Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo atnaujinti (pratęsti) pareiškėjai S. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą priimti palikimui, likusiam po pareiškėjos motinos A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini); tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turinti faktą, kad pareiškėjos motina A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), per tris mėnesius nuo savo sutuoktinio I. Z. V. (santuokos liudijime nurodomo kaip V.), a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas I. Z. V., o (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos motina A. V., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo Joniškio r. savivaldybės teritorijoje ((duomenys neskelbtini)). Po pareiškėjos tėvų mirties liko A. V. vardu registruotas nekilnojamasis turtas – 0,3000 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir ant jo esantys pastatai: gyvenamasis namas, viralinė, daržinė, malkinė, tvartas ir kiti kiemo statiniai. Turtas buvo įgytas pagal 2004 m. birželio 16 d. Žemės sklypo, gyvenamojo namo, pagalbinių pastatų ir kiemo statinių pirkimo-pardavimo sutartį. Pareiškėjos tėvai I. Z. V. (santuokos liudijime pavardė V.) ir A. M. (po santuokos V.) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) ir jos nenutraukė iki mirties, taigi, aukščiau nurodytas turtas buvo bendroji jungtinė pareiškėjos tėvų nuosavybė. Po pareiškėjos tėvų mirties į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, tačiau palikimą, likusį po pareiškėjos tėvo mirties, priėmė pareiškėjos motina A. V., nedelsiant, iš karto, per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėdama valdyti paveldimą turtą, kaip savo nuosavybę: ir toliau gyveno tame pačiame gyvenamajame name, naudojosi juo ir pagalbiniais pastatais, posodybiniu žemės sklypu, daržu iki pat savo mirties. Pareiškėjos motina elgėsi su visu turtu kaip su savo nuosavybe. Ji nesuprato, nežinojo, kad privalėjo, kaip palikėją pergyvenusi sutuoktinė, kreiptis į notarą, gauti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį turto, o po to, paveldėjimo teisės liudijimą į kitą ½ dalį turto, todėl paveldėjimo dokumentai liko nesutvarkyti. Pareiškėjos motinos A. V. mirties momentu Lietuvos Respublikoje ir Latvijos Respublikoje dėl pasaulinės COVID-19 pandemijos buvo paskelbtas karantinas. Tuo metu, kai mirė mama, pareiškėja užsikrėtė COVID-19 virusu ir sunkiai sirgo. Iki 2020 m. lapkričio 20 d. gulėjo ir nesikėlė iš lovos, pakilo aukšta temperatūra, jautėsi ir visi kiti visuotinai žinomi COVID-19 požymiai. Pridedamas išrašas iš pareiškėjos medicininės kortelės patvirtina, kad pareiškėja sirgo COVID-19 nuo 2020 m. lapkričio 10 d. iki 21 d., o vėliau pareiškėjai atlikta pilna COVID-19 vakcinacija: 2021 m. kovo 10 d. pareiškėja buvo paskiepyta pirmąja Phizer COMIRNATY COVID – 19 RNR vakcinos doze, o 2021 m. kovo 31 d. – antrąja doze. Mamą pareiškėja laidojo jau po savo ligos, kuri praėjo maždaug per 10 dienų, tačiau neturėjo jėgų net suorganizuoti laidotuves, viską tvarkė jos pusbrolis. Motiną A. V. pareiškėja kremavo tik lapkričio 25 d., o visą tą laiką dėl pareiškėjos ligos kūnas buvo saugojamas Skaistgirio laidojimo namuose. Po motinos laidotuvių, pareiškėja dėl persirgtos virusinės ligos ilgai neturėjo jėgų, sveikatos. Dėl karantino apribojimų S. L. negalėjo įvažiuoti iš savo gyvenamosios vietos į Lietuvą; be to, po apsilankymo Lietuvoje buvo būtina 14 dienų izoliacija, o pareiškėjos dukra ir jos du mažamečiai vaikai gyvena kartu su pareiškėja, buvo būtina juos prižiūrėti, dukra dirbo ir neturėjo galimybių sudaryti sąlygas pareiškėjos saviizoliacijai. Žinodama, kad Latvijoje palikimo priėmimo veiksmus pas notarą galima atlikti per šešis mėnesius, pareiškėja manė, kad toks pat terminas nustatytas ir Lietuvoje, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių pati atvykti pas notarą ir pateikti dokumentus pagal Lietuvos Respublikos įstatymus neturėjo galimybių ir taip praleido terminą palikimui priimti. Pagal įstatymą pareiškėja turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikėjos mirties priimti palikimą, likusį po savo tėvo mirties, nes ji yra pirmosios eilės įpėdinė pagal įstatymą, o palikėja yra pareiškėjos motina. Pareiškėja šį įstatyme nustatytą terminą praleido, tačiau jis praleistas dėl aukščiau nurodytų svarbių, objektyviu ir nepriklausančių nuo pareiškėjos valios priežasčių bei aplinkybių – pasaulinės pandemijos COVID-19, Lietuvos Respublikos ir Latvijos Respublikoje paskelbto karantino, pareiškėjos ligos ir pavėluotos vakcinacijos, o taip pat dėl iki šiol išlikusių judėjimo tarp valstybių ribojimų, kurie sutrukdė pareiškėjai tinkamai realizuoti savo teisę į palikimą. Pareiškėja neturi galimybės priimti palikimo, likusio po motinos mirties, nes yra praleidusi įstatyme nustatytą trijų mėnesių terminą. Aukščiau nurodytos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių, objektyvių, nuo jos nepriklausančių priežasčių, todėl šis terminas turėtų būti pratęstas (atnaujintas). Mano, kad toje pačioje byloje tuo pačiu tikslu (gauti paveldėjimo teisės liudijimą į palikimą) nustatytinas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas, nes pareiškėjos motina A. V. nesikreipė į notarą ir negavo paveldėjimo teisės liudijimo į turtą, likusį po sutuoktinio I. Z. V. (santuokos liudijime nurodoma pavardė Vaitiekūnas) mirties. Nei A. V., nei I. Z. V. testamentų nesurašė ir testamentinių patvarkymų neatliko, todėl visas jų turtas paveldimas pagal įstatymą. Kaip buvo minėta aukščiau, A. V. po sutuoktinio I. Z. V. mirties ir toliau liko gyventi abiem priklausančiame name, visu juo ir visais žemės sklypais naudojosi toliau kaip savo, rūpinosi gerbūviu, laikė savo nuosavybe visus abiejų sutuoktinių bendro gyvenimo laikotarpiu įgytus kilnojamuosius daiktus, baldus, indus, buities reikmenis, namų apstatymo ir apyvokos reikmenis, t. y. atliko visus savininkui būdingus veiksmus, susijusius su gyvenamojo būsto, gerbūvio, aplinkos, žemės sklypo priežiūra, naudojimu, valdymu. Aukščiau paminėti faktinio valdymo veiksmai atlikti iš karto po sutuoktinio mirties, įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu. Šios aplinkybės įrodo, kad turtą, likusį po I. Z. V. mirties (įskaitant aukščiau nurodytus nekilnojamuosius daiktus) kaip palikimą priėmė jo sutuoktinė A. V., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimo faktiniu valdymu faktą patvirtina ir pridedami rašytiniai įrodymai – namų valdos techninės inventorizacijos byla, kiti dokumentai, kurių buvimas pas palikėją A. V. patvirtina, jog A. V. po sutuoktinio I. Z. V. mirties ir toliau liko gyventi jų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Be paveldėjimo teisės liudijimo ir be dokumentų, patvirtinančių, kad A. V. priėmė savo sutuoktinio I. Z. V. palikimą, pareiškėja neturi galimybių disponuoti paveldėtu turtu, tam reikalingas palikimo priėmimo faktą patvirtinantis teismo sprendimas, kuris bus pateiktas palikimo atsiradimo vietos notarui. Tai yra būtina sąlyga juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, mano, kad yra visos aplinkybės, būtinos juridinę reikšmę turinčiam faktui nustatyti, nes kita tvarka pareiškėja negali gauti palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmes – ji galės realizuoti paveldėjimo teises, kreiptis į notarų biurą ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Pareiškėja S. L. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad tėvas mirė (duomenys neskelbtini). Mama labai staiga ir netikėtai mirė (duomenys neskelbtini). Ji gyvena Jelgavoje, Latvijos Respublikoje ir kai mirė mama, ji sirgo Covid-19 virusu. Latvijos Respublikoje palikimą reikia priimti per 6 mėnesių terminą, o Lietuvoje – per 3 mėnesius, ji šito nežinojo. Kol ji gydėsi nuo Covid-19 viruso ir dėl tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje paskelbto karantino, nes negalėjo įvažiuoti į Lietuvą, o vėliau, įvažiavus į Lietuvą ir grįžus į Latviją, reikėjo 14 dienų izoliuotis, be to, ji nežinojo, kad Lietuvoje priimti palikimą reikia per 3 mėnesius, ji praleido terminą palikimui, likusiam po mamos mirties, priimti, todėl prašo šį terminą atnaujinti. Po mamos mirties liko žemės sklypas ir jame esantis gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, adresu: (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties visu turto rūpinosi mama, o po mamos mirties turtui rūpinasi ji. Ji aptvarkė gyvenamąjį namą, moka reikiamus mokesčius ir yra vienintelė dukra, brolių ir seserų neturi, daugiau paveldėtojų nėra.