių palūkanų

CK 6.37 str. 2 d. numato, kad skolininkas privalo sumokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo jeigu prievolė buvo neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai.

Pagal CK 6.210 str. 2 d. už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jei šalys yra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, todėl iš atsakovo priteistinos palūkanos nuo 2019-06-03 d. nuo priteistos sumos- 9595,46 Eur iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Ieškovas patyrė 2000 Eur advokato padėjėjo išlaidų, 369 Eur žyminio mokesčio bei 2000 Eur teismo ekspertizės išlaidų.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. – šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai, teismas tenkina ieškovo reikalavimą priteisti 216 Eur žyminio mokesčio iš atsakovo (9595,46 Eur x 3% x 75 %) (CPK 79, 80 str. 1 d. 1 p.).

CPK 87 str. 1 d. 1 p. numato, kad sumokėtas žyminis mokestis arba jo dalis suinteresuoto asmens pareiškimu grąžinami kai sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymai.

Ieškovas pradiniu ieškiniu prašė priteisti 16393, 63 Eur draudimo išmokos ir sumokėjo 369 Eur žyminio mokesčio. Vadovaudamasis CPK 42 str., 140 str. ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus iki 9595, 46 Eur, už šį reikalavimą yra mokėtinas 216 Eur žyminis mokestis, todėl 153 Eur žyminio mokesčio dalis (369 Eur-216 Eur) grąžintina ieškovui.

CPK 87 str. 3 d. numato, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasis teismo nutartimi.

Ieškovas sumokėjo 2000 Eur užstato už ekspertizės atlikimą į teismo depozitinę sąskaitą (b.l. 56), užstatas ekspertizei atlikus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020-03-05 d. nutarties pagrindu buvo pervestas teismo ekspertui J. U. (b.l.60-63).

Patikslintą ieškinį patenkintus visiškai, iš atsakovo priteistina 2000 Eur advokato padėjėjo išlaidų bei 2000 Eur teismo ekspertizės išlaidų ieškovo naudai (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p., 93 str. 1-2 d., 98 str.)

CPK 98 str. 2 d. numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteistinos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovo advokato padėjėjo išlaidų dydis neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisimo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintos Lietuvos advokatų Tarybos 2015-03-16 raštu Nr, 141 nutarimu bei LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), maksimalaus dydžio darbo užmokesčio advokatams ir advokato padėjėjams bei atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus.

Teismas, atsižvelgiant į tai, kad byla yra sudėtinga, susideda iš trijų tomų, trukmę, byla nagrinėjama virš metų, byloje buvo paskirta teismo ekspertizė, apklausta daug liudytojų, byloje buvo daug posėdžių, į tai, kad ieškinio suma yra didelė- 9595,46 Eur, priteisia iš atsakovo ieškovo advokato padėjėjo išlaidas 2000 Eur (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės pajamas sudaro 22,60 Eur, todėl patenkinus patikslintą ieškinį visiškai, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

Atsakovas patyrė 950 Eur advokatės išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad patikslintas ieškinys buvo patenkintas visiškai, atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš iš atsakovo AAS BTA Baltic Insurance Company, veikiančio per AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje, į.k.300665654, 9595,46 Eur (devynis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt penkis Eur 46 ct) draudimo išmokos, 6 (šešių) procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (9595,46 Eur), pradedant skaičiuoti nuo 2019-06-03 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 216 Eur (du šimtus šešiolika Eur) žyminio mokesčio, 2000 Eur (du tūkstančius Eur) advokato padėjėjo išlaidų, 2000 Eur (du tūkstančius Eur) ekspertizės išlaidų ieškovo MB „Kaseta“, į. k. 302992925, naudai.

Gražinti ieškovui MB „Kaseta“, į. k. 302992925, 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris Eur) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE į.k. 10017013, atstovaujamo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo į.k. 30291228, procesinių dokumentų įteikimo išlaidas – 22,60 Eur (dvidešimt du Eur 60 ct). Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.