Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo (Šiaulių rūmų) 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendžio, kuriuo R. L. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

– pagal BK 187 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. L. paskirta galutinė sumažinta – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę santykiu 1:1 įskaityti R. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m balandžio 12 d. 15.49 val. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. rugpjūčio 30 d. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2019 m. rugpjūčio 30 d. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. L. apeliacinis skundas atmestinas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

5. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantą pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę bei subendrinti ankstesniais apylinkės teismų nuosprendžiais jam paskirtas bausmes, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

6. BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas, turinčias reikšmės bausmei skirti, aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. BK 61 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, tinkamai jomis vadovavosi.

8. BK 178 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 187 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tas kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

9. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. L. padarė vieną nesunkų (BK 187 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 3 dalis) ir vieną apysunkį (BK 178 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 4 dalis) nusikaltimus. Jis teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs (1 t., b. l. 180-186), vieną kartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis BK 93 straipsnio pagrindu (1 t., b. l. 180), taip pat baustas administracine tvarka už vagystę iš parduotuvės ir kitus administracinius teisės pažeidimus / nusižengimus (1 t., b. l. 189-195). Jis yra išsituokęs (1 t., b. l. 171), jauno amžiaus, nedirbantis (1 t., b. l. 187), Užimtumo tarnyboje neregistruotas, darbo paieškos nutrauktos be teisės registruotis 6 mėnesius (1 t., b. l. 188). Iš 2019 m. spalio 15 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimo dėl suimtojo skatinimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis R. L. už gerą elgesį skatintas 1 val. pasimatymo laiko pailginimu (2 t., b. l. 178). Pirmosios instancijos teismas įvertino ir tai, kad R. L. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir į ją taip pat atsižvelgė nustatydamas skirtinos bausmės dydį. Apylinkės teismas nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažino tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu. R. L. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, teistas 5 kartus, iš jų 4 kartus teistas už nusikaltimus nuosavybei, teistumas neišnykęs, todėl, įvertinus jo asmenybę, netikslinga būtų jam skirti viešuosius darbus, baudą, areštą ar laisvės apribojimą, nes paskyrus jam švelnesnę negu laisvės atėmimas bausmę nebus pasiekti bausmės tikslai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam paskirta aiškiai per griežta bausmės rūšis.

10. R. L. paskirta laisvės atėmimo bausmė už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje – 1 metai yra mažesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnesis 15 dienų). Pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė – 4 mėnesiai, taip pat yra švelnesnė už straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (1 metai 1 mėnesis 15 dienų). Paskirtos bausmės už atskiras nusikalstamas veikas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagrįstai subendrintos apėmimo būdu ir R. L. paskirta subendrinta – 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė R. L. paskirta 8 mėnesiai laisvės atėmimo. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į atliktą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas R. L. laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2019 m balandžio 12 d. 15.49 val. iki nuosprendžio paskelbimo – 2019 m. rugpjūčio 30 d. Atsižvelgus į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, į nuteistojo asmenybę, t. y. į tai, kad jis ne kartą teistas, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, vėl padarė nusikaltimus nuosavybei, nekeičia savo gyvenimo būdo, bei į tai, kad nustatyta viena apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, daroma išvada, kad R. L. už atskiras veikas paskirtos bausmės bei paskirta galutinė bausmė visiškai atitinka bausmių skyrimo pagrindus ir nėra aiškiai per griežtos.

11. Pažymėtina, kad nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažino ir nuoširdžiai dėl jų gailėjosi, apylinkės teismo jau buvo įvertinta pripažįstant ją atsakomybę lengvinančia aplinkybe bei ją galutinę bausmę sumažinant vienu trečdaliu.

12. Kitos nuteistojo skunde nurodytos aplinkybės, kad nukentėjusioji dėl jai padarytos turtinės žalos pretenzijų jam neturi, nes padaryta žala jai yra atlyginta. Pažymi, kad iki jo suėmimo jis legaliai dirbo, atlikęs bausmę žada grįžti dirbti į tą patį darbą. Nurodo, kad jis augina mažametį vaiką, kurį padeda išlaikyti. Pažada ateityje daugiau nenusikalsti ir pasitaisyti. Šios nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nemenkina jo kaltės padarius nusikalstamas veikas ir nėra pagrindas lengvinti ar sunkinti jo baudžiamąją atsakomybę.

13. Teisėjų kolegija pažymi, jog bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia asmens nubaudimas, todėl asmuo, žinodamas apie gresiančią bausmę ir vis dėlto pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiima ir galimas pasekmes, įskaitant ir tikimybę būti nubaustam laisvės atėmimu, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

14. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. L. prašo aukštesnės instancijos teismo skundžiamu apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų 2019 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirtomis arešto bausmėmis.

15. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nuteistojo minimi nuosprendžiai dar nebuvo įsiteisėję, t. y. 2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 11 d., o 2019 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendis įsiteisėjo tik 2019 m. rugsėjo 4 d. Pažymėtina, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės pagrįstai nebendrino su 2019 m. liepos 2 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu ir 2019 m. rugpjūčio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis, kadangi minėti žemesnės instancijos teismų sprendimai skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu nebuvo įsiteisėję. Pažymėtina, jog tokiais atvejais atskirais nuosprendžiais paskirtų bausmių subendrinimo klausimą turi išspręsti nutartimi paskutinį apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, vadovaudamasis BPK 361-362 straipsnių nuostatomis.

16. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Keisti skundžiamą nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. L. apeliacinį skundą atmesti.