- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-02-25
- Bylos Nr.
- 1-252-899/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Lionė Musteikienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.7Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.2.19.3Papirkimas (BK 227 str.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 str. ir 291 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Joniškio r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Šiaulių m., Lietuvos Respublikoje neteistas, Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009-05-05 nutartimi patvirtintas prokuroro 2009-04-30 nutarimas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. LR BK 38 straipsnio pagrindu, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 227 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B., veikdamas kartu su E. I., davė kyšį tarpininkui, siekdamas valstybės įmonės „R.“ T. filialo M. grupės vairuotojų egzaminavimo grupės specialisto T. G. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus, o būtent :
A. B., siekdamas neteisėtai išlaikyti praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą valstybės įmonėje „R.“, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, bet ne vėliau, nei 2009-01-28, susitarė su E. I., veikiant bendrininkų grupėje, papirkti valstybės tarnautoją – Valstybės įmonės „R.“ darbuotoją, vykdantį praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą ir vertinimą, o būtent – perduoti pastarajam 600 Lt kyšį už tai, kad jis neteisėtai veiktų vykdydamas savo įgaliojimus, tai yra, A. B. praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo ir vertinimo metu neteisėtai, neatsižvelgdamas į egzaminavimo metu A. B. galimai padarytas vairavimo klaidas ar kitus veiksmus, numatytus 2008 m. rugsėjo 10 d. LR vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-329 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos apraše, kuriuos užfiksavus nustatoma, kad egzaminuojamasis vairavimo praktikos egzamino neišlaikė, A. B. vairavimo praktikos egzaminą įvertintų teigiamai. Po ko, A. B., tęsdamas nusikalstamą veiką, laikotarpyje nuo 2009-01-01 iki 2009-02-04, Šiauliuose, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, per I. F. ir V. K. perdavė E. I. 600 litų, kad pastarasis šiuos pinigus perduotų Valstybės įmonės „R.“ darbuotojui, vykdysiančiam jo praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą ir vertinimą. Po ko, laikotarpyje nuo 2009-01-28 iki 2009-02-11, E. I. telefonu susitarus su valstybės įmonės „R.“ T. filialo M. grupės transporto priemonių registravimo grupės specialistu A. Š., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, kad pastarasis, pasinaudodamas savo tarnyba ir pažintimis su Valstybės įmonės „R.“ Telšių filialo M. grupės vairuotojų egzaminavimo grupės specialistais, vykdančiais kandidatų į vairuotojus praktinių vairavimo sugebėjimų ir įgūdžių patikrinimą ir jų vertinimą, už dalį E. I. iš A. B. gautos 600 Lt sumos, o būtent – už 500 Lt, perduotus A. Š., paveiks pastaruosius, kad jie neteisėtai veiktų vykdydami įgaliojimus, po ko, A. Š., laikotarpyje nuo 2009-01-28 iki 2009-02-11, tiksliai nenustatytoje vietoje ir laiku, paprašius Valstybės įmonės „R.“ T. filialo M. grupės vairuotojų egzaminavimo grupės specialisto T. G., kad pastarasis A. B. praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimo ir vertinimo metu neteisėtai, tai yra, neatsižvelgdamas į A. B. egzaminavimo metu galimai padarytas vairavimo klaidas, jo vairavimo praktikos egzaminą įvertintų teigiamai, A. B. 2009-02-11 apie 14 val. 00 min., M. mieste, egzaminuojant T. G., sėkmingai išlaikė praktinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimą, po ko, 2009-02-13, apie 10 val. 20 min., M. autobusų stotyje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), M., A. Š. per autobuso Neoplan N4021, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją-konduktorių R. T., atvykusį iš Š. į M., kuris nežinojo apie jam Šiauliuose perduoto paketo turinį ir paskirtį, priėmė su E. I. sutartos sumos dalį, tai yra E. I. jam perduotus 400 litų, kaip atlygį už jo tarpininkavimą A. B. 2009-02-11 laikant praktinį vairavimo egzaminą, tačiau šių pinigų T. G. neperdavė, o pasiliko sau.
Kaltinamasis A. B. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad kaltinimas jam yra teisingas. Bandė išlaikyti vairavimo teises, sužinojo, kad labai kabinėjasi, todėl ieškojo pažįstamų M.. Susirado K., I., kad jie padėtų gauti teises. Pinigus perdavė per I.. Šiuos asmenis pažinojo iš seniau. Jų paprašė, kad surastų asmenį, kuris jam galėtų padėti. Jam pasakė, kad turi paduoti 600 Lt K.. Pinigai turėjo būti skirti tam asmeniui, kuris egzaminuos. Asmeniškai darbuotojų nepažinojo. Egzaminą išlaikė. I. buvo tarpininkas. I. F. nepažinojo, nėra jos matęs. Kitų asmenų veiksmų nežino, pats tik perdavė pinigus. I. telefono numerį turėjo. Jam pasakė, kad išlaikė egzaminą. Ikiteisminio tyrimo metu viską papasakojo teisingai. Turi žmoną, 6 metų dukrą. Žmona gyvena užsienyje. Lietuvoje yra registruotas darbo biržoje. Anglijoje dirbo fabrike, automobilių plovykloje. Turi specialybę, yra dažytojas, tinkuotojas. Labai gailisi dėl įvykusio.
Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes A. B. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo įrodo ir kiti baudžiamosios bylos duomenys, o būtent:
- liudytoju apklaustas V. K. parodė, kad Alvydą, kurio pavardė gali būti B., pažįsta. Su pastaruoju pirmą kartą susipažino maždaug prieš penkis metus, greičiausiai per bendrus pažįstamus. Tiksliai laiko neprisimena, gali būti 2008 metų antra pusė, vaikščiodamas Šiauliuose, kur tiksliai tas buvo, neprisimena, jis susitiko A., kuris jo paklausė, ar neturi pažįstamų, kurie gali jam padėti išlaikyti pravažiavimą, tai yra išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą „R.“, nes abejojo, ar išlaikys vairavimo egzaminą „R.“ savo jėgomis. Jis A. B. pasakė, kad nieko nepažįsta, kas galėtų padėti tuo klausimu, bet pažadėjo, kad paklausinės. Praėjus kelioms dienos po to pokalbio su A. B., savaitės laikotarpyje, kitais klausimais buvo susitikęs su I. F. ir pokalbio metu jos paklausė, ar ji neturi pažįstamo, kuris padėtų vienam vyriškiui „R.“ išlaikyti pravažiavimą. I. F. pasakė, kad vienas jos pažįstamas padeda žmonėms tais klausimais. Praėjus kelioms dienoms ji paskambino ir pasakė, kad jos pažįstamas, kurio vardas yra E., kitaip vadinamas E., gali padėti A. B.. Ji pasakė, kad tam, jog E. padėtų A., reikia kažkokios pinigų sumos, kelių šimtų litų, gal 500 litų, tiksliai neatsimena, ir kažkokio A. dokumento kopijos, gal kažkokių dar duomenų, galbūt telefono numerio. Po pokalbio su I. F. jis tai iškart perdavė telefonu A. B. ir pasakė jam, kad vienas žmogus jam gali padėti išlaikyti pravažiavimą „R.“, tam jis turi perduoti savo dokumento kopiją ir tą piniginę sumą, lyg 500 litų, tiksliai neprisimena, kurią nurodė I. F.. A. B. sakė, kad paskambins vėliau. Praėjo daug laiko, gal mėnuo ar ilgiau, telefoninio pokalbio su A. B. metu sutarė susitikti ir susitiko prie kažkokios parduotuvės pietiniame, kur tiksliai - dabar neprisimena. A. B. padavė voką, kas jame buvo nežino, nežiūrėjo, ir paprašė, kad tą voką perduotų savo pažįstamai, jog ji tą voką perduotų tam vyriškiui, kuris pažadėjo padėti išlaikyti „R.“ pravažiavimą. A. B. sakė, kad voke yra tai, kas jo buvo prašoma už pagalbą „R.“ laikant pravažiavimą, bet kas konkrečiai yra voke, nevardino. Jis pažadėjo A. B. perduoti ir vėliau, lyg tą pačią dieną, tą voką perdavė I. F. greičiausiai pas ją namuose. Ar tas vokas buvo užklijuotas ar ne, neprisimena. Ar vėliau A. B. išlaikė pravažiavimą, nežino. 2010 metų vasarą jis buvo susitikęs A. B., kuris pasakė, kad jį buvo iškvietę į STT, nes turi problemų dėl išlaikyto pravažiavimo egzamino „R.“, dėl kurio prašė pagalbos (1 t., 27-29, b. l.);
- liudytoja apklausta I. F. parodė, kad laiko tiksliai neprisimena, gali būti, kad tai buvo 2008 metų pabaigoje, pažįstamas V. K. pasakė, kad jis žino, jog ji pažįsta E. I., kuris padeda gauti su vairuotojo pažymėjimo gavimu susijusius dokumentus ir paprašė, kad paklaustų E. I., ar šis gali padėti vienam jo pažįstamam išlaikyti pravažiavimą „R.“, tai yra išlaikyti vairavimo praktinį egzaminą, kadangi buvo kalbos, kad Šiaulių „R.“ labai priekabūs instruktoriai, pas juos sunku išlaikyti vairuotojų praktinio vairavimo egzaminą. Ji pasakė V. K., kad paklaus E. I., ar šis gali padėti. Praėjus dienai ar dviem, ji E. I. paklausė, ar šis galėtų padėti tuo klausimu V. K. pažįstamam. E. I. pasakė, kad galėtų, ir nurodė, kad už tą pagalbą reikės tam tikros pinigų sumos, kurios, neatsimena ir įvardinti negali, ir dar kažkokių duomenų, kurių įvardinti irgi negali, nes neatsimena. Iškart po pokalbio su E. I. visa tai, ką jam pasakė E. I., ji perdavė V. K.. V. K. pasakė, kad jai perskambins ir praėjus gal dviem ar trim savaitėm, gal net mėnesiui, tiksliai neatsimena, V. K. vėl su ja susisiekė ir paklausė, kur ji yra. Jam atsakė, kad yra Š. mieste, centre, ir susitarė susitikti. Praėjus kelioms minutėms į sutartą vietą atėjo V. K. ir padavė jai baltos spalvos voką. Jis pasakė, kad voke yra pinigai ir duomenys to žmogaus, kuris prašo E. I. pagalbos laikant vairavimo egzaminą „R.“, ir kurių prašė E. I.. Vokas buvo greičiausiai užklijuotas, nežiūrėjo, kas yra viduje. Voką tą pačią dieną perdavė E. I., kai jam paskambino ir pasakė, kad jis atvažiuotų iki „S.“ mokyklos. Tai buvo greičiausiai 2009 metų sausio mėnuo, kai į „S.“ mokyklos kiemą atvažiavo E. I. ir jam perdavė V. K. perduotą voką. Vardo ir pavardės žmogaus, kuris perdavė V. K. voką ir kuriam V. K. prašė padėti išlaikyti vairavimo egzaminą „R.“, nežino. Ar V. K. pažįstamas vėliau laikė egzaminą, ar jį išlaikė, nežino (1 t., 30-32 b. l.);
- liudytoju apklaustas D. I. parodė, kad E. I. pažįsta seniai, nuo mokyklos laikų. 2009 metų pradžioje, dar buvo žiema, laiko tiksliai neprisimena, gali būti, kad sausio arba vasario mėnesiais, E. I. pasakė, kad negali vairuoti automobilio ir paprašė, kad su savo automobiliu nuvežtų vieną žmogų iki M. R., palauktų, kol jis ten susitvarkys reikalus, kokius - nesakė, po to parvežtų jį atgal į Šiaulius. E. I. pasakė, kad tas žmogus prieis prie mašinos, sutartu laiku nuvažiuoti ir jo laukti stovėjimo aikštelėje, esančioje prie prekybos centro „S.“. Kitą dieną po E. I. prašymo, ryte, pirmoje dienos pusėje su automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į E. I. nurodytą vietą – į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią Šiauliuose, T. gatvėje, prie prekybos centro „S.“. Ten prie jo iškart priėjo žmogus, pasakė, kad yra nuo E. ir atsisėdo į automobilį. Gal ir sakė savo vardą ar pavardę, bet dabar to neprisimena. Tą žmogų nuvežė į M., sustojo prie „R.“ patalpų. Tada tas žmogus nuėjo į M. „R.“ patalpas laikyti vairavimo egzamino. Kai vyriškis sugrįžo, pastarąjį parvežė atgal į Šiaulius. Ar tas vyriškis vairavimo egzaminą laikė savo jėgomis, ar jam kas nors neteisėtai padėjo tą egzaminą išlaikyti, nežino (1 t., 25-26 b. l.);
- įtariamuoju apklaustas E. I. (pastarojo atžvilgiu Šiaulių apylinkės teisme 2014-01-17 baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-885/2014 priimtas apkaltinamasis nuosprendis) parodė, kad 2009 metų pradžioje, sausio mėnesį, su juo susisiekė pažįstama M., kurios pavardės neprisimena, pasakė, kad nori susitikti. Sutarė susitikti tą pačią dieną kieme prie „S.“ mokyklos. Kai jis privažiavo prie mokyklos, ji priėjo prie mašinos, atsisėdo į ją ir mašinoje perdavė voką, kuriame buvo 600 litų ir A. B. asmens tapatybės kortelės kopija ant atšviesto lapo bei ant to paties atšviesto lapo užrašytas A. B. telefono numeris, kuriuo galima su pastaruoju susisiekti. M. pasakė, kad pinigai yra skirti už tai, kad A. B. gautų vairuotojo pažymėjimą. M. pasakė, kad jis susisiektų su A. B., kuris pasakys, ko konkrečiai jam reikia. M. pati nesakė, kam konkrečiai skirti pinigai ir kokios konkrečiai pagalbos reikia A. B., tik pasakė, kad tai susiję su vairuotojo pažymėjimo gavimu A. B., o visa kita pasakys pats A. B.. Neprisimena, ar apie tai, kokios būtent pagalbos reikia A. B., su juo kalbėjo telefonu, ar buvo susitikęs, bet prisimena, kad 2009 metų sausio mėnesį A. B. jam pasakė, kad pastarajam reikia pagalbos išlaikant praktinį vairavimo egzaminą „R.“, dėl to sutinka mokėti 600 litų „R.“ darbuotojui, kuris padės išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą „R.“. Po to pokalbio, tą patį mėnesį, laiko tiksliai neprisimena, užregistravo A. B. M. „R.“ bei telefonu paprašė A. Š., kad šis per savo pažįstamus kolegas padėtų A. B. išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą M. „R.“. Gal skambino jam dėl to, gal siuntė žinutę, rašydamas jam, kada A. B. užregistruotas M. „R.“, ir prašydamas, kad A. Š. su savo kolegomis pašnekėtų apie tai, kad jie padėtų išlaikyti egzaminą A. B.. Iš kelinto karto A. B. išlaikė praktinį vairavimo egzaminą M. „R.“, neprisimena, bet prisimena, kad du ar tris kartus A. B. iš vis nevažiavo į M. laikyti to egzamino, o vėliau, 2009 metų vasario mėnesį, egzaminą išlaikė. Į M. A. B. nuvežė jo pažįstamas D. I., kuris turi automobilį „Ford Focus.“ Sutarė su A. B. ir D. I., kad jie susitiks prie „S.“ prekybos centro, esančio Šiauliuose, T. gatvėje, D. I. A. B. nuveš iki M. R., o A. B. išlaikius egzaminą, parveš jį atgal į Šiaulius. A. B. išlaikius egzaminą, susitikęs su juo nebuvo, bet po egzamino A. B. jam skambino ir sakė, kad egzaminą išlaikė. Sužinojęs, kad A. B. išlaikė, paskambino A. Š. ir pasakė, kad pinigus už pagalbą A. B. išlaikant praktinį vairavimo egzaminą jam perduos per autobusą. Tada įdėjo į voką 400 litų, voką nunešė į autobusų stotį ir voką, praėjus gal dienai ar dviem dienom po to, kai A. B. išlaikė minėtą egzaminą, perdavė autobuso vairuotojui, paprašęs, kad šis nuvežtų voką į M. ir perduotų žmogui, kuris ateis pasiimti voko su pinigais. Tada telefonu perdavė A. Š., į kokį autobusą įdėjo pinigus, o vėliau paskambino A. Š. ir paklausė jo, ar jis voką iš autobuso pasiėmė. A. Š. atsakė, kad pasiėmė. Perdavė A. Š. ne 500 litų, kuriuos buvo sutarę kaip pagalbą už tokią pagalbą, o 400 litų, nes tada tiek turėjo pinigų. Vėliau likusių 100 litų A. Š. nebeperdavė. Likusius 100 litų pasiliko sau kaip atlygį už tai, kad padėjo A. B. per A. Š. išlaikyti egzaminą. Ar A. Š. kam nors perdavė minimus 400 litų ar dalį tų pinigų, nežino (1 t., 40, 42-47 b. l.);
- įtariamuoju apklaustas A. Š. (pastarasis Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-03-23 nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 straipsnio tvarka) parodė, kad su E. I. buvo sutarę, jog už pagalbą L. U., R. B. ir A. B. M. „R.“ išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą E. I. perduos jam apie 400-500 litų už kiekvieną prašomą asmenį, iš šių pinigų dalį pasiliks jis - A. Š., o likusius atiduos M. „R.“ darbuotojams, padėjusiems išlaikyti minėtiems žmonėms praktinį vairavimo egzaminą. Po tokio susitarimo E. I. jam telefonu atsiuntė žinutes su žmonių vardais ir pavardėmis bei tokiu būdu prašė, kad jis per savo pažįstamus bendradarbius, dirbančius M. „R.“, padėtų šiems žmonėms išlaikyti vairavimo praktinį egzaminą M. „R.“. Po to jis, parašydamas žinutes telefonu arba asmeniškai susitikęs su M. „R.“ darbuotojais T. G., kurį tarpusavyje vadindavo „merga“, ir A. M., kurį tarpusavyje vadindavo „barzda“, paprašė, kad pastarieji padėtų L. U., R. B. ir A. B. išlaikyti praktinį vairavimo egzaminą. Nei T. G., nei A. M., nei kitam „R.“ darbuotojui neperdavė jokių pinigų už tai, kad jie padėtų išlaikyti arba padėjo išlaikyti vairuotojo praktinį egzaminą L. U., R. B. ir A. B.. Visus tris kartus, kai E. I. per autobusų vairuotojus perdavė pinigus už pagalbą L. U., R. B. ir A. B. M. „R.“ laikant praktinį vairavimo egzaminą, tuos pinigus, kurių bendra suma – 1300 litų, paėmė ir pasiliko sau, niekam neperdavė (1 t., 56-60, 63-64, 66-68 b. l.);
- įtariamuoju apklaustas T. G. (pastarojo atžvilgiu 2011-06-30 nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis LR BPK 212 str. 2 p.) parodė, kad A. Š. tiek jo, tiek kitų VĮ „R.“ M. grupės vairuotojų egzaminavimo specialistų yra ne kartą prašęs padėti jo pažįstamiems išlaikyti vairavimo praktinį egzaminą, minėjęs, kad už tai atsilygins. A. Š. prašydavo tiek susitikęs darbe, tiek siųsdamas žinutes į jo tuo metu naudotą telefoną, kurio numeris (duomenys neskelbtini). A. Š. prašomiems žmonėms neteisėtai padėjęs išlaikyti vairavimo egzamino nėra, atlyginio už tai gavęs nėra (1 t., 83-85 b. l.);
- LR STT Šiaulių valdybos viršininko Ž. B. 2009-06-23 raštu Nr. 4-10-528 ir LR STT Šiaulių valdybos specialisto D. G. 2009-08-26 tarnybiniu pranešimu Nr. 18-10-354 prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateikta operatyvinio tyrimo metu gauti reikšmingi duomenys, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, vaizdajuostė ir kompaktiniai diskai, kuriose užfiksuotos aplinkybės, susijusios su A. B., tai yra telefoniniai pokalbiai tarp E. I., A. B., A. Š., T. G., kurių metu tariamasi, kaip A. B. neteisėtai išlaikyti vairavimo praktinį egzaminą VĮ R. M. filiale, taip pat vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip E. I. per autobuso vairuotoją, vykstantį iš Š. į M. perduoda siuntinį A. Š. (1 t., 105-185 b. l.);
- valstybės įmonės „R.“ raštai 2009-07-09 raštai Nr. (1.15)-24-2240 ir 2009-10-12 Nr. (1.22)-24-3385, iš kurių matyti, kad A. B. laikotarpiu nuo 2009-01-08 iki 2009-02-11 penkis kartus buvo užsiregistravęs laikyti praktinį vairavimo egzaminą Valstybės įmonėje „R.“ M. grupėje. Iš šių penkių kartų tris kartus jis laikyti praktikos egzamino neatvyko, vieną kartą (2009-02-06), neišlaikė, penktą kartą (2009-02-11) egzaminą išlaikė egzaminuojant Valstybės įmonės „R.“ M. grupės darbuotojui T. G.. A. B. 2009-02-12, 2009-02-13 išduotas vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) (1 t., 190-199 b. l.);
- 2014-11-27 dokumentų apžiūros protokolas. Apžiūrėjus iš A. B. 2009-11-26 išreikalautą vairuotojo pažymėjimą nustatyta, kad 2009-02-12 A. B. išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiantis teisę vairuoti transporto priemones, priskiriamas „B“ kategorijai (2 t., 3-13 b. l.)
Išdėstyti įrodymai, t. y. paties kaltinamojo prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu V. K., I. F., D. I., E. I., A. Š., T. G. duoti parodymai, valstybės įmonės „R.“ raštai, dokumentų apžiūros protokolas patvirtina, kad A. B., veikdamas kartu su E. I., davė kyšį tarpininkui, siekdamas valstybės įmonės „R.“ Telšių filialo M. grupės vairuotojų egzaminavimo grupės specialisto T. G. neteisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Visi minėti duomenys atitinka tarpusavyje, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybės atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei (tiesioginė tyčia) pagrįsti. A. B. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija).
A. B. nusikalto būdamas neteistas Lietuvos Respublikoje, tačiau atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindo nėra. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. savo kaltę iš pradžių neigė (2 t., 184-185, 187 b. l.) ir tik surinkus pilnutinai įrodymų, pakeitė savo poziciją ir prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką. Be to, byloje yra duomenų, kad A. B. ne kartą buvo baustas Jungtinėje Karalystėje už įvairių teisės pažeidimų padarymą (2 t., 158-160 b. l.), Lietuvos Respublikoje jo atžvilgiu kartą jau buvo taikytas susitaikymo institutas (LR BK 38 str.) ir ikiteisminis tyrimas tuo pagrindu nutrauktas (2 t., 164-165 b. l.). Todėl, teismo nuomone, nėra pagrindo manyti, kad ateityje jis tikrai laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
A. B., veikdamas tyčia, padarė vieną apysunkį nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Nusikalto būdamas Lietuvos Respublikoje neteistas, jo atžvilgiu vieną kartą jau taikytas atleidimo nuo atsakomybės institutas (2 t., 157, 164-165 b. l.), praeityje baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (2 t., 155 b. l.), nedirbantis. Taip pat baustas Jungtinėje Karalystėje (2 t., 158-160 b. l.), Įvertinęs visas šias bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus A. B. už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Bausmės dydis nustatytinas kaip artimas sankcijoje numatytos bausmės minimumui.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Taikyti LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą, įvertinus kaltinamojo asmenybę (turi ryšių su asmenimis Jungtinėje Karalystėje, jo atžvilgiu nėra iškeltų kitų baudžiamųjų bylų), teismo nuomone, nėra tikslinga ir iš esmės LR BK 75 straipsnio nuostatų taikymas tik dar labiau apsunkintų A. B., kuris kelis mėnesius jau yra išbuvęs suėmime, teisinę padėtį. Tolimesni juridiniai varžymai, probacijos tarnybos vykdoma nuteistojo stebėsena jau būtų neproporcingas veiksmas lyginant tai su A. B. padarytos nusikalstamos veikos socialiniu pavojingumu.
Į bausmės laiką įskaitytinas A. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014-11-28 (kaltinamasis A. B. sulaikytas Jungtinėje Karalystėje) (2 t., 137 b. l.) iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2015-02-25 (LR BK 65 str., 66 str.).
A. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., 143-145 b. l.) panaikintina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2009-07-01 prokuroru nutarimu įtariamajam A. B. buvo skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. A. B. po nusikalstamos veikos padarymo išvyko į užsienį, buvo paskelbta jo paieška, siekiant nustatyti jo buvimo vietą (2 t., 62-64 b. l.). Šiaulių apylinkės teismo 2012-03-06 nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas (2 t., 134-135 b. l.). A. B. atžvilgiu 2014-10-23 buvo išduotas Europos arešto orderis (2 t., 112-117 b. l.). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis pažeidęs kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę ir tokiu būdu paties kaltinamojo veiksmai apsunkino jo pristatymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui ir nusikalstamų veikų tyrimą. Sprendžiant klausimą, ar asmuo slėpėsi nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, taip pat būtina nustatyti, ar atlikdamas nurodytus veiksmus kaltininkas suvokė, kad padarė nusikalstamą veiką ir yra ieškomas arba ateityje bus ieškomas dėl padarytos veikos ir kad tam tikrus veiksmus atliko siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-P-100/2008, 2K-332/2008, 2K-7-371/2011, 2K-432/2012, 2K-121/2013 ir kt.). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad A. B. būdamas pripažintas įtariamuoju, vis tiek pažeisdamas jam skirtą kardomąją priemonę išvyko iš Lietuvos. O tai rodo, kad jis suvokė savo veiksmus kaip nusikalstamus, nepasiliko Lietuvos Respublikoje, kad jo padaryta nusikalstama veika būtų operatyviai ir tinkamai ištirta. Dėl šių priežasčių policijos pareigūnams teko imtis priemonių siekiant atsigabenti A. B. į Lietuvos Respubliką pagal Europos arešto orderį. Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad A. B. 2014-11-28 sulaikius Jungtinėje Karalystėje, 2015-01-14 buvo perduotas Lietuvos pareigūnams ir jį etapavo į Lietuvos Respubliką, patiriant 1 977,14 Eur išlaidų (2 t., 149-153 b. l.). Kadangi ekstradicijos išlaidas sąlygojo pats A. B. ir šios išlaidos buvo būtinos ištirti, išnagrinėti bylą ir priimti joje sprendimą, todėl jos pripažintinos proceso išlaidomis (LR BPK 103 str. 1 d. 6 p.) ir priteistinos Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai.
LR STT vertėjams sumokėti pinigai už teisinės pagalbos prašymų, susijusių su įtariamojo A. B. paieška, ir atsakymų į juos vertimą, – viso 74,99 Eur (2 t., 86, 90, 109 b. l.) – pripažintini proceso išlaidomis ir priteistini iš A. B. (LR BPK 106 str. 1 d. 6 p.).
Byloje buvo pateikta Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (65,66 Eur advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad gynėja kaltinamajam buvo paskirtas privalomai pagal procesą (LR BPK 51 str. 1 d. 7 p.), taip pat į jo finansinę padėtį, šios išlaidos iš kaltinamojo nėra priteistinos (LR BPK 106 str. 2 d.).
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nuosprendžiui įsiteisėjus:
- kompaktinių diskų Nr. CD-5-043-09, Nr. CD-5-001-09 ir vaizdajuostės Nr. VK-5-017-09 kopijos (priedai prie LR STT Šiaulių valdybos viršininko Ž. B. 2009-06-23 rašto Nr. 4-10-528 ir LR STT Šiaulių valdybos specialisto D. G. 2009-08-26 tarnybinio pranešimo Nr. 18-10-354) – paliktinos prie bylos;
- A. B. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas „VĮ R.“, kad išspręstų klausimą dėl šio vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) bei nuteisti jį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams 12 (dvylikai) dienų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir sumažintą bausmę A. B. nustatyti laisvės atėmimą 2 (dviems) mėnesiams 28 (dvidešimt aštuonioms) dienoms.
Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-25.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-11-28 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. iki 2015-02-25, ir laikyti, kad A. B. yra pilnai atlikęs jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
A. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą - panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2015-02-25, A. B. paleidžiant teismo posėdžių salėje.
Priteisti iš A. B. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos naudai 1 977,14 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 14 euro centų) ekstradicijos išlaidų.
Priteisti iš A. B. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai 74,99 Eur (septyniasdešimt keturis eurus 99 euro centus) proceso išlaidų.
Netenkinti prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (advokatės užmokestis 65,66 Eur) priteisimo (LR BPK 106 str. 2 d.).
- kompaktinių diskų Nr. CD-5-043-09, Nr. CD-5-001-09 ir vaizdajuostės Nr. VK-5-017-09 kopijas (priedai prie LR STT Šiaulių valdybos viršininko Ž. B. 2009-06-23 rašto Nr. 4-10-528 ir LR STT Šiaulių valdybos specialisto D. G. 2009-08-26 tarnybinio pranešimo Nr.18-10-354) – palikti prie bylos;
- A. B. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) – perduoti VĮ „R.“, kad išspręstų klausimą dėl šio vairuotojo pažymėjimo pripažinimo negaliojančiu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.