Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Aušra Andziulevičiūtė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Turto bankui dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Patikslintame pareiškime nurodyta, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis A. J. L. įgijo šį turtą (duomenys neskelbtini) iš žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ už 500 litų. Pareiškėja ir jos sutuoktinis nurodytu turtu naudojosi nuo 1996 m. vasario mėnesio, tačiau A. J. L. neįteisino nuosavybės teisių į įgytą turtą, nes trūko dokumentų ir žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ buvo likviduota. A. J. L. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po sutuoktinio mirties priėmė jo palikimą, (duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-asis notarų biuras išdavė liudijimą (b. l. 27-29).

Pareiškimas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nes iki teismo posėdžio dienos nebuvo ginčijamas statinio valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas ir nepertraukiamumas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 533 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

patikslintas pareiškimas tenkinamas.

Nustatyta, kad 1996 m. vasario 7 d. važtaraščio Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu A. J. L. už 500 Lt buvo parduotas vandens bokštas ir perduotas Geologijos valdybos prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos Kauno hidrogeologinės ekspedicijos 2 hidrogeologinės partijos Žvalgybinio-eksploatacinio gręžinio Nr. (duomenys neskelbtini) pasas (b. l. 5-6, 7-8).

(duomenys neskelbtini) A. J. L. mirė (b. l. 9).

(duomenys neskelbtini) Kėdainių rajono 1-asis notaro biuras išdavė liudijimą įpėdinei I. L., priėmusiai sutuoktinio A. J. L.palikimą (b. l. 10).

2021 m. rugpjūčio 26 d. pažymoje nurodyta, kad Kėdainių rajono Pelėdnagių apylinkės agrarinės reformos tarnybos dokumentų fonde esančioje 1992 metų asmenų, pageidaujančių įsigyti „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio įmonės privatizavimo objektus byloje įrašytas L. A., P.. Tačiau pažymėta, kad informacijos apie tai, kad A. L. 1996 metais įsigijo vandens bokštą (siurblinę) iš „(duomenys neskelbtini)“ žemės ūkio bendrovės, archyve nėra, nes žemės ūkio bendrovių dokumentai archyve nesaugomi (b. l. 11).

2021 m. rugsėjo 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kėdainių skyrius rašte nurodyta, kad Nacionalinė žemės tarnyba neprieštarauja, kad valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, būtų įregistruota siurblinė, vandentiekio bokštas ir gręžinys, pagal matininko parengtą statinių išdėstymo planą (b. l. 12).

Pateikta MB „(duomenys neskelbtini)“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, kurioje nustatyti siurblinės, vandentiekio bokšto ir gręžinio kadastro duomenys, statiniams suteikti unikalūs numeriai (b. l. 13, 14-19).

2021 m. spalio 7 d. Valstybės įmonė Registrų centras atmetė pareiškėjos prašymą įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 20).

Įgyjamoji senatis yra vienas iš privačios nuosavybės teisės įgijimo būdų (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Tam, kad būtų galima pripažinti, jog daiktas tapo privačia nuosavybe įgyjamosios senaties būdu, turi būti nustatyta CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas, 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis), 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis), 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas, 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas, 6) daiktas valdomas nepertraukiamai, 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas), 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).

Bylos duomenų visuma suponuoja, jog egzistuoja įstatyme išvardintų sąlygų visuma.

A. J. L. ir I. L. nebuvo registruoti kaip ginčo statinio savininkai. Kitų asmenų nuosavybės teisė į statinį neįregistruota. A. J. L. ir I. L. iki A. J. L. mirties valdė objektus daugiau nei 10 metų. Objektų valdymą po vyro mirties toliau vykdė I. L.. Objektai įgyti teisėtai, sąžiningai, nepertraukiamai, atvirai ir teisėtai valdomi visus šiuos metus. Visą valdymo laiką A. J. L., o po jo mirties pareiškėja, statinį valdo kaip savo, t. y. elgiasi kaip jo savininkė, naudojasi juo, esant įsitikinus, kad nėra asmenų, turinčių nuosavybės teisę į jį. Nėra pagrindo vertinti, jog statiniai yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė.

Per nustatytą terminą nepaaiškėjo esant suinteresuotų asmenų, reiškiančių pretenzijas į ginčo pastatą ir kurių interesus pažeistų prašomo fakto nustatymas.

Nustačius CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų visumos buvimą, pareiškėjos reikalavimas laikomas pagrįstu.

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nėra.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti patikslintą pareiškimą.

Nustatyti faktą, kad I. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teisę į siurblinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), vandentiekio bokštą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), gręžinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vietovės plane pažymėtą (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.