Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis, 1A-25-307/2022

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-02-18
Bylos Nr.: 1A-25-307/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-08197-2019-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Regina Pocienė, Linas Šiukšta, Albinas Bielskis
Kaltinamasis: A. G.
Advokatai: Ramūnas Vanagas

Kategorijos

2.4.6.5.2Kai pirmosios instancijos teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį, o apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, jog reikia priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.)
1.2.14.6.2.1Didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės pasisavinimas (BK 183 str. 2 d.)
1.2.18.10Apgaulingas apskaitos tvarkymas (BK 222 str.)
1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-307/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08197-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.5.2; 1.2.14.6.2.1; 1.2.18.10; 1.1.10.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 18 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos,

sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,išteisintajam A. G. ir jo gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Mackevičienės ir civilinės ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo P. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestas.

Panaikintas A. G. taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į turimas pinigines lėšas, esančias Revolut Payments, UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. G. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, vadovo pareigas pagal 2015 m. vasario 19 d. P. G. įsakymą „Dėl direktoriaus pavadavimo“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. G. pavedė „direktoriaus P. G. pareigas nedarbingumo, atostogų metu eiti <...> A. G.. <...> atlikti visus veiksmus, susijusius su vadovo pareigų vykdymu, atstovauti bei pasirašyti reikiamus dokumentus, atsiimti pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros) bei atlikti visas kitas reikalingas procedūras kitose institucijose“, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais iš viso 157 531,27 Eur išmokėjimo grynais pinigais iš kasos bei nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais realizuotų 26 transporto priemonių pardavimo (už ne mažesnę kainą nei įsigijo) ir į apskaitą neįtraukė iš viso 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų gavimo už nurodytas parduotas transporto priemones: Toyota Print 042527, įsigijimo kaina 2 400,08 Eur, Opel Zafira 088145, įsigijimo kaina 600,09 Eur, Toyota Auris 009630, įsigijimo kaina 1 199,90 Eur, Audi A4 403421, įsigijimo kaina 3 299,93 Eur, Scaf Leon 025841, įsigijimo kaina 2 100,03 Eur, Opel Zafira VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 600 Eur, Toyota Avensis VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5 000 Eur, Honda Accord VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5 000 Eur, Renault Master VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 1 000 Eur, Ford Kuga VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 6 500 Eur, Mercedes Benz 180 VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 000 Eur, Ford S-Max (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 8 200 Eur, Chrysler 300c VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 500 Eur, WV Touran VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 8 700 Eur, Opel Vectra VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 2 000 Eur, WV Passat VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 2 000 Eur, Land Rover Discovery VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 6 000 Eur, Audi A3 VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 800 Eur, Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 000 Eur, Seat Altea VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 000 Eur, Mercedes 3080 – Sprinter 750240, įsigijimo kaina 499,88 Eur, Mercedes Atego 314733, įsigijimo kaina 11 000,06 Eur, Mercedes Vi20 11D (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5 499,88 Eur, Renault Master VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 800 Eur, Citroen Berlingo VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 1 000 Eur, WV Crafter VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 500 Eur. Tokiu būdu A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 157 531,27 Eur grynųjų pinigų ir 90 199,85 Eur gautų už parduotas transporto priemones panaudojimo, dėl ko nurodytu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neįnešė jų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, ir taip, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pasisavino jam, kaip direktoriui, patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 247 731,12 Eur turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G. buvo kaltinamas padaręs BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, jį pagal šiuos BK straipsnius išteisino padaręs išvadą, kad A. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo jam inkriminuotų nusikaltimų subjektu, t. y. asmeniu, materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas ir turtą, bei atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra surinkta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu P. G. būtų nuolatos ar didžiąją laikotarpio dalį buvęs nedarbingas arba atostogautų. Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai nepaneigia A. G. versijos, jog nuolatiniu bendrovės vadovu iki pat mirties buvo jo tėvas P. G., kuris disponavo bendrovės turtu, piniginėmis lėšomis, vadovavo darbuotojams ir sprendė visus kertinius bendrovės veiklos klausimus. Teismas A. G. išteisino neįrodžius jo dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

III. Apeliacinių skundų argumentai, proceso dalyvių prašymai

3. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė D. Mackevičienė apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

- A. G. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

- A. G. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams.

Taikant BK 75 straipsnį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo bei, vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant 3 mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (viso 6 dėžes), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Šalies argumentai

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi A. G. parodymais ir konstatavo, kad kaltinamojo versija, jog kaltinime nurodytu laikotarpiu jis nėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo ar kasininko pareigų ir nebuvo atsakingas už bendrovės turtą, pinigines lėšas bei apskaitos tvarkymą, nepaneigta byloje surinktais įrodymais. A. G. parodymai, pasak apeliantės, turėjo būti vertinami kritiškai, kaip jo pasirinkta gynybos versija, nes juos paneigia kiti byloje esantys įrodymai.

3.2. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. G. 2015 m. vasario 19 d. įsakymo „Dėl direktoriaus pavadavimo“ matyti, kad šiuo įsakymu direktoriaus P. G. pareigos jo nedarbingumo, atostogų metu buvo pavestos eiti A. G.. Juo buvo pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su vadovo pareigų vykdymu, atstovauti bei pasirašyti reikiamus dokumentus, atsiimti pažymas. Įsakymas, įsigaliojęs nuo 2015 m. vasario 19 d., galiojo neterminuotą laiką.

3.3. A. G. versija, kad šis įsakymas buvo surašytas tik tam, kad banke būtų lengviau padaryti pinigų įnešimus, pasirašinėti dokumentus, yra nelogiška, nes prieštarauja ne tik jo paties parodymams, kad dar iki šio įsakymo pasirašymo, pavaduojant tėvą, jis atliko kai kuriuos darbus, atliko visokius apmokėjimus, į banką įnešdavo pinigus, bet ir kitiems šias aplinkybes patvirtinantiems įrodymams. Iš bendrovės 2014 m. gegužės 1 d. – 2014 m. liepos 31 d. kasos, 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. banko dokumentų matyti, kad A. G. į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą ne kartą nemažomis sumomis įnešė grynuosius pinigus. 2014 m. liepos 1-31 d. atskaitingų asmenų dokumentai patvirtina, kad kaltinamasis mokėdavo už paslaugas, patvirtindavo tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ antspaudu (pavyzdžiui, tarptautiniai krovinių transportavimo važtaraščiai). 2014 m. rugpjūčio 1 d. – 2014 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiuose, kasos pajamų orderiuose A. G. buvo įvardijamas „kasininku“, iš to paties laikotarpio pinigų priėmimo kvitų, pardavimo dokumentų matyti, kad kaltinamasis parduodavo automobilius ir gaudavo už juos pinigus, pasirašydavo sąskaitas-faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis, kurias patvirtindavo ir bendrovės antspaudu. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad paminėtu įsakymu A. G. buvo pavesta atlikti visas direktoriaus funkcijas, jis pilnai suvokė ką darė ir kokia buvo jo atsakomybė.

3.4. Apklausiamas teisme A. G. tvirtino, kad su darbuotojais jokių reikalų neturėjo, darbo užmokesčio nėra didinęs, atostogas reguliuodavo tėvas, tačiau iš byloje esančių 2015 m. rugsėjo 1 d. – gruodžio 31 d. darbo užmokesčio, personalo dokumentų matyti, kad kaltinamasis, kaip laikinai einantis direktoriaus pareigas, pasirašė įsakymus dėl kasmetinių atostogų, įsakymus dėl atleidimo iš darbo. Akivaizdu, kad neturėdamas tam jokių įgaliojimų ir neatlikdamas vadovo funkcijų, kaip teigia kaltinamasis, jis negalėjo šių dokumentų pasirašyti.

3.5. Tai, kad A. G. po 2015 m. vasario 19 d. įsakymo priėmimo atliko bendrovės vadovo funkcijas, buvo atsakingas už bendrovės turtą, patvirtina ir kiti byloje esantys duomenys. 2016 m. sausio 1 d. – 2016 m. birželio 30 d. kasos dokumentuose, kasos išlaidų orderiuose, kasos pajamų orderiuose, kurie nors ir nepasirašyti, „kasininku“, „l. e. pareigas“ įvardintas A. G.. Įsakymai dėl komandiruočių taip pat nepasirašyti nei A. G., nei P. G., tačiau juose vėlgi įrašyta „L. e. p. direktorius A. G.“. Šios aplinkybės, prokurorės manymu, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis vengdamas atsakomybės, nors faktiškai ir atliko direktoriaus funkcijas, nurodytų dokumentų tyčia nepasirašinėjo.

3.6. Be kita ko, apeliantė nurodo, kad nepagrįstai pirmosios instancijos teismas vadovavosi 2020 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje nurodyta aplinkybe, jog pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą tiriamuoju laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas (direktorius) nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki (duomenys neskelbtini) (P. G. mirties diena) buvo P. G.. Baudžiamojoje byloje tokia aplinkybė buvo nurodyta Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento direktorės V. O. 2019 m. balandžio 9 d. rašte „Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, o pagal VĮ Registrų centro duomenų bazėje užfiksuotus duomenis laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi buvo įregistruotas P. G.. Kita vertus, tokia specialisto išvadoje nurodyta aplinkybė nelaikytina įrodymu, patvirtinančiu, jog P. G. iki mirties realiai vadovavo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ ir atliko direktoriaus funkcijas. Atlikęs tyrimą specialistas specialisto išvadoje išvados apie tai, kas vadovavo Bendrovei, nedavė.

3.7. Be to, nors pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vienintelis akcininkas ir vadovas (direktorius) buvo P. G., rėmėsi ir paminėtu Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Kontrolės departamento raštu, tačiau padarė prieštaringas išvadas ir nesirėmė tame pačiame rašte nurodytais duomenimis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo P. G. 2015 m. vasario 19 d. įsakymu „Dėl direktoriaus pavadavimo nedarbingumo, atostogų metu“ A. G. buvo įgaliotas atlikti visas vadovo funkcijas, jam buvo patikėtas visas Bendrovės turtas.

3.8. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantės teigimu, būtina įvertinti ir byloje esančius duomenis apie P. G. (duomenys neskelbtini) sveikatą. Liudytojas V. L. parodė, kad 2014 metais jam išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, P. G. sveikata jau buvo prasta, buvo gydomas. Kai gydėsi, darbe kurį laiką nebūdavo. Iš kalbų girdėjo, kad jam kažkas su (duomenys neskelbtini), kad leidžiasi vaistus. 2015 metais iš darbo Bendrovėje išėjęs liudytojas E. B., taip pat tvirtino, kad P. G. sušlubavo sveikata. Matėsi, kad žmogus nekalba, blogai jaučiasi. Liudytojas G. T. parodė, kad kai P. G. susirgo, yra buvę atvejų, kuomet jo nebūdavo darbe. Iš darbo išėjo 2016 m. gegužės mėn., nes sutriko P. G. sveikata, sutriko ir darbas. Matėsi, kad žmogus serga, pasidarė neadekvatus. Aplinkybę, kad direktoriui P. G. buvo kažkas su sveikata, buvo nervuotas, užeidavo pykčiai, viskas būdavo blogai, paliudijo ir liudytojas Ž. J., kuris iš darbo Bendrovėje išėjo 2016 metais. Liudytoja J. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi 2014 m., patvirtino, jog matėsi, kad P. G. serga, teisme parodė „Atrodė, kad P. kažkas negerai su galva“. Apie tai, kad P. G. bėdos su sveikata prasidėjo 2014 metais parodė ir liudytojas N. P..

3.9. Sprendžiant iš bylos medžiagos, P. G. nedarbingumo laikotarpiai buvo: nuo 2014 m. vasario 25 d. iki 2014 m. kovo 21 d., nuo 2014 m. balandžio 17 d. iki 2014 m. rugpjūčio 1 d., nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. lapkričio 27 d. ir nuo 2014 m. lapkričio 18 d. iki 2015 m. vasario 19 d., t. y. iki to momento, kai jis parašė įsakymą dėl pavadavimo sūnui - A. G., kuris galiojo neterminuotą laiką ir apėmė visų veiksmų, susijusių su vadovo pareigų vykdymu, atlikimą.

3.10. Iš bylos dokumentų, susijusių su P. G. sveikata, matyti, kad 2014 m. vasario 25 d. jis lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini), 2014 m. vasario 26 d. buvo stacionarizuotas ligoninės (duomenys neskelbtini) skyriuje, po poros mėnesių stacionarizuotas ligoninės vidaus ligų skyriuje. Aplinkybę, kad P. G. sveikata negerėjo, patvirtina tai, jog 2015 m. jis du kartus lankėsi ambulatoriškai pas gydytoją (duomenys neskelbtini), 2016 m. vasario 18 d., balandžio 8 d., gegužės 19 d. lankėsi nervų sistemos ligų skyriuje. 2016 m. vasario 25 d. buvo konsultuotas ir (duomenys neskelbtini), sprendžiant iš įrašų medicininiuose dokumentuose, atvyko lydimas sūnaus, kuris nurodė, kad tėvo atmintis pablogėjo prieš 5 metus, prieš 2 metus jis tapo vangus, nuolat guli lovoje, nekalba su artimaisiais. (duomenys neskelbtini) sveikatos centro rašte nurodyta, kad P. G. (duomenys neskelbtini) paslaugos buvo teiktos daugiau nei 2 metus, nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. birželio 21 d.

3.11. Taigi, sprendžiant iš liudytojų parodymų, medicininių dokumentų, P. G. galimai ir (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų turėjo jau nuo 2014 m. Jo nedarbingumo laikotarpiai nebuvo trumpi ir iš esmės jie sutapo su datomis, kada P. G. buvo stacionarizuotas. Šios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad byloje nesurinkta įrodymų, jog P. G. visą arba didžiąją dalį kaltinime nurodyto laikotarpio būtų buvęs nedarbingas arba atostogautų, o A. G. tuo laikotarpiu ėjo bendrovės vadovo pareigas. Juolab, kad ir teisme apklausti Bendrovėje vadybininkais dirbę liudytojai parodė, kad P. G. dažnai nebūdavo darbe. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliantė atkreipia dėmesį ir į Sodros duomenis apie mokamas sveikatos draudimo įmokas, iš kurių matyti, kad 2014 m. už A. G. sumokėta virš 3 000 Lt, o už P. G. - nepilnai 300 Lt; 2015 m. už A. G. sumokėta beveik 1 500 Eur, už P. G. - 0,00 Eur, 2016 m. - už P. G. sumokėta tik 65,32 Eur. Esant nurodytoms aplinkybėms, A. G. teisme nurodytos aplinkybės, kad su tėvo sveikata buvo viskas gerai ir į gydymo įstaigas jis kreipėsi dėl invalidumo grupės nustatymo, vertintinos kritiškai. Nelogiška, kad sveikam žmogui būtų reikėję nustatinėti invalidumą.

3.12. Teisme apklausta liudytoja V. D. (M.), nuo 2012 iki 2016 metų dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere bei tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, parodė, kad bendrovės direktoriui P. G. esant nedarbingume, buvo priimtas įsakymas, kad direktoriaus pareigas atlieka A. G.. Tą įsakymą ji matė. P. G. biuletenis tęsėsi gana ilgai. Kartą per mėnesį būtent A. G. atnešdavo apskaitos dokumentus - sąskaitas-faktūras, pirkimo-pardavimo sutartis. Nors pagal dokumentus A. G. buvo vadybininkas, tačiau kiti vadybininkai ar kiti darbuotojai jokių dokumentų jai nėra teikę. Už bendrovės kasą buvo atsakingas bendrovės direktorius P. G., jis buvo paskirtas kasininku, jam nesant A. G.. Liudytoja J. J., nuo 2001 iki 2014 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusi vadybininke, parodė, kad buvo atsakinga už automobilių pardavimo dokumentų paruošimą: pirkimo pardavimo sąskaitas, deklaracijas muitinei, dirbo bendrovės ofise. Direktorius P. G. atnešdavo žmogaus dokumentus, mašinos dokumentus ir ji surašydavo. Direktorius visada sėdėdavo kabinete. Kai direktoriaus neliko, tai A. G. ateidavo ir sėdėdavo direktoriaus kabinete. Jį mokindavo, kaip parašyti sąskaitas, kaip viskas turi būti ir, nesant direktoriui, dokumentus teikdavo A. G.. Teisme ji patvirtino, kad 2013 m. - 2014 m. direktoriui P. G. susirgus ir nebeatvykus į darbą, į ofisą atvyko jo sūnus A. ir pasakė, kad tėvas serga ir nuo tos dienos jis į ofisą atvykdavo dažnai, domėjosi Bendrovės veikla, nesant darbe tėvui, vykdė visas bendrovės direktoriaus funkcijas. Šie liudytojų parodymai taip pat patvirtina, kad A. G. buvo atsakingas už bendrovės veiklą.

3.13. Iš liudytojų V. A., A. K., G. G., M. D., P. S., A. K. parodymų matyti, kad šie asmenys mašinų aikštelėse įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius automobilius 2015 m. kovo, balandžio, gegužės, liepos mėnesiais, t. y. tuo metu, kai P. G. sveikata buvo ženkliai pašlijusi, todėl akivaizdu, kad tokių sandorių sudaryme jis pats praktiškai dalyvauti negalėjo. Išrašai iš draudimų biuro patvirtina, kad bendrovės automobiliai buvo parduodami ir po P. G. mirties. Tai, kad automobiliai buvo parduodami ne be A. G. žinios, patvirtina iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gauta informacija, iš kurios matyti, kad už skelbimus dėl automobilių pardavimo buvo apmokama iš A. G. banko sąskaitos arba SMS žinutėmis iš mobilaus telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi A. G.. Laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pagal telefono numerį (duomenys neskelbtini), internetiniame puslapyje www.autoplius.lt buvo patalpinta 12 skelbimų apie parduodamus automobilius, prie visų skelbimų nurodytas ne tik minėtas telefono numeris, priklausantis A. G., bet ir elektroninis paštas (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojosi kaltinamasis.

3.14. Iš liudytojos bankroto administratorės E. G. parodymų matyti, kad ji administravo UAB „(duomenys neskelbtini)“, vykdžiusią automobilių pardavimą, kurios vadovas ir akcininkas P. G. mirė (duomenys neskelbtini) Bankroto bylos iškėlimą inicijavo vienintelis kreditorius - Mokesčių inspekcija. Nuo pat pradžių ji bendravo su Mokesčių inspekcija, gavo dokumentus, susijusius su P. G. paveldėjimo priėmimu, t. y., kad A. G. ir L. G. (jo motina) yra priėmę palikimą. Ji, kaip bendrovės bankroto administratorė, siuntė pranešimus dėl dokumentų ir turto perdavimo A. G. ir L. G., telefoninių pokalbių metu A. G. ne kartą ragino perduoti dokumentus ir turtą, tačiau jis teigė, kad nieko neprivalo daryti ir jokio turto įmonėje nėra. Bendrovės dokumentus rado Tauragėje, apskaitą vedusioje įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir pagal buhalterinės apskaitos duomenis nustatė, kokie yra neatitikimai, kad nebuvo perduotas joks turtas ir kasa. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 30 d. atsargų - automobilių likutis buvo už 90 199,82 Eur, banko sąskaitos likutis buvo 181,26 Eur, 2016 m. birželio 28 d. kasos likutis – 157 531,27 Eur. Taigi pagal perduotus buhalterinės apskaitos dokumentus „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 30 d. turėjo turėti turto už 247 912,35 Eur, tačiau turtas perduotas nebuvo. E. G. bandė ieškoti turto, skambino į automobilių aikšteles Tauragėje, tačiau rasti nepavyko. Teismui buvo surašytas ieškinys, prašant atlyginti įmonei virš 200 000 Eur žalą. Iš pridėtų prie ieškinio buhalterinių dokumentų matyti, kad A. G. pirko, pardavė automobilius, mokėdavo mokesčius, įnešdavo į kasą pinigus. Kadangi direktorius P. G. dažnai sirgdavo, tai pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo P. G. 2015 m. vasario 19 d. įsakymą „Dėl direktoriaus pavadavimo nedarbingumo, atostogų metu“ Bendrovės vadovo pareigas buvo pavesta eiti būtent velionio sūnui, A. G..

3.15. Apeliantė nurodo, kad įmonė nuolatos vykdė veiklą, vien vertinant 2016 m. matyti, kad sausio mėnesio pirkimai buvo už daugiau nei 68 000 Eur, pardavimai už daugiau nei 56 000 Eur; gegužės mėnesį pirkimai virš 18 000 Eur, pardavimai virš 37 000 Eur, o birželio mėnesį pirkimai buvo 00,00 Eur, pardavimai 48 300 Eur. Specialisto išvadoje, atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, konstatuota, kad laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2016 m. birželio 28 d. 12 atvejų pinigų priėmimo kvitais Bendrovė pagrindė grynųjų pinigų gavimą iš viso - 48 300 Eur už parduotas transporto priemones, t. y.: 2016-06-03 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 400 Eur; 2016-06-04 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 400 Eur; 2016-06-06 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 200 Eur; 2016-06-07 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 400 Eur; 2016-06-10 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 700 Eur; 2016-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 200 Eur; 2016-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 1 300 Eur; 2016-06-13 Nr. (duomenys neskelbtini) – 5 200 Eur; 2016-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 000 Eur; 2016- 06-28 Nr. (duomenys neskelbtini) – 4 000 Eur; 2016-06-22 Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 500 Eur; 2016-06-27 Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 000 Eur. Pinigų priėmimo kvituose pasirašė eilutėje „Pinigus gavau“ - A. G. vardu. Bendrovė 2016 m. birželio 28 d. kasos pajamų orderiu Nr. (duomenys neskelbtini) viso - 48 300 Eur, pagrindė grynųjų pinigų įnešimą į kasą. Nurodyta „Pinigų įnešimas į kasą pagal avansinę apyskaitą priimta iš vadybininkas G. A.“.

3.16. Tai, kad už bendrovės kasą buvo atsakingas bendrovės direktorius P. G., o jo nesant - A. G., patvirtino ir liudytoja V. D. (M.), tvarkiusi Bendrovės apskaitą, kuri pamena, kad 2016 m. birželio mėn. pagal apskaitos dokumentus buvo likę neparduotų bendrovei priklausančių automobilių, bet kokia buvo pagal buhalterinius dokumentus likučiuose esančių automobilių vertė ir kiek jų buvo, nepamena. Kur buvo panaudotas šis likutis ir jeigu jis buvo parduotas, perleistas - tai kada, kam ir kokiomis aplinkybėmis, nežino, kadangi jai į buhalteriją niekas nepristatė jokių dokumentų, patvirtinančių šių likučių bei turto panaudojimą.

3.17. Teisme apklausti UAB „(duomenys neskelbtini)“ įvairiais laikotarpiais dirbę vadybininkai - S. D., A. B., N. P., E. B., V. L., A. M., J. S., G. T., Z. J. parodė, kad važiuodavo į komandiruotes kartą/du per mėnesį pirkti automobilių į Prancūziją. Parvežti automobiliai buvo statomi aikštelėse Tauragėje. Pati UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelių neturėjo, jas nuomojosi. Liudytojais apklausti automobilių pirkėjai - V. S., A. K., G. G., P. S., A. K. (Ž.),V. A. parodė, kad pagrinde pirko automobilius Tauragėje, išskyrus G. G., kuri įsigijo automobilį Klaipėdoje. Iš šių aplinkybių, akivaizdu, kad automobiliai buvo pargabenti iš Prancūzijos, parduodami su tranzitiniais numeriais. Jie buvo perkami už UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšas ir be jokių abejonių buvo šios Bendrovės turtas. Nors kaltinamasis A. G. teigia, kad jis nieko nežino apie Bendrovės turtą, pinigus, likusius automobilius, tokia jo versija paneigta pirmiau aptartų aplinkybių visuma.

3.18. Sprendžiant kaltinamojo kaltės klausimą, reikia įvertinti ir specialisto išvadą, kuri buvo pateikta atliktus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už 2014-2016 m. laikotarpį ir kurioje konstatuota, kad 2016 m. birželio 30 d. Bendrovė užregistravo 26 atvejais iš viso - 90 199,85 Eur transporto priemonių dokumentinį likutį, kurias realizavo už ne mažesnę kainą nei įsigijo ir buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė šių transporto priemonių pardavimo, į apskaitą neįtraukė piniginių lėšų gavimo ir negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo šią pinigų sumą. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ užregistravo 2016 m. birželio 28 d. galutinį kasos dokumentinį likutį 157 531,27 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė šių piniginių lėšų panaudojimo iš kasos. Dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taigi už kilusias pasekmes atsakingas A. G., kaip Bendrovės vadovas, kuris nuo 2015 m. vasario 19 d. atliko direktoriaus P. G. funkcijas.

3.19. Remiantis byloje surinktais objektyviais įrodymais, prokurorės manymu, A. G. laikytinas bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, vykdžiusiu taip pat ir kasininko pareigas. Jam buvo suteikta teisė veikti įmonės vardu ir atstovauti jos interesus, disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis ir kitomis materialinėmis vertybėmis. Jis būdamas atsakingas už įmonės veiklos organizavimą, nepagrindė apskaitos dokumentais Bendrovei priklausančių grynųjų pinigų bei pinigų, gautų už parduotus automobilius, panaudojimo. Teisminio nagrinėjimo metu išanalizuoti aukščiau paminėti įrodymai pagrindžia ir A. G. pateiktą kaltinimą, kad jis buvo atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą ir tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, A. G. priimtas išteisinamasis nuosprendis turi būti panaikintas.

4. Civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas P. P. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba A. G. priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Patenkinti civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniam atsakovui A. G. pareikštą civilinį ieškinį dėl 247 731 Eur žalos atlyginimo.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino neįrodyta, kad kaltinamasis A. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu buvo jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu, t. y. asmeniu materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą, atsakingu už bendrovės apskaitos organizavimą. Nepagrįstai konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo 2015 m. vasario 19 d. įsakymas dėl direktoriaus pavadavimo A. G. nesuteikė įmonės vadovo įgaliojimų, nes ir po 2015 m. vasario 19 d. P. G. lankėsi darbo vietoje, duodavo nurodymus telefonu.

4.2. Skundžiamame nuosprendyje aptariamame Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir Sodra) 2020 m. gegužės 26 d. rašte išdėstyti duomenys apima laikotarpį tik iki 2015 m. vasario 19 d., t. y. tik laikotarpį iki 2015 m. vasario 19 d. įsakymo dėl direktoriaus pavadavimo priėmimo. Tuo tarpu Sodros duomenys laikotarpiu nuo 2014 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. patvirtina, kad būtent nuo 2015 m. vasario 20 d. yra fiksuoti P. G. nedraudžiamieji laikotarpiai, kurie buvo pratęsinėjami iki pat jo mirties (duomenys neskelbtini), kas paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog kaltinimui aktualiu laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. birželio 21 d. P. G. nebuvo nedarbingas.

4.3. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. G., pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, veikė kaip vadybininkas, o ne kaip asmuo laikinai vykdantis įmonės vadovo pareigas pagal 2015 m. vasario 19 d. įsakymą, P. G. esant nedarbingume. Nurodo, kad byloje įrodyta, jog A. G. atstovaudamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašinėjo įmonės kasdienės ūkinės-komercinės veiklos dokumentus, kas yra būdinga ir įprasta įmonės vadovui.

4.4. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepagrįstai patikimais pripažino A. G. paaiškinimus, susijusius su 2015 m. vasario 19 d. įsakymo priėmimo aplinkybėmis. Nors A. G. parodė, kad ir iki paminėto įsakymo priėmimo jis padėdavo tėvui P. G. bendrovės veikloje, o įsakymas buvo surašytas, patarus buhalterinę apskaitą tvarkančiai įmonei, kad „būtų lengviau“ banke padaryti pinigų įnešimus, pasirašinėti dokumentus, tačiau sąvoka „būtų lengviau“ nėra teisiškai apibrėžta. 2015 m. vasario 19 d. įsakymas buvo reikalingas atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkiniuose-komerciniuose kasdieniuose santykiuose (su bankais, atstovauti pasirašant dokumentus ir t. t.). Šio įsakymo pagrindu būtent A. G. veikė kaip įmonės vadovas, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas P. G. kaltinime aktualiu laikotarpiu pagal paminėtus Sodros duomenis buvo nedarbingume (Sodros pažymoje nurodyti nedraudžiamieji laikotarpiai pilnai apima kaltinime nurodytą laikotarpį). Tuo tarpu tai, kaip A. G. save įvardijo pasirašydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įmonės veiklos dokumentus, teisine prasme neturi reikšmės.

4.5. Be kita ko, apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pasisakant dėl P. G., kaip vienintelio potencialaus įtariamojo dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo, kuriam mirus baudžiamasis procesas nėra galimas (su teismo nurodytomis išimtimis), liko nenagrinėtos ir nenustatytos aplinkybės, ar P. G. dėl savo (duomenys neskelbtini) sveikatos būklės realiai galėjo vykdyti Bendrovės vadovo pareigas, ar jis iš viso galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. P. G. medicininiuose dokumentuose yra užfiksuoti pastarojo paaiškinimai, jog jis nieko nežino, nieko neveikia, blogai miega. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu (duomenys neskelbtini). Liudytojas J. S. apklausiamas parodė, kad P. G. atrodė ligonis ir sergantis. Liudytojas E. B. parodė, kad iš darbo išėjo, nes P. buvo sušlubavusi sveikata, matėsi, kad žmogus nekalba, blogai jaučiasi. Liudytojas G. T. taip pat patvirtino, kad „iš darbo išėjo, nes sutriko P. sveikata ir darbas. Matėsi, kad žmogus serga, pasidarė neadekvatus. Iš darbo išėjo, nes direktoriui buvo kažkas su sveikata, buvo nervuotas, užeidavo pykčiai, viskas būdavo blogai“. Tuo tarpu liudytoja J. J. parodė, kad „kai direktoriaus neliko, tai A. ateidavo ir sėdėdavo direktoriaus kabinete, ką veikė, nežino. Nesant direktoriaus, dokumentus jai teikdavo A.. Atrodė, kad P. kažkas negerai su galva“. Liudytoja V. D. parodė, kad „vieną kartą per mėnesį A. G. atnešdavo apskaitos dokumentus“.

4.6. Įvertinus visumą bylos faktinių aplinkybių, apelianto manymu, yra pagrindas išvadai, kad A. G., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, iš esmės savo veiksmus pridengia tėvo P. G. mirties aplinkybe. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo sprendimas išteisinti A. G. dėl kaltinimų pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamas veikas, yra akivaizdžiai nepagrįstas, nes prieštarauja Sodros užfiksuotiems duomenims apie P. G. nedraudžiamuosius laikotarpius. Kitų A. G. išteisinimo pagrindų nuosprendyje nenurodyta. Byloje nustatyta, kad A. G. su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradėjo elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidė jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo perėjo į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019). Kaltininkas A. G., neteisėtai disponuodamas jam patikėtu (esančiu jo žinioje) svetimu turtu, pavertė jį savo nuosavu turtu, taip siekdamas naudos turto savininko UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Vien tik kaltinamojo subjektyvūs tvirtinimai, kad neva įsakymas buvo surašytas, jog „būtų lengviau“ bendrovės vardu banke padaryti įnešimus, pasirašinėti dokumentus, arba deklaratyvūs teiginiai apie tariamai vykdytas vadybininko, o ne bendrovės direktoriaus funkcijas, pirmiau išdėstytų aplinkybių kontekste A. G. kaltės nepaneigia.

4.7. Kartu apeliantas pažymi, kad byloje yra įrodytos visos civilinio atsakovo A. G. civilinės atsakomybės sąlygos. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinį patikrinimą nustatyta, kad A. G., faktiškai veikdamas kaip įmonės vadovas, apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą. Įmonės mokestinio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai susiję su sąmoningu mokesčių vengimu, siekiant sumažinti PVM ir PVM prievoles.

4.8. Pagal mokestinio patikrinimo metu pateiktus įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nustatyta, kad Bendrovės atsargų (transporto priemonių) likutis 2016 m. birželio 30 d. buvo 26 transporto priemonės, kurių įsigijimo kaina 90 199,85 Eur, kurių buvimo vieta nebuvo nustatyta. Mokestinio patikrinimo metu telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo susisiekta su A. G., kuris informavo, kad šiuo metu yra išvykęs, pokalbio metu nurodė savo elektroninio pašto adresą (duomenys neskelbtini), kuriuo galima pateikti klausimus. Elektroniniu paštu 2018 m. lapkričio 2 d. buvo išsiųstas paklausimas dėl paminėtų transporto priemonių buvimo vietos, prašoma pateikti informaciją, ar transporto priemonės yra parduotos, jeigu, taip, tai kada, kam ir už kokią sumą buvo parduotos, prašoma nurodyti, kaip Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytas pardavimas, pateikti transporto priemonių, esančių likučiuose įsigijimo dokumentų kopijas. Kadangi A. G. į jam elektroniniu paštu siųstą paklausimą neatsakė, todėl jam paprastu paštu buvo išsiųstas mokesčių administratoriaus nurodymas, tačiau A. G. iš pašto jo neatsiėmė, pakartotinai mokesčių administratoriaus paštu išsiųstą nurodymą A. G. iš pašto atsiėmė 2018 m. gruodžio 20 d., tačiau A. G. neteikė jokių paaiškinimų, prašomų duomenų bei papildomų dokumentų, po ko buvo kreiptasi į policijos pareigūnus dėl jo atvesdinimo į Tauragės VMI. A. G. 2019 m. sausio 18 d. paaiškinime nurodė, kad „apie automobilius nieko nežinau, nes niekas jam nieko apie juos nepasakojo, firma buvo tėvo, visi vadybininkai buvo tėvo darbuotojai, negaliu paaiškinti kur yra laikomi įsigijimo dokumentai“.

4.9. Mokestinio patikrinimo metu pagal bankroto administratorės (vėliau atstatydintos teismo nutartimi) pateiktus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2016 m. birželio 28 d. kasos likutis – 157 531,27 Eur. Iš pateiktų dokumentų (kasos išlaidų, pajamų orderių, Įmonės įsakymų) nustatyta, kad nuo 2014 m. rugsėjo 24 d. įmonės kasininku ir laikinai einančiu vadovo pareigas buvo A. G., kuris P. G. ligos laikotarpiu, vykdė visas su įmonės veikla susijusias funkcijas: įsakymais tvirtino didesnį darbo užmokestį darbuotojams, siųsdavo darbuotojus į komandiruotes, išleisdavo atostogų, įsakymais atleisdavo darbuotojus iš darbo, pirkdavo ir parduodavo transporto priemones, mokėjo mokesčius, įnešinėdavo į banką ir į kasą pinigus, atsiskaitydavo su tiekėjais. A. G. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ėjo iki 2016 m. birželio 28 d. Atsižvelgiant į tai, kad A. G. faktiškai vykdė įmonės vadovo pareigas, jam kaip civiliniam atsakovui tenka pareiga atsakyti pagal pareiškiamą civilinį ieškinį.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė patenkinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo apeliacinius skundus, išteisintasis ir jo gynėjas prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, civilinės ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo apeliacinis skundas tenkinamas.

Dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

7. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį A. G. buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadovo pareigas pagal 2015 m. vasario 19 d. P. G. įsakymą „Dėl direktoriaus pavadavimo“ užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą, ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 157 531,27 Eur išmokėjimo grynais pinigais iš kasos bei nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais realizuotų 26 transporto priemonių pardavimo (už ne mažesnę kainą nei įsigijo) ir į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones. Tokiu būdu A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 157 531,27 Eur grynųjų pinigų ir 90 199,85 Eur gautų už parduotas transporto priemones panaudojimo, dėl ko nurodytu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neįnešė jų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, ir taip, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pasisavino jam, kaip direktoriui, patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 247 731,12 Eur turtą.

8. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus bei apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, jog neįrodytas A. G. dalyvavimas padarant nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje bei BK 222 straipsnio 1 dalyje ir nepagrįstai A. G. išteisino pagal šiuos BK straipsnius. Teisėjų kolegijos vertinimu A. G. pasisavino jam, kaip direktoriui, patikėtą didelės vertės – 247 731,12 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o taip pat apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas išteisinamasis nuosprendis A. G. atžvilgiu naikinamas ir priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

9. A. G. buvo kaltinamas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad jis eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 157 531,27 Eur grynųjų pinigų ir 90 199,85 Eur gautų už parduotas transporto priemones panaudojimo, dėl ko nurodytu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neįnešė jų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, ir taip, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pasisavino jam, kaip direktoriui, patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 247 731,12 Eur turtą.

10. Pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį iš esmės grindė argumentais, kad baudžiamojo proceso metu nebuvo surinkta patikimų įrodymų, jog A. G. nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nuolatos būtų ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, teismas taip pat sprendė, jog 2015 m. vasario 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. G. įsakymas nesuteikė A. G. teisės vadovauti bendrovei po P. G. mirties. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad A. G. kaltinime nurodytu laikotarpiu nebuvo BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų subjektu.

11. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atlikusi byloje įrodymų tyrimą, įvertinusi apeliacinių skundų argumentus bei kartu su apeliaciniu skundu pateiktus duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sodrai pateiktus duomenis apie apdraustųjų asmenų (P. G.) nedraudiminius laikotarpius, apdraustųjų asmenų sąrašą, pranešimus apie apdraustųjų (P. G.) nedraudžiamuosius laikotarpius, o taip pat apeliacinės instancijos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi paskirto ir atlikto papildomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. tyrimo išvadas bei kitą baudžiamosios bylos medžiagą sprendžia, kad Klaipėdos apygardos teismas netinkamai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos duomenis ir nepagrįstai A. G. išteisino dėl jam pareikštų kaltinimų.

12. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės ir civilinės ieškovės įgalioto atstovo apeliaciniuose skunduose pagrįstai teigiama, kad priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, A. G. yra tinkamas BK 183 straipsnio 2 dalyje bei BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalimų subjektas, nes A. G. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymą buvo pavesta atlikti visus veiksmus, susijusius su vadovo pareigų vykdymu, jam buvo patikėtas visas bendrovės turtas. apeliaciniame skunde nurodoma, kad P. G. nedraudžiamieji laikotarpiai tęsėsi nuo 2015 m. vasario 20 d. iki 2016 m. birželio 21 d.

13. Išteisintasis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad nuo 2011 m. dirbo vadybininku tėvo (P. G.) įmonėje „(duomenys neskelbtini)“. 2014 m. prasidėjo tėvo problemos su sveikata, todėl jį pavaduodavo. 2015 m. buhalterinę apskaitą tvarkiusios įmonės vadovas pasiūlė parašyti įsakymą dėl vadovo pavadavimo, kad jis į bendrovės sąskaitą banke galėtų įnešti pinigus, pasirašyti sąskaitas. Kol tėvas būdavo ligoninėje, už jį atlikdavo kai kuriuos darbus – išrašydavo sąskaitas, buhalterei nuveždavo dokumentus, įnešdavo grynuosius pinigus į bendrovės banko sąskaitą, kuriuos paduodavo tėvas. Už parduotus automobilius gautus grynuosius pinigus tėvas pasiimdavo pats. Kasa jam (A. G.) nebuvo perduota, už kasą buvo atsakingas P. G.. A. G. nurodė ir tai, kad jis nematė likusių neparduotų bendrovės automobilių, nežino, kur jie yra, jų nepardavė. Bendrovėje dirbę vadybininkai patys pardavinėjo automobilius. Taip pat teigė, jog jis nėra priėmęs sprendimų dėl darbo užmokesčio didinimo bendrovės darbuotojams, atostogų suteikimo, jis tik pasirašydavo dokumentus. Nors P. G. sveikata buvo prasta, jis 2016 m. birželio mėnesį dar lankėsi bendrovės biure (t. 12, b. l. 64-67). Ikiteisminio tyrimo metu A. G. taip pat neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. A. G. aiškino, jog jis nebuvo atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pinigines lėšas, nežino, kur yra bendrovės buhalterinėje apskaitoje užfiksuoti 26 automobiliai, taip pat negali paaiškinti kur yra bendrovės kasoje buvę pinigai – 157 531,27 Eur. Už visą bendrovės turtą buvo atsakingas jo tėvas P. G. (t. 11, b. l. 60-62). Apklausiamas apeliacinės instancijos 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdyje A. G. neigė ėjęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. Nurodė, kad grynųjų pinigų likučio bendrovės kasoje nebuvo. Likutis buvo fiksuotas tik buhalteriniuose dokumentuose, o tai galimai atsitiko dėl blogai tvarkomos buhalterinės apskaitos, tačiau buhalterinę apskaitą tvarkė ne jis. A. G. taip pat neigė pardavęs kaltinime nurodytus 26 bendrovei priklausančius automobilius. Kur šie automobiliai jam nežinoma. Dėl automobilių vagystės į policijos pareigūnus nesikreipė. Išteisintasis nurodė, kad P. G. 2015 - 2016 m. atvykdavo į darbą, jis (A. G.) atlikdavo tik eilinius darbus, pinigų į kasą neįnešdavo ir iš kasos neišmokėdavo.

14. Nors išteisintasis A. G. viso proceso metu neigė padarę BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, tačiau tokia jo pozicija vertinama kaip pasirinkta gynybos taktika, kadangi ji prieštarauja byloje surinktiems bei jo kaltę patvirtinantiems įrodymams.

Žemesnės instancijos teismas

15. Byloje esančiame UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus P. G. 2015 m. vasario 19 d. įsakyme „Dėl direktoriaus pavadavimo“ nurodyta, kad direktoriaus P. G. pareigas nedarbingumo, atostogų metu pavedama eiti A. G., kuris įgaliojamas atlikti visus veiksmus, susijusius su vadovo pareigų vykdymu, atstovauti bei pasirašyti reikiamus dokumentus, atsiimti pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros) bei atlikti visas kitas reikalingas procedūras kitose institucijose. Įsakymas galioja neterminuotai (t. 8, b. l. 163).

16. Taigi nors minėtame įsakyme direktoriaus pareigas A. G. pavesta atlikti direktoriaus P. G. nedarbingumo bei atostogų metu, tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad P. G. nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 0 dienų, jam nebuvo apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos už P. G. nebuvo mokamos (t.12, b. l. 166, 168-173). Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos“ nurodyta, kad ištyrus UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. G. darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišmokėjo, nes laikotarpiu 2015 m. vasario 1 d. - 2016 m. birželio 21 d. „Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje“ užregistravo 0 dirbtų dienų (Neatvykimas į darbą administracijai leidus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 21 d. socialinio draudimo įmokų - už P. G. nemokėjo. Pagal 2015 m. vasario 1 d. – 2016 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus „Dėl atleidimo iš darbo“, „Dėl atlyginimo padidinimo“, „Dėl kasmetinių atostogų“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus įmonės direktoriaus vardu patvirtino (pasirašė A. G. vardu) L. e. p. direktorius A. G. (t. 13, b. l. 48-65).

17. Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, parodė, kad A. G. vieną kartą per mėnesį pateikdavo pirminius UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Bendrovės kasininku pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą dėl pavedimo eiti direktoriaus pareigas turėjo būti A. G.. Taip pat liudytoja nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio mėnesį dar buvo likę neparduotų automobilių. Po P. G. mirties ji sutvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus ir pranešė, kad juos galima atsiimti. Liudytoja teigė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas dėl pavedimo A. G. eiti direktoriaus pareigas nebuvo priimtas jos iniciatyva (t. 12, b. l. 59-62). Liudytoja J. J. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ji iki 2014 m. dirbo vadybininke, išrašydavo sąskaitas, ruošdavo pirkimo - pardavimo dokumentus ir juos perduodavo direktoriui. Kai susirgo bendrovės direktorius P. G., jo kabinete dirbdavo A. G.. Ji A. G. paaiškino kaip išrašyti sąskaitas. Kai nebūdavo direktoriaus jai dokumentus teikdavo A. G. (t. 12, b. l. 59-62). Liudytoja E. G. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad ji buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo ir administravo šios bendrovės bankroto procedūrą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai buvo rasti bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusioje įmonėje. Bendrovės turtas, kasa nebuvo perduoti. Pagal buhalterinius dokumentus buvo nustatytas piniginių lėšų bei turto (transporto priemonių) trūkumas. Kreipėsi į A. G., tačiau jis neteikė jokių paaiškinimų. Pagal buhalterinės apskaitos dokumentus nustatė, kad A. G. pirko bei pardavė automobilius, mokėdavo mokesčius, į kasą įnešdavo pinigus (t. 12, b. l. 48-52). Ikiteisminio tyrimo metu E. G. parodė, kad bendrovei priklausančių automobilių ieškojo Tauragėje esančiose automobilių pardavimo aikštelėse, vienoje jų jai paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys automobiliai po P. G. mirties dar buvo laikomi, tačiau po kelių mėnesių išvežti (t. 3, b. l. 109-111). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai N. P., V. L., A. M., J. S., E. B., G. T., Ž. J., S. D., A. B. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkais. Iš Prancūzijos veždavo automobilius ir juos parduodavo. Pavedimus automobilių pardavėjams darydavo bendrovės direktorius. Atvežti automobiliai priklausė bendrovei ir buvo laikomi aikštelėse. Bendrovės biure buvo įforminamos pirkimo-pardavimo sutartys, ten pat pirkėjai ir atsiskaitydavo. Liudytojas N. P. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016 m. Susirgus P. G. A. G. būdavo bendrovėje, tačiau kokios buvo jo funkcijos, jam (N. P.) nežinoma (t. 12, b. l. 64-67). Liudytojai V. L., A. M. parodė, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2014 m. (t. 12, b. l. 59-62). Liudytojas V. L. parodė, kad 2014 m. P. G. sveikata jau buvo prasta, jis buvo gydomas, darbe nebūdavo. Liudytojas A. M. taip pat parodė, kad tuometinis direktorius P. G. sirgo. Nors jis (P. G.) ateidavo į darbą, bet matėsi, kad jis blogai jaučiasi, serga, jog blogai su psichika. Liudytojas J. S. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo iki 2016 m. gegužės mėnesio. P. G. sveikata buvo prasta, jis sirgo, tačiau su juo derindavo darbinius reikalus. Išeinant iš darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar turėjo neparduotų automobilių (t. 12, b. l. 59-62). Liudytojas E. B., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbęs iki 2015 m., bei liudytojai G. T. ir Ž. J., UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbę iki 2016 m., parodė, kad iš darbo išėjo, nes sušlubavo direktoriaus P. G. sveikata. Matėsi, jog jis serga, pasidarė neadekvatus (t. 12, b. l. 59-62). Liudytojas S. D. parodė, kad 2015-2016 m. dėl ligos P. G. dažnai nebūdavo darbe, tačiau darbo reikalus su juo spręsdavo telefonu, o reikiamus dokumentus užpildydavo darbuotoja vardu V., taip pat ji paimdavo pirkėjo sumokėtus grynuosius pinigus (t. 12, b. l. 48-52).

18. Pirmiau aptartus liudytojų parodymus apie P. G. prastą sveikatos būklę dėl kurios jis negalėjo vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigų patvirtina ir byloje pateikti medicininiai duomenys, apibūdinantys P. G. sveikatos būklę. VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad P. G. lankėsi ligoninėje: 2014 m. vasario 25 d. pas gydytoją (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo; 2014 m. vasario 26 d. stacionarizuotas VšĮ (duomenys neskelbtini) skyriuje dėl (duomenys neskelbtini) sutrikimo; 2015 m. rugsėjo 21 d. lankėsi pas gydytoją (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini); 2015 m. lapkričio 18 d. - pas gydytoją neurologą dėl (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 12). (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad P. G. lankėsi Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) ambulatoriniame skyriuje 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. balandžio 8 d., 2016 m. gegužės 19 d. (t. 6, b. l. 13). VšĮ (duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad P. G. nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 birželio 21 d. buvo teikiamos (duomenys neskelbtini) paslaugos (t. 6, b. l. 48). Iš byloje esančios 2016 m. vasario 25 d. (duomenys neskelbtini) tyrimo išvados, atliktos P. G., matyti, kad (duomenys neskelbtini) nustatė, jog pacientas (duomenys neskelbtini) (t. 6, b. l. 38). Tokie duomenys neleidžia teigti, kad P. G. buvo pajėgus vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, todėl akivaizdu, jog dėl šių priežasčių ir buvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015 m. vasario 19 d. vadovo P. G. įsakymas „Dėl direktoriaus pavadavimo“.

19. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartimi paskirto ir atlikto papildomo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. tyrimo išvadas, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog A. G. neatitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje bei BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų subjektui keliamų specialiųjų reikalavimų. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad nors P. G. nebuvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas, tačiau dėl (duomenys neskelbtini) būklės jis objektyviai negalėjo eiti užimamų pareigų. Bylos duomenys patvirtina ir tai, kad A. G. 2014 m. gegužės – 2016 m. birželio mėnesiais pasirašinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus – pinigų priėmimo kvitus (A. G. pasirašė pinigus gavęs) (t. 14, b. l. 2-18), nurodymus pervesti įmokėtus grynuosius pinigus į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą (t. 14, b. l. 53-56), PVM sąskaitas faktūras dėl automobilių pardavimo (t. 13, b. l. 235-239, 241-250, t. 14, b. l. 1), pirkimo - pardavimo sutartį (t. 13, b. l. 240), o taip pat A. G., kuriam buvo pavesta eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, pasirašė įsakymus dėl atleidimo iš darbo, dėl atlyginimo padidinimo, dėl kasmetinių atostogų (t. 13, b. l. 188-204). A. G. pateikdavo pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri teikė apskaitos paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taigi teigti, kad A. G. nebuvo suteikti įgaliojimai veikti šios bendrovės vardu, nėra objektyvaus pagrindo. Byloje nustatyta, kad A. G. priimdavo sprendimus, susijusius su bendrovės veikla – sprendė dėl atlyginimo darbuotojams padidinimo, bendrovės turto pardavimo bei kitus klausimus. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu buvo A. G., turėdamas įgalinimus veikti bendrovės vardu faktiškai vadovavo įmonės ūkinei ir komercinei veiklai ir ją vykdė. Pagal užimamas pareigas A. G. savo žinioje turėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ir pinigines lėšas. Šių pareigų pagrindu jis buvo atsakingas už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį minėtos bendrovės turtą, o taip pat jis turėjo pareigą tinkamai bei sąžiningai organizuoti bendrovės buhalterinę apskaitą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmiau aptarti bylos duomenys patvirtina, kad A. G. atlikti veiksmai negali būti laikomi tik kaip veiksmai bendrovėje dirbant vadybininku. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo abejoti, jog A. G. galėjo disponuoti ir disponavo bendrovės turtu, galėjo spręsti su bendrovės veikla, jos turtu susijusius klausimus. Byloje surinktų įrodymų visumos pakanka daryti išvadą, kad A. G. buvo faktinis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas.

20. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Nagrinėjamoje byloje aktuali veika – apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas. Šiame straipsnyje numatytas apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių jos tvarkymą, reikalavimus. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai yra nustatyti šiame BK straipsnyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Įstatyme šie padariniai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl pakanka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-508-976/2015). Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, įmonės vadovas yra atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Pagal šio įstatymo 10, 11, 21 straipsnius, apgaulingos apskaitos tvarkymo subjektas specialusis, tai asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistais), tačiau pagal teismų praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176/2015, Nr. 2K-437-303/2015 ir kt.).

21. Ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje apklausiamas A. G. neigė apgaulingai tvarkęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, tvirtino, jog grynieji pinigai būdavo pas P. G., kurio nurodymu jis grynuosius pinigus įnešdavo į bendrovės banko sąskaitą. Taip pat A. G. neigė po 2016 m. birželio 21 d. pardavęs bendrovei priklausiusius automobilius. Neparduotų automobilių jis nėra matęs. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija A. G. parodymus, kuriais jis neigia padaręs šią nusikalstamą veiką, atmeta kaip jo pasirinktą gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje esančių duomenų pakanka A. G. kaltei nustatyti ir paneigti jo gynybines versijas, kad inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos 222 straipsnio 1 dalyje neįvykdė. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina A. G. pateiktą kaltinimą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnio 1 dalis) t. y., kad jis nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 157 531,27 Eur išmokėjimo grynais pinigais iš kasos bei nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais realizuotų 26 transporto priemonių pardavimo (už ne mažesnę kainą nei įsigijo) ir į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, tokiu būdu tyčia apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą.

22. Jau buvo minėta, kad liudytoja V. D., UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, parodė, kad dokumentus, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterine apskaita pristatydavo A. G.. Bendrovės piniginių lėšų ir turto netikrino, apskaitą vedė pagal pateiktus dokumentus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dar buvo likę neparduotų automobilių. Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. vasario 21 d. rašte nurodyta, kad atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. gegužės 1 d. - 2016 m. rugpjūčio 31 d. pelno mokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą, nustatyta, kad bendrovės buhalterinėje apskaitoje nėra apskaitytas 157 531,27 Eur panaudojimas, nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Pagal mokestinio patikrinimo metu pateiktus bendrovės apskaitos dokumentus nustatyta, kad 2016 m. birželio 30 d. bendrovės atsargų (transporto priemonių) likutis - 26 transporto priemonės, įsigytos už 90 199,85 Eur, tačiau realiai šių transporto priemonių bendrovė neturi (t. 1, b. l. 1-127). Klaipėdos valstybinės mokesčių inspekcijos 2019 m. balandžio 9 d. sprendime dėl patikrinimo akto tvirtinimo nurodytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 159-161). Nagrinėjamoje byloje dėl A. G. apgaulingai tvarkytos buhalterinės apskaitos kilę padariniai nustatyti remiantis Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio 2020 m. gegužės 11 d. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos bei Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos. 2020 m. gegužės 11 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio 30 d. užregistravo 90 199,85 Eur transporto priemonių dokumentinį likutį. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis (pirkimo kainomis)“ 2016 m. birželio 30 d. užregistravo 26 (18 + 8) atvejais 90 199,85 Eur (63 600 + 26 599,85) transporto priemonių dokumentinį likutį, kurio įsigijimą pagrindė 18 atvejų (63 600 Eur) laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. buhalterinės apskaitos dokumentais, 8 atvejais (26 599,85 Eur) užregistravo apskaitos registre „Apyvartos žiniaraštis (pirkimo kainomis)“ 2014 m. gegužės 1 d. pradinį dokumentinį transporto priemonių likutį, tai UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo 26 atvejais įsigytas transporto priemones už ne mažesnę kainą nei įsigijo ir buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 26 atvejais transporto priemonių pardavimo – 90 199,85 Eur, į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, tačiau negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų, gautų už realizuotas transporto priemones, dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad jeigu 2016 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos registre „Kasos knyga“ užregistravo dokumentinį kasos likutį – 157 531,27 Eur tai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė – 157 531,27 Eur, piniginių lėšų panaudojimo iš kasos, tačiau negalima nustatyti kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo grynųjų pinigų likutį užregistruotą 2016 m. birželio 30 d. apskaitos registre „Kasos knyga“, dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo 26 atvejais įsigytas transporto priemones už ne mažesnę kainą nei įsigijo ir buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 26 atvejais transporto priemonių pardavimo – 90 199,85 Eur, tai į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, tačiau negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų, gautų už realizuotas transporto priemones, dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir duomenų teikimą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buvo atsakingas ūkio subjekto vadovas. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. tvarkė UAB „Valdymo apskaita“. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 157 531,27 Eur piniginių lėšų panaudojimo iš kasos tai nesilaikė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais kasos išlaidų orderiais 157 531,27 Eur išmokėjimo grynais pinigais iš kasos, tačiau negalima nustatyti kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo grynųjų pinigų likutį užregistruotą 2016 m. birželio 30 d. apskaitos registre „Kasos knyga“, dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d.; 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos registruose („Kasos knyga“) neužregistravo 157 531,27 Eur piniginių lėšų panaudojimo; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 punkto reikalavimų, nes 2014 m. gegužės 1 d. - 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė 157 531,27 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo, 16 punkto reikalavimų - laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. neužregistravo 157 531,27 Eur grynųjų pinigų išmokėjimo. Jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo 26 atvejais įsigytas transporto priemones už ne mažesnę kainą nei įsigijo ir buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 26 atvejais transporto priemonių pardavimo, tai į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, todėl nesilaikė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais transporto priemonių pardavimo ir į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, tačiau negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo ne mažiau kaip 90 199,85 Eur lėšų, gautų už realizuotas transporto priemones, dėl nepateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų laikotarpiu nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 8, b. l. 105-129, 134-180, t. 9, b. l. 1-197, t. 11, b. l. 1-187).

23. Apeliacinės instancijos teisme siekiant nustatyti teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes buvo atlikti papildomi tyrimo veiksmai – Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio vyr. specialistei J. K. pavesta atlikti papildomą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. pavedant atsakyti į klausimus: kokiais tiksliai laikotarpiais nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. (Sodros, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentų, lokalių įmonės dokumentų duomenimis) A. G. pagal UAB „(duomenys neskelbtini)" direktoriaus P. G. surašytą 2015 m. vasario 19 d. įgaliojimą bendrovėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavadavo direktorių P. G.? Ar laikotarpiais, kai A. G. pavadavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių P. G. pagal 2015 m. vasario 19 d. įgaliojimą, gautos bendrovės pajamos buvo apskaitytos buhalterinėje bendrovės apskaitoje? Jeigu nebuvo, tuomet kokios ir kokia suma nebuvo apskaityta? Ar laikotarpiais, kai A. G. pavadavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių P. G. pagal 2015 m. vasario 19 d. įgaliojimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo vykdoma laikantis Lietuvos Respublikos aktų, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų? Jeigu nebuvo, kokie teisės aktų pažeidimai buvo padaryti? Ar UAB „(duomenys neskelbtini)“. direktoriaus P. G. pavadavimo pagal 2015 m. vasario 19 d. įgaliojimą laikotarpiu dėl padarytų teisės aktų pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros? Koks nuostolis buvo padarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vertinant tiriamąjį laikotarpį, t. y. kai A. G. pavadavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių P. G. pagal 2015 m. vasario 19 d. įgaliojimą?

24. Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos“ nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 30 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ P. G. darbo užmokesčio neapskaičiavo, neišmokėjo, nes laikotarpiu 2015 m. vasario 1 d. - 2016 m. birželio 21 d. „Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje“ užregistravo 0 dirbtų dienų (Neatvykimas į darbą administracijai leidus). UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. birželio 21 d. socialinio draudimo įmokų - už P. G. nemokėjo. Pagal 2015 m. vasario 1 d. – 2016 m. birželio 21 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus „Dėl atleidimo iš darbo“, „Dėl atlyginimo padidinimo“, „Dėl kasmetinių atostogų“, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymus įmonės direktoriaus vardu patvirtino (pasirašė A. G. vardu) L. e. p. direktorius A. G.. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo 26 atvejais įsigytas transporto priemones už ne mažesnę kainą nei įsigijo (90 199,85 Eur), tačiau negalima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų, gautų už realizuotas transporto priemones. Minėtoje išvadoje taip pat nurodyta, kad negalima nustatyti kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 157 531,27 Eur grynųjų pinigų likutį užregistruotą 2016 m. birželio 30 d. apskaitos registre „Kasos knyga“. Laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. negalima nustatyti kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo iš viso 247 731,12 Eur (157 531,27 Eur + 90 199,85 Eur) piniginių lėšų. Šioje išvadoje taip pat nurodyta, kad jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė – 157 531,27 Eur, piniginių lėšų panaudojimo iš kasos tai nesilaikė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, reikalavimų, 12 straipsnio 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 4 punkto, 6 punkto reikalavimų. Jeigu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ realizavo 26 atvejais įsigytas transporto priemones už ne mažesnę kainą nei įsigijo ir buhalterinės apskaitos dokumentais nepagrindė 26 atvejais transporto priemonių pardavimo, į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, tai nesilaikė: Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tyrimą atlikusi specialistė padarė išvadą, kad dėl Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. negalima iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (t. 13, b. l. 48-65, 66-250, t. 14, b. l. 1-89). Byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų abejoti minėtų specialisto išvadų objektyvumu ir teisingumu. Išteisintasis ir jo gynėjai neginčijo specialisto išvadose nustatytų buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu byloje surinktų įrodymų pakanka daryti patikimą išvadą, kad A. G. veiksmai apgaulingai tvarkant UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą buvo nukreipti jam patikėtą ir jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai paversti savo turtu. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog A. G. būtų ėmęsis veiksmų užtikrinti tinkamam UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad A. G. suvokė savo, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo (nors šias pareigas jam buvo pavesta eiti laikinai), pareigas. A. G. pavedus eiti juridinio asmens vadovo pareigas, jis įgijo ne tik įgaliojimus juridinį asmenį valdyti, atstovauti, jo vardu priimti sprendimus, tačiau ir prisiėmė su juridinio asmens valdymu susijusias pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme, o taip pat ir kituose teisės aktuose, tarp jų – ir Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme nustatytas pareigas tinkamai bei sąžiningai organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais nustatyta, kad A. G., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas, žinojo ir suvokė, jog jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais 157 531,27 Eur išmokėjimo grynais pinigais iš kasos bei nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais realizuotų 26 transporto priemonių pardavimo (už ne mažesnę kainą nei įsigijo) ir į apskaitą neįtraukė 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų gavimo už parduotas transporto priemones, numatė, kad dėl to nebus galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, ir šių padarinių norėjo, t. y. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia. Tokia jo nusikalstama veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo, subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius.

26. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas kaltininkui svetimo, jam patikėto ar buvusio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. pradeda elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus. Be to, kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai – tiesioginė tyčia. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas (pavyzdžiui, paimdamas iš bendrovės kasos), siekia šį turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-330/2011, Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-462-489/2016, Nr. 2K-83-942/2018 ir kt.). Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ir sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis turtas, kuriam kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus reikalavimus (pvz., yra materialiai atsakingas už šį turtą). Kaltininko žinioje esantis turtas (turtinė teisė) – tai toks turtas, kai kaltininkas dėl savo einamų pareigų turi teisę pavaldiems ar kitiems asmenims, kuriems šis turtas patikėtas, duoti nurodymus dėl jų panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai arba asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už turtą (turtinę teisę).

27. Jau minėta, kad A. G. nuo 2015 m. vasario 19 d. buvo pavesta eiti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas ir pagal užimamas pareigas jis savo žinioje turėjo šios bendrovės turtą ir pinigines lėšas. Išteisintasis A. G. apklausiamas teisiamajame posėdyje tvirtino, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigų nepasisavino. Įmonės kasa jam nebuvo perduota, už kasą buvo atsakingas P. G.. Bendrovės pinigai buvo panaudoti sumokėti atlyginimams bei už bendrovės gautas paslaugas. A. G. nurodė, kad pinigai už parduodamus automobilius būdavo pas P. G.. Po tėvo mirties bendrovė veiklos nebevykdė, jis neparduotų automobilių nėra matęs, nežino kas pardavė įmonei priklausiusius automobilius.

28. Tokie nuteistojo parodymai prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai.

29. Iš Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų poskyrio 2021 m. spalio 21 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos“ matyti, kad tyrimo metu nebuvo galima nustatyti, kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. panaudojo 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų, gautų už realizuotas transporto priemones, taip pat negalima nustatyti kur UAB „(duomenys neskelbtini)“ panaudojo 157 531,27 Eur grynųjų pinigų likutį užregistruotą 2016 m. birželio 30 d. apskaitos registre „Kasos knyga“.

30. Jau minėta, kad liudytoja V. D., tvarkiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, parodė, jog bendrovės kasininku pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsakymą dėl pavedimo eiti direktoriaus pareigas turėjo būti A. G.. Ši liudytoja nurodė ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. birželio mėnesį dar buvo likę neparduotų automobilių (t. 12, b. l. 59-62). Liudytoja E. G. patvirtino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui bendrovės turtas, kasa nebuvo perduoti. Pagal buhalterinius dokumentus buvo nustatytas piniginių lėšų bei turto (transporto priemonių) trūkumas (t. 12, b. l. 48-52). Ikiteisminio tyrimo metu ši liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantys automobiliai po P. G. mirties dar buvo laikomi pardavimo aikštelėse, tačiau po kalių mėnesių išvežti (t. 3, b. l. 109-111). Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai V. S. (V. S.), V. A., G. G., P. S., A. K. (buvusi pavardė Ž., K. A., A. J., S. D. davė parodymus apie aplinkybes, susijusias su UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusių automobilių įsigijimu. Liudytojas V. S. parodė, kad automobilį „Toyota Avensis“ įsigijo 2015-2016 m. iš maždaug 50 m. amžiaus vyro, kurio pavardės nežino. Už automobilį sumokėjo grynaisiais (t. 12, b. l. 48-52). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis V. S. automobilį „Toyota Avensis“ VIN (duomenys neskelbtini) įsigijo 2016 m. kovo 18 d. (t. 1, b. l. 171). Liudytojas V. A. parodė, kad automobilį „Honda Accord“ pirko automobilių pardavimo aikštelėje Tauragėje. Asmens, kuris aprodė ir pardavė automobilį, vardo ar pavardės nežino (t. 12, b. l. 64-67). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis nuo 2016 m. lapkričio 24 d. automobilio „Honda Accord“ VIN (duomenys neskelbtini) savininkas yra V. A. (t. 1, b. l. 192). Liudytoja G. G. parodė, kad automobilį „Opel Vectra“ įsigijo 2016 m. liepos mėn. automobilių turguje Klaipėdoje (t. 12, b. l. 48-52). 2016 m. liepos 10 d. sertifikate nurodyta, kad G. G. automobilį „Opel Vectra“ VIN (duomenys neskelbtini) įsigijo iš S. G. (t. 2, b. l. 34). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis automobilio „VW Passat“ VIN (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2016 m. liepos 2 d. M. D. (t. 2, b. l. 52). Laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 11 d. iki 2016 m. kovo 10 d. minėtas automobilis buvo draustas UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2016 m. liepos 2 d. draudimo sutartį sudarė M. D. (t. 2, b. l. 107). Liudytojas P. S. parodė, kad 2016 m. liepos 19 d. automobilį su Prancūzijos valstybiniais numeriais įsigijo automobilių pardavimo aikštelėje Tauragėje (t. 12, b. l. 48-52). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis 2016 m. liepos 20 d. automobilį „Mercedes Benz Classe B“ VIN (duomenys neskelbtini) įregistravo P. S. (t. 2, b. l. 64). 2016 m. liepos 19 d. kasos pajamų orderyje nurodyta, kad P. S. sumokėjo už automobilį 5700 Eur pardavėjui MB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 2, b. l. 73, 75). Liudytoja A. K. (buvusi pavardė Ž.) parodė, kad automobilį „Seat Altea“ pirko automobilių aikštelėje Tauragėje. Už automobilį sumokėjo grynaisiais ne mažiau kaip 4 600 Eur ir ne daugiau kaip 4 900 Eur (t. 12, b. l. 48-52). Pagal VĮ „Regitra“ duomenis A. Ž. automobilį įsigijo 2016 m. balandžio 8 d. (t. 2, b. l. 92). Liudytoja K. A. parodė, kad automobilį „Mercedes Benz“ įsigijo 2018 m. pavasarį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ už 5 800 Eur (t. 12, b. l. 48-52). VĮ „Regitra“ duomenimis automobilis „Mercedes Benz Vito“ VIN (duomenys neskelbtini) registruotas K. A. vardu, automobilio įsigijimo data 2018 m. vasario 7 d. (t. 2., b. l. 102). Kaip liudytoja apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė A. J. parodė, kad 2018 m. pradžioje jos dukrai K. A. reikėjo automobilio. Bendrovės darbuotojas S. D. Prancūzijoje surado automobilį „Mercedes Benz Vito“, tačiau vėliau paaiškėjo, kad šis automobilis buvo įgytas G. įmonės vardu. Už automobilį S. D. sumokėjo 5 500 Eur (t. 12, b. l. 48-52). Liudytojas S. D. parodė, kad automobilį „Mercedes Benz Vito“ jis pirko Prancūzijoje, kai dar dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. P. G. jam buvo skolingas 5 000 Eur. Šio automobilio ilgai nepavyko parduoti, o po P. G. mirties automobilį pasiliko sau. Vėliau šį automobilį įsigijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (t. 12, b. l. 48-52). Liudytojas V. Š. parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ komercijos direktoriumi, tačiau apie automobilio „Ford Kuga“ draudimo sutarties sudarymo aplinkybes nieko negalėjo paaiškinti (t. 12, b. l. 48-52). Bylos duomenimis 2016 m. birželio 4 d. automobilio „Ford Kuga“ draudimo sutartį sudarė V. Š. (t. 2, b. l. 164, 174-176).

31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau išdėstyti duomenys patvirtina, kad A. G. nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d., eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, disponuodamas bendrovės turtu (transporto priemonėmis) bei grynaisiais pinigais, žinojo ir suprato, jog yra atsakingas už lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Akivaizdu, kad A. G. nurodomi teiginiai dėl lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms – sumokėti atlyginimams, taip pat už bendrovės gautas paslaugas, jų nepatvirtinus patikimais įrodymais, yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, jog nuteistasis pasisavino jo žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 247 731,12 Eur.

32. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau išdėstytų įrodymų nustatyta, jog A. G. gavo pinigus (157 531,27 Eur (išmokėtų grynaisiais iš kasos) bei 90 199,85 Eur (gautų grynaisiais pinigais už parduotus automobilius)), tačiau jų į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė bei nepateikė pateisinamų duomenų, patvirtinančių šios sumos (247 731,12 Eur) panaudojimą bendrovės reikmėms. Neabejotina, kad taip pasielgęs su jo žinioje buvusiu bendrovės turtu, A. G. suvokė, jog tokiu būdu svetimą turtą paverčia savu, numatė, kad bendrovei bus padaryta turtinė žala, to siekė ir norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Be to, laikotarpiu kai A. G. disponavo ir naudojosi bendrovės lėšomis (247 731,12 Eur) savo nuožiūra, UAB „(duomenys neskelbtini)“ neteko jai nuosavybės teise priklausančio turto (piniginių lėšų), ir tokiu būdu bendrovei buvo padaryta turtinė žala. Todėl A. G. pripažįstamas kaltu padaręs BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

33. Teisėjų kolegija išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka nustato tokias įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes:

A. G. laikotarpiu 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Tauragė, vadovo pareigas pagal 2015 m. vasario 19 d. P. G. įsakymą „Dėl direktoriaus pavadavimo“, kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius P. G. pavedė „direktoriaus P. G. pareigas nedarbingumo, atostogų metu eiti <...> A. G.. <...> atlikti visus veiksmus, susijusius su vadovo pareigų vykdymu, atstovauti bei pasirašyti reikiamus dokumentus, atsiimti pažymas iš Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros) bei atlikti visas kitas reikalingas procedūras kitose institucijose“, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingu už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas bei turtą, ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies nuostatą, kuri numato, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“, laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Tauragės m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą bei pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo: 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad “į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kurioje nurodyta, kad “Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, t. y. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais iš viso 157 531,27 Eur išmokėjimo grynais pinigais iš kasos bei nepagrindė buhalterinės apskaitos dokumentais realizuotų 26 transporto priemonių pardavimo (už ne mažesnę kainą nei įsigijo) ir į apskaitą neįtraukė iš viso 90 199,85 Eur grynųjų piniginių lėšų gavimo už nurodytas parduotas transporto priemones: Toyota Print 042527, įsigijimo kaina 2 400,08 Eur, Opel Zafira 088145, įsigijimo kaina 600,09 Eur, Toyota Auris 009630, įsigijimo kaina 1 199,90 Eur, Audi A4 403421, įsigijimo kaina 3 299,93 Eur, Scaf Leon 025841, įsigijimo kaina 2 100,03 Eur, Opel Zafira VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 600 Eur, Toyota Avensis VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5 000 Eur, Honda Accord VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5 000 Eur, Renault Master VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 1 000 Eur, Ford Kuga VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 6 500 Eur, Mercedes Benz 180 VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 000 Eur, Ford S-Max (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 8 200 Eur, Chrysler 300c VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 500 Eur, WV Touran VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 8 700 Eur, Opel Vectra VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 2 000 Eur, WV Passat VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 2 000 Eur, Land Rover Discovery VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 6 000 Eur, Audi A3 VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 800 Eur, Audi A4 VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 000 Eur, Seat Altea VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 3 000 Eur, Mercedes 3080 – Sprinter 750240, įsigijimo kaina 499,88 Eur, Mercedes Atego 314733, įsigijimo kaina 11 000,06 Eur, Mercedes Vi20 11D (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 5 499,88 Eur, Renault Master VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 800 Eur, Citroen Berlingo VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 1 000 Eur, WV Crafter VIN (duomenys neskelbtini), įsigijimo kaina 500 Eur. Tokiu būdu A. G. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 19 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. apskaitos dokumentais nepagrindė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančių 157 531,27 Eur grynųjų pinigų ir 90 199,85 Eur gautų už parduotas transporto priemones panaudojimo, dėl ko nurodytu laikotarpiu negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, neįnešė jų į bendrovės kasą ar banko sąskaitą, ir taip, apgaulingai tvarkydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą, pasisavino jam, kaip direktoriui, patikėtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės – 247 731,12 Eur turtą.

34. A. G. pripažinus kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį spręstinas ir bausmių paskyrimo klausimas. Prokurorė apeliaciniame skunde prašė A. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį - paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams. Taikyti BK 75 straipsnio (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be bausmę vykdančios institucijos leidimo bei, vadovaujantis BK 71 straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant trijų mėnesių terminą įmokos sumokėjimui.

35. Teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies bei 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Šių aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

36. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, nustatyta bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų; už nusikaltimo, numatyto BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyta bausmė – bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

37. A. G. įvykdyti tyčiniai, baigti nusikaltimai nuosavybei ir finansų sistemai, priskiriami sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4, 5 dalys), nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia. A. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. G. anksčiau neteistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, įgijęs vidurinį išsilavinimą. Įvertinusi bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą ir vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, teisėjų kolegija sprendžia, kad A. G. už nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirtina bausmė mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą, skirtina baudos bausmė, jos dydį nustatant artimą šios bausmės rūšies minimumui, t. y. 100 MGL dydžio baudą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. G. skirtina laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams.

38. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė galimybę bausmės vykdymą atidėti už sunkių nusikaltimų padarymą nuteistam asmeniui. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Be formalių BK 75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti įstatyme įtvirtintą šią baudžiamosios atsakomybės realizavimo priemonę, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-215-303/2015 ir kt.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Taip pat teismas turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-499/2013, 2K-56/2014 ir kt.)

39. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir teisingumo principas įgyvendintas A. G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant dvejų metų laikotarpiui ir paskiriant jam vieną iš BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. A. G. pripažintas kaltu dėl sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymo. Nusikalstamos veikos padarytos daugiau nei prieš penkerius metus, nusikalstamų veikų padarymo metu nebuvo teistas. Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. G. izoliavimas nuo visuomenės turės daugiau neigiamą, nei teigiamą poveikį jo asmenybei, taip pat gali turėti neigiamą poveikį jos vėlesnei integracijai į visuomenę. Bausmės vykdymo atidėjimas dvejų metų laikotarpiui, nenutrauks A. G. socialinių ryšių, be to, ne tik jį nubaus, bet ir paskatins maksimaliai keisti savo elgesį teigiama linkme, taip pat maksimaliai užtikrins, kad A. G. toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. BK 75 straipsnio nuostatos reikalauja atidedant bausmės vykdymą, paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) pareigas (BK 75 straipsnio 2 dalis (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija). Todėl A. G. skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Dėl civilinio ieškinio

40. Apeliaciniame skunde civilinio ieškovo atstovas prašo patenkinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikštą civilinį ieškinį.

41. Pagal BPK 109 straipsnį civilinio ieškinio dalykas baudžiamojoje byloje yra turtinė ir (ar) neturtinė žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

42. Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad A. G. pasisavino jo žinioje buvusį UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, taigi turtinė žala šiuo atveju pasireiškė bendrovės turto netekimu. Bankrutavusios UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgaliotas atstovas pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš A. G. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteisti 247 731 Eur turtinei žalai atlyginti (t. 8, b. l. 56-58). Civilinio ieškovo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus įgalioto atstovo civilinis ieškinys tenkinamas. Teisėjų kolegija nustatė, jog A. G. pasisavino 247 731 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, todėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus naudai iš A. G. priteistina 247 731 Eur nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo.

43. Iš bylos duomenų matyti, kad, siekiant užtikrint byloje pareikštą civilinį ieškinį Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės 2020 m. balandžio 6 d. nutarimu A. G. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jam priklausančioms piniginėms lėšoms (t. 11, b. l. 76-77). Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams (t. 12, b. l. 70-71). Atsižvelgiant į A. G. pareigą atlyginti civilinį ieškinį, iki civilinio ieškinio atlyginimo A. G. paskirtinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas jo turtui – piniginėms lėšoms, esančioms Revolut Payments, UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

44. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2021 m. sausio 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2022 m. sausio 7 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose prašo iš A. G. valstybės naudai priteisti 738,56 Eur (270 Eur + 468,56 Eur) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme.

45. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

46. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį apskundė civilinis ieškovas ir prokurorė. Vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas teismo posėdyje yra būtinas, todėl A. G. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos parinktas gynėjas. Apeliacinės instancijos teisme vyko du teismo posėdžiai, juose dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas gynėjas advokatas R. Vanagas. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmajame teismo posėdyje teismo iniciatyva buvo nutarta atlikti byloje įrodymų tyrimą ir paskirti papildomą specialisto tyrimą, proceso dalyviams pasiūlyta patekti klausimus specialistui. Šis posėdis truko 30 min. Išteisintojo gynėjas klausimų specialisto tyrimui neteikė. Apeliacinės instancijos teisme gavus papildomo specialisto tyrimo išvadas išteisintojo gynėjas su jomis nesusipažino, tai patvirtino teismo posėdyje (specialisto išvada buvo perskaityta 2022 m. sausio 10 d. vykusio teismo posėdžio metu). Antrame apeliacinės instancijos teismo posėdyje byla buvo išnagrinėta iš esmės, posėdis truko 1 val. 40 min. Ši baudžiamoji byla nagrinėta pagal civilinio ieškovo ir prokurorės paduotus apeliacinius skundus, kurie iš dalies tenkinami. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašoma priteisti suma mažinama iki 300 Eur. Bylos duomenimis, nors A. G. nedirba, tačiau yra darbingo amžiaus ir turės galimybę nurodytą sumą sumokėti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti

47. Apeliaciniame skunde prokurorė prašė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

48. Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės bylai išnagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai (viso 6 dėžės) grąžintini UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „Tamtamas“.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nuosprendį, kuriuo A. G. išteisintas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 2 dalį, neįrodžius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas ir priimti naują nuosprendį.

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę 100 MGL dydžio baudą.

A. G. pripažinti kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. G. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, BK 71 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą A. G. atidėti dvejiems metams, įpareigojant A. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas) ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL dydžio (500 Eur) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš A. G. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 247 731 Eur (du šimtus keturiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt vieną eurą) turtinei žalai atlyginti.

Išieškoti iš A. G. 300 Eur (tris šimtus eurų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybei.

Vadovaujantis BPK 151 straipsniu, iki civilinio ieškinio atlyginimo paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. G. turtui – piniginėms lėšoms, esančioms Revolut Payments, UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir SEB banko sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Daiktus, turinčius reikšmės bylai išnagrinėti - UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinius dokumentus (viso 6 dėžės) perduoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Teisėjai Albinas BielskisRegina PocienėLinas Šiukšta