Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-05-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-180-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-05-25
Bylos Nr.
1S-180-870/2018
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Virginija Liudvinavičienė (pirm.), Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
A. B.
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-180-870/2018(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. gegužės 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Liudvinavičienės, teisėjų Aleno Piesliako, Nijolės Žimkienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. B. skundą dėl 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria netvirtintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. 59-60 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas Šiaulių apygardos 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 254 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta subendrinta bei vienu trečdaliu sumažinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Neatliktos bausmės dalis Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimo priėmimo dieną (2018 m. balandžio 9 d.) buvo 1 metai 7 mėnesiai 18 dienų. Komisija 2018 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 59-60 nutarė taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, siūlant teismui nustatyti šias baudžiamojo poveikio priemones: iki probacijos pabaigos neišeiti iš namų tam tikru laiku, jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauti elgesio pataisos programoje 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. balandžio 26 d. nutartimi Komisijos nutarimo netvirtino, motyvuodamas tuo, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas konstatavo nesant pagrindo manyti, kad nuteistasis, pritaikius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundu Vilniaus apygardos teismui nuteistasis A. B. prašo panaikinti 2018 m. balandžio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir Komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos tvirtinti. Nuteistojo teigimu, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuota, teismas nepateikė savo faktų analizės, jokių argumentų ir sprendimo netaikyti lygtinio paleidimo niekuo nepagrindė. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino, kokių kriterijų nuteistasis neatitinka ir kodėl jam nėra taikomas minėtas institutas, kokius veiksmus jis turi atlikti, kad šiuos kriterijus atitiktų. Nuteistasis akcentuoja, kad teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, privalo įvertinti, ar nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes bei ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo sąlygos. Nagrinėjamu atveju, nuteistojo nuomone, teismas viršijo savo kompetenciją, vertindamas lygtinio paleidimo pagrindus. Nurodo, kad teismas Komisijos nutarimą vertino plečiamąja prasme, o atsisakydamas patvirtinti nutarimą priimtą sprendimą išskirtinai argumentavo tik praeityje buvusiomis ir jį neigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis, kurios buvo teismo įvertintos, priimant nuosprendį. Nuteistojo vertinimu, teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse įtvirtintas tokio pobūdžio nutarimų tvirtinimo arba atmetimo nagrinėjimo ribas, todėl priėmė neteisingą ir neteisėtą sprendimą. Nuteistasis skunde aptaria Europos Tarybos Ministrų komiteto Rekomendacijos Rec(2003)22 principus ir akcentuoja, kad lygtiniam paleidimui buvo pristatytas pirmą kartą, bausmės atlikimo metu buvo skatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, susitaikė su nukentėjusiuoju ir atlygino jam padarytą žalą, vykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi nuobaudų, dirba, mokosi, sugeba spręsti problemas, turi aiškius ateities planus, turi gyvenamąją vietą, nepalaiko kriminalinės subkultūros, nebuvo kilusių problemų su priežiūra ar įstaigos darbuotojais, pataisos įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai. Nuteistasis akcentuoja teismų praktikos nagrinėjamu klausimų svarbą, cituoja 2012 m. metais priimtas kitų apygardos teismų nutartis nurodydamas, kad anksčiau padarytų nusikaltimų sunkumas ir jų kiekis nėra lemiamas veiksnys netaikyti asmeniui lygtinio paleidimo. Be to, nuteistojo nurodomais atvejais lygtinis paleidimas buvo pritaikytas 4 bei 6 kartus teistiems asmenims. Skunde A. B. nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuo nusikaltimo padarymo praėjo ilgas laiko tarpas. Jo nusikalstamo elgesio rizika žema, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas sprendimą paleisti lygtinai grindžia ne pataisymo tikslu, o prioritetu laiko nubaudimo tikslą. Nuteistasis taip pat pabrėžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti panaikinta ir kitais, nuteistojo skunde nenurodytais motyvais. Atsiliepimų negauta.

Nuteistojo skundas netenkinamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis, kuria buvo atsisakyta pavirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. B., priešingai nuteistojo skundo argumentams, yra išsamiai motyvuota, pagrįsta objektyviais asmens byloje esančiais duomenimis, nei vienam iš jų nesuteikiant pernelyg didelės reikšmės, vertinant visas sprendžiamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl pripažįstama, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Šiuo metu galiojanti BVK 157 straipsnio redakcija numato, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Susipažinus su nuteistojo asmens byla nustatyta, kad nuteistasis A. B. aktyviai vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo numatytos paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, taip pat pateikė Komisijai prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos. Tai yra formalieji lygtinio paleidimo pagrindai, juos nustatė bei įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Vis dėlto, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, vien šių formaliųjų pagrindų nustatymo fakto nepakanka, siekiant taikyti asmeniui lygtinį paleidimą. Iš paminėtos BVK normos seka, jog viena esminių lygtinio paleidimo sąlygų – tai yra manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo byloje esančius duomenis bei Komisijos nutarimo argumentus, priėjo priešingos išvados nei Komisija, taigi padarė išvadą, kad nebuvo tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos. Vertinti, kad pirmosios instancijos teismas viršijo baudžiamojo proceso įstatyme nustatytus įgaliojimus nagrinėjant tokio pobūdžio klausimus, nėra jokio teisinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju, A. B. Komisijoje buvo svarstomas pirmą kartą. Priešingai nei skunde teigia nuteistasis, jam nustatyta vidutinė (50 balų), o ne žema nusikalstamo elgesio rizika. Statiniai veiksniai sudaro 45 balus (sumažinti nėra galimybės) ir 5 balus sudaro dinaminiai veiksniai. Kaip kintantis kriminogeninis veiksnys Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodytas nedideli finansiniai įsipareigojimai. 2015 m. liepos 3 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu iš A. B. nukentėjusiajam priteista 440,80 Eur turtinės žalos. Nors nuteistasis pataisos įstaigoje dirba, per visą bausmės atlikimo laiką neatlygino nei dalies šios žalos. Tokias aplinkybes įvertino ir skundžiamą nutartį priėmęs teismas. Komisijai A. B. aiškino, kad nukentėjusysis yra pažįstamas ir todėl turtinės žalos atsisakė. Skunde Vilniaus apygardos teismui nuteistasis nurodo susitaikęs su nukentėjusiuoju ir žalą jam atlyginęs. Kaip pagrįstai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, jokių nuteistojo nurodomas aplinkybes patvirtinančių duomenų pateikta nebuvo. Taigi nėra galimybės įsitikinti, kad nuteistasis yra sudaręs susitarimą dėl žalos atlyginimo su nukentėjusiuoju, ar kad šią sumą yra sumokėjęs, kaip nurodo skunde. Taigi vertintina, kad nuteistasis nededa pakankamai pastangų sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, atitinkamai sumažinant ir nusikalstamo elgesio riziką. Kalbant apie nusikalstamo elgesio riziką bei nuteistojo pastangas ją sumažinti, teismas įvertino ir tai, kad A. B. praeityje teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, nevykdė ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės sąlygų (viešųjų darbų bausmė buvo pakeista areštu). Bausmės atlikimo metu buvo baustas už dienotvarkės bei kitus pažeidimus (2015 m. baustas tris kartus iki nuosprendžio priėmimo, 2017 m. baustas du kartus). Nors Komisijos nutarimo priėmimo dieną nuobaudos jau nebuvo galiojančios, tokios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo nuteistojo polinkį nesilaikyti nustatyti nustatytų elgesio taisyklių, net ir vykdant jo priežiūrą. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją <...> (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-89-594/2017). Taigi, priešingai nuteistojo skundo teiginiams, nei jo ankstesni teistumai, nei padarytos veikos bei pobūdis, griežta bausmė ar kitos aplinkybės nulėmė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymą. Visos šios aplinkybės, taip pat ir nuteistojo asmenybė, jo elgesys ir pastangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką buvo vertinamos susiejant jas į bendrą visumą. Tai, kad apylinkės teismas, įvertinęs Komisijos pateiktus duomenis, priėjo kitokios išvados dėl galimybės toliau taisyti nuteistąjį neizoliuojant jo nuo visuomenės, nereiškia, kad toks sprendimas yra savaime neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, kaip minėta, sprendimą netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priėmęs teisėjas, jį išsamiai motyvavo, nuodugniai įvertinusi visus teismui pateiktus duomenis. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas nenurodė jam, ką jis turi padaryti, kad atitiktų lygtinio paleidimo kriterijus. Pažymėtina, kad teismas, nagrinėdamas Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, įvertina nutarime išdėstytų išvadų atitikimą faktinėms aplinkybėms bei ar tinkamai taikytos BVK numatytos lygtinio paleidimo taikymo sąlygos, tačiau neprivalo nurodyti konkrečių veiksmų, kurių turi imtis nuteistasis, siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos nutarties motyvų yra aišku, kodėl teismas vertino, kad nuteistasis, paleidus jį lygtinai, nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals. Tuo tarpu, motyvuotas rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pateikia Komisija, nustatydama šių rekomendacijų įgyvendinimo terminą ir pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos datą (BVK 164 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, t.y. kad asmuo bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą paskatintas, dalyvavo įvairiose veiklose, pozityvaus užimtumo priemonėse, renginiuose, dalyvavo savanoriškoje veikloje, dirba, tęsia mokslus, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Tačiau teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti. Sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Visos šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos, padarant išvadą, jog lygtinio paleidimo pritaikymas nuteistajam A. B. neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimo. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Naikinti skundžiamą nutartį nuteistojo skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Virginija LiudvinavičienėAlenas PiesliakasNijolė Žimkienė