Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2016-09-20 · Administracinė byla Nr. A-54-756/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2015-01-29Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-09-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-20
Bylos Nr.
A-54-756/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01705-2013-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Bakaveckas (pirm.), Romanas Klišauskas, Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.)
Pareiškėjas
E. B.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui
Kategorijos
  • 6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-54-756/2016Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01705-2013-3Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. rugsėjo 20 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. B. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja E. B. kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintais skundais (I t., b. l. 6–12; II t., b. l. 6–10, 26–31, 62–68, 79–86), prašydama:

1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6419 ir 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7559, taip pat VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1601 ir 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1863;

2) įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių priimti naują sprendimą, kuriuo jai būtų skirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. bei priimti naują sprendimą, kuriuo jai būtų paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa per laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.;

3) priteisti iš atsakovų procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Pareiškėja nurodė, kad nuo 2010 m. mokėsi Kauno kolegijoje dieniniame skyriuje. Baigdama mokslus įsidarbino vadybininke UAB „August VFL“. Su bendrove pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2013 m. gegužės 21 d. pradėjo dirbti po 4 val. per dieną, 5 dienas per savaitę. 2013 m. birželio 14 d. ji baigė studijas ir gavo Kauno kolegijos ergoterapijos profesinio bakalauro diplomą. (duomenys neskelbtini) jai gimė sūnus M. B., todėl nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. išėjo nėštumo ir gimdymo atostogų, kurios tęsėsi iki 2013 m. spalio 5 d. 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d., tačiau VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (9.1) SMTM-1601 jos prašymo netenkino, o VSDFV 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (11.1) I-6419 pareiškėjos skundą atmetė. Taip pat pareiškėja kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., tačiau VSDFV Alytaus skyrius 2013 m. spalio 9 d. sprendimu Nr. (9.1) SMTM-1863 taip pat prašymo netenkino, o VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (11.1) I-7559 jos skundą atmetė. Pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais, nes VSDFV Alytaus skyrius ir VSDFV jos atžvilgiu turėjo taikyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 16 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis iš bendros taisyklės, kadangi ji atitiko visas Įstatyme nurodytas sąlygas, t. y. dirbo pagal neterminuotą darbo sutartį, buvo jaunesnė nei 26 metų, neįgijo numatyto 12 mėnesių socialinio draudimo stažo, kadangi studijavo Kauno kolegijoje pagal dieninę studijų formą, dirbti pradėjo studijų pabaigoje. Paskutinioji sąlyga taip pat išpildyta, kadangi pareiškėja buvo apdraustuoju asmeniu nepraėjus 3 mėnesiams nuo mokslų baigimo, t. y. nors ir pradėjo dirbti prieš studijų baigimą, jas pabaigus vis dar dirbo ir buvo apdrausta. Aplinkybė, kad ji pradėjo dirbti iki mokslo baigimą įrodančio dokumento gavimo, negali būti kliūtimi paskirti ir išmokėti motinystės pašalpą.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius su skundu nesutiko ir atsiliepimais į skundą bei patikslintus skundus (I t., b. l. 25–29, II t., b. l. 44–52) prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Teigė, kad pareiškėja kreipimosi dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo metu buvo 22 metų amžiaus. Nuo 2013 m. gegužės 21 d. ji pradėjo dirbti vadybininke uždarojoje akcinėje bendrovėje, profesinio bakalauro diplomą gavo 2013 m. birželio 14 d. Nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. pareiškėjai buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiui, ir laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. motinystės (tėvystės) atostogoms. Taigi pareiškėja neturi privalomo socialinio draudimo stažo pašalpai pagal Įstatymo 16 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 1 dalies 3 punktą, o skirti motinystės pašalpą ir motinystės (tėvystės) pašalpą už gimusį vaiką nereikalaujant stažo pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir 19 straipsnio 2 dalį nėra pagrindo, kadangi pareiškėja įsidarbino dar iki mokslų baigimo. Atsakovas nesutinka su tuo, kad pareiškėjos atžvilgiu turi būti taikoma senesnė Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies, 19 straipsnio 2 dalies redakcija (galiojusi iki 2013 m. birželio 30 d.), kadangi Įstatymas asmeniui, turinčiam teisę gauti motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpą, taikomas tokios redakcijos, kuri galiojo asmens teisės į pašalpą atsiradimo dienai, t. y. arba nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pirmosios dienos, arba nuo vaiko priežiūros atostogų suteikimo pirmosios dienos. Ginčui aktualiu laikotarpiu buvo aktuali Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d., kurioje kalbama apie tapimą apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. 2013 m. liepos 1 d. galiojusioje Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 (toliau – ir Nuostatai), redakcijoje yra senos nuostatos, todėl reikia vadovautis Įstatymu, o ne poįstatyminiu aktu. Be to, 2013 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 Nuostatai buvo pakeisti ir jų 38.4 punktas bei 43.4 punktas išdėstyti analogiškai, kaip nurodyta Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2013 m. liepos 1 d. Minėto Vyriausybės nutarimo 2 punkte nurodyta, kad šio nutarimo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai paskirtoms socialinio draudimo pašalpoms. Teisės į motinystės pašalpą atsiradimo momentas yra data, kai prasideda nėštumo ir gimdymo atostogos – 2013 m. rugpjūčio 11 d., o teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą atsiradimo momentas yra data, kai prasidėjo vaiko priežiūros atostogos – 2013 m. spalio 6 d., bet ne tada, kai asmuo pradeda dirbti bei baigia mokslus, todėl, pareiškėjos atžvilgiu negalėjo būti taikoma iki 2013 m. liepos 1 d. galiojusi Įstatymo redakcija.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu (II t., b. l. 150–155) pareiškėjos E. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ginčija VSDFV Alytaus skyriaus atsisakymą skirti ir mokėti jai motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, kadangi ji tapo apdraustąja anksčiau nei Kauno kolegijoje baigė reabilitacijos studijų krypties ergoterapijos koleginių studijų programą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja nuo 2010 m. mokėsi Kauno kolegijoje dieniniame skyriuje. Besibaigiant studijoms ji įsidarbino vadybininke UAB „August VFL“, pasirašė neterminuotą darbo sutartį, pagal kurią nuo 2013 m. gegužės 21 d. dirbo po 4 val. per dieną 5 darbo dienas per savaitę. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos profesinio bakalauro diplomo gynimas vyko 2013 m. birželio 6 d., paskutinis kvalifikacinis egzaminas buvo laikomas 2013 m. birželio 13 d., o profesinio bakalauro diplomas pareiškėjai buvo išduotas po to, kai buvo išlaikytas paskutinis kvalifikacinis egzaminas – 2013 m. birželio 14 d. Tai reiškia, kad pareiškėjos mokymosi veikla Kauno kolegijoje baigėsi 2013 m. birželio 13 d., o 2013 m. birželio 14 d. jai buvo išduotas mokslo baigimą patvirtinantis dokumentas. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gimė sūnus M. B.. 2013 m. rugpjūčio 11 d. jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, kurios tęsėsi iki 2013 m. spalio 5 d. Nuo 2013 m. spalio 6 d. jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 2 metai. 2013 m. rugpjūčio 23 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu skirti motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. VSDFV Alytaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyrius 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (9.1) SMTM-1601 nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. Minėtą sprendimą pareiškėja apskundė VSDFV, tačiau VSDFV 2013 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. (11.1) I-6419 pareiškėjos skundą atmetė. 2013 m. spalio 4 d. pareiškėja kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. VSDFV Alytaus skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyrius 2013 m. spalio 9 d. priėmė sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1863, kuriuo nusprendė neskirti pareiškėjai, motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė VSDFV, kuri 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimu Nr. (11.1) I-7559 skundą atmetė.

Sutinkamai su Įstatymo 16 straipsniu ir Nuostatų 38 punktu, teisę gauti motinystės pašalpą turi apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Remiantis Įstatymo 19 straipsniu ir Nuostatų 43 punktu teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris apdraustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu (dirbantis), išleistas vaiko priežiūros atostogų bei per paskutinius 24 mėnesius iki vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat laikotarpiai, per kuriuos apdraustajam asmeniui buvo mokamos Įstatymo nustatytos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, nedarbo draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Nedarbo socialinio draudimo įstatymu (Nuostatų 13 p.). Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis (toliau – ir Registras) ir/ar darboviečių pateiktas pažymas (Nuostatų 53 p.). Nereikalaujant minėto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, motinystės pašalpą turi teisę gauti apdraustos moterys iki 26 metų, jeigu jos iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jos tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustosiomis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) (Įstatymo 16 str. 2 d. redakcija, galiojanti nuo 2013 m. liepos 1 d.). Atitinkamai, nereikalaujant minėto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) (Įstatymo 19 str. 2 d. redakcija galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d.).

Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą, asmuo siekiantis pasinaudoti nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta teise gauti motinystės pašalpą, tačiau neturintis reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, turi atitikti visas teisės normose įtvirtintas sąlygas: 1) asmuo turi būti draustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu; 2) asmeniui įstatymų nustatyta tvarka turi būti suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos; 3) apdraustasis asmuo turi būti jaunesniu nei 26 metų; 4) apdraustasis asmuo turi būti neįgijęs Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje numatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi nustatyta tvarka įregistruotose bendrojo lavinimo, profesinėse ar aukštosiose mokyklose pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 5) asmuo turi tapti apdraustuoju tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą). Atitinkamai, asmuo siekiantis pasinaudoti anksčiau nurodytuose teisės aktuose įtvirtinta teise gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, tačiau neturintis reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, turi atitikti visas teisės normose įtvirtintas sąlygas: 1) asmuo turi būti draustas ligos ir motinystės socialiniu draudimu; 2) asmuo turi būti įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų; 3) apdraustasis asmuo turi būti jaunesniu nei 26 metų; 4) asmuo iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 5) asmuo turi tapti apdraustuoju tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 39 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, patvirtinančių aukštojo mokslo studijų programų baigimą, aukštojo išsilavinimo, aukštojo mokslo kvalifikacijos suteikimą, išdavimą, nustato Mokslo ir studijų įstatymas. Pagal Mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnį, aukštojo mokslo diplomas apibrėžiamas kaip asmens įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją liudijantis dokumentas. Aukštojo mokslo kvalifikacija – tai kvalifikacinis (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnis, mokslo daktaro laipsnis, meno daktaro laipsnis, taip pat kvalifikacija, kurią teisės aktų nustatyta tvarka suteikia aukštoji mokykla. Tame pačiame straipsnyje nustatyta, kad aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas, pagal kurias suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija, arba teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas kaip jam lygiavertis užsienio mokslo ir studijų institucijose įgytas išsilavinimas. Pareiškėja kreipimosi dėl motinystės pašalpos skyrimo metu (2013 m. rugpjūčio 23 d.) buvo 22 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)). Nuo 2013 m. gegužės 21 d. pradėjo dirbti vadybininke UAB „August VFL“. Mokymosi veiklą Kauno kolegijoje baigė 2013 m. birželio 13 d., 2013 m. birželio 14 d. jai buvo išduotas mokslo baigimą patvirtinantis dokumentas – profesinio bakalauro diplomas. Laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. pareiškėjai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, o laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. motinystės (tėvystės) atostogos. Prašymas skirti motinystės pašalpą Alytaus VSDFV Alytaus skyriui pateiktas 2013 m. rugpjūčio 23 d., prašymas skirti motinystės (tėvystės) pašalpą – 2013 m. spalio 4 d. Esant minėtoms faktinėms aplinkybėms, galima teigti, kad pareiškėja neatitiko Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų – tapti apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo.

Įstatymas asmeniui, turinčiam teisę gauti motinystės pašalpą ar motinystės (tėvystės) pašalpą, taikomas tokios redakcijos, kuri galiojo asmens teisės į pašalpas atsiradimo dienai, t. y. nuo nedarbingumo pažymėjimo išdavimo pirmosios dienos. Šiai datai galiojo Įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d., kurioje kalbama apie tapimą apdraustąja tik baigus atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. 2013 m. liepos 1 d. Nuostatai dar nebuvo pakeisti, tačiau jie patvirtinti poįstatyminiu aktu (Vyriausybės nutarimu), todėl vadovaujamasi ne jais, o Įstatymu. Be to, 2013 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 966 buvo pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai ir jų 38.4 punkte bei 43.4 punkte išdėstyti analogiškai kaip nurodyta Įstatymo redakcijoje, įsigaliojusioje 2013 m. liepos 1 d. Minėto Vyriausybės nutarimo 2 punktas nurodė, kad šio nutarimo nuostatos taikomos nuo 2013 m. liepos 1 d. naujai paskirtoms socialinio draudimo pašalpoms. Darytina išvada, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje, 19 straipsnio 2 dalyje, Nuostatų 38.4 punkte, 43.4 punkte nustatytų sąlygų, todėl jai taikytina Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei Nuostatų 38.3 punkto, 43.3 punkto reikalavimas turėti ne trumpesnį nei 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Remiantis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenimis, pareiškėjos ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos, t. y. iki 2013 m. rugpjūčio 11 d., yra 2 mėnesiai 11 dienų, o ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas iki pirmos vaiko priežiūros atostogų dienos, t. y. iki 2013 m. spalio 6 d. – 2 mėnesiai 21 diena (pareiškėja įmonėje UAB „August VFL“ pradėjo dirbti 2013 m. gegužės 21 d.). Vadinasi, pareiškėja neatitinka ir Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte bei Nuostatų 38.3 punkte, 43.3 punkte įtvirtintų sąlygų, t. y. nėra įgijusi reikiamo stažo, todėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1601“, kuriuo nuspręsta pareiškėjai neskirti motinystės pašalpos už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d., bei VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1863, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai, motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. yra teisėti ir pagrįsti.

Pripažinus, kad ginčijami VSDFV Alytaus skyriaus ir VSDFV sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, bei atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo įpareigoti VSDFV Alytaus skyrių skirti pareiškėjai motinystės pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d., motinystės (tėvystės) pašalpą už gimusį vaiką už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 16 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., bei priteisti iš VSDFV Alytaus skyriaus palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

III.

Pareiškėja E. B. apeliaciniu skundu (I t., b. l. 158–164) prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą ir priimti naują – pareiškėjos skundą tenkinti, taip pat priteisti pareiškėjai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėja nesutinka su teismo pateiktu Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos – „jeigu asmenys tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą)“, aiškinimu. Ši sąlyga turėtų būti aiškinama kaip reikalaujanti jau būti apdraustuoju arba tapti apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo. Priešingas, t. y. teismo pateiktas aiškinimas, pagal kurį apdraustuoju privaloma tapti būtent po mokslo baigimo, reikštų, jog asmenys, kurie pradėjo dirbti studijų pabaigoje, būtų baudžiami už tai, kad įsidarbino ir pradėjo savarankiškai mokėti socialinio draudimo įmokas valstybei anksčiau nei baigė studijas. Iš tokių asmenų būtų atimama teisė gauti išmokas. Teismo aiškinimas reikštų tai, kad asmuo po studijų baigimo turėtų fiktyviai nutraukti darbo santykius ir tuoj po diplomo gavimo, vėl įsidabinti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (pvz., administracinės bylos Nr. A146-1417/2011, Nr. A756-340/2010, Nr. A502-777/2010), pažymėjo, jog tuo atveju, kai Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje numatytas sąlygas atitinkantis asmuo įsidarbina anksčiau negu jam įteikiamas mokslo baigimą patvirtinantis diplomas, ši aplinkybė negali būti pagrindas neskirti motinystės pašalpos pagal šį įstatymo straipsnį.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčo nagrinėjimo metu įsigaliojo nauja Įstatymo redakcija (nuo 2015 m. sausio 1 d.), kurioje 16 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies minėta sąlyga siejama ne su įsidarbinimu per 3 mėnesius, bet su nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimu per 12 mėnesių nuo mokslo baigimo. Jei naujoji redakcija būtų galiojusi anksčiau, esant toms pačioms aplinkybėms, pareiškėja turėtų teisę į motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu.

Be to, pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė mokslo baigimo faktą. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pareiškėja atliko profesinę praktiką nuo 2013 m. kovo 9 d. iki 2013 m. gegužės 17 d., o įsidarbino tuoj po praktikos, t. y. 2013 m. gegužės 21 d. LVAT 2015 m. sausio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-557-502/2015 nurodo, jog pagal ginčijamos normos paskirtį galimybė įgyti būtiną ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą turi būti eliminuota ne bet kokių veiksnių, o tik to asmens veiklos, kurios tikslas buvo įgyti tam tikrą išsilavinimą, kai asmuo negalėjo dalyvauti valstybinio socialinio draudimo santykiuose dėl tiesioginio užimtumo akademiniuose užsiėmimuose ir atsiskaitymų už jo pasirinktoje studijų programoje numatytus dalykus. Taigi įstatyme numatytas 3 mėnesių terminas įsidarbinimui turi būti pradėtas skaičiuoti nuo tada, kai dieninių ar nuolatinių studijų studentui galimybė dalyvauti valstybinio socialinio draudimo santykiuose nebėra eliminuota, t. y. nuo tada kai jis nėra tiesiogiai užimtas akademiniais užsiėmimais. Pareiškėja profesiniuose socialinio draudimo santykiuose pradėjo dalyvauti 2013 m. gegužės 21 d. (įsidarbino UAB „August VFL“).

Jeigu teismas nuspręstų, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ginčijamas Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies ir 19 straipsnio 2 dalies nuostatas (minėtą sąlygą), pareiškėja prašo teismo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar šios nuostatos atitinka lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių ir teisinės valstybės principus.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime (II t., b. l. 170–172) prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pat argumentais, kurie buvo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to, atsakovas sutinka su teismo sprendimu ir mano, kad teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos skundą ir priėmė pagrįstą sprendimą. Papildomai pažymima, kad pareiškėjos pateikta Įstatyme nustatytos sąlygos interpretacija nepagrįsta. Įstatyme nustatyta aiški ir konkreti tvarka, kuriuos perfrazuoti negalima.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV atsiliepime (II t., b. l. 173–177) prašo apeliacinį skundą atmesti.

VSDFV pažymi, jog pareiškėjai pirmą kartą pasikreipus į Kauno apygardos administracinį teismą (2013 m. lapkričio 9 d.), tiek administracinei bylai pasiekus LVAT (administracinė byla Nr. A-477-502/2015) VSDFV procesinė padėtis buvo trečiojo suinteresuotojo asmens, tačiau Kauno apygardos administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-335-402/2014 VSDFV įvardinta kaip atsakovas, nors VSDFV (kaip atsakovas) nebuvo įpareigota pateikti atsiliepimo į pareiškėjos skundą minėtoje byloje. Todėl VSDFV apeliacinės instancijos teismo prašo pakeisti jos procesinę padėtį į trečiojo suinteresuotojo asmens. Pasisakydama dėl ginčo esmės VSDFV rėmėsi iš esmės tokiais pat argumentais, kuriuos nurodė VSDFV Alytaus skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą, taip pat skundžiamame teismo sprendime išdėstytais argumentais. Papildomai pažymima, jog pareiškėja klaidingai remiasi LVAT praktika, nes nagrinėjamos administracinės bylos ir pareiškėjos nurodomų bylų faktinės aplinkybės skiriasi, be to, teisės aktų normos nėra tapačios.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartimi (II t., b. l. 182–189) ši administracinė byla buvo sustabdyta iki bus išnagrinėta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo byla Nr. 7/2015. Administracinės bylos pagal pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą nagrinėjimas atnaujintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 24 d. nutartimi (III t., b. l. 1–2).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. ir 2013 m. spalio 9 d. sprendimų Nr. (9.1) SMTM-1601, Nr. (9.1) SMTM-1863, kuriais atsakovas atsisakė skirti ir mokėti pareiškėjai E. B. motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, motyvuodamas tuo, kad pareiškėja tapo apdraustąja (įsidarbino) anksčiau nei baigė atitinkamas studijas. Taip pat pareiškėja teismo prašė panaikinti VSDFV 2013 m. spalio 1 d. ir 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimus Nr. (11.1) I-6419 ir Nr. (11.1) I-7559, kuriais išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija minėtus VSDFV teritorinio skyriaus sprendimus paliko galioti, bei priteisti iš atsakovų procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo.

Kauno apygardos administracinis teismas, skundžiamus sprendimus pripažinęs teisėtais ir pagrįstais, 2015 m. kovo 25 d. sprendimu pareiškėjos E. B. skundą atmetė.

Prieš pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi minėto įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato jo įgyvendinimo tvarką, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje pateiktą apeliacinį skundą išnagrinėjo atsižvelgdama į ABTĮ, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas taisykles.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 4 dalį, jeigu skunde (prašyme) pareiškėjas nurodo ne tą atsakovą ar trečiąjį suinteresuotą asmenį ar nurodo asmenis, su kurių teisėmis ar pareigomis ginčas nesusijęs, tačiau skunde pakankamai aiškiai suformuluoja ginčo dalyką (nurodo skundžiamą aktą, veiksmą arba atsisakymą ar vilkinimą atlikti veiksmus) ir administravimo subjektą, dėl kurio priimto akto, veiksmo ar neveikimo paduodamas skundas, teismo pirmininkas ar teisėjas nutartimi gali pašalinti šiuos trūkumus. Tokiu atveju priimama nutartis priimti skundą (prašymą), kurioje nurodoma, kas įtraukiamas administracinės bylos proceso šalimi kaip atsakovas (atsakovai) ar (ir) trečiasis suinteresuotas asmuo (asmenys). Galutinai dėl šalies pakeitimo tinkama teismas nusprendžia teismo posėdžio parengiamojoje dalyje. Iš 2015 m. kovo 5 d. teismo posėdžių medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl Fondo valdybos (kuri pareiškėjos patikslintame skunde įvardinta atsakovu) procesinės padėties byloje pakeitimo. Šią aplinkybę teisėjų kolegija vertina kaip netinkamą procesinės teisės normų taikymą, nesuteikiantį pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (ABTĮ 142 str. 1 d.). Pensijų įstatymo 67 straipsnyje numatytas kompensacijas skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai. Šiuo atveju byloje dalyvavo ir tinkamas atsakovas – Fondo valdybos Alytaus skyrius.

Dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. (9.1) SMTM-1601 ir VSDFV 2013 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. (11.1) I-6419

Žemesnės instancijos teismas

Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1601 buvo priimtas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau tekste – Įstatymas) 16 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau tekste – Nuostatai) 38, 58 punktais. Šiuo sprendimu VSDFV Alytaus skyrius nusprendė neskirti pareiškėjai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį (t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d.), motyvuodamas tuo, kad ji iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios (2013 m. rugpjūčio 11 d.) neturėjo įgijusi 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, kaip yra nustatyta Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (pareiškėjos stažas per šį laikotarpį buvo tik 2 mėnesiai 11 dienų), o Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis jai negali būti taikoma, nes pareiškėja įsidarbino (tapo apdraustąja) iki mokslo baigimo (įsidarbino 2013 m. gegužės 21 d., mokslą baigė 2013 m. birželio 14 d.).

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo Nr. XII-584 redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta bendroji taisyklė, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis apdrausti asmenys, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, jeigu jie iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Įstatymo 16 straipsnio 2 ir 3 dalyse įstatymų leidėjas nustatė išimtis, kurioms esant šio straipsnio 1 dalyje nustatytos trukmės stažo taisyklė, suteikianti teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, netaikoma. Pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji asmenys iki 26 metų, kurie iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Taigi, pagal Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį išimtis iš bendrosios taisyklės, nustatytos šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje, gali būti taikoma esant šių aplinkybių visumai: 1) apdraustasis asmuo yra iki 26 metų; 2) iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto stažo būtent dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą; 3) šias (amžiaus ribos ir stažo iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios neįgijimo priežasčių) sąlygas atitinkantis asmuo tapo apdraustuoju tik baigęs atitinkamą mokyklą ir tai įvyko per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad pareiškėja atitinka pirmąsias dvi Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, nėra, t. y. pareiškėja kreipimosi dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo metu buvo 22 metų amžiaus; iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios įgijo 2 mėnesių 11 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Byloje ginčas kilo iš esmės tik dėl pareiškėjos neatitikimo trečiajai Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai – tapti apdraustuoju tik baigus atitinkamą mokyklą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija) 2016 m. kovo 15 d. nutarime ištyrė Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas), kuris pripažino, kad Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalis tiek, kiek joje buvo nustatyta, kad teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi apdraustieji, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą) prieštaravo Konstitucijos 38 straipsnio 2 daliai, 39 straipsnio 2 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad toms pačioms Konstitucijos nuostatoms prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 38.4 punktas (2013 m. spalio 23 d. redakcija), kuriame buvo nustatytas analogiškas teisinis reguliavimas kaip ir Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. redakcija).

Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje buvusiu nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia situacija, kai tie apdraustieji asmenys, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, kurie dirbti pradėjo vėliau (t. y. tik baigę atitinkamą mokyklą per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą)), atsidūrė palankesnėje padėtyje nei tie, kurie nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi, tačiau įsidarbino anksčiau (t. y. dar prieš gaudami mokslo baigimą įrodantį dokumentą), nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas: tiek tie asmenys, kurie įsidarbino prieš gaudami mokslo baigimą įrodantį dokumentą, tiek tie, kurie įsidarbino jau jį gavę (per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo), išeidami nėštumo ir gimdymo atostogų, buvo apdraustieji (dirbantys), tačiau nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo motinystės pašalpai gauti nebuvo įgiję dėl to, kad nurodytais laikotarpiais mokėsi pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programas ar aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą. Tai, ar asmuo įsidarbino turėdamas mokslo baigimą įrodantį dokumentą, ar dar jo negavęs, negali būti laikoma objektyviai pateisinamu pagrindu skirtingai traktuoti asmenis, vienodoje padėtyje esančius tuo požiūriu, kad jie nustatyto stažo neįgijo dėl to, kad mokėsi. Taigi, ginčijamu teisiniu reguliavimu buvo nepaisyta iš konstitucinio asmenų lygiateisiškumo principo kylančių reikalavimų, kartu ir konstitucinių teisingumo, darnios visuomenės imperatyvų, taigi ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Įstatymų leidėjas, Įstatymo 16 straipsnio (2013 m. gegužės 9 d. redakcija) 2 dalyje nustatęs, jog teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu turi tik tie apdraustieji, neįgiję nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo dėl to, kad mokėsi, kurie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą), netinkamai įgyvendino Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės priedermę kurti inter alia motinystei palankią aplinką ir jos 39 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą įstatymų leidėjo pareigą nustatyti dirbančioms motinoms garantuojamų mokamų atostogų tam tikrą pagrįstą laiką iki gimdymo ir po jo suteikimo sąlygas, taigi pažeidė iš Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalies, 39 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus. Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimas oficialiai paskelbtas 2016 m. balandžio 28 d. (TAR, 2016 m. balandžio 28 d., Nr. 10540).

Vadinasi, Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarime pateiktos išvados, kad ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis ir Nuostatų 38.4 punktas, kuriuos taikydamas atsakovas 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu Nr. (9.1) SMTM-1601 nusprendė neskirti pareiškėjai E. B. motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d., prieštarauja Konstitucijai, teisėjų kolegijai yra pagrindas spręsti dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, taip pat dėl pareiškėjos skundžiamų VSDFV teritorinio skyriaus bei išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimtų sprendimų panaikinimo, atsižvelgiant į Konstitucijos 107, 110 straipsnių bei į Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostatas.

Pažymėtina, kad teisės akto pripažinimo prieštaraujančiu Konstitucijai pasekmes nustato Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnis, kurio 1 dalyje pakartotas Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams. Aptariamo straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad visos valstybės institucijos bei jų pareigūnai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Pagal Konstitucinio Teismo įstatymo 4 dalį neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.

Konstitucinis Teismas 2011 m. spalio 25 d. nutarime inter alia pažymėjo, kad tai, ar Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu sprendimas dar nėra įvykdytas arba jau įvykdytas, kiekvienu konkrečiu atveju nustato jurisdikcinės ir teisę taikančios institucijos. Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažintų prieštaraujančiais teisės aktų padariniai apeliantei atsirado iki šio Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo, t. y. šiuos padarinius sukėlė VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1601 neskirti jai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. Byloje nustatyta, kad pareiškėja, nesutikdama su minėtu VSDFV teritorinio skyriaus sprendimu, kreipėsi į VSDFV, o šiai institucijai pritarus teritorinio skyriaus priimtam sprendimui, nepraleisdama įstatymo nustatyto termino kreipėsi teisminės gynybos į administracinį teismą. Atsižvelgiant į šias byloje nustatytas aplinkybes konstatuotina, kad teisiniai santykiai tarp pareiškėjos ir atsakovo dėl motinystės pašalpos neskyrimo už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. negali būti laikomi susiklosčiusiais galutinai iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo oficialaus paskelbimo, t. y. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies požiūriu atsakovo 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1601 nelaikytinas įvykdytu iki Konstitucinio Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutarimo oficialaus paskelbimo.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2012 m. gruodžio 19 d. sprendime pateiktus išaiškinimus dėl išimties iš Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad Konstitucinio Teismo nutarimų galia nukreipta tik į ateitį, nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pabrėžia būtinumą atsižvelgti į Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai ir ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje) įtvirtintą imperatyvą, kad teisėjas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Ypač pabrėžtina tai, kad dėl šioje byloje taikytinų teisės aktų normų atitikties Konstitucijai yra pasisakęs Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarime, kuriame nustatė, kad teisės normos, kuriomis pagrįsti pareiškėjos skundžiami sprendimai, prieštaravo Konstitucijai (Konstitucijos 101 str. 1 d., ABTĮ 4 str. 1 d., Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d.). Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galią ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigūnams ir piliečiams.

Vadovaudamasi šiais imperatyvais kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo ir dėl šio sprendimo bylos proceso dalyvių procesiniuose dokumentuose pateiktų nuomonių analizės atlikimas šiuo konkrečiu atveju praranda teisinę prasmę, nes minėti bylos procesiniai dokumentai buvo parengti atsižvelgiant į teisės normas, kurias po to, kai šie procesiniai dokumentai buvo parengti, Konstitucinis Teismas 2016 m. kovo 15 d. nutarimu pripažino prieštaraujančiomis Konstitucijai.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, pareiškėjos teisė į motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. turi būti ginama ir Konstitucijai prieštaraujančiomis pripažintų teisės normų sukelti pareiškėjai padariniai turi būti pašalinti. Todėl šioje dalyje, t. y. dėl reikalavimų panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1601 ir VSDFV 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6419, pareiškėjos apeliacinis skundas tenkintinas, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama priimant naują sprendimą ir patenkinant pareiškėjos skundą bei panaikinant minėtus atsakovų sprendimus. Taip pat atsakovas VSDFV Alytaus skyrius įpareigojamas paskirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d.

Dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (9.1) SMTM-1863 ir VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (11.1) I-7559

VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimas Nr. (9.1) SMTM-1863, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpos už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d., priimtas vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 19 straipsnio 2 dalimi, Nuostatų 43 punkto 3 ir 4 pastraipomis, 58 punktu, t. y. motyvuojant jį tuo, kad pašalpos nustatymo dienai (t. y. 2013 m. spalio 6 d.) pareiškėja nebuvo įgijusi reikalaujamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo (per paskutinius 24 mėnesius pareiškėja turėjo tik 2 mėnesių ir 21 dienos stažą), o Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis jai negali būti taikoma, nes pareiškėja įsidarbino (tapo apdraustąja) iki mokslo baigimo (įsidarbino 2013 m. gegužės 21 d., mokslą baigė 2013 m. birželio 14 d.).

Bylai aktualus (2013 m. gegužės 9 d. redakcijos) Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustatė, kad teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris: 1) apdraustas pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis, išskyrus atvejus, numatytus šio straipsnio 6, 7 ir 8 dalyse; 2) įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko priežiūros atostogų, išskyrus pirmaisiais vaiko auginimo metais, kai vaiko priežiūros atostogos nutraukiamos dėl grįžimo į darbą, ar antraisiais vaiko auginimo metais bei atvejus, numatytus šio straipsnio 6 ir 7 dalyse; 3) per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytus atvejus. Pagal šio Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį, teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turėjo apdraustieji asmenys iki 26 metų (vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas), kurie iki vaiko priežiūros atostogų pradžios neįgijo šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyto stažo dėl to, kad nurodytu laikotarpiu mokėsi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal profesinio mokymo programą bei aukštosiose mokyklose pagal dieninę arba nuolatinę studijų formą, jeigu jie tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais asmenimis per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Taigi, kaip matyti, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalis nustatė bendrąją taisyklę kokias sąlygas atitinkantis apdraustasis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, o aptariamo straipsnio 2 dalis nustatė išimtį iš šios bendrosios taisyklės, suteikiančią teisę apdraustiesiems, atitinkantiems nurodytas sąlygas, gauti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų laikotarpiui neįgijus Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos trukmės ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo. Iš Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų matyti, kad teisei gauti motinystės (tėvystės) pašalpą neturint įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo buvo nustatytos šios 3 sąlygos: 1) apdraustajam nebuvo sukakęs 26 metų amžius; 2) šio amžiaus asmenys nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo nebuvo įgiję dėl to, kad įstatyme nurodytais laikotarpiais mokėsi minėtoje įstatymo normoje išvardytose mokyklose; 3) nurodyti asmenys tik baigę atitinkamą mokyklą tapo apdraustaisiais per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (pagal mokslo baigimą įrodantį dokumentą).

Vadinasi, Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis nustatė iš esmės analogiškas sąlygas teisei gauti motinystės (tėvystės) pašalpą neturint Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo kaip ir šio Įstatymo 16 straipsnio 2 dalis, nustatanti sąlygas, kurias asmuo turi atitikti tam, kad, neturėdamas Įstatyme nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, galėtų gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu.

Minėta, kad pareiškėja E. B. kreipimosi dėl motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skyrimo metu buvo 22 metų amžiaus, o iki nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios bei motinystės (tėvystės) atostogų pradžios įgijo 2 mėnesių 11 dienų ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Taigi ginčo ir šiuo atveju dėl to, kad pareiškėja atitinka pirmąsias dvi Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytas sąlygas, nėra. Ginčas kilo dėl pareiškėjos atitikimo trečiajai Įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje nustatytai sąlygai – ji apdraustąja tapo (t. y. įsidarbino) anksčiau nei baigė atitinkamą mokslą.

Minėta, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikimą Konstitucijai 2016 m. kovo 15 d. nutarime tyrė Konstitucinis Teismas. Nors Konstitucinis Teismas minėtame nutarime dėl Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies nuostatų atitikimo Konstitucijai nepasisakė, tačiau šiame nutarime pateikti išaiškinimai dėl Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies konstitucingumo yra aktualūs ir šio ginčo atveju, nes įstatymų leidėjas minėtos redakcijos įstatymu teisės gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu (Įstatymo 16 str. 2 d.) ir teisės gauti motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu (Įstatymo 19 str.2 d.) neįgijus įstatymu nustatyto ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo nustatė tas pačias sąlygas, tarp jų nagrinėjamam ginčui aktualią trečiąją sąlygą – tapti apdraustuoju per 3 mėnesius nuo mokslo baigimo (LVAT 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutartis adm. byloje Nr. A-127-146/2016).

Vadinasi, šiame procesiniame sprendime apeliacinės instancijos teismui konstatavus, kad atsakovai nepagrįstai, vadovaudamiesi, be kita ko, ir Įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi, neskyrė pareiškėjai motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. (ir todėl VSDFV Alytaus skyrius įpareigojamas paskirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas), analogiška išvada daroma ir dėl VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimo Nr. (9.1) SMTM-1863 ir VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimo Nr. (11.1) I-7559, kuriais atsisakyta skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d. Šiais sprendimais atsakovai, vadovaudamiesi 19 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios yra analogiškos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms, pripažintoms prieštaraujančiomis Konstitucijai, nepagrįstai atsisakė skirti pareiškėjai motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų metu, todėl ši pažeista pareiškėjos teisė turi būti ginama.

Apibendrindama išdėstytą, teisėjų kolegija panaikina Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo dalį, kurioje teismas netenkino pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSDFV Alytaus skyriaus 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1863 ir VSDFV 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7559, ir šioje dalyje priima naują sprendimą – pareiškėjos E. B. skundą tenkina: minėtus atsakovo sprendimus panaikina bei įpareigoja atsakovą VSDFV Alytaus skyrių paskirti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d.

Dėl prašymo priteisti iš atsakovų procesines palūkanas už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo

Pažymėtina, kad Kauno apygardos administracinis teismas netenkino E. B. reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo. Šios teismo sprendimo dalies nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo keisti, kadangi reikalavimas priteisti motinystės (tėvystės) pašalpos nepriemoką nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su pašalpą nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Šiuo atveju atsakovas, atsisakydamas apskaičiuoti pareiškėjai motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogas bei motinystės (tėvystės) pašalpos dydį vadovavosi tuo metu galiojusiais teisės aktais, t. y. nėra jo kaltės dėl minėtų pašalpų nesumokėjimo. Kadangi byloje nėra nustatyti atsakovo neteisėti veiksmai, pareiškėjos reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos E. B. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria teismas atmetė pareiškėjos E. B. skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6419 ir 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7559, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1601 ir 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1863, taip pat įpareigoti atsakovus priimti naujus sprendimus, kuriais pareiškėjai būtų skirta motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį bei motinystės (tėvystės) pašalpa. Šioje dalyje priimti naują sprendimą – pareiškėjos E. B. skundą tenkinti iš dalies: panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2013 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. (11.1) I-6419 ir 2013 m. lapkričio 13 d. sprendimą Nr. (11.1) I-7559, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1601 ir 2013 m. spalio 9 d. sprendimą Nr. (9.1) SMTM-1863; įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrių priimti naujus sprendimus skirti pareiškėjai E. B. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2013 m. rugpjūčio 11 d. iki 2013 m. spalio 5 d. ir motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2013 m. spalio 6 d. iki 2015 m. rugpjūčio 11 d.

Kitą Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRomanas KlišauskasVaida Urmonaitė-Maculevičienė